2013-12-10 Nr. AB-9789-3-61-3-00141-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-2423/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00141-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 9.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 68-220; 2) jeigu teismas laikys Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. AB2-11 pareiškėjui įteiktu 2012 m. birželio 22 d., atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad VMI prie FM 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 68-220 2012 m. spalio 25 d. pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jam. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku 2012 m. birželio 19 d. ir įteiktas 2012 m. birželio 22 d. Atsakovo nuomone, pareiškėjas praleido Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų sprendimo apskundimo terminą.

Pareiškėjas su atsakovo 2012 m. gruodžio 4 d. priimtu sprendimu nesutiko, paaiškino, kad registruotas laiškas su Inspekcijos sprendimu buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau šiuo adresu jis faktiškai negyvena, todėl pašto siuntos negavo. Nuvykęs į paštą, buvo informuotas, kad jo įteikimo pažymoje pasirašė pašto darbuotojas, kuris turėjo įteikti korespondenciją. Tai reiškia, kad 2012 m. birželio 15 d. sprendimas jam nebuvo įteiktas, Inspekcija buvo klaidingai informuota, jog pašto korespondencija jam buvo įteikta 2012 m. birželio 22 d. ir ši data VMI prie FM 2012 m. gruodžio 4 d. sprendime buvo laikoma skundo padavimo termino pradžia.

Pareiškėjo manymu, ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis neteisingais duomenimis ir dėl šių duomenų pateikimo nėra jo kaltės. Apie galimą jo atžvilgiu apskaičiuotą skolą pareiškėjas sužinojo tik 2012 m. spalio 2 d. gavęs VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 28 d. kvietimą atvykti Nr. (23.22-08)-325-77. 2012 m. spalio 5 d. nuvyko į Inspekciją, kur jam buvo išaiškinta apie mokestinės nepriemokos susidarymą ir pasirašytinai įteikti 2012 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktas Nr. AB16-10 bei Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimo kopija.

Įteikdama sprendimą, Inspekcijos darbuotoja ranka įrašė, kad sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas 2012 m. birželio 22 d. Pareiškėjas, manydamas, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo faktinės įteikimo dienos, ėmėsi veiksmų, jog 2012 m. birželio 15 d. sprendimas būtų panaikintas. Ranka įrašytas įrašas, kad 2012 m. birželio 15 d. sprendimas jam įteiktas 2012 m. birželio 22 d., siunčiant registruotu laišku, nesudarė pagrindo manyti, jog 2012 m. birželio 22 d. yra skundo padavimo termino pradžia, tuo labiau, kad registruoto laiško negavo.

Neturėdamas galimybės susipažinti su 2012 m. birželio 15 d. sprendimu, negalėjo paduoti skundo. Skundą VMI prie FM padavė per 20 dienų nuo faktinio sprendimo įteikimo dienos. Nuo pat raginimo sumokėti skolą gavimo dienos ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas, kad ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, tai yra pats nuvyko į Inspekciją, susipažino su visa mokestinio patikrinimo byla, pateikė skundą dėl priimto sprendimo, todėl jam turėjo būti sudaryta galimybė pasinaudoti teismine gynyba, garantuojama Konstitucijos. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. birželio 22 d. pašto korespondencija faktiškai nebuvo įteikta jam dėl pašto darbuotojų neteisėtų veiksmų arba klaidos, 2012 m. birželio 15 d. sprendimas buvo įteiktas pasirašytinai 2012 m. spalio 5 d., todėl laikytina, kad 2012 m. birželio 15 d. sprendimas jam buvo įteiktas MAĮ 164 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 31–32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo VMI prie FM sprendimo teisėtumui, todėl yra vertinami tik kaip gynybinė pareiškėjo pozicija, t. y. nesudaro pagrindo naikinti sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisingas. Teismų jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, jog teisinių santykių dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, o siekdami įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas procesines teises būti aktyviais, rūpestingais ir atidžiais. MAĮ 164 straipsnio 1 dalis reglamentuoja dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdus, o atsižvelgiant į pasirinktą dokumentų įteikimo būdą, MAĮ 164 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse numatytos specialios taisyklės, pagal kurias nustatoma dokumentų įteikimo data, o kartu ir termino skundui paduoti eigos pradžia.

Iš pateiktos mokestinio ginčo medžiagos turinio matyti, kad Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui registruotu laišku buvo išsiųstas 2012 m. birželio 19 d. ir įteiktas 2012 m. birželio 22 d. AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 3-7700 informavo, jog pareiškėjui registruota pašto siunta įteikta 2012 m. birželio 21 d. (nurodyta, jog pareiškėjui adresuota pašto siunta įteikta jam asmeniškai). Byloje esantys dokumentai paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog jam pašto siunta įteikta nebuvo.

Atsižvelgiant į MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuotina, jog Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. birželio 26 d. (faktiškai sprendimas įteiktas dar ankščiau, t. y. 2012 m. birželio 22 d.). Kadangi Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 laikomas įteiktu pareiškėjui 2012 m. birželio 26 d., todėl pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalies nuostatas skundas dėl šio vietos mokesčių administratoriaus sprendimo VMI prie FM turėjo būti paduotas iki 2012 m. liepos 16 d.

Pareiškėjas skundą dėl Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. AB2-11 pateikė tik 2012 m. spalio 25 d., taip praleido MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą vietos mokesčių administratoriaus sprendimui apskųsti. Iš pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. skundo, adresuoto VMI prie FM, matyti, kad jis neprašė atnaujinti skundo dėl Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. AB2-11 padavimo termino, todėl, vadovaudamasi MAĮ 152 straipsnio 5 dalies nuostatomis, VMI prie FM 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 68-220 pagrįstai ir teisingai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, centriniam mokesčių administratoriui nebuvo pagrindo svarstyti įstatymo nustatyto skundo padavimo termino praleidimo priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu (b. l. 74– 77) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino VMI prie FM 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 68-220. Teismas grąžino pareiškėjui 2013 m. sausio 11 d. į VMI prie FM sąskaitą sumokėtą 44 Lt (keturiasdešimt keturių litų) žyminio mokesčio dalį. Teismas priteisė iš VMI prie FM 100 Lt (vieną šimtą litų) pareiškėjo naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl VMI prie FM 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 68-220, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo. Mokesčių mokėtojo skundo ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai pateikimo terminą numato MAĮ 152 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, jog skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

Bylai taip pat aktuali MAĮ 164 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą).

Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. AB2-11 „Dėl patikrinimo akto“ patvirtino 2012 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 94 818 Lt priskaičiuotų mokesčių. Sprendimą pareiškėjui Inspekcija išsiuntė 2012 m. birželio 19 d. registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini).

VMI prie FM 2012 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 68-220 konstatuota, kad pareiškėjas skundą dėl Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. AB2-11 pateikė 2012 m. spalio 25 d. VMI prie FM 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 68-220 pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui, nes pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir jo neprašo atnaujinti. VMI prie FM remdamasi MAĮ 152 straipsnio 1 dalimi konstatavo, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 laikomas įteiktu pareiškėjui 2012 m. birželio 26 d., todėl skundas dėl šio vietos mokesčių administratoriaus sprendimo VMI prie FM turėjo būti paduotas iki 2012 m. liepos 16 d. Pareiškėjas skundą pateikė tik 2012 m. spalio 25 d., taigi praleido MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą Inspekcijos sprendimui apskųsti. Pareiškėjo teigimu, Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 jam buvo įteiktas 2012 m. spalio 5 d., o ne 2012 m. birželio 22 d., kaip nurodo VMI prie FM 2012 m. gruodžio 4 d. ginčijamame sprendime Nr. 68-220.

Pareiškėjas pateikė teismui 2013 m. sausio 15 d. AB „Lietuvos paštas“ raštą Nr. 3-261, kuriame nurodyta, kad pristatant pašto siuntas laiškininkė nepastebėjo, jog registruotą pašto korespondencijos siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė į gavėjo, t. y. pareiškėjo, gaunamųjų laiškų dėžutę, kartu su paprastosiomis pašto korespondencijos siuntomis, paslauga buvo suteikta netinkamai, todėl pareiškėjui gražintinas už prašymą sumokėtas mokestis. Teismas nustatė, kad Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui buvo išsiųstas 2012 m. birželio 19 d. adresu: (duomenys neskelbtini), registruota siunta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Teismas atkreipė dėmesį, jog tokia praktika užtikrina, kad, byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tai yra bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o, tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (LVAT 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/11;

žr. taip pat LVAT praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (II dalis); „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 22, 36 punktas). Taigi MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Priešingai – šią įstatymo numatytą prezumpciją galima paneigti, jei yra duomenų apie faktinį įteikimą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog faktiškai ginčytiną Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2012 m. spalio 5 d., kai nuvyko į Inspekciją, gavęs jos kvietimą atvykti ir raginimą sumokėti 94 818 Lt skolą.

Be to, iš bylos duomenų matyti, jog ankstesnis mokesčių administratoriaus bandymas registruotu paštu pristatyti ginčijamą sprendimą pareiškėjui nebuvo sėkmingas, nes pareiškėjui jis įteiktas nebuvo, tai patvirtina 2013 m. sausio 15 d. AB „Lietuvos paštas“ raštas Nr. 3-261. Teismas konstatavo, kad būtent faktinio įteikimo momentas, bet ne bendrasis penkių darbo dienų, einančių po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, pasibaigimas turėtų būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti.

Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą 2012 m. gruodžio 7 d. AB „Lietuvos paštas“ pažymą Nr. 7700, kad pašto siunta pareiškėjui buvo įteikta asmeniškai, kadangi 2013 m. sausio 15 d. AB „Lietuvos paštas“ raštas Nr. 3-261 patvirtina, jog dokumentai pareiškėjui įteikti nebuvo, AB „Lietuvos paštas“ pripažino, kad paslauga buvo suteikta netinkamai. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 15 d. Inspekcijos sprendimą Nr. AB2-11 gavo 2012 m. spalio 5 d., o skundą pateikė 2012 m. spalio 25 d., priėjo išvadą, kad pareiškėjas nepraleido MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio nuostatas administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Byloje pateiktas 2013 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 144 Lt žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjas sumokėjo daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, jam grąžintina 44 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė sumokėtą žyminį mokestį (100 Lt) už skundo padavimą.

III. Atsakovas VMI prie FM apeliaciniu skundu (b. l. 83–84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai išaiškino procesinės teisės normas (MAĮ 164 straipsnis). MAĮ 164 straipsnio 1 dalis reglamentuoja dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdus, o, priklausomai nuo pasirinkto dokumentų įteikimo būdo, MAĮ 164 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse numatytos specialios taisyklės, pagal kurias nustatoma dokumentų įteikimo data, o kartu ir termino skundui paduoti eigos pradžia.

2. Iš pateiktos mokestinio ginčo medžiagos turinio matyti, kad Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui registruotu laišku buvo išsiųstas 2012 m. birželio 19 d. (tai įrodo registruotų laiškų, pateiktų AB „Lietuvos paštas“, 2012 m. birželio 19 d. sąrašas) ir įteiktas 2012 m. birželio 22 d. (žr. AB „Lietuvos paštas“ siuntų paiešką). AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 3-7700 informavo, jog pareiškėjui registruota pašto siunta įteikta 2012 m. birželio 21 d. (nurodant, jog pareiškėjui adresuota pašto siunta įteikta jam asmeniškai). Taigi byloje esantys pirminiai dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus, jog jam pašto siunta įteikta nebuvo. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai pirmenybę teikia ginčo baigtimi suinteresuotos šalies teikiamiems įrodymams, kurie laiko atžvilgiu surinkti vėliau nei mokesčių administratoriui oficialiu raštu pateikta priešinga informacija apie siuntos įteikimą. AB „Lietuvos paštas“ 2012 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 3-7700 nurodyta informacija patvirtinta ir kitų dokumentų, t. y. visuotinai prieinama AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieška.

3. Teismas pirmenybę teikia pareiškėjo teikiamiems įrodymams, tačiau nieko nepasisako apie aplinkybę, jei neva siunta buvo pristatyta į pareiškėjo gaunamų laiškų dėžutę, tai pareiškėjas bet kokiu atveju minėtą siuntą turėjo išsiimti. Pareiškėjas skunde teismui buvo nurodęs, kad adresu: (duomenys neskelbtini), negyvena ir negavo pašto siuntos, kuria buvo siunčiamas Inspekcijos spendimas, tačiau 2012 m. rugsėjo 28 d. kvietimą atvykti į Inspekciją išsiųstą tuo pačiu adresu gavo 2012 m. spalio 2 d. (nuo išsiuntimo iki įteikimo 4 dienų tarpas). Atsižvelgiant į MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuotina, jog Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. birželio 26 d. (faktiškai sprendimas įteiktas dar ankščiau, t. y. 2012 m. birželio 22 d.). Nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, centriniam mokesčių administratoriui nebuvo pagrindo svarstyti įstatymo nustatyto skundo padavimo termino praleidimo priežasčių.

4. MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdų negalima aiškinti plečiamai pirmenybę teikiant tam būdui, kuris konkrečioje situacijoje palankiausias mokesčių mokėtojui. Nagrinėjamos bylos atveju pasirinktas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas būdas. Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui registruotu laišku išsiųstas 2012 m. birželio 19 d. ir bylos duomenimis įteiktas 2012 m. birželio 22 d., negrįžo į mokesčių administratoriaus įstaigą, vadinasi, nebuvo jokio pagrindo taikyti kitą MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje numatytą dokumentų įteikimo būdą. Pirmenybę teikiant tam dokumentų įteikimo būdui, kuris konkrečioje situacijoje palankiausias mokesčių mokėtojui, nagrinėjamos bylos atveju tiesioginiam dokumentų įteikimui, susidaro situacija, jog bet kuris mokesčių mokėtojas praranda suinteresuotumą vykdyti MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintas pareigas ir domėtis mokestiniu ginču, jo eiga, kadangi tai mokesčių mokėtojams nesukels jokių neigiamų pasekmių, t. y. asmuo gali bet kada atvykti į mokesčių administratoriaus įstaigą ir teigti, jog negavo siunčiamo sprendimo bei prašyti pasirašytinai išduoti priimtą sprendimą, kurio apskundimo terminas, vadovaujantis teismo priimtu sprendimu, prasidės nuo faktinio įteikimo. Taip plečiamai aiškinant MAĮ 164 straipsnio nuostatas, sudaroma galimybė mokesčių mokėtojams piktnaudžiauti savo teisėmis.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 88–91) prašo VMI prie FM skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą palikti galioti.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, jog pašto paslaugos buvo suteiktos netinkamai, dėl ko galima daryti išvadą, kad AB „Lietuvos paštas“ informacinėje sistemoje esanti informacija, jog pašto siunta pareiškėjui buvo įteikta asmeniškai 2012 m. birželio 22 d., nėra teisinga ir teismas pagrįstai ja nesirėmė. Atsakovo pateiktoje pažymoje buvo pateikta informacija iš informacinės AB „Lietuvos paštas“ duomenų bazės, o tuo tarpu pareiškėjas pateikė informaciją, kuri buvo gauta patikrinus įteikimo pažymą ir apklausus pačią pašto darbuotoją, kuri ir turėjo pristatyti pašto siuntą pareiškėjui asmeniškai, ir kuri klaidingai nurodė, kad pašto siunta buvo pristatyta asmeniškai.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo pateikti įrodymai apie pašto siuntos įteikimą yra vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja pareiškėjo pateiktai 2013 m. sausio 15 d. pažymai Nr. 3-261, kurioje AB „Lietuvos paštas“ pripažįsta savo klaidą ir patvirtina, kad pašto siunta pareiškėjui asmeniškai įteikta nebuvo. Pažymi, kad pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį dokumentai yra laikomi įteikti tinkamai, kuomet jie yra siunčiami registruota pašto siunta. Pagal Pašto įstatymo 3 straipsnio 17 dalį, registruotoji pašto siunta - pašto siunta, už kurią sumokamas šiame įstatyme ar sutartyje su siuntėju nustatyto dydžio atlyginimas, jei ji dingsta, būna pavogta ar sugadinta dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės, siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad pašto siunta buvo pateikta asmeniškai pasirašytinai gavėjui.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pašto siunta buvo įmesta į pašto dėžutę ir asmeniškai pareiškėjui įteikta nebuvo. Taigi laikytina, kad faktinės pašto siuntos siuntimo aplinkybės neatitinka MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje numatyto įteikimo siunčiant registruotu paštu sąvokos, taigi pareiškėjui negalima taikyti 164 straipsnio 3 dalies, laikant, kad jam pašto siunta buvo įteikta siunčiant registruotu paštu. Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas į pašto dėžutę įmestą pašto siuntą gavo, juolab, jog nurodytu adresu jis faktiškai net negyvena.

Vien pagal abejotinas prielaidas, kad pareiškėjas turėjo gauti pašto siuntą, negalima iš pareiškėjo atimti teisės pasinaudoti Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta teise į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjas, sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, nedelsiant nuvyko į Inspekciją, susipažino su visa medžiaga ir, nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino, pateikė skundą. Byloje nebuvo nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui būtų naudinga delsti ir laiku nepateikti skundo, jeigu informacija apie priimtą jo atžvilgiu sprendimą jam būtų žinoma jau 2012 m. birželio 22 d.

Pažymi, kad, 2012 m. rugsėjo 28 d. siunčiant kvietimą atvykti į mokesčių inspekciją, AB „Lietuvos paštas“ savo pareigas atliko tinkamai ir pašto siunta pareiškėjui buvo įteikta asmeniškai pasirašytinai. Priešingai, nei siunčiant sprendimą išieškoti iš pareiškėjo mokestinę nepriemoką, ką pripažino ir AB „Lietuvos paštas“. Šiuo atveju MAĮ 164 straipsnio 3 dalis netaikytina, nes dokumentai buvo įteikti ne todėl, kad pareiškėjas neteisingai nurodė savo adresą, nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ar piktybiškai nepriėmė pašto siuntos, o dėl veiksnių, visiškai nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, tai yra dėl AB „Lietuvos paštas“ kaltės. Todėl šiuo atveju MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymas pažeistų pareiškėjo teisėtus interesus.

Kita vertus, kaip pažymėjo ir teismas, LVAT yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Šiuo atveju esant duomenų apie faktinį dokumentų įteikimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nesivadovavo MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi ir laikė, jog pareiškėjui dokumentai buvo įteikti 2012 m. spalio 5 d., nes priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas. Pareiškėjas savo teises įgyvendino operatyviai. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo požymių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI prie FM 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 68-220, kuriuo pareiškėjo V. Ž. skundas dėl Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi 2012 m. gruodžio 4 d.), skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

Pažymėtina, jog vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo vietos mokesčių administratoriaus sprendimo.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010).

Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais:

1) tiesiogiai įteikiant;

2) siunčiant registruotu laišku;

3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais;

4) viešai paskelbiant.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reikšmę, yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-367/11; 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-891/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2255/2011; 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1445/2012; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012).

Pasisakydama dėl byloje nagrinėjamos faktinės situacijos ypatumų, teisėjų kolegija pažymi, kad (kaip matyti iš bylos medžiagos) Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 pareiškėjui V. Ž. buvo išsiųstas 2012 m. birželio 19 d. adresu: (duomenys neskelbtini), registruota siunta. Atsakovas nurodė, jog Inspekcijos sprendimo įteikimo diena yra 2012 m. birželio 26 d., todėl terminas skundui paduoti baigėsi 2012 m. liepos 16 d., o pareiškėjo V. Ž. skundas Inspekcijoje buvo gautas tik 2012 m. spalio 25 d., t. y. praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėjas su minėta išvada nesutinka nurodydamas, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. AB2-11 jam buvo įteiktas tik 2012 m. spalio 5 d., priešingai nei nurodo atsakovas. Pareiškėjas pateikė teismui 2013 m. sausio 15 d. AB „Lietuvos paštas“ raštą Nr. 3-261, kuriame nurodyta, kad pristatant pašto siuntas laiškininkė nepastebėjo, jog registruotą pašto korespondencijos siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė į gavėjo, t. y. pareiškėjo, gaunamųjų laiškų dėžutę, kartu su paprastosiomis pašto korespondencijos siuntomis, kad paslauga buvo suteikta netinkamai. Taigi šiuo raštu nėra paneigiamas pareiškėjo paaiškinimas apie faktinį 2012 m. birželio 15 d. sprendimo gavimo laiką.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamą Inspekcijos 2012 m. birželio 15 d. sprendimą pareiškėjas iš tikro gavo tik 2012 m. spalio 5 d., kai nuvyko į Inspekciją, gavęs jos kvietimą atvykti ir raginimą sumokėti skolą. Iš bylos duomenų spręstina, jog ankstesnis mokesčių administratoriaus bandymas registruotu paštu pristatyti ginčijamą sprendimą pareiškėjui nebuvo sėkmingas. Taigi faktinio įteikimo momentas turi būti laikomas atskaitos tašku nuo kurio pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, turint omenyje, kad kylančios abejonės turi būti aiškinamos besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė šį ginčą reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius