2017-09-13 Nr. AB-16728-3-61-3-02143-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-782-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02143-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. I. J., S. K. K., O. J. ir A. R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. I. J., S. K. K., O. J. ir A. R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Z. I. J., S. K. K., O. J. ir A. R. K. 2017 m. birželio 23 d. paštu išsiuntė teismui skundą (teisme buvo gautas 2017 m. birželio 26 d.), kuriame prašė: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pripažinti neteisėtais, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius institucijos įsakymus ir aktus, juos panaikinti: 2006 m. birželio 1 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-07-6405; sprendimą Nr. 69-18429; įsakymą Nr. 02-07-11814; sprendimą Nr. 69-19556; įsakymą Nr. 02-07-11815; sprendimą Nr. 69-19557; įsakymą Nr. 02-07-11816, sprendimą Nr. 69-19558; 2) atstatyti nuosavybės teisių atkūrimo terminą į 2005 m. balandžio 19 d.; 3) įpareigoti atsakovę parengti žemėtvarkos projektą į visą P. K. valdytą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) sujungiant atskiras sklypo dalis; 4) įpareigoti atsakovę atlikti P. M., A. L. iki karo valdytiems sklypams vietovės ir ribų nustatymo ekspertizę; 5) įpareigoti atsakovę pripažinti K. S. pastatų kilojimą šiurkščiu įstatymo pažeidimu.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

2017 m. liepos 31 d. teisme gautas pareiškėjų skundas su patikslintais skundo reikalavimais. Pareiškėjai prašo teismo: 1) panaikinti NŽT 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1094-(7.5.); 2) įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. kovo 28 d. skundą iš esmės. Pareiškėjai taip pat pareiškė prašymą atnaujinti skundo dėl minėto sprendimo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog šie buvo suklaidinti NŽT, kadangi, pareiškėjų teigimu, Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) atsisakė skundą dėl NŽT 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo priimti kaip nežinybingą, todėl praleido skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateikto Komisijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 2R-160(4R-275) matyti, jog pareiškėjai į Komisiją su skundu kreipėsi, prašydami įpareigoti atsakovą parengti žemėtvarkos projektą į visą P. K. 29,11 ha sklypą, tačiau, kaip nurodė Komisija, pareiškėjai reikalavimo dėl NŽT 2017 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 1SS-1094-(7.5.) nekėlė. Taigi, Komisija atsisakė skundą priimti nagrinėti kaip nežinybingą ne dėl NŽT 2017 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 1SS-1094-(7.5.), bet dėl atsakovo įpareigojimo parengti žemėtvarkos projektą į visą P. K. 29,11 ha sklypą. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjai patvirtino, kad skundžiamą NŽT sprendimą gavo 2017 m. balandžio 26 d. Iš pareiškėjų patikslinto skundo paaiškinimų teismas nustatė, kad jie, viena vertus, sutiko, jog praleido skundo padavimo terminą, kita vertus, nurodė, kad atsisakius Komisijai priimti jų skundą, toks priimtas Komisijos sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui. Teismas sutiko su pareiškėjų argumentu, kad priimtas Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos teismui, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjai su skundu dėl minėto Komisijos sprendimo pagrįstumo į teismą nesikreipė. Pareiškėjų skundui dėl NŽT 2017 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 1SS-1094-(7.5.) paduoti termino skaičiavimą nuo priimto Komisijos sprendimo teismas laikė ydingu ir neteisingu. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų argumentus, jog pareiškėjai terminą praleido dar ir dėl garbingo amžiaus ir teisinių žinių trūkumo, atmetė kaip nesudarančius pagrindo pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi asmenys savo galimai pažeistas teises bei interesus gali ginti ne tik tiesiogiai, bet ir per atstovą.

Teismas konstatavo, kad nurodomos pareiškėjų priežastys negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą.

III. Pareiškėjai Z. I. J., S. K. K., O. J. ir A. R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjai nurodo, kad prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė laikydamiesi ABTĮ 30 straipsnyje numatytų reikalavimų. Teigia, kad NŽT 2017 m. balandžio 26 d. gautame 2017 m. balandžio 24 d. sprendime buvo nurodyta, jog NŽT priimti sprendimai (raštai) per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiami Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl pareiškėjai nepažeisdami įstatymo nustatyto termino 2017 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Komisiją, kuri atsisakė priimti nagrinėjimui pareiškėjų skundą dėl NŽT 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. lSS-1094-(7.5.) kaip nežinybingą, o šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsniu, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad 2017 m. gegužės 27 d. gavo minėtą Komisijos sprendimą ir nepraleisdami nustatyto termino skundui paduoti, t. y. 2017 m. birželio 22 d., kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pažymi, kad pareiškėjai būdami garbaus amžiaus ir neturintys teisinių žinių klaidingai suprato NŽT 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 1 SS-1094-(7.5.) nuorodą, t. y. manė, kad pirma skundas paduodamas Komisijai, o tik po to Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atskirajame skunde taip pat pabrėžia, kad suklydo dėl savo garbaus amžiaus ir dėl tos pačios priežasties manė, kad teisės normas supranta tinkamai, todėl nesikreipė pagalbos į kvalifikuotą teisininką. Teigia, kad fizinio asmens amžius buvo objektyvi kliūtis, nepriklausanti nuo pareiškėjų valios, sutrukdžiusi tinkamai pasinaudoti įstatymų suteikiamomis teisėmis.

Atsakovas Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai įstatymu nustatytą terminą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu pareiškėjai skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimus). Teisė į teismą, pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, laiduojama ir tarptautiniuose teisės aktuose: 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje. Tačiau kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1091/2013).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad minimą NŽT sprendimą Nr. 1SS-1094-(7.5.) gavo 2017 m. balandžio 26 d. Taigi, terminas skundui paduoti suėjo 2017 m. gegužės 26 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai tik 2017 m. birželio 23 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 52). Konstatuotina, jog terminas praleistas 28 kalendorines dienas. To iš esmės neginčija ir patys pareiškėjai, kadangi tiek patikslintame skunde, tiek atskirajame skunde prašo teismo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. prašo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Šiuo atveju pareiškėjai terminą skundui paduoti atnaujinti prašo motyvuodami tuo, kad yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl netinkamai suprato NŽT sprendimo Nr. 1SS-1094-(7.5.) apskundimo tvarką. Tvirtina, jog manė, kad teisės normas suprato tinkamai, dėl to nesikreipė į teisininką dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-715-261/2016, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-44-520/2016, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., 2004 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas.

Kartu teisėjų kolegija pastebi, jog skundo padavimo terminas praleistas net 28 kalendorines dienas praėjus vieno mėnesio skundo padavimo terminui. Toks ženklus termino praleidimas neatitinka operatyvumo, rūpestingumo ir atidumo standartų, kurie taip pat aktualūs sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012, 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012, 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-657/2011, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-131-525/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai patys pasirinko savo elgesio variantą (nesikreipė dėl tinkamos teisinės pagalbos, nors kaip patys nurodė, neturi teisinių žinių ir pasikliovė savu teisės normų interpretavimu bei vertinimu), todėl skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Ją naikinti ir pareiškėjų atskirojo skundo tenkinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Z. I. J., S. K. K., O. J. ir A. R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė