2018-01-04 Nr. AB-345-3-61-3-03550-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-27-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03550-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. O. M. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) įvykdė neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas Lietuvos valstybė nepagrįstai praturtėjo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 4 800 000 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, be kita ko: 1) atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad NŽT įvykdė neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas Lietuvos valstybė nepagrįstai praturtėjo; 2) priėmė skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 4 800 000 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Teismas nurodė, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašė pripažinti, jog NŽT įvykdė neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas Lietuvos valstybė nepagrįstai praturtėjo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimas pripažinti neteisėtus veiksmus yra prašymas, susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu, kurio patenkinimas neapgintų pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjos nurodomų faktų (neteisėtų veiksmų) konstatavimas gali būti tik skundo motyvu, o ne savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑355-146/2017). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą nagrinėjamoje dalyje atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p. pagrindu).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 4 800 000 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24 ir 25 straipsniuose numatytus reikalavimus, todėl šią skundo dalį priėmė nagrinėti.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta atsisakyti priimti jos skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad NŽT įvykdė neteisėtus veiksmus, panaikinti ir šią skundo dalį priimti nagrinėti.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas nagrinėti dalį pareiškėjos skundo prieštarauja ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir 23 straipsnio 1 daliai. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, todėl pareiškėja turi teisę teismo prašyti, kad būtų nustatytas valstybinio administravimo subjekto NŽT veiksmų teisėtumas. Pareiškėjos nuomone, NŽT veiksmai neteisėti, dėl jų atsirado labai didelė žala, kurią pareiškėja prašo atlyginti. Pareiškėja pažymi, jog NŽT neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jos tėvo M. M. žemė nepagrįstai negrąžinta ir už ją neatlyginta. Žemė negalėjo tapti valstybės nuosavybe, valstybė šią žemę valdo be teisėto pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nepriėmė nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimo pripažinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įvykdė neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas Lietuvos valstybė nepagrįstai praturtėjo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, reikia pažymėti, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS‑1062-552/2015). Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką, įvertinus pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį bei reikalavimus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundo pirmasis reikalavimas (pripažinti neteisėtus veiksmus) yra prašymas, susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu, kurio patenkinimas neapgintų pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.

Apibendrindama prieš tai išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama galioti. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti apskųstąją nutarties dalį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas