3f8e63fa-8b31-4f67-b6a6-0efcd40d2a0e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-309-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01077-2013-1;                                                                                Procesinio dokumento kategorijos: 75.6; 75.8; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolitos Cirulienės, AuÅ¡ros Baubienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1197-877/2014 pagal ieÅ¡kovės E. M. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo ir atsakovo G.

M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. M., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo G. M., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė E. M. ieÅ¡kiniu prašė: nutraukti su atsakovu G. M. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę; priteisti ieÅ¡kovei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nepilnamečio sÅ«naus T.

O. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina E. M.; priteisti iÅ¡ G. M. sÅ«naus iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės; priteisti 3000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : atsakovui priteisti 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 36/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti automobilį Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei E. M. priteisti 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų bei priteisti iÅ¡ G.

M. 72 257,33 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę sabtuokoje įgyto turto dalį. IeÅ¡kovė taip pat prašė pripažinti asmenine jos nuosavybe automobilį Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakovas G. M. byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės; sutiko, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su E. M.; prašė iÅ¡ jo nepilnamečio sÅ«naus T. O. M. iÅ¡laikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant E. M.; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ ; po santuokos palikti prigimtinę (duomenys neskelbtini) pavardę; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti ieÅ¡kovei: 30 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų; 18 vnt. obligacijų, įsigytų 2006-04-24 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartimi; automobilį (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilį VOLVO S80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) prašė pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe. Atsakovas prašė jam priteisti: 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); automobilį Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 30 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 19 406 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį, iÅ¡mokant jÄ per 36 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Be to prašė jo asmenine nuosavybe pripažinti 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 36/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti atsakovÄ asmeniÅ¡kai atsiskaityti su G. M. pagal 2012-04-13 tarp G. M. ir G. M. sudarytÄ paskolos sutartį. IeÅ¡kovė su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu dalyje dėl automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe sutiko, o kitus reikalavimus prašė atmesti bei tenkinti jos patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Ieškovė nesutiko, kad gyvenamasis namas būtų pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, nes jis įgytas santuokos metu ne už asmenines atsakovo lėšas. Prieštaravo dėl obligacijų priskyrimo tarp šalių dalintinam turtui, nes jos dar 2009 m. buvo išpirktos, taip pat nesutiko dėl UAB „Eurotakas“ akcijų padalijimo, nes ieškovė akcininke yra tik formaliai, tikrasis visų akcijų savininkas yra E. D..Šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bei bendravimo tvarkos nustatymo išspręsti 2014 m. birželio 25 d. daliniu ir papildomu sprendimais (3 t. b.l. 4-13, 18-19).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe ir padalinęs santuokoje įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovei priteisė: automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų ir 56 343 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį, įpareigojant Å¡iÄ kompensacijÄ sumokėti ne vėliau kaip per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė šį santuokoje įgytÄ turtÄ : 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 667/1334   dalis   žemės   sklypo,   unikalus   Nr.   (duomenys neskelbtini), esančių  (duomenys neskelbtini); automobilį Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais:1. Teismas sprendė, kad 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo su priklausiniais, esanti (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismo vertinimu, atsakovo 1998-04-20 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracija nepatvirtina, kad jis iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo 1997-10-17 buvo sutaupęs 16 000 Lt, nes deklaracijoje atlikti taisymai. Nors iÅ¡ 1999-03-17 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijos kopijos matyti, kad 1998 m. pradžioje atsakovo turėtos piniginės lėšos sudarė 16000 Lt, be to, Ž.

B. 1998-07-03 jam suteikė 3000 Lt paskolÄ , tačiau 39/100 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais 1998-07-03 sutartimi buvo įsigytos už 31200 Lt, todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis visÄ 31200 Lt sumÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ sumokėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis sumomis, jo sukauptomis iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo. Teismas nesivadovavo M. S. D. 2013-04-14 raÅ¡ytiniu liudijimu, nes jis nėra duotas notaro akivaizdoje, neprisiekus.

IÅ¡ Å¡alių, trečiojo asmens G. M. paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad Å¡is nekilnojamasis turtas dar buvo ir pagerintas Å¡alims gyvenant santuokoje iÅ¡ santuokinių lėšų, sutuoktiniams dovanotų lėšų, sutuoktinių ir jų artimųjų darbu. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad dideles pinigų sumas - iÅ¡ viso 126000 Lt ieÅ¡kovei yra pervedusi jos motina A. D.. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nėra įraÅ¡o, kad ginčo turtas bÅ«tų įraÅ¡ytas kaip atsakovo G.

M. asmeninė nuosavybė. Å is turtas įgytas Å¡alims gyvenant santuokoje kaip Å¡eimos gyvenamoji patalpa. Be to teismas nurodė, kad net ir nustačius, jog turto įsigijimui atsakovas panaudojo dalį iki santuokos sukauptų lėšų, nėra pagrindo teigti, kad buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia turtÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn.2. Teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio interesai, taip pat teisė į gyvenamÄ jÄ vietÄ , bus pažeista dalijant turtÄ lygiomis dalimis, kadangi Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta daliniu sprendimu yra nustatyta su ieÅ¡kove, nustatytas jam reikalingo iÅ¡laikymo dydis, kurio ½ dalis - 500 Lt priteista iÅ¡ atsakovo.

3. Teismas sprendime nustatė, kad viso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertė – 114 686 Lt. Atsakovo 10000 Lt prievolė pagal 2012-04-13 paskolos sutartį G. M. pripažintina jo asmenine prievole ir į dalintino turto balansÄ neįtraukta. Teismas priteisė ieÅ¡kovei UAB „Eurotakas“ 60 vnt. paprastų vardinių akcijų, o atsakovui kompensacijÄ Ä¯vertinęs tai, kad akcijos yra registruotos ieÅ¡kovės vardu, atsakovas UAB „Eurotakas“ veikloje nedalyvavo, o nutraukus santuokÄ Å¡alims vystyti bendrÄ verslÄ bÅ«tų sudėtinga dėl konfliktiÅ¡kų jų santykių.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui natÅ«ra yra priteisiamas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 101000 Lt, automobilis Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1686 Lt vertės; automobilis Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vertės arba iÅ¡ viso 108686 Lt vertės turto natÅ«ra, o ieÅ¡kovei priteisiamas bevertis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 6000 Lt vertės UAB „Eurotakas“ akcijos, sprendė, jog atsakovui turto natÅ«ra atitenka daugiau 102 686 Lt, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė 56 343 Lt kompensacijÄ .

Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ kompensacijos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, nes Å¡alių nepilnametis sÅ«nus gyvena su ieÅ¡kove, jos turtinė padėtis nėra geresnė už atsakovo, tuo tarpu atsakovas yra dirbantis ir kompensacijai iÅ¡mokėti gali pasinaudoti kredito įstaigų teikiamomis paslaugomis, o atsakovė savo nuosavo gyvenamojo bÅ«sto neturi, todėl jai yra svarbu greičiau gauti priteistÄ kompensacijÄ , kad patenkintų savo poreikius gyvenamajam bÅ«stui įsigyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti E. M. asmenine nuosavybe; 39/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti G. M. asmenine nuosavybe; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 30 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0189-0100, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilį RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 30 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų; priteisti iÅ¡ atsakovo 12 343 Lt dydžio kompensacijÄ ieÅ¡kovei už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį, iÅ¡dėstant jos iÅ¡mokėjimÄ per 24 mėnesių laikotarpį bei įpareigoti atsakovÄ asmeniÅ¡kai atsiskaityti pagal 2012 m. balandžio 13 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp G.

M. ir G. M. dėl 10 000 Lt dydžio paskolos suteikimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nesutinka, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes Å¡is turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, atsakovo ir ieÅ¡kovės turto ir pajamų deklaracijos, M. S. D raÅ¡ytinis liudijimas, G. M. paaiÅ¡kinimai.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad M. S. D raÅ¡ytinis liudijimas neatitinka CPK 192 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad M. D. Å¡ioje byloje nebuvo Å¡aukiamas liudytoju, todėl jo raÅ¡ytiniam liudijimui negali bÅ«ti taikomi Civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai, o Å¡is liudijimas turi bÅ«ti vertinimas kaip raÅ¡ytinis įrodymas. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad 1998-04-20 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje yra atlikti taisymai (įraÅ¡o „16000 Lt“ dalis perbraukta brÅ«kÅ¡niu), nes minėtas brÅ«kÅ¡nys yra ne skaičiaus taisymas, o deklaracijÄ pildžiusio asmens raÅ¡ymo stilius.

Be to, aplinkybę, kad atsakovas iki santuokos turėjo sukaupęs 16 000 Lt patvirtina ir 1999-03-17 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracija. Pažymima, kad likusiÄ sumÄ namo įsigijimui padovanojo atsakovo tėvai ir tai patvirtino G. M.. Pateiktos deklaracijos patvirtina, kad ieÅ¡kovė (1998 m., 1999 m.) turėjo mažas pinigines sumas, todėl negalėjo prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo (1998 m.). Akcentuojama, kad atsakovo įsigytas nekilnojamasis turtas niekada nebuvo kapitaliÅ¡kai remontuojamas, nebuvo atliekama jo rekonstrukcija ar pertvarkymas, o pats atsakovas atliko minimo turto tik einamÄ jį remontÄ .

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nekilnojamojo turto registre negalėjo bÅ«ti įraÅ¡o, kad 39/100 dalys gyvenamojo namo įsigyto 1998 m. yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo datos, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. nei notarai, rengdami ir tvirtindami nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius, nei vieÅ¡ojo registro įstaigos, tokios sÄ vokos, kaip asmeninė nuosavybės teisė, nenaudojo. 2. Pažymima, kad atsakovas tik teisme sužinojo, kad ieÅ¡kovės motina jai pervedė 126000 Lt ir dalį Å¡ių pinigų ieÅ¡kovė pervedė UAB „Eurotakas“.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, kad minėta pinigų suma buvo panaudota Å¡eimos poreikių tenkinimui, todėl Å¡ios piniginės lėšos turi bÅ«ti įtrauktos į turto padalijimÄ . Kadangi atsakovas apie tai sužinojo tik teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir neturėjo galimybes praÅ¡yti teismo iÅ¡reikalauti įrodymus apie tai, kaip minimos piniginės lėšos buvo panaudotos per visÄ laikotarpį per kurį ieÅ¡kovei jos motina A. D. pervedė pinigus, todėl Å¡ie duomenys turėtų bÅ«ti iÅ¡reikalauti apeliacinės instancijos teismo.

3. Atsakovas nesutinka, kad ieškovei būtų priteistos visos 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų, nes, pasak apelianto, jos yra labai lengvai natūra padalijamas turtas, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, šio turto vertė jokios įtakos turto padalijimo natūra būdui neturi, nepilnamečio vaiko interesai taip pat niekaip neįtakoja turto padalijimo natūra būdo pasirinkimo, nei vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar turtinė padėtis taip pat neturi jokios reikšmės, todėl akcijos turi būti padalintos natūra. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nes būdami bendrovės akcininkai jie neturės bendrauti tiesiogiai.

4. Apelianto teigimu, teismas nenurodė motyvų, kodėl atsakovo 10 000 Lt prievolė pagal 2012-04-13 paskolos sutartį G. M. pripažintina jo asmenine prievole ir į dalintino turto balansÄ neįtraukta. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovė sutinka su priteista kompensacija ir jos iÅ¡dėstymu per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos.

Pažymi, kad pats atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė jam priteisti turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei – kompensacijÄ . IeÅ¡kovės teigimu, teismas teisingai priteisė jai visas 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų, nes jos yra registruotos ieÅ¡kovės vardu, atsakovas UAB „Eurotakas” veikloje nedalyvavo, be to, nutraukus santuokÄ Å¡alims vystyti bendrÄ verslÄ bÅ«tu sudėtinga dėl konfliktiÅ¡kų jų tarpusavio santykių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl turto teisinių režimo nustatymo ir įrodymų vertinimo              Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę ir nepagrįstai nepripažino 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 36/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) jo asmenine nuosavybe.

Apeliantas tvirtino, kad šis turtas įgytas už jo asmenines lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir tai jis įrodė apeliaciniame skunde nurodytais rašytiniais įrodymais - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, atsakovo ir ieškovės turto ir pajamų deklaracijomis, M. S. D. rašytiniu liudijimu, taip pat G. M. paaiškinimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.Šalių santuoka buvo įregistruota 1997-10-18 Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje.

Apelianto praÅ¡omas pripažinti jo asmenine nuosavybe turtas įgytas 1998-07-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir įformintas atsakovo vardu (I t. b.l. 17-18). Ä®gyjant nekilnojamÄ jį turtÄ galiojo SÅ K, kurio 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl atsakovas turėjo procesinę pareigÄ paneigti nurodytÄ prezumpcijÄ . Apeliantas, siekdamas paneigti preziumpcijÄ , rėmėsi asmeninių lėšų panaudojimo turtui įsigyti faktu, teisinės registracijos duomenimis.

Dėl pastarųjų duomenų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , todėl, sprendžiant dėl ginčo turto teisinio režimo, vieÅ¡o registro duomenų tikrumas (patikimumas) turi bÅ«ti patikrinamas pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas.Apeliantas nurodė, kad ginčo turtÄ Ä¯sigijo už asmenines lėšas ir tai grindė raÅ¡ytiniais įrodymais – Turto ir pajamų deklaracijos už 1997 m. kopija, kuri buvo gauta KaiÅ¡iadorių raj.

VMI 1998-04-20. Å ios deklaracijos originalas sunaikintas, pasibaigus saugojimo laikui (2 t., b.l. 107). Jos kopijoje yra duomenys, kad metų pradžioje ir pabaigoje atsakovas turėjo piniginių lėšų, vertybinių popierių 16 000 Lt sumai, tačiau tiek deklaracijos III, tiek ir V dalies 3 punkte matyti taisymas, kuris nepatvirtina apelianto argumentų, kad tai yra jo „skaitmenų sekos raÅ¡ymo stilius“. CPK 202 straipsnyje įtvirtinta, kad kai teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų iÅ¡orinių trÅ«kumų, taip pat jeigu pateikiamos tik raÅ¡ytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra iÅ¡likę, apie Å¡ių įrodymų įrodomÄ jÄ galiÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡ia nuostata įstatymo leidėjas suteikė diskrecijÄ teismams spręsti dėl dokumentų kopijų įrodomosios vertės iÅ¡ anksto jos neapribodamas, todėl teismai turi Å¡iÄ diskrecijÄ Ä¯gyvendinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2012, 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).

Taigi, kadangi 16000 Lt piniginių lėšų suma buvo nurodyta ir 1998 m. pradžioje, tai atsakovas galėjo deklaruoti 1997 m. pabaigoje turintis 16 000 Lt piniginių lėšų, vertybinių popierių. Tačiau ar jas galėjo realiai turėti ir panaudoti būtent šio nekilnojamojo turto įsigijimui, teismas turėjo vertinti, kartu su ieškovės 2014-06-02 teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad deklaracijas atsakovas pildė kaip jam buvo paranku. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad piniginės lėšos buvo laikomos banke ir jomis tiesiogiai buvo mokama nekilnojamojo turto pardavėjai.

Å iuo aspektu sutartyje buvo tik nurodyta, kad sutarties kainÄ â€“ 31 200 Lt pirkėjas sumokėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį. Dėl lėšų turtui įsigyti aplinkybių ieÅ¡kovė nurodė, kad prie turto pirkimo prisidėjo ir jos tėvas, nors ji neprisiminė tikslios sumos, kuri buvo duota ne pervedimu per bankÄ . Be to ieÅ¡kovė Å¡iame teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nors atsakovas turėjo kiek tai susitaupęs lėšų, tačiau abiejų sutuoktinių turimi pinigai santuokoje buvo naudojami pagal Å¡eimos poreikius – jeigu mokesčius mokėjo, pirko maistÄ ieÅ¡kovė, tai to daryti nereikėjo atsakovui ir t.t., o Å¡eima turėjo iÅ¡laidų buto nuomai, transportui ir kt.

Byloje nustatyta, kad ginčo turtas buvo įsigytas už 31200 Lt. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad be turėtų iki santuokos 16 000 Lt, likusiÄ sumÄ padovanojo jo tėvai. Tačiau deklaracijoje už 1997 m. nėra duomenų apie pinigines lėšas, gautas dovanojimo bÅ«du, o deklaracijoje už 1998 m. yra nurodyta tik 3000 Lt paskola, kuriÄ suteikė Ž. B. ( 1t., b.l. 58), bet apeliantas nei viename procesiniame dokumente, taip pat ir apeliaciniame skunde nenurodė, kad ir Å¡ios lėšos buvo panaudotos ginčo turto pirkimui. 2014-06-02 teismo posėdyje trečiasis asmuo G.

M. paaiÅ¡kino, kad prisidėjo po senolės mirties „3 000 Lt su kiek“, bet paaiÅ¡kinimų pabaigoje nurodė, kad bÅ«tų geriausia, jeigu viskas „baigtųsi lygiai“. Apibendrinant teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, nei Turto ir pajamų deklaracijos už 1997 m. kopija ar deklaracija už 2008 m. neįrodo fakto, kad nekilnojamÄ jį turtÄ apeliantas įgijo už iki santuokos sudarymo turėtas asmenines lėšas ir už lėšas, kurias jam padovanojo tėvai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino M.

S. D. raÅ¡ytinio liudijimo, kaip raÅ¡ytinio įrodymo, o ne kaip liudytojo parodymų. CPK 192 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytojÄ teismo posėdyje, bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raÅ¡tu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. RaÅ¡ytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.

Apeliantas nenurodė, kodėl M. S. D. nekvietė liudyti teisme, o pateiktas jo liudijimas raÅ¡tu neatitinka įrodinėjimo priemonei – liudytojų parodymams keliamų įstatymo reikalavimų. Dėl apelianto argumentų šį liudijimÄ laikyti raÅ¡ytiniu įrodymu pažymima, jog CPK 197 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad raÅ¡ytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga, kitokie raÅ¡tai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai. RaÅ¡ytinei įrodinėjimo priemonei nekeliami specialÅ«s formos reikalavimai, iÅ¡skyrus tai, kad įrodymai turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti raÅ¡tu.

Reikalavimai raÅ¡to suraÅ¡ymui – teksto dalims, jų iÅ¡dėstymui, turiniui ir kt.– detaliai nereglamentuoti. Jei proceso normose tam tikri reikalavimai nenurodyti, tai jie palikti spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas, spręsdamas tokius klausimus, turi vadovautis CPK 3 straipsnio 7 dalimi ir spręsti pagal protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Laisva forma suraÅ¡omi dokumentai, kad jie bÅ«tų pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone, turi atitikti bendruosius reikalavimus įrodinėjimo priemonėms.

Jose turi bÅ«ti nurodyta informacija, jos surinkimo laikas, vieta, bÅ«das ir kitos atskiru atveju svarbios aplinkybės bei nurodyti informacijÄ surinkę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011). Nagrinėjamu atveju 2013-04-14 liudijime (2 t., b.l.

88) M. D. nurodė jam žinomÄ informacijÄ , kad pinigus už butÄ sumokėjo atsakovas, tačiau dėl to byloje nėra ginčo, o raÅ¡te nurodytos informacijos, kad sumokėtus pinigus atsakovas turėjo susitaupęs asmeniÅ¡kai iki vedybų, nenurodė net pats apeliantas. RaÅ¡te taip pat nėra nurodyta iÅ¡ kur, kada ir kokiu bÅ«du Å¡iam asmeniui tapo žinoma tokia informacija, todėl Å¡iÄ informacijÄ pripažinti tinkama nėra pagrindo. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe.

Taigi, nagrinėjamu atveju, taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, apeliantas turėjo įrodyti ne tik už kokias lėšas turtas buvo įgytas, bet ir kokia buvo jo valia įsigyjant turtÄ . Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu yra nurodęs, kad teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiÅ¡kios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios iÅ¡raiÅ¡kos įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).

Dėl turto registracijos vieÅ¡ame registre atsakovo vardu vertinimo jau buvo pasisakyta pirmiau, papildomai nurodant, kad SÅ K 21 straipsnio 3 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, nebuvo nustatyta turto detali registracija ir jos reikÅ¡mė turto statusui. 1998-07-03 pirkimo-pardavimo sutartyje apeliantas taip pat aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė valios jį įgyti asmeninėn nuosavybėn, nes tokia jo valia sutartyje nenurodyta. Apeliantas tokiÄ valiÄ buvus sutarties sudarymo metu grindžia tik savo paaiÅ¡kinimais, tačiau ieÅ¡kovė nurodo prieÅ¡ingai ir teigia, kad santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, be to Å¡is turtas turėjo Å¡eimos gyvenamosios patalpos statusÄ (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kitų raÅ¡ytinių įrodymų dėl apelianto valios į bylÄ nebuvo pateikta. Be to, nagrinėjamu atveju apelianto valia nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes byloje nėra nustatyta, kad turtÄ jis įgijo už asmenines lėšas. Apeliantas apeliaciniame skunde plačiai pasisakė dėl teismo argumentų, susijusių su ginčo turto pagerinimu ieÅ¡kovės lėšomis. Tačiau Å¡alys nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).

Byloje apeliantas siekė nuginčyti preziumpcijÄ , kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (SÅ K 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.88 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl apelianto nurodomi argumentai dėl jo asmeninio turto pagerinimo ieÅ¡kovės lėšomis ir darbu susiję su reikalavimu, kuris nebuvo pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir neturi įtakos galutiniam teisiniam rezultatui Å¡ioje byloje, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

 Dėl teismo sprendimo motyvavimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.).

Apeliantas sprendimo nemotyvavimo argumentu skundžia sprendimÄ dalyje dėl jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovÄ asmeniÅ¡kai atsiskaityti su trečiuoju asmeniu G. M. pagal su ja 2012-04-13 pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį (1 t., b.l. 69), t.y. Å¡iuo reikalavimu prašė nustatyti, kad prievolė pagal Å¡iÄ sutartį yra jo asmeninė prievolė. Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat praÅ¡o įpareigoti jį atsiskaityti pagal Å¡iÄ paskolos sutartį su Å¡ia kreditore - trečiuoju asmeniu jo motina G.

M.. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Å¡iÄ prievolę pripažįsta atsakovo asmenine prievole, todėl ji neįtraukiama į dalintino turto balansÄ . Dėl Å¡io reikalavimo apeliantas prieÅ¡ieÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde nenurodė, kad ieÅ¡kovė taip pat turi prievolę grÄ Å¾inti skolÄ , todėl neiÅ¡sami teismo motyvacija neduoda pagrindo kitokiai iÅ¡vadai, kaip, kad Å¡i prievolė yra apelianto asmeninė prievolė. Tačiau nurodydamas argumentus dėl Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl Å¡ios iÅ¡vados nepasisakė, todėl konstatuojamas procesinės teisės pažeidimas (CPK 270 str.), kurio padarinius gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas neperduodama nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl akcijų padalinimo Apeliantas nurodo, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalinamas natÅ«ra, jeigu galima taip padalinti. Akcijos yra dalus turtas, todėl UAB “Eurotakas” 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų turėjo bÅ«ti padalintos tarp Å¡alių lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad Å¡is turtas yra dalus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡ios akcijos buvo registruotos ieÅ¡kovės vardu ir atsakovas UAB “Eurotakas” veikloje niekada nedalyvavo, o kadangi Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, tai padalinus akcijas vystyti bendrÄ verslÄ bÅ«tų sudėtinga, todėl remdamasis protingumo principu jas priteisė ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisė kompensacijÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės akcininkai yra du: ieÅ¡kovė, kuri yra ir bendrovės direktorė, ir E. D., kuris yra ieÅ¡kovės artimas giminaitis, turintis 40 akcijų. Apeliantas nurodo, kad dėl jam skirtinų 30 vnt. akcijų valdymas nebÅ«tų apsunkintas. Tačiau Å¡alių tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki ir to neneigia apeliantas. Jis taip pat nurodė, kad paskyrus jam akcijas jis neįtakos bendrovės valdymÄ . Bendrovės veikla yra nepelninga, todėl apelianto interesas gauti akcijas natÅ«ra yra neaiÅ¡kus ir jas paskyrus jam gali bÅ«ti neiÅ¡vengta įtampos tarp Å¡alių.

Be to atsakovui paskyrus nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, patenkinus jo reikalavimÄ , ir dar natÅ«ra priteisus ½ dalį santuokoje įgytų akcijų, priteistinos kompensacijos ieÅ¡kovei dydis dar labiau padidėtų, o atsakovas net ir mažesnio dydžio kompensacijÄ prašė iÅ¡dėstyti (CK 1.5 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamÄ akcijų padalinimo bÅ«dÄ .  Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, o konstatuotas procesinės teisės pažeidimas nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinant dėl atsakovo asmeninės prievolės pagal su trečiuoju asmeniu G.

M. 2012-04-13 pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė ginčijamos sumos, o pirmosios instancijos teismas, atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimÄ , klausimÄ iÅ¡sprendė rezoliucija, jos nepatikslinęs ir nenurodęs žyminio mokesčio sumos, kurios sumokėjimÄ atidėjo, nors dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys dėl kurių Å¡ios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirÄ jį skundÄ (CPK 100 straipsnis).

Å iuo atveju teisėjų kolegija nustato, kad ginčijamÄ sumÄ sudaro 19 404,54 Eur (67 000 Lt (3000 Lt - akcijų dalyje ir 64 000 Lt – asmeninės nuosavybės į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais pripažinimo dalyje), todėl už apeliacinį skundÄ mokėtinas 582 Eur žyminis mokestis, kuris priteisimas iÅ¡ apelianto valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , papildant jo rezoliucinę dalį taip: pripažinti, kad prievolė pagal 2012 m. balandžio 13 d. tarp G.

M. ir G. M. sudarytÄ paskolos sutartį yra atsakovo G. M. asmeninė prievolė. Priteisti iÅ¡ apelianto G. M. valstybei 582 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660. Teisėjos                                                                                                                     Dalė Burdulienė Jolita Cirulienė AuÅ¡ra Baubienė