Legislator Case Law & Legislation
3f8dc30b-ec4b-45ad-8cc2-c8e82c99ca15 AI generated

3f8dc30b-ec4b-45ad-8cc2-c8e82c99ca15 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3f8dc30b-ec4b-45ad-8cc2-c8e82c99ca15
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla 1A-328-211/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51316-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3; (S) 1.2.20.13; 2.1.7.4; 2.4.6.4.1; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo, išteisintajam R.

Legislator headnote

AI generated

3f8dc30b-ec4b-45ad-8cc2-c8e82c99ca15 · Vilniaus apygardos teismas: Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. M. yra teistas, Å¡iuo metu atlieka bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį. R. M. kaltę visiÅ¡kai pripažino, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina 1/3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla 1A-328-211/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51316-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3; (S) 1.2.20.13; 2.1.7.4; 2.4.6.4.1; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo, išteisintajam R.

M. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. R. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o bÅ«tent: jis, po to, kai Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-06-23 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, jis vengė atlikti minėtÄ teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiÅ«ros vykdymo laikotarpiu 2018 m. spalio 6 d. jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2018 m. spalio 6 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, tokiu bÅ«du pažeidė įpareigojimÄ â€“ uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti R. M. kaltu pagal BK 243 straipsnį ir skirti jam 45 parų trukmės areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 ir R. M. skirti galutinę 30 parų trukmės areÅ¡to bausmę. Remiantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti visiÅ¡kai jÄ sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R.

M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal ankstesnį nuosprendį dalį atliktos bausmės. R. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. 2.1. Prokurorės teigimu, teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, teismas netinkamai vertino surinktų įrodymų visumÄ .

Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatytas bÅ«tinas nusikaltimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymis – piktybiÅ¡kas ar sistemingas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, kadangi to nenustatė įstatymų leidėjas. Teigia, kad Å¡io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia.

Nurodo, kad R. M. žinojo apie jam nuosprendžiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, pripažino 2018-10-06 vairavęs transporto priemonę ir vairuodamas supratęs, kad pažeidžia jam nuosprendžiu skirtÄ draudimÄ nevairuoti transporto priemonės, teismo skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę pažeidė, nes buvo neblaivus. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė BK 243 straipsnio ribas, laikydamas Å¡ios nusikalstamos veikos bÅ«tinais požymiais piktybiÅ¡kumÄ , sistemingumÄ ar kaltinamojo veiksmų tęstinumÄ . 2.2.

Skunde teigiama ir tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. administracinio nubaudimo faktas lemia baudžiamojo proceso negalimumÄ , kadangi, pasak prokurorės, administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnyje, už kurio padarymÄ R. M. nubaustas teismo ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, skiriasi savo esminiais veikos požymiais, Å¡ios veikos neapima viena kitos. Nurodo, kad ANK 424 straipsnyje numatytos veikos kėsinimosi objektas yra kelių transporto eismo saugumas, o BK 243 straipsnis saugo kitÄ vertybę – teisingumÄ , minėti straipsniai apima ir skirtingas veikas, skiriasi jų tyčios turinys.

Tokiu bÅ«du prokurorė teigia daranti iÅ¡vadÄ , kad R. M. veiksmai atitinka skirtingų rūšių teisės pažeidimus, todėl turi bÅ«ti taikomos skirtingų teisės Å¡akų normos. Tuo pačiu, pasak prokurorės, nėra pagrindo teigti, kad nubaudimas pagal ANK ir BK prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo Protokolo 4 straipsniui, BK 2 straipsnio 6 daliai, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio reikalavimams. 2.3.

Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. M. yra teistas, Å¡iuo metu atlieka bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį. R. M. kaltę visiÅ¡kai pripažino, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina 1/3.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė skundÄ palaikė, prašė tenkinti. IÅ¡teisintasis R. M. ir jo gynėjas prašė prokurorės skundÄ atmesti ir palikti galioti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus dėl iÅ¡teisintajam R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, mano, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su apylinkės teismo iÅ¡vada R. M. iÅ¡teisinti pagal BK 243 straipsnį, akcentuojama, jog teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, taip pat, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatytas bÅ«tinas minėto nusikaltimo sudėties požymis – piktybiÅ¡kas ar sistemingas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, kadangi to nenustatė įstatymų leidėjas. Be to skunde teigiama, kad nepagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad R. M. administracinio nubaudimo faktas lemia baudžiamojo proceso negalimumÄ .

6. Teisėjų kolegija nesutinka apeliacinio skundo argumentais, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pažymėta, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. KiekvienÄ kartÄ , sprendžiant ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Be to, Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

7. Nagrinėjamu atveju R. M. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktų ir 68 straipsniu, kartu su bausme už Å¡io nusikaltimo padarymÄ R. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017-06-23.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. 2018-10-06 14.00 val. (duomenys neskelbtini). vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,21 promilės), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Dėl Å¡io teisės pažeidimo pastarasis Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1947-763/2018 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir jam skirta 1100 Eur dydžio bauda.

Nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjo 2018-11-14.

8. Ä®vertinus surinktÄ bylos medžiagÄ minėtų teisės normų bei principų kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R. M. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę neleidžia minėtų jo veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ atsakomybę. BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vengusiam atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytoms iÅ¡vadoms, kad vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiÅ¡kumu arba sistemingumu, o vienkartiniai, smulkÅ«s ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę dėl baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Kolegijos nuomone, Å¡i iÅ¡vada yra pagrįsta, teisinga, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir Å¡iuo klausimu susiformavusiÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. M. inkriminuojamas tik vienas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo faktas: 2018-10-06, 14.00 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, tokiu bÅ«du pažeisdamas teismo nuosprendžiu jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, daugiau tokių pažeidimų nebuvo užfiksuota. Taigi, pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad pastarojo veiksmuose nenustatytas sistemiÅ¡kumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį vertino kaip vienkartinį, nenustatydamas jo veiksmuose piktybiÅ¡kumo.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju R. M. nuteisus pagal BK 243 straipsnį, jam jau esant nubaustam administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį dėl to paties pažeidimo, pastarasis bÅ«tų nubaustas antrÄ kartÄ , kÄ draudžia dvigubo nubaudimo principas. Pažymima, kad draudimas antrÄ kartÄ bausti už tÄ pačiÄ nusikaltimÄ veikÄ Ä¯tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 ketvirtame straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimÄ , dėl kurio jis jau buvo iÅ¡teisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamÄ jį procesÄ .

11. Atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiÅ¡kia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimÄ , bet kaip už administracinį teisės pažeidimÄ , jis už tÄ veikÄ negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. AnalogiÅ¡ka pozicija iÅ¡sakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014, 2K-36-697/2019).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡teisinti R. M., ir kitu pagrindu: pripažinus, kad prieÅ¡ingu atveju bus pažeistas minėtas draudimas asmenį persekioti ir bausti už tÄ pačiÄ veikÄ du kartus, yra pagrįstas, tÄ patvirtina aukščiau iÅ¡sakyti argumentai.

12. Kitų Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Ugnius Trumpulis Laureta Ulbienė