AS-552-445-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-445/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00547-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. administracinėje byloje pagal pareiškėjo Virgilijaus UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Č. pareiškėjo naudai 362,34 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas reikalavimą grindė Rinkliavų įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. 1-2374-168/2012 pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012.

Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. kovo 1 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1660-244/2012 pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pareiškimą atsakovei Varėnos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centas“ ir V. V. individualiajai paruošų įmonei „Vygis“ dėl Nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui tiek, kiek atliekų turėtojams nėra numatytos galimybės vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog tuo atveju, jei norminis administracinis aktas būtų pripažintas neteisėtu, viena iš galimų teisinių pasekmių yra tokio akto netaikymas nuo jo priėmimo dienos. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, kad Nuostatų normos taikytinos nagrinėjant pareiškėjos skundą ir turės tiesioginės įtakos sprendžiant nagrinėjamą bylą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012 nėra įsiteisėjęs, be to, Nuostatai gali būti pripažinti neteisėtais nuo jų priėmimo dienos, padarė išvadą, kad nagrinėjama byla turi būti stabdoma iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012.

III. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį.

Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias administracinės bylos sustabdymą ir neteisingai išsprendė klausimą dėl šios bylos stabdymo. Nesutinka su teismo argumentais, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1660-244/2012 gali turėti įtakos nagrinėjant šią bylą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl būtinybės stabdyti šią bylą, neįvertino svarbių aplinkybių dėl Nuostatų neteisėtumo momento.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsniu, norminis administracinis aktas gali būti pripažįstamas neteisėtu nuo tos dienos, kai oficialiai spaudoje buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu arba pats teismas sprendimu nustato, kad aktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-1660- 244/2012, kurioje buvo tiriamas Nuostatų teisėtumas, 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pripažino, kad Nuostatai tiek, kiek jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų sukaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Taip pat teismas sprendimu įpareigojo Varėnos rajono savivaldybę įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir leidinyje „Savivaldybės žinios“. Vertinant tai, darytina išvada, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nuostatai pripažintini neteisėtais ne nuo Nuostatų priėmimo dienos, kaip tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 2 dalis, o nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas dėl Nuostatų neteisėtumo.

Minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas dėl Nuostatų neteisėtumo yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, dėl ko iki šiol teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs ir nepaskelbtas, kaip tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu šioje administracinėje byloje pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą, paskaičiuotą remiantis minėtais Nuostatais, už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį prašoma priteisti rinkliavą, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1660- 244/2012 šioje byloje neturi ir negali turėti prejudicinės reikšmės, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs ir Nuostatų neteisėtumas nėra paskelbtas spaudoje, o jeigu ir įsiteisėtų, Nuostatų neteisėtumas negaliotų laikotarpiui, už kurį pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo A. Č. vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (2009 m. gruodžio 1 d.

– 2011 m. gruodžio 31 d.). Darytina išvada, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012 dėl Nuostatų teisėtumo ištyrimo, neturi įtakos šios bylos baigčiai.

Mano, kad sustabdžius šią administracinę bylą, kuomet nėra objektyvių kliūčių ją nagrinėti, yra nepagrįstai vilkinamas bylos sprendimo klausimas, o tai tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo UA„Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisių bei teisėtų interesų gynybai. Todėl darytina išvada, kad administracinė byla pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi buvo sustabdyta nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė sustabdyti administracinė bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas sustabdo bylą kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 99 straipsnio 2 punktu, kai administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tokia administracinė byla sustabdoma kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje teisme nagrinėjamoje byloje.

Ši administracinė byla buvo sustabdyta nustačius, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. kovo 1 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1660-244/2012 dėl Nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui tiek, kiek atliekų turėtojams nėra numatytos galimybės vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra susijusi su nagrinėjama administracine byla ir įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje gali turėti tiesioginę prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje.

Sistemiškai aiškinant ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir ABTĮ 99 straipsnio 2 punkto nuostatas, darytina išvada, kad norint sustabdyti administracinę byla ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, visų pirma, būtina nustatyti, kad negalima nagrinėti šios bylos, kol nėra išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63–286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756–860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, remdamasis Rinkliavų įstatymo 11, 12 straipsniais, Atliekų tvarkymo įstatymo 25, 30 straipsniais ir Nuostatų 3, 4, 10, 12, 13, 27, 34, 49 punktais, prašo iš atsakovo A. Č. pareiškėjo naudai priteisti 362,34 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos. Tai patvirtina, kad Nuostatai yra vienas iš pagrindinių sprendžiant šį ginčą taikytinų teisės aktų. Todėl siekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti ginčijamų atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumą (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis) ir nustatyti ar, egzistuoja teisinis pagrindas įpareigoti atsakovą sumokėti vietinę rinkliavą, būtina taikyti minėtą norminį administracinį aktą. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl šio norminio administracinio akto teisėtumo šiuo metu vyksta ginčas teisme (nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1660-244/2012, kurioje 2012 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Nuostatai tiek, kiek jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų sukaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui, buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir sprendimas šioje byloje neįsiteisėjęs). Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Tokia teisė suteikta ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą, paskaičiuotą remiantis minėtais Nuostatais, už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1660- 244/2012 šioje byloje neturi prejudicinės reikšmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose, kadangi priešingu atveju kyla grėsmė, jog teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose nebus nuoseklumo ir ginčas bus išspręstas neteisingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442–256/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios administracinės bylos negalima nagrinėti, kol bus išspręsta kita Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1660-244/2012, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė