3f8a0aba-571d-477e-b632-e94979eced8d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-691-1099/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05139-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovams teisininkui Andriui Sadauskui ir Mantui Stančikui, atsakovo T. O. atstovui advokatui Aleksanderiui ViÅ¡nevskiui (Aleksander ViÅ¡nevski), teismo ekspertui Dariui Kalibatui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

O. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialÄ . Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka už 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui T. O. bei praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 4 386,96 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodo, kad 2019 m. liepos 25 d. įvyko eismo įvykis (toliau – eismo įvykis), kurio metu atsakovas T. O., vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas), konstrukcijÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pažymi, kad minėtos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieÅ¡kovės bendrovėje.

3. Anot ieÅ¡kovės, ji iÅ¡mokėjo 4 386,96 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ nurodytÄ pastatÄ apdraudusiai draudimo bendrovei Ergo Insurance SE (trečiajam asmeniui), kompensuodama eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ . Nurodo, kad kadangi atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino, ieÅ¡kovė turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakovÄ tokio dydžio, kokio iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiems asmenims.

4. IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju ginčo pastatas buvo faktiÅ¡kai suremontuotas, todėl draudimo iÅ¡moka buvo paskaičiuota atsižvelgiant į faktinius remonto kaÅ¡tus, o ne teorinius iÅ¡laidų remontui skaičiavimus, t. y. apgadintas turtas buvo faktiÅ¡kai apžiÅ«rėtas, o remonto sÄ mata apskaičiuota pačiame remonto procese. Pažymi, kad UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ pateikta lokalinė sÄ mata sudaryta faktiÅ¡kai neapžiÅ«rėjus turto, o tik iÅ¡ nuotraukų; be to, anot ieÅ¡kovės, minėtoje sÄ matoje neįvertinta dalis bÅ«tinų darbų – atvežimas, iÅ¡krovimas, pakrovimas, iÅ¡vežimas ir pan.

Taip pat aiÅ¡kina, kad UAB „Inesta“ sÄ matoje nurodytos diuraliuminio plokÅ¡tės, o UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ sÄ matoje – paprasto aliuminio. Teigia, kad praÅ¡oma priteisti 4 386,96 Eur iÅ¡moka buvo paskaičiuota iÅ¡ UAB „Inesta“ atliktų darbų akto sumos be PVM (4 611,76 Eur) atėmus statybinių medžiagų nusidėvėjimÄ â€“ 274,80 Eur. Nurodo, kad medžiagų kaina buvo 2 027 Eur, nusidėvėjimo norma 14 proc., nes apgadintas pastatas rekonstruotas 2005 m. (konstruktyvas betonas, aptaisytas metalu su karkasu; betono nusidėvėjimo norma 0,7 proc., metalo – 1,7 proc.; vidurkis apie 1,2 proc., todėl per dvylika metų bendras nusidėvėjimas 14 proc.).

5. Be to, pabrėžia, kad faktinių iÅ¡laidų pagrįstumÄ patvirtino net keturi asmenys – apdrausto turto savininkas, remontÄ atlikusi UAB „Inesta“, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens turto žalų ekspertai.

6. Pažymi, kad atsakovas žalos administravimo procese nedalyvavo, nors tokiÄ teisę turėjo, ir sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo jokių raÅ¡ytinių praÅ¡ymų dėl dalyvavimo minėtuose procesuose ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nėra gavusi.

7. IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai nurodo, kad ekspertas ekspertizės akte nevertino aplinkybės, jog rangos darbus buvo galima atlikti tik savaitgaliais, todėl ieÅ¡kovė pati padidino eksperto apskaičiuotÄ darbo užmokestį (nes nedarbo dienomis apmokėjimas yra dvigubas), taip pat padidino pastolių montavimo iÅ¡laidas, nes juos reikėjo ne vienÄ kartÄ surinkti ir iÅ¡rinkti, transportuoti, sandėliuoti; taip pat padidino eksperto nurodytÄ plokÅ¡tės kainÄ , remdamasi kito įvykio metu faktiÅ¡kai patirtais kaÅ¡tais panaÅ¡ioje situacijoje.

8. IeÅ¡kovės atstovai teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Pakartotinai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡laidos ginčo pastato remontui faktiÅ¡kai buvo patirtos, todėl tai ir yra tikrasis žalos dydis, o ne hipotetiniai skaičiavimai, kaip kad skaičiavo atsakovas ir teismo ekspertas. Be to, atsakovas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimo dalyvauti žalos administravime. Pažymėjo, kad eismo negalima buvo uždaryti (gydymo įstaiga negalėjo apriboti veiklos, klientų judėjimo ir pan.), todėl darbai buvo atliekami tik savaitgaliais, kiekvienÄ kartÄ montuojant pastolius, o tai neabejotinai padidino darbų kainÄ ; be to, reikalingos plokÅ¡tės įprastai nenusipirksi, jÄ reikėjo ieÅ¡koti ir užsakinėti; ieÅ¡kovė surado kito administruoto įvykio panaÅ¡ios plokÅ¡tės kainÄ , kuri didesnė nei apskaičiavo ekspertas.

Pažymėjo, kad jeigu UAB „Inesta“ sÄ mata/aktas bÅ«tų vertinami kritiÅ¡kai, prašė remtis ieÅ¡kovės žalų eksperto parengta sÄ mata, kurioje padidintos eksperto sÄ matos vertės.

9. Atsakovas T. O. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka su žalos atlyginimu 1 128,39 Eur sumai, likusioje dalyje ieškinio reikalavimus prašo atmesti.

10. Atsakovas pripažįsta, kad 2019 m. liepos 25 d. sukėlė eismo įvykį ir apgadino ieÅ¡kovės nurodytÄ ginčo pastatÄ ; dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas. Tačiau atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiu ir jį ginčija, nes jis, anot atsakovo, neatitinka faktiÅ¡kai padarytos žalos dydžio. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė nepagrindė kaip buvo apskaičiuota trečiojo asmens Ergo Insurance nurodyta 4 661,76 Eur nuostolių suma (nors UAB „Inesta“ akte nurodyta 5 161,76 Eur suma) bei kaip ieÅ¡kovė apskaičiavo 274,80 Eur nusidėvėjimo dydį.

11. Atsakovo teigimu, Å¡iuo atveju buvo įlenkta viena pastato, esančio (duomenys neskelbtini), detalė – aliuminio plokÅ¡tė ir skardinės dalys, tačiau, anot atsakovo, remiantis ieÅ¡kovės pateiktu UAB „Inesta“ aktu, buvo pakeistas visas komplektas aliuminio plokščių, nors ir nėra įrodymų, jog jos buvo apgadintos, t. y. nurodyti pertekliniai darbai. Nurodo, kad kreipėsi į UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ su praÅ¡ymu pateikti preliminariÄ sÄ matÄ â€“ kiek kainuotų ginčo pastato konstrukcijos remonto darbai, ir pastaroji pateikė sÄ matÄ , jog apgadinto ginčo pastato remonto darbai kainuotų 1 128,39 Eur. Taigi, anot atsakovo, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma daugiau nei tris kartus virÅ¡ija realiai padarytos žalos dydį. Pažymi, kad UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ buvo pateiktos ne tik apgadinto pastato nuotraukos, bet ir UAB „Inesta“ aktas bei sÄ skaita faktÅ«ra.

12. Anot atsakovo, civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, jog nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių. Teigia, kad šiuo atveju ieškovės reikalaujama suma neatitinka padarytos žalos dydžio, todėl negali būti priteista.

13. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ â€“ sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais 1 128,39 Eur dalyje (tačiau atsakovas nėra Å¡ios sumos sumokėjęs, nes prasidėjo teisminis procesas), o likusioje dalyje prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas iÅ¡ esmės neginčija faktinių aplinkybių dėl eismo įvykio ir pastato apgadinimo, pripažįsta savo kaltę, tačiau nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu.

Teigė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie žalos administravimÄ , gavo tik pretenzijÄ dėl jau atlygintos žalos sumokėjimo regreso tvarka; teigė, jog jis neturėjo pareigos dalyvauti minėtame žalos apskaičiavime. Pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo ir rangovas galėjo/gali susitarti iÅ¡ esmės dėl be ko, tačiau draudikui tenka rizika įvertinti tokių iÅ¡laidų pagrįstumÄ /realumÄ , nustatant tikrÄ jÄ Å¾alos sumÄ . Atstovo teigimu, Å¡iuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, jog darbus galima buvo atlikinėti tik savaitgaliais (o ne įprastai darbo dienomis); užsakovė ir rangovė, tikėtina, pačios susitarė dėl tokio darbų atlikimo, todėl tokios papildomos iÅ¡laidos negali bÅ«ti vertinamos kaip bÅ«tinos.

Anot atstovo, nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės patikimiausia yra eksperto sÄ mata, tačiau joje turėtų bÅ«ti minusuojamos iÅ¡laidos dėl vidaus darbų atlikimo, nes neįrodyta, jog vidaus apgadinimai bÅ«tų susiję su eismo įvykiu. Atstovas prašė kritiÅ¡kai vertinti pačios ieÅ¡kovės sudarytÄ sÄ matÄ , kuriÄ , anot atstovo, sudarė neturintis kvalifikacijos ieÅ¡kovės darbuotojas. Nurodė, kad iÅ¡laidas už ekspertizę privalo apmokėti ieÅ¡kovė, o kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos dalintinos proporcingai tenkinto ieÅ¡kinio daliai.

14. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialÄ , per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nepateikė.

15. Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. PaaiÅ¡kino, kad UAB SK Impeks medicinos diagnostikos centras kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl valdomo ginčo pastato remonto darbų atlikimo po sukelto eismo įvykio, t. y. buvo papraÅ¡yta atstatyti vaizdÄ iki įvykio. PaaiÅ¡kino, jog jis pateikė pasiÅ«lymÄ , su kuriuo ginčo pastato valdytoja sutiko, ir jis pradėjo darbus – juos atlikinėjo maždaug mėnesį laiko – apie 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Pažymėjo, kad visi (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo bÅ«tini ir faktiÅ¡kai atlikti (taip pat suderinti su užsakove); teigė, jog darbų kainas iÅ¡ esmės įvertino pagal savo darbÄ (įmonėje nebuvo nustatytos kainodaros), nes darbas nebuvo įprastas ir Sistelos programa pateikdavo ne visai tikslius skaičiavimus, todėl juos įrašė ranka.

AiÅ¡kino, kad darbus, užsakovės pageidavimu, atlikinėjo tik savaitgaliais, siekiant netrukdyti judėjimui, todėl kiekvienÄ kartÄ montuodavo ir iÅ¡montuodavo pastolius; teigė, jog taip pat užtrÅ«ko reikalingos plokÅ¡tės paieÅ¡ka (tokio nedidelio kiekio). PaaiÅ¡kino, kad turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nėra įraÅ¡ytas į ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

16. Teismo ekspertas Darius Kalibatas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sÄ matoje kainos iÅ¡ esmės suvestos pagal Sistelos programÄ ; kai kurie įkainiai (darbo užmokestis) padidinti, atsižvelgiant į pakankamai nedidelius darbų kiekius. Pažymėjo, kad keičiamos plokÅ¡tės kainÄ (420 Eur) iÅ¡ esmės apskaičiavo apklausus pažįstamus statybininkus; darbo užmokestį skaičiavo pagal vidutinę rinkÄ . Papildomai teigė, jog nėra atskiros metodikos kaip apskaičiuoti darbų atlikimÄ tik savaitgaliais.

Nurodė, kad pastolių papildomas surinkimas/iÅ¡rinkimas didintų kainÄ , tačiau jis vertino (sÄ matoje), jog pastoliai montuoti vienÄ kartÄ ; jeigu bÅ«tų apribotas eismas, galima bÅ«tų padaryti per vienÄ kartÄ â€“ per 2-3 dienas. Pažymėjo, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti ar viduje įtrÅ«kiai atsirado dėl eismo įvykio, tačiau jis darė prielaidÄ , jog jie galėjo atsirasti bÅ«tent dėl nurodyto eismo įvykio (atitinkamai skaičiavo ir jų remonto darbų vertę). III.

Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės 17. IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta (ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje nekilo), kad 2019 m. liepos 25 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas T. O., vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Å ios aplinkybės konstatuotos ir į bylÄ pateiktoje policijos pažymoje, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A15.-5039-1011/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18. Nustatyta, kad transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieÅ¡kovės bendrovėje pagal 2019 m. gegužės 21 d. draudimo sutarties liudijimÄ Nr. LT/AYB 265178 (draudimo laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. gegužės 26 d.).

19. Nustatyta, kad ginčo pastatas – (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas trečiojo asmens užsienio bendrovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialÄ , kuri kompensavo pastato valdytojui padarytus apgadinimus ir kreipėsi į ieÅ¡kovę su 2019 m. spalio 11 d. pretenzija dėl 4 661,76 Eur draudimo iÅ¡mokos atlyginimo regreso tvarka (kaip žalÄ padariusio asmens draudikui). IeÅ¡kovė, papildomai įvertinusi medžiagų nusidėvėjimÄ (274,80 Eur), 2019 m. spalio 25 d. pervedė minėtam trečiajam asmeniui 4 386,96 Eur sumÄ bei 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. pretenzijomis pareikalavo atsakovo jÄ atlyginti regreso tvarka.

20. Ä® bylÄ pateikta UAB „Inesta“ 2019 m. rugsėjo 10 d. ginčo pastato valdytojui (UAB SK Impeks medicinos diagnostikos centras) iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. IN-243 ir atliktų darbų aktas bendrai 5 161,76 Eur sumai.

21. Taip pat į bylÄ pateikta UAB „KietaviÅ¡kių statyba“, į kuriÄ kreipėsi pats atsakovas, siekdamas įvertinti ginčo pastato remonto vertę (pateikdamas ginčo pastato apgadinimų nuotraukas ir UAB „Inesta“ nurodytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei atliktų darbų aktÄ ), lokalinė sÄ mata bendrai 1 126,39 Eur sumai.

22. Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi, tenkinant atsakovo praÅ¡ymÄ , buvo paskirta statybos ekspertizė, kuriÄ pavesta atlikti teismo ekspertui D. K. ir atsakyti į klausimus:

1) Kokius pastato ((duomenys neskelbtini)) apdailos apgadinimus 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu padarė atsakovas T. O.? 2) Ar visi ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ pateiktame UAB „Inesta“ 2019 m. rugsėjo 10 d. atliktų darbų akte nurodyti darbai yra susiję su atsakovo T. O. padarytais pastato apdailos apgadinimais? 3) Kiek kainuotų atsakovo T. O. padarytų pastato ((duomenys neskelbtini)) apdailos apgadinimų paÅ¡alinimas/remonto darbai (pateikiant remonto darbų sÄ matÄ )? Ar remonto darbų kainai darytų įtakÄ tai, kad remonto darbai bÅ«tų/buvo atliekami tik savaitgaliais? Jeigu taip, kokiÄ ? 4) Ar UAB „Inesta“ 2019 m. rugsėjo 10 d. atliktų darbų akte (sÄ matoje) 5 161,76 Eur sumai nurodytos kainos atitinka tuo metu buvusias rinkos kainas? 5) Ar skilimas pastato ((duomenys neskelbtini)) viduje (prie lango/palangės) susijęs su 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykiu ir jo metu padarytais padariniais? 23.

Teismo ekspertas D. K. 2021 m. sausio 14 d. pateiktame ekspertizės akte, atsakydamas į sprendimo 22 punkte nurodytus klausimus, atitinkamai nurodė/atsakė:

1) pagal bylos medžiagÄ (pateiktas nuotraukas ir atliktų darbų aktÄ ) matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos iÅ¡orinės konstrukcijos – skardos lankstiniai, metaliniai profiliai ir apdailinė fasadinė plokÅ¡tė, taip pat vidaus apdaila;

2) pateiktame atliktų darbų akte (UAB „Inesta“) nurodyti darbai yra susiję su išorės ir vidaus defektų taisymo darbais;

3) ginčo pastato apgadinimų paÅ¡alinimas/remonto darbai kainuotų apie 1 975 Eur; ar remonto darbų kainai darytų įtakÄ tai, jog remonto darbai bÅ«tų/buvo atliekami tik savaitgaliais, nėra galimybės nustatyti, nes tai gali bÅ«ti nustatyta įmonės vidiniuose nuostatuose;

4) apžiÅ«rėjus objektÄ ir pagal pateiktÄ atliktų darbų aktÄ sudaryta vidutinė atliktų darbų vertė sudaro 1 975 Eur sumÄ ; pagrindinis skirtumas tarp atliktų darbų akto ir pateiktos sÄ matos susidaro dėl fasadinės plokÅ¡tės keitimo kainų skirtumo;

5) ar esamos apdailinės konstrukcijos buvo sugadintos dėl eismo įvykio nėra galimybės nustatyti, kadangi nėra tikslios informacijos kokia buvo situacija iki eismo įvykio; taip pat pagal pateiktÄ medžiagÄ nėra parodyta, kad buvo pažeistas-paveiktas pastato laikantis karkasas; bet įtrÅ«kiai galėjo atsirasti sujudinus karkasÄ , todėl darytina prielaida, jog įtrÅ«kiai atsirado dėl eismo įvykio.

24. IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo eksperto ekspertizės akte pateikta lokaline sÄ mata, pateikė savo naujÄ lokalinę sÄ matÄ , kurioje padidino teismo eksperto nurodytas vertes (medžiagų ir darbo užmokesčio), bendrai 3 640,97 Eur sumai. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , teisės reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens 25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieÅ¡kovės bendrovėje; minėtos transporto priemonės valdytojas – atsakovas, 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu, apgadino pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos; ginčo pastatÄ apdraudusi draudimo bendrovė – trečiasis asmuo, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, apskaičiavo 5 161,76 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintÄ pastato konstrukcijÄ (jos dalį) ir Å¡iÄ sumÄ iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui, o ieÅ¡kovė, kaip atsakingo asmens civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, trečiajam asmeniui kompensavo 4 386,96 Eur sumÄ (neįskaičiavus PVM ir įvertinus nusidėvėjimÄ ).

Taigi, spręstina, kad ieÅ¡kovė, atlyginusi minėtÄ pastatÄ apdraudusiai bendrovei žalÄ , įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kalto asmens.

27. Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad būtent atsakovas yra kaltas dėl minėto eismo įvykio ir atitinkamai dėl žalos atsiradimo, nes pasišalino iš eismo įvykio vietos.

28. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymÄ asmens kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ir jos formas.

Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimÄ dėl transporto priemonės vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ . Taikant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ â€“ pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu.

Be to, kasacinis teismas nurodė, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 (ir kitoje vėlesnėje praktikoje), konstatuota, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.

30. Kaip minėta, Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, taip pat kaltės. Ginčas faktiÅ¡kai kilo tik dėl tinkamo žalos dydžio ir jo apskaičiavimo pagrįstumo. Dėl žalos dydžio 31. Atsakovas iÅ¡ esmės nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omu priteisti žalos dydžiu bei nurodo, kad jis paskaičiuotas neteisingai, nurodyti pertekliniai darbai, iÅ¡laidos paskaičiuotos nepagrįstai didelės – tiek atsakovo užklausta bendrovė, tiek teismo ekspertas įvertino patirtÄ Å¾alÄ gerokai mažesne suma.

32. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita.

33. Vertinant žalos padarymo faktÄ ir dydį, pažymėtina, kad įstatymas pareigÄ Ä¯rodyti žalos padarymo faktÄ bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieÅ¡kovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiÅ¡kia, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali bÅ«ti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jei remontas nėra atliktas. BÅ«tina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi bÅ«ti susijęs su sugadinimų paÅ¡alinimu, todėl Å¡alis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo paÅ¡alinimo darbų bei medžiagų sÄ mata.

SÄ matoje nurodyti darbai ir medžiagos turi bÅ«ti susiję su sugadinimų paÅ¡alinimu priežastiniu ryÅ¡iu. Å aliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sÄ naudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryÅ¡iu su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sÄ matoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo paÅ¡alinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimÄ , tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sÄ mata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti.

Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2009).

34. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grÄ Å¾inimo, pagrįstai jÄ iÅ¡mokėjo, remdamasis jo pareigÄ nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų iÅ¡mokÄ mažinti ar jos nemokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

35. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taip pat taikoma Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informacijÄ . Tokiu bÅ«du turto draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ apsprendžiantys dokumentai bus pateikiami civilinės atsakomybės draudikui ir bus vieni iÅ¡ įrodymų, pagrindžiančių draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo sÄ lygas, įskaitant ir padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

36. Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad nors turto ir civilinės atsakomybės draudimas priklauso nuostolių draudimo rÅ«Å¡iai ir iÅ¡ esmės remiasi tikslu kompensuoti realius nuostolius nukentėjusiam asmeniui, vis dėlto tam tikrais atvejais turto draudimo draudiko iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokos dydis pats savaime netampa žalos atlyginimo suma pareiÅ¡kus reikalavimÄ už žalÄ atsakingam asmeniui arba jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Turto draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ apsprendžiantys dokumentai yra vieni iÅ¡ įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį sprendžiant draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ pagal civilinės atsakomybės draudimÄ .

37. Taigi, apibendrinant nurodytas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, jog draudikas iÅ¡mokėjo atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar tokia iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį.

38. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktos iÅ¡ esmės keturios sÄ matos dėl ginčo pastato apgadinimų suremontavimo – UAB „Inesta“ (kuri faktiÅ¡kai atliko minėtus darbus) sÄ mata/atliktų darbų aktas 5 161,76 Eur sumai, UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ (į kuriÄ kreipėsi pats atsakovas) sÄ mata 1 128,39 Eur sumai, teismo eksperto ekspertizės akte pateikta sÄ mata 1 975,25 Eur sumai, taip pat ieÅ¡kovės darbuotojo-žalų eksperto sudaryta sÄ mata 3 640,97 Eur sumai.

39. Viena vertus, byloje nustatyta (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir teismo ekspertas), kad UAB „Inesta“ sudarytame atliktų darbų akte nurodyti darbai (visi) iÅ¡ esmės susiję su ginčo pastato (jo konstrukcijų) apgadinimų taisymo darbais (iÅ¡vada į antrÄ klausimÄ ), atitinkamai yra/buvo objektyviai bÅ«tini esamiems žalos padariniams paÅ¡alinti. Kita vertus, teismo vertinimu, minėtame akte nurodyti darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų įkainiai yra nepagrįstai dideli, neatitinkantys rinkos kainų; byloje nėra pateikta įrodymų, jog tiek trečiasis asmuo, tiek ieÅ¡kovė bÅ«tų analizavę minėtų darbų įkainių pagrįstumÄ , vertinę jų realumÄ ir pan., iÅ¡ esmės be jokio papildomo tyrimo pasitikėję tik rangovės nurodytu žalos dydžiu. Be to, kaip minėta, kitos byloje pateiktos sÄ matos yra reikÅ¡mingai mažesnės.

40. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo iÅ¡mokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018). Kaip minėta, žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

41. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

42. Pažymėtina, kad dėl eksperto iÅ¡vados reikÅ¡mės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

43. Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad iÅ¡ esmės patikimiausia ir objektyviausia yra teismo eksperto ekspertizės akte pateikta sÄ mata, kurioje ekspertas, be kita ko, nurodė, jog vidutinė atliktų darbų, t. y. ginčo pastato apgadinimų taisymas, vertė sudaro 1 975,25 Eur. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju bylos Å¡alys iÅ¡ esmės nenuginčijo minėtoje sÄ matoje nurodytų darbų verčių, jų nepaneigė (CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį iÅ¡ atsakovo, vadovaujasi bÅ«tent minėta sÄ mata kaip pagrindiniu Å¡altiniu.

44. IeÅ¡kovė, grįsdama savo reikalavimÄ , be kita ko, nurodė, jog ekspertas ekspertizės akte nevertino aplinkybės, kad rangos darbus buvo galima atlikti tik savaitgaliais, dėl to atitinkamai padidėjo darbo užmokesčio ir pastolių montavimo iÅ¡laidos. Viena vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, jog remontuojant ginčo pastatÄ , eismas negalėjo bÅ«ti apribotas ir darbus negalima buvo atlikti per vienÄ kartÄ bei darbo dienomis; Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė įrodinėjo tik liudytojo G. R.

– (duomenys neskelbtini) darbuotojo, paaiškinimais, kuris nurodė, jog dėl tokio darbų atlikimo buvo susitarta su pastato valdytoja – užsakove. Kita vertus, iš šalių paaiškinimų ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A15.-5039-1011/2019 medžiagos nustatyta, kad buvo pažeista ginčo pastato dalis-konstrukcija, esanti įvažiuojant į sandėlį, kuris yra pastato vidiniame kieme, bei jungianti du pastato korpusus (tai patvirtino pats atsakovas minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje); taip pat matyti, jog minėtame vidiniame kieme, tikėtina, yra bendrovės personalo stovėjimo aikštelė.

Be to, byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad ginčo pastato valdytoja yra gydymo paslaugas teikianti bendrovė. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visiškas eismo apribojimas į gydymo įstaigos sandėlį net ir 2-3 dienas (per kurias, kaip nurodė ekspertas, darbai galėjo būti atlikti), sukeltų pakankamai didelių nepatogumų tokiai specifines paslaugas teikiančiai bendrovei, todėl darytina išvada, jog remonto darbai pagrįstai galėjo būti/buvo atliekami tik savaitgaliais ir/ar nedarbo dienomis, kai poreikis privažiuoti į bendrovės sandėlį yra gerokai mažesnis.

Kita vertus, teismas sprendžia, kad vien nurodytų nepatogumų išvengimas (bendrovei laisvai naudojantis sandėliu ir privažiavimu prie jo) bei atitinkamai dėl to didesnių išlaidų patyrimas (didesnis darbo užmokestis, pastolių montavimas/išmontavimas), nesudaro pagrindo visas tokias didesnes išlaidas perkelti tik atsakovui.

45. Apibendrindamas, teismas pažymi, kad eksperto nurodyta sÄ mata 1 975,25 Eur sumai, į kuriÄ , kaip patvirtino teismo ekspertas teismo posėdžio metu, buvo įskaičiuotas tik vienas pastolių montavimas/iÅ¡montavimas bei įprastinis vidutinis darbo užmokestis (nevertinant darbo savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis), didinama 224,75 Eur suma – bendrai 2 200 Eur sumai, kuri, teismo vertinimu, yra protingo dydžio ir kuri iÅ¡ esmės sudaro apie pusę (apie 60 Eur papildomų iÅ¡laidų pastolių montavimui ir likusi dalis (apie 164,75 Eur) padidintam darbo užmokesčiui) faktiÅ¡kai padidėjusių iÅ¡laidų dėl minėtų darbų atlikimo specifikos (atlikimo tik savaitgaliais ir nedarbo dienomis, bei atitinkamai pastolių montavimo).

Kaip minėta, visos padidėjusios išlaidos negali būti perkeltos tik atsakovui, tokiu būdu nepagrįstai pabloginant jo padėtį; tuo labiau, jog atsakovas net neturėjo galimybių kontroliuoti tokių išlaidų patyrimo (darbų organizavimo ir pan.), dėl tokios darbo atlikimo specifikos tarėsi tik užsakovė ir rangovė (draudimo bendrovės faktiškai taip pat nedalyvavo darbų atlikimo organizavimo etape); taip pat nėra duomenų ar buvo bandoma ieškoti kitų rangovų (kodėl pasitelkta būtent UAB „Inesta“) ir pan.

46. Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės argumentus, kad teismo ekspertas apskaičiavo nepagrįstai per maÅ¾Ä aliuminio plokÅ¡tės kainÄ (420 Eur). IeÅ¡kovė Å¡iÄ savo pozicijÄ grindė argumentais, kad reikalingos plokÅ¡tės įprastai nenusipirksi, jÄ reikėjo ieÅ¡koti ir užsakinėti; ieÅ¡kovė surado kito administruoto įvykio panaÅ¡ios plokÅ¡tės kainÄ (atitinkamai pati 2021 m. kovo 3 d. sÄ matoje nurodė plokÅ¡tės 787,33 Eur dydžio kainÄ ). Kita vertus, teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė Å¡ių savo teiginių nepagrindė jokiais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡ esmės apsiribodama savo deklaratyviais paaiÅ¡kinimais, arba savo pačios – savo darbuotojo (kuris, sutiktina su atsakovo pozicija, neturi reikiamos kvalifikacijos tokių sÄ matų sudarymui ir žalos apskaičiavimui), pateiktais deklaratyviais skaičiavimais.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos UAB „Kaminta“ lokalinės sÄ matos nėra galimybių nustatyti, ar joje nurodoma (Stacbond al. Kompozito plokÅ¡tė) ir Å¡iuo atveju reikalinga pakeisti plokÅ¡tė (aliuminio/diuraliuminio plokÅ¡tė) buvo identiÅ¡kos/panaÅ¡ios; Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovės atstovai teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti.

47. Be to, teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė kuo skiriasi diuraliuminio ir aliuminio plokštės (nors bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas toks klausimas), taip pat kodėl nagrinėjamu atveju turėjo būti naudotos būtent diuraliuminio, o ne aliuminio plokštės (kurias skaičiavo ir teismo ekspertas), todėl ir šioje dalyje teismas ieškovės argumentus atmeta kaip neįrodytus.

48. Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina atsakovo argumentus, kad iÅ¡ eksperto sÄ matos turi bÅ«ti minusuojamos iÅ¡laidos dėl vidaus darbų atlikimo, nes neįrodyta, jog vidaus apgadinimai bÅ«tų susiję su eismo įvykiu. Kaip minėta, ekspertas ekspertizės akte, be kita ko, nurodė, kad nėra galimybės nustatyti ar esamos apdailinės konstrukcijos buvo sugadintos dėl eismo įvykio, tačiau ekspertas darė prielaidÄ , jog įtrÅ«kiai atsirado dėl eismo įvykio, kurio metu buvo/galėjo bÅ«ti sujudintas karkasas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad, labiau tikėtina, minėti įtrÅ«kiai pastato viduje atsirado bÅ«tent dėl atsakovo sukelto eismo įvykio – atsirėmus transporto priemonei (Å¡iuo atveju sunkiasvorei-sunkvežimiui; kaip nurodyta jos draudimo liudijime) į ginčo pastatÄ , galėjo bÅ«ti sujudintas jo karkasas, dėl to pastato viduje atsirado sienų įtrÅ«kiai (kurių vieta taip pat iÅ¡ esmės atitiko (buvo artima) eismo įvykio metu apgadintoms iÅ¡orės konstrukcijoms), kurių užtaisymui pagrįstai paskaičiuotos iÅ¡laidos (eksperto sÄ matos 9-13 eilutės).

49. Taigi, įvertinus teismo perskaičiuotus darbus ir atitinkamai jų iÅ¡laidas – pridėjus papildomų iÅ¡laidų dalį už darbÄ savaitgaliais, darytina iÅ¡vada, kad realios iÅ¡laidos ginčo pastato (jo konstrukcijų) atstatymui po nurodyto eismo įvykio sudaro 2 200 Eur (1 975,25 Eur eksperto nustatyta darbų vertė + 224,75 Eur iÅ¡laidų už darbų atlikimo specifikÄ ).

50. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovo atsakomybei kilti, todėl bendra ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina suma už ginčo pastato apgadinimus sudaro 2 200 Eur (CK 6.249, 6.280 straipsniai; TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas); kitoje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 51. Tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palÅ«kanos už priteisiamÄ 2 200 Eur sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

52. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 53. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

54. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, sumokėjo 99 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 150 Eur iÅ¡laidų už eksperto apklausÄ ; bendrai – 249 Eur iÅ¡laidų; kitų iÅ¡laidų nenurodė.

55. Atsakovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 700 Eur išlaidų už ekspertizę, bendrai – 2 515 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo metu pareikštu prašymu, jog atsakovo patirtos išlaidos už ekspertizę (visos) bet kokiu atveju turėtų būti priteistinos atsakovui iš ieškovės. Pažymėtina, kad minėtos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl teismas dėl jų, kaip ir kitų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, sprendžia vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai).

56. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos – 1 815 Eur, nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos iÅ¡laidos bÅ«tų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

57. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys patenkintas 50,15 proc. (ieÅ¡kovė prašė priteisti bendrÄ 4 386,96 Eur sumÄ , priteista – 2 200 Eur), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 124,87 Eur (249 Eur x 50,15 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

58. Atitinkamai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 253,73 Eur (2 515 Eur x 49,85 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus įskaitymÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 128,86 Eur (1 253,73 Eur - 124,87 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai iš šalių, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui T.

O. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialÄ , tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 2 200 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 200 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, atsakovui T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 128,86 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 86 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič