3f86dabe-ecf7-4a32-bf65-ecb50e0646d5 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėja V. Railienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-557/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30546-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i s Lietuvos respublikos vardu 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens M.

P. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M.

P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, konfiskuotas M. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Dodge Challenger R/T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ M. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Dodge Challenger R/T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, kad M. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y. jis 2020-07-31 apie 23.27 val., ties 7 pastatu, (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, vairavo automobilį „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2.1. Apeliaciniu skundu M. P. praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo sprendimÄ dėl automobilio konfiskavimo kaip nepagrįstÄ ir neobjektyvų ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o vietoj automobilio konfiskavimo paskirti jam įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių asmenų fondÄ arba konfiskuoti 10–20 proc. automobilio vertės pinigų sumÄ . Esant galimybei, praÅ¡o leisti sumokėti įmokÄ ar dalies konfiskuotino automobilio vertės piniginę sumÄ dalimis, atsižvelgiant į piniginės sumos dydį bent kelių mėnesių laikotarpiui. 2.2.

M. P. nurodo, kad teismo posėdžio metu jis prašė nekonfiskuoti minėtos transporto priemonės, nurodydamas, kad tai bÅ«tų neadekvati ir neproporcinga priemonė bei trukdytų jam įgyvendinti nuobaudos tikslus. Taip pat prašė netaikyti visos automobilio piniginės vertės priteisimo. Tačiau teismas Å¡ių praÅ¡ymų netenkino. Apelianto nuomone, teismas dėl minėto automobilio konfiskavimo priėmė neteisingÄ ir neobjektyvų sprendimÄ . M. P. nurodo suprantantis, kad įstatymas yra griežtas ir negailestingas, tačiau mano, kad transporto priemonės konfiskavimas jam yra neadekvati ir neproporcinga priemonė, kuri varžytų jį labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. 2.3.

Nors BK 72 straipsnio 1 dalyje yra numatytas turto konfiskavimas, tačiau jei turtas nekonfiskuojamas, teismas gali paskirti konfiskuotino turto, Å¡iuo atveju automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimÄ . Byloje nustatyta automobilio vertė – virÅ¡ 18 000 Eur – yra tikrai nemaža. Taigi konfiskavus transporto priemonę ar priteisus visÄ konfiskuotino automobilio vertę, jis tikrai labai nukentėtų ir finansiÅ¡kai, ir moraliÅ¡kai. 2.4. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iÅ¡ teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai, ir kad teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT, kasacinis teismas) 2018-01-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). 2.5.

Pagal teismų praktikÄ atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Matyti, kad LAT netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja proporcingumo principui.

Yra vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2020 ir kt.). 2.6. Kadangi automobilio vertė byloje buvo nustatyta virš 18 000 Eur, tai šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas ar automobilio vertės visos sumos priteisimas visa apimtimi – tikrai neatitiktų proporcingumo principo ir, apelianto teigimu, varžytų jį labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Toks sprendimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui.

M. P. manymu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis turi daug sveikatos problemų, yra neįgalus, jo gaunamas atlyginimas tikrai nėra didelis, turi paskolÄ , kuriÄ turi kas mėnesį mokėti, be to, Å¡is automobilis yra naudojamas įmonės reklamai, tam, kad surastų ir pritrauktų kuo daugiau klientų, Å¡iuo automobiliu jį į darbÄ vežioja jo sesuo. Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, tikrai yra svarbios ir į jas teismas turėtų atsižvelgti. Jei bÅ«tų konfiskuojamas 2 000–3 000 Eur kainuojantis automobilis, klausimų tikrai nekiltų ir jis jokių pretenzijų nereikÅ¡tų, bet Å¡iuo atveju automobilis yra tikrai brangus ir, apelianto manymu, teismas galėtų konfiskuoti 10 ar 20 proc. automobilio vertės pinigų sumÄ ir tai neprieÅ¡tarautų teisingumo principui ir užtikrintų baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį.

Taip yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-211/2020. 2.7. Apelianto nuomone, paskiriant jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ir įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių asmenų fondÄ â€“ bus geriau įgyvendinti prevenciniai tikslai, auklėjamasis poveikis ir kartu įgyvendinti nuobaudos tikslai. 2.8. AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose nebuvo konfiskuotos transporto priemonės, teismai yra pasisakę, kad konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). 2.9.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). 2.10. Taip pat LAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 2. Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Apeliaciniu skundu M. P. nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl automobilio konfiskavimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš jo konfiskuoti automobilį „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į tai, kad šio automobilio vertė yra didelė (daugiau kaip 18 000 Eur), nevertino aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurios patvirtina, jog ši poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga, kuri varžytų jį labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. P. pagal laidavimÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimÄ kelių transporto priemonės – automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – esant apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilės neblaivumas).

5. Atleisdamas M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) ir parinkdamas jam baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. P. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , dėl savo elgesio gailisi, Å¡i aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, M. P. dirba, charakterizuojamas teigiamai, psichiatro įkaitoje neįraÅ¡ytas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, neteistas, nebaustas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi sveikatos problemų, yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis.

Visos Å¡ios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad M. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, teismas M. P. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Tačiau teismas pažymėjo, jog vien tai nėra pagrindas M. P. netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , pagal kuriÄ kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ , esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (LAT 2018-06-19 nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad konfiskavus automobilį, pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato atleistas asmuo, kuriam tuo pagrindu jokia bausmė nėra skiriama, patirs padarytai nusikalstamai veikai neproporcingus nuostolius. M. P. ir jo gynėjos nurodomos aplinkybės, kad automobilis pagal panaudos sutartį naudojamas įmonės reikmėms, taip pat reklamai, kad automobilio vertė nemaža, o M. P. turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui, nėra pagrindas automobilio nekonfiskuoti.

Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

6. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimo taikymo yra pagrįstos ir teisingos.

7. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje (anksčiau – BK 281 straipsnio 7 dalis), padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Taip pat konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos (šiuo metu – BK 2811 straipsnio 1 dalis) padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

8. Taigi, siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra bÅ«tina). Net ir pripažinus, kad asmeniui iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, Å¡io straipsnio netinkamÄ taikymÄ gali lemti ir tai, jog kaltininkÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

LAT praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Ä®statymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

9. Byloje nustatyta, kad M. P. vairavo automobilį „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilės neblaivumas), t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliantas, žinodamas, kad negalima vairuoti automobilio neblaiviam, to nepaisė – būdamas neblaivus, kaip pats nurodė, vakarojo su draugu pramogų centro (toliau – PC) „(duomenys neskelbtini)“ restorane, kur gėrė alkoholį (alų ir degtinę), o vėliau, kilus konfliktui su apsaugos darbuotojais, išvažiavo iš šio centro aikštelės ir netrukus buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Ir nors apeliaciniame skunde M. P. nurodo, kad automobilį jis tik patraukė į kitÄ vietÄ dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, nevažiavo tolimÄ atstumÄ , niekas nenukentėjo, nieko jis nesužalojo, apklausiamas apylinkės teisme jis bandė pasiteisinti, kad buvo priverstas iÅ¡važiuoti apsaugos darbuotojams pareikalavus palikti PC „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (nurodė, kad, susipykus su apsaugos darbuotojais, kurie nebeleido pasilikti, turėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ pramogų centro, iÅ¡važiavęs iÅ¡ aikÅ¡telės jis daugiau niekur nevažiavo, o už poros minučių atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir kadangi automobilis, kurį jis vairavo, buvo užvestas, jam teko pasitikrinti neblaivumÄ ), tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2020-08-01 tarnybinio praneÅ¡imo (t. 1, b. l. 1–2) ir Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio bÅ«rio vyriausiojo patrulio 2020-08-01 tarnybinio praneÅ¡imo (t. 1, b. l. 11–12), juose, be kita ko, nurodyta, jog 2020-07-31 23.27 val. iÅ¡ Klaipėdos OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad Palangoje, (duomenys neskelbtini) bare „(duomenys neskelbtini)“ viduje yra nepageidaujami asmenys, kurie nepasiÅ¡alina.

Atvykus prie baro „(duomenys neskelbtini)“, prie jų pribėgęs apsaugos darbuotojas nurodė, jog tie patys asmenys įsėdo į raudonos spalvos „Dodge“ automobilį ir iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės į gatvę. Pastebėję minėtÄ automobilį „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie jo iÅ¡ priekio ir pamatė, jog automobilyje sėdi du asmenys, kurie buvo jau iÅ¡važiavę iÅ¡ kiemo į gatvę.

Apsaugos darbuotojai nurodė, jog tai tie patys du asmenys kurie nenorėjo išeiti iš baro. Priėję prie vairuotojo pusės, pastebėjo, jog abu asmenys yra neblaivūs. Vairuotojo vietoje, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo M. P.. Iš pradžių jis teigė, kad buvo išprašytas iš kavinės ir darbuotojai paprašė išvaryti iš baro kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės automobilį, kadangi automobilis priklauso jam, jis pats sėdo prie automobilio vairo ir jį išvarė, norėjo pastatyti gatvėje, šalia baro.

Tačiau patikrinus neblaivumÄ M. P. pakeitė nuomonę, nurodydamas, kad ne jis vairavo, automobilis tiesiog pats iÅ¡riedėjo į gatvę, nežino, kas galėjo jį vairuoti, atsisakė pasiraÅ¡yti neblaivumo patikrinimo akte. Taigi, kaip matyti, M. P. savo neatsakingÄ nusikalstamÄ elgesį, Å¡iurkščiai pažeidžiant KET, bandė pateisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kai neva jis buvo priverstas iÅ¡važiuoti, nors, pagal byloje neginčijamai nustatytas aplinkybes, M. P. sÄ moningai elgėsi pavojingai su kitais eismo dalyviais, suvokė tokios savo veikos pavojingumÄ ir norėjo taip elgtis, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , panaudodamas automobilį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas M. P. yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Taigi nenustatyta išimtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas netaikytinas.

PrieÅ¡ingai, aukščiau aptartas apelianto elgesys tiek nusikaltimo padarymo, tiek ir jo tyrimo metu patvirtina, kad apeliantas savo elgesį vertina nekritiÅ¡kai ir bando pateisinti įvairiais iÅ¡sisukinėjimais (kad bÅ«damas girtas vairavo automobilį nedidelį atstumÄ , kad taip vairuodamas, nieko nesužalojo, ir pan.), kas duoda pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio – tolesnis palikimas apelianto žinioje keltų pernelyg didelę grėsmę, kad Å¡is automobilis vėl gali bÅ«ti panaudotas panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimų darymui.

10. Apeliantas nurodo, jog dėl jo veiksmų niekas nenukentėjo, jis nieko nesužalojo, praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad automobilis yra reikalingas įmonės reklamai (tam, kad surastų ir pritrauktų kuo daugiau klientų), Å¡iuo automobiliu jį į darbÄ vežioja jo sesuo, kartu atkreipia dėmesį į savo sveikatos problemas, nurodydamas, kad yra neįgalus, taip pat akcentuoja, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, o jo gaunamas atlyginimas nėra didelis, todėl, apelianto nuomone, automobilio konfiskavimas Å¡iuo atveju neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principo bei varžytų jį labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisinės priemonės proporcingumas reiÅ¡kia teisingÄ vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrÄ . Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad M. P. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas, todėl jis tikrai suprato, jog yra stipriai neblaivus, sÄ moningai sėdo prie vairo ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo iÅ¡vengta itin skaudžių ar netgi nepataisomų pasekmių. Vien tai, kad M.

P., žinodamas, jog automobilis yra reikalingas jam asmeniÅ¡kai, kartu ir įmonės reklamai, o transporto priemonės netekimas sukeltų jam didelių nepatogumų, vairavo bÅ«damas neblaivus, rodo M. P. didelį neatsakingumÄ . Sveikatos problemos, finansiniai įsipareigojimai ir kitos apelianto nurodomos asmeninės aplinkybės nesustabdė apelianto nuo girtavimo ir vėlesnio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Apeliantas pats pasirinko savo elgesį ir prisiėmė galimas pasekmes, iÅ¡ jų ir transporto priemonės konfiskavimÄ .

IÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga priemonė, apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Kartu apeliantas pažymi, kad LAT netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja proporcingumo principui, ir pateikia nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, Nr. 2K-35-719/2020, taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-211/2020, kuriomis grindžia argumentÄ dėl iÅ¡imties iÅ¡ taisyklės dėl turto konfiskavimo taikymo, kai Å¡i priemonė bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga.

Tačiau, apygardos teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimas iš apelianto proporcingumo principo nepažeidžia. Be to, apelianto minimų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra tapačios. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinusi visas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, t. y. aplinkybes, apibūdinančias M.

P. asmenybę (jis visiÅ¡kai pripažino kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs Å¡iÄ veikÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai), ir tai, kad M. P. prieÅ¡ pat vairavimÄ gėrė alų ir degtinę (nustatytas 1,73 promilės neblaivumas), nagrinėjamoje byloje transporto priemonės konfiskavimas atitinka Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, dera su kita M. P., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – ir toks sprendimas atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-7-144-628/2018, 2K-114-628/2019, Nr. 2K-81-976/2019, 2K-111-222-2019, 2K-104-1073/2019 ir kt., taip pat ir skundžiamame nuosprendyje minima LAT praktika).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktikÄ , sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo – motyvavimas, kai įvertinamos tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmeninės charakteristikos, tačiau nevertinamos veikos aplinkybės, lemia netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ (LAT 2019-03-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019.) 11. M. P., nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu dėl automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad atsižvelgiant į Å¡io automobilio vertę (daugiau kaip 18 000 Eur), galėtų bÅ«ti konfiskuojama 10 ar 20 proc. jo vertės pinigų suma ir tai neprieÅ¡tarautų teisingumo principui ir užtikrintų baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį.

Apelianto alternatyviai pateikiamas praÅ¡ymas pakeisti automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ Ä¯ Å¡io automobilio 10 ar 20 proc. vertės pinigų sumos konfiskavimÄ , yra nepagrįstas.

12. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga.

13. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes taikyti M. P. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iÅ¡ BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sÄ lygų iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto vertės, kaip to praÅ¡o apeliantas. Vien tai, jog, kaip nurodo M. P., jo automobilio „Dodge Challenger“ vertė yra didelė (daugiau kaip 18 000 Eur), nesant nustatytų kitų bÅ«tinų aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota pinigų suma, atitinkanti dalį Å¡io automobilio vertės, o ne konfiskuota nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.

14. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į M. P. apeliacinio skundo kontekstÄ , dar kartÄ pažymėtina, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra bÅ«tina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, Å¡io straipsnio netinkamÄ taikymÄ gali lemti ir tai, jog, kaltininkÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose pripažįstama, kad turto konfiskavimas yra bÅ«tent ta poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti keliÄ toliau naudoti šį turtÄ tokiais tikslais, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje byloje apygardos teismas neįžvelgia.

M. P. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykio, neigiamai vertina savo veiksmus ir pasižada ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų, bÅ«ti drausmingu vairuotoju, jog byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos, be to, jis turi daug sveikatos problemų, yra neįgalus, jo gaunamas atlyginimas nėra didelis, turi paskolÄ , kuriÄ turi kas mėnesį mokėti, nevertintinos kaip iÅ¡skirtinės. Kita vertus, visos jos buvo įvertintos priimant sprendimÄ atleisti M.

P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ â€“ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.).

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo iÅ¡vadai dėl M. P. priklausančio automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo nagrinėjamoje byloje ir mano, jog kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tent baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo bei turto konfiskavimo) taikymas yra bÅ«tinas ir proporcingas, siekiant BK 40 straipsnyje nustatytų tikslų. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui priklausančios kelių transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neprieÅ¡tarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijÄ ;

ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu.

15. Ä®vertinus visumÄ nagrinėjamos bylos aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas – bÅ«tų paskirta aiÅ¡kiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principÄ ir netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tai, kad turto (automobilio) konfiskavimas suvaržė nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieÅ¡tarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

16. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas M. P. BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ dėl automobilio „Dodge Challenger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo M. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : M. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas