3f7f6ccd-8029-4fec-9a75-e154abab9afb · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-793-298/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31945-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2;1.2.26.2; 2.1.4.4.1; 2.1.4.5.5; 2.1.4.6.1; 2.1.4.7; 2.1.4.8; 2.1.7.4.1;2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.6.2; 2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;2.3.6.7; (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant J.

Pladui, V. Podlipskienei, M. Maldauskaitei, dalyvaujant prokurorui J. Selilioniui, kaltinamajam V. M., jo gynėjai advokatei A. Ustinovič, nukentėjusiajam K. K., jo atstovui advokatui L. M., liudytojams A. A., V. B., A. K., V. S., G. K., vertėjai V. Mikelevič, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis gydytoju-odontologu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, n u s t a t ė:

V. M. 2017 m. birželio 18 d. apie 21.50 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje - daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie K. K., be jokios priežasties keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais grasino šį sumuÅ¡ti bei sudavė deÅ¡inės rankos delnu vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ , sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , po to abiem rankomis pastÅ«mė K. K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzÅ«riniais žodžiais, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie namo laiptinės ir grasino sakydamas nukentėjusiajam:

„ateik į laiptinę, užmuÅ¡iu be liudininkų“, taip vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Kaltinamasis V. M. savo kaltės pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Santykiai su kaimynais konfliktiÅ¡ki, buvo konfliktinės situacijos, kurias provokavo K.

K.. 2017 m. birželio 18 d. apie 18-19 val. tvarkė žolę. Darbus atlikėjo apie 1-1,5 val. Buvo grįžęs į butÄ , nes paliko pirÅ¡tines ir laistytuvÄ . Namuose pakalbėjo su žmona, po to nuėjo į laukÄ tvarkyti teritorijos, laistyti gėlių, tujų. Išėjęs į laukÄ , užsidėjo pirÅ¡tines, paėmė laistytuvÄ , matė, kad K. K. krapÅ¡tosi savo automobilio bagažinėje. Pildamas vandenį į laistytuvÄ , iÅ¡girdo, kad užsidarė automobilio bagažinės durys. Baigęs pilti vandenį į laistytuvÄ , pamatė, kad 2-3 m. atstumu nuo jo stovi K.

K. ir į jį žiÅ«ri. Jis klausė, kodėl pastarasis į jį žiÅ«ri, K. K. atsakė, kad nori ir žiÅ«ri, kad jiems reikia pasikalbėti. Jam einant nuo vandens vamzdžio link tujų, tarp jo ir K. K. vyko pokalbis. Jie priėjo prie namo kampo. K. K. vienoje rankoje buvo vaikiÅ¡kas vežimėlis, kita ranka taip pat buvo užimta. K. K. sakė, kad jiems reikia vyriÅ¡kai pasikalbėti, jis paklausė: ,,kaip tu tai įsivaizduoji?“, K. K. atsakė: „veidÄ tau sumalti“. Susinervino dėl tokių kaimyno žodžių.

K. K. neleido jam nieko pasakyti, nutraukdavo jį. Pasakė K. K., kad nereikia galvoti, kad jis ir jo kompanija vieni gyvena name, be jų čia dar gyvena žmonių. K. K. nusinervino ir trenkė vežimu jam į kairę kojÄ . Jis vienoje rankoje turėjo laistytuvÄ , kita ranka bandė sugauti K. K. vežimėlį. K. K. sakė, kad jis konfliktiÅ¡ka asmenybė, nes žmona nepatenkina jo seksualiai. Padėjo laistytuvÄ , nuėjo iki laiptinės, nusiėmė pirÅ¡tines, atidarė laiptinės duris ir 3-4 kartus liepė K.

K. eiti namo. Pats nusileido laiptais, užsidėjo pirÅ¡tines, pasiėmė laistytuvÄ , galvojo, kad kaimynas eis namo. K. K. kažkam paskambino ir prašė kameros. Jis jam pasakė komentarÄ , kad jis pats gali filmuoti telefonu. Tada kaimynas telefonu pradėjo jį filmuoti. Matė, kad kaimynės A. A. buto langai buvo uždaryti, nuleistos žaliuzės, jų nebuvo namuose. Stebėjo, ar kaimynai nežiÅ«ri pro langus ir balkonus, niekas nežiÅ«rėjo. Galima bÅ«tų teigti, kad jis keikėsi, tačiau tai buvo tik atsakas kaimyno keiksmažodžiams.

Konfliktas tarp jo ir kaimyno vyko apie 5 minutes, o ne 15-20, kaip teigia nukentėjusysis, pats K. K. 10 min. keikėsi jo atžvilgiu. K. K. kažkam paskambino ir teigė, kad jis vėl prie jo kabinėjasi. Jis niekada neiniciavo konfliktų su kaimynais. Nesutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu, nes ne jis K. K., o jį pastarasis užsipuolė. Konfliktai tarp jo ir K. K. vyksta, nes pastarasis ir jo Å¡eima nori įsigyti jo butÄ , nors K. K. nereikalavo, kad jis parduotų jam butÄ . Niekam negrasino nužudyti, iÅ¡prievartauti (T 2, b. l. 40-43).

Nukentėjusysis K. K. teisme paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo butas yra antrame namo aukšte. V. M. yra jo kaimynas, gyvenantis pirmame aukšte. Santykiai su V. M. nėra draugiški. 2017 m. birelio 18 d. apie 21 val. su žmona ir dviem vaikais grįžo namo. Nuo automobilio parkavimo vietos iki namo yra apie 20 metrų, o iki namo laiptinės apie 40-45 m. Grįžę namo, užmigdė vaikus, po to, apie 21. 50 val. nuėjo į automobilį paimti daiktų. Daiktų buvo daug, dėl to į automobilį ir atgal namo ėjo 3-4 kartus.

Paskutinį kartÄ nuėjus prie automobilio, iÅ¡ automobilio bagažinės traukė vaikiÅ¡kÄ vežimėlį. V. M. stovėjo prie čiaupo, kuris yra prie namo. Pamatęs jį, V. M. pradėjo jį keikti necenzÅ«riniais žodžiais, jis jam atsakė atgal. V. M. labai susinervino, pribėgo prie jo. Tuo metu jis buvo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės viduryje. V. M. pribėgęs prie jo, delnu sudavė jam į gerklę. Jam atsitraukus, V. M. jį sugriebė rankomis, jis paleido iÅ¡ rankų vežimėlį.

V. M. rusiÅ¡kai sakė, kad jį primuÅ¡, užmuÅ¡, kad jis niekas, kad jo žmona yra niekas. V. M. pradėjo jį stumdyti, jis bandė trauktis, jie nuėjo link namo laiptinės. V. M. nuėjęs prie namo laiptinės atidarė duris, paėmė į rankas kastuvÄ , sako „ateik čia, einam į vidų, aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“. Jis telefonu paskambino žmonai, kad ji ateitų ir nufilmuotų V. M. elgesį. V. M. jam sakė: „žiÅ«rėk, kad tavo vaikai invalidais netaptų“. Jis pradėjo filmuoti V.

M. telefonu, tada pastarasis nubėgo prie vandens čiaupo. V. M. garsiai kalbėjo, kai jam grasino, keikėsi, kaimynai visa tai galėjo girdėti. Matė, kad kaimynė A. A. žiÅ«ri pro langÄ . Žmona nebuvo išėjusi į laukÄ , nes bijojo, ji buvo nubėgusi pas A. A.. Dėl V. M. veiksmų buvo sutrikdyta jo Å¡eimos rimtis, jie iÅ¡kvietė policijÄ . V. M. dar prieÅ¡ įvykį grasino susidoroti su jo Å¡eima. Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį, turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos atstovui - advokatui, o neturtinę- patirti iÅ¡gyvenimai.

A. A. po konflikto sakė, kad viskÄ matė. Konfliktas vyko apie 15 min., A. A. sakė, kad girdėjo, kaip viskas prasidėjo, kai V. M. pradėjo rėkti ant jo, matė, kas įvyko prie laiptinės. V. M. konfliktuoja su visais namo gyventojais, name yra 12 butų, 11 butų gyventojai pasirašė pareiÅ¡kimÄ dėl V. M.. Ä®vykio metu nieko nesakė apie V. M. moterį. Kastuvas stovėjo prie durų į laiptinę iÅ¡ lauko pusės (T 2, b. l. 38-40). Liudytoja V. B. teisme paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jos butas yra trečiame namo aukÅ¡te.

V. M. ir K. K. yra jos kaimynai. Nieko negali paaiÅ¡kinti dėl nagrinėjamo įvykio. Galimai 2017 m. birželio 18 d. vakare 20-23 val. migdė vaikÄ . Buto langai buvo uždaryti, naudoja vaikiÅ¡kÄ programėlę (grojamÄ baltÄ triukÅ¡mÄ ), kur groja bangų oÅ¡imas ir pan., užmaskuoja aplinkinį triukÅ¡mÄ . Buto langai buvo uždaryti, nes aplink yra daug Å¡unų, kurie loja. Jei kas tuo metu ir vyko namo kieme, ji negalėjo girdėti. Apie 22.30 val. į jos namus užėjo kaimynė A. K., kuri yra K.

K. žmona, tačiau ji su ja nebendravo, buto duris atidarė jos vyras. SusiraÅ¡inėjo SMS žinutėmis su A. K., pastaroji norėjo sužinoti, ar ji kÄ Å¾ino apie K. K. ir V. M. konfliktÄ , ar kÄ nors matė, girdėjo. Mažai bendrauja su kaimynais, nes dažnai su Å¡eima iÅ¡vyksta į užsienį, žino, kad tarp kaimynų vyksta konfliktai (T 1, b. l. 170-171). Liudytoja A. A. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jos butas pirmame namo aukÅ¡te. V. M. ir K. K. yra jos kaimynai. V. M. grasino jai kaip 2017 m. birželio 18 d. liudytojai.

MinėtÄ dienÄ apie 22 val. paguldė savo mergaitę miegoti ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . IÅ¡ karto suprato kas triukÅ¡mauja, nes visi kaimynai draugiÅ¡ki, tik V. M. konfliktiÅ¡kas. Jos buto langai buvo atidaryti, nes buvo karÅ¡ta. Priėjusi prie atidaryto lango, pamatė, kai V. M. pasakė: „ubju tebia, suka“ ir suėmė K. K. už kaklo. Vyrai buvo prie namo kampo, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, 2 metrų atstumu nuo jos buto lango. K. K. muistėsi, bandė iÅ¡trÅ«kti, bet jam nepavyko, tada V.

M. pastÅ«mė K. K.. Jos buto langai yra į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir į laiptinę, matosi visas kiemas. V. M. keikėsi K. K. atžvilgiu, V. M. rusiÅ¡kai garsiai Å¡aukė: „užmuÅ¡iu tave be liudytojų“. V. M. buvo drÄ sus, nes konfliktas vyko prie namo kampo, kur nefiksuoja vaizdo stebėjimo kameros. Po to, tęsėsi žodinis konfliktas, V. M. ir K. K. ėjo link namo įėjimo. V. M. plÅ«do K. K. visokiais žodžiais, sakė: „nekenčiu tavęs, nekenčiu tavo Å¡eimos, užmuÅ¡iu tave be liudytojų“.

K. K. V. M. sakė: „raminkis V., kas tau darosi?“. Po to, pamatė, kaip K. K. iÅ¡siėmė telefonÄ ir sako: „skambinu savo žmonai, kad ateitų“. Netrukus pas jÄ atėjo K. K. žmona, kuri prašė įleisti jÄ Ä¯ butÄ , nes kieme triukÅ¡mas, ji bijo eiti į laukÄ . Ä®leidus A. K. į butÄ , ji nuėjo prie svetainės lango. V. M. K. K. sakė: „tavo vaikai bus invalidai“, grasino visai K. K. Å¡eimai. Po to, V. M. greitai nusiramino, taip galėjo atsitikti dėl to, kad kai K.

K. pasakė, jog paskambins žmonai, o kai bÅ«na daugiau žmonių pastarasis nusiramina, baigia konfliktuoti. Nematė, ar K. K. telefonu filmavo. Konfliktui pasibaigus V. M. nuėjo į savo Ä Å¾uolynÄ , o K. K. į laiptinę. Nematė kastuvo V. M. rankose. Konflikto pradžiÄ stebėjo per miegamojo langÄ , o pabaigÄ per svetainės. Gerai girdėjo visÄ konfliktÄ . Ä® konfliktÄ nesikiÅ¡o, nes bijojo V. M., pastarasis yra neprognozuojamas. Nuo 2017 m. spalio iki gruodžio mėnesio V. M. persekiojo jos Å¡eimÄ , per langÄ fotografavo, kai ji perrenginėja vaikÄ , sakė, kad susidoros su jos Å¡eima.

Mano, kad pastarasis taip elgiasi, kad paveiktų jÄ kaip liudytojÄ . V. M. nuolat užgaulioja jos Å¡eimÄ . V. M. nemėgta jos vyro, nes pastarasis rÅ«ko. V. M. visiems rÅ«kantiems namo gyventojams nustatė taisykles, kad jie turi rÅ«kyti už namo tvoros. IÅ¡ pradžių bandė draugiÅ¡kai bendrauti su V. M.. Negirdėjo, kad K. K. konflikto metu vartotų necenzÅ«rinius žodžius. Dėl minėto įvykio buvo sutrikdyta jos rimtis, patyrė Å¡okÄ , negalėjo miegoti visÄ naktį (T 1, b. l. 171-174).

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), K. K. yra jos sutuoktinis. 2017 m. birželio 18 d. apie 20 val. grįžo namo. Automobilį pastatė savo parkavimo vietoje, nuo ten iki namo laiptinės yra apie 10-20 metrų. Tuo metu V. M. tvarkė bendro naudojimo žolę, pastarasis bendro naudojimo žemę naudoja kaip savo. Apie 22 val. vakaro vyras nuėjo į automobilį paimti vaikiÅ¡kÄ vežimėlį ir atneÅ¡ti jį į laiptinę. Praėjus apie 5-10 min. jai paskambino vyras ir liepė greitai atbėgti pas jį, nes įvyko konfliktas, reikia nufilmuoti.

Suprato, kad konfliktas įvyko tarp jos vyro ir V. M., nes prieÅ¡ tai jau buvo keletas konfliktų su V. M.. Nusileidusi į namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , per langÄ pamatė, kad vyksta konfliktas. Bijojo iÅ¡eiti į laikÄ , dėl to nuėjo pas kaimynę A. A., gyvenančiÄ pirmame aukÅ¡te. Nieko neaiÅ¡kino kaimynei, iÅ¡ karto nubėgo prie svetainės lango. V. M. jos vyrui rusiÅ¡kai sakė: „žiÅ«rėk, kad tavo vaikai ir tavo žmona netaptų invalidais“, „nekenčiu tavęs, nekenčiu tavo Å¡eimos“.

Ant lango buvo dieninė užuolaida. Langas buvo iki galo neatidarytas, buvo pravertas iÅ¡ virÅ¡aus. V. M. kalbėjo pakeltu tonu. Vyras telefonu pradėjo filmuoti V. M., tada pastarasis nusiramino. Bijojo dėl V. M. elgesio, po įvykio gėrė vaistus. Apie įvykį pranešė policijai. Policija atvažiavo po valandos. Trečiame aukÅ¡te gyvena V. B., buvo nuėjusi pas jÄ paklausti, ar ji kÄ nors girdėjo, bet ji nieko negirdėjo. Pas A. A. buvo 2-4 min., po to, viskas buvo ramu, iÅ¡girdo, kad jos vyras jau eina namo, tada nuėjo namo.

Su vyru susitiko bute, jis papasakojo apie konfliktÄ su V. M., pastarasis bijojo, kad V. M. gali jiems kÄ nors padaryti. Vyras policijai pasakojo, kad buvo išėjęs paimti vežimėlio, nešė tÄ vežimėlį, o V. M. ėmė vandenį iÅ¡ bendros paėmimo vietos ir jos vyrui pasakė negražius žodžius, vyras pastarajam atsakė, taip pat pasakojo, kad konflikto metu V. M. rankose tyrėjo kastuvÄ , grasino nužudyti, buvo suėmęs jam už gerklės. Nepastebėjo raudonių žymių ant vyro kaklo.

Tarp V. M. ir jos vyro anksčiau buvo žodinių konfliktų, bet fizinio kontakto nebuvo. IÅ¡ pradžių bandė gražiai bendrauti su V. M.. Su kitais kaimynais santykiai normalÅ«s, konfliktai kyla tik su V. M. (T 1, b. l. 174-177). Liudytoja V. S. teisme parodė, kad kartu su V. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Jų butas pirmame namo aukÅ¡te, Å¡alia laiptinės. Tikslios datos neprisimena, vakare V. M. nuėjo laistyti tujų. Jis turėjo tik laistytuvÄ , kaistuvas laikomas rÅ«syje. Po kurio laiko iÅ¡girdo, kad V.

M. kalbasi su K. K.. Nuėjo prie lango pažiÅ«rėti, vyrai buvo prie namo laiptinės, kur stovėjo vazonai. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, jie kalbėjo rusų kalba. Rusų kalbÄ supranta blogai. Konflikto metu K. K. V. M. sakė, kad jis jos netenkina kaip vyras. K. K. stovėjo su vežimėliu, kuris pradėjo judėti, V. M. jį sulaikė. Konfliktas truko ne ilgiau nei 10 minučių. V. M. laistė tujas, o K. K. jį filmavo ir liepė, kad V. M. prisipažintų, kad norėjo jį nužudyti. Po to, abu vyrai nuėjo namo.

Girdėjo viskÄ , kas vyko prie terasos lango. IÅ¡girdusi balsus, nuėjo prie terasos lango, todėl nežino, kas pradėjo konfliktÄ . Negirdėjo grasinimų, nematė fizinio kontakto. V. M. apie konfliktÄ jai nieko nepasakojo. Santykiai su nukentėjusiuoju įtempti, pastarasis nuolat provokuoja, įžeidinėja. Yra dar keli asmenys, su kuriais santykiai sudėtingi (T 2, b. l. 15-16). Liudytojas G. K. teisme parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. Buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad tarp pranešėjo ir jo kaimyno bendrame kieme įvyko konfliktas.

Atvykus į įvykio vietÄ , pranešėjas jų laukė bute, nurodė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir kaimyno, kuris jam grasino kastuvu. Nukentėjusysis turėjo nufilmuotÄ medžiagÄ . Paminėjo, kad konfliktas kilo ne pirmÄ kartÄ , prieÅ¡ tai kiti kaimynai taip pat skundėsi dėl Å¡io kaimyno veiksmų. IÅ¡ nukentėjusiojo buvo priimtas pareiÅ¡kimas. Detalesnių aplinkybių neprisimena. Nukentėjusysis ir jo žmona buvo labai susijaudinę, sakė, kad ne pirmÄ kartÄ puola juos. Priėmus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ pranešėjo, kaltinamasis stovėjo balkone, pasisveikino su jais, dėl to nematė, ar kitur pirmame aukÅ¡te degė Å¡viesa.

Kastuvo nepastebėjo. Nukentėjusysis nesakė, kad jo atžvilgiu bÅ«tų panaudotas fizinis smurtas, minėjo tik grasinimus. Jeigu bÅ«tų panaudotas smurtas, iÅ¡kart yra kviečiama GMP, o paskui atvažiuoja operatyvinė grupė, kuri pradeda ikiteisminį tyrimÄ ir aiÅ¡kinasi. Jeigu bÅ«tų buvęs smurtas, tai praneÅ¡tu budėtojui ir bÅ«tų iÅ¡kart pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jeigu reikėtų atvyktų ekspertai (T 2, b. l. 37-38). IÅ¡ 2017 m. birželio 26 d. K. K. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad 2017 m. birelio 18 d., apie 21.50 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kieme kaimynas V.

M. aktyviais veiksmais grasino jį sumuÅ¡ti, nužudyti, kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė jam į gerklę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , stumdė, keikė necenzÅ«riniais žodžiais (T 1, b. l. 2). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra daugiabučio namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rint įvykio vietÄ jokių pėdsakų, turinčių reikÅ¡mės įvykiui tirti, neaptikta (T 1, b. l. 18-22). IÅ¡ Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl gautos informacijos iÅ¡analizavimo matyti, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes bei patikrinti liudytojos parodymus, iÅ¡ judriojo ryÅ¡io paslaugas teikiančio operatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija apie A.

A. naudojamo telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius, žinutes, nurodant iÅ¡ kokių bazinių stočių duomenys buvo perduoti 2017 m, birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. IÅ¡analizavus gautÄ informacijÄ buvo nustatyta, kad mobiliojo ryÅ¡io numeris 2017 m. birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. buvo veikiantis ir buvo prisirišęs prie (duomenys neskelbtini) bazinių celių (duomenys neskelbtini). Atlikus paieÅ¡kos priemones buvo nustatyta, kad minėtos bazinės celės yra: (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo nustatyta, kad minėtų bazinių celių veikimo zonos apimÄ Ä¯vykio vietÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 60).

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veika pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, kuris pasireiÅ¡kia kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje.

Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018).

Nagrinėjamos nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltinamasis suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir nori taip veikti.

Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nepripažino, laikėsi gynybinės versijos, kad pats nukentėjusysis provokavo konfliktÄ , kad jis nekeikė nukentėjusiojo necenzÅ«riniais žodžiais, jam negrasino, nenaudojo jo atžvilgiu fizinio smurto, įvykio metu turėjo tik laistytuvÄ , neturėjo kastuvo. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis ir liudytojos A. K. ir A. A. jį apkalba, nes jų santykiai konfliktiÅ¡ki, jie visi suinteresuoti, kad jis parduotų savo butÄ nukentėjusiajam ir iÅ¡sikraustytų.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojo byloje surinktus įrodytus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, laiko, kad kaltinamojo parodymai yra jo gynybinė versija, kuriÄ paneigia kita bylos medžiaga, o bÅ«tent nuoseklÅ«s nukentėjusiojo ir liudytojų A. K. ir A. A. parodymai. Nors iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo ir minėtų asmenų santykiai yra konfliktiÅ¡ki, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Be to, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Tiek iÅ¡ nukentėjusiojo, tiek iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jie buvo namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kad nukentėjusysis iÅ¡ savo automobilio bagažinės ėmė vaikiÅ¡kÄ vežimėlį, o kaltinamasis buvo prie bendro naudojimo vandens čiaupo, esančio namo iÅ¡orėje. Nors kaltinamasis V. M. laikėsi gynybinės versijos, kad bÅ«tent nukentėjusysis pirmas priėjo prie jo ir pradėjo provokuoti konfliktÄ , tačiau Å¡iuos jo parodymus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiojo ir liudytojos A.

A. parodymai. Tiek iÅ¡ nukentėjusiojo, tiek iÅ¡ liudytojos A. A. parodymų matyti, kad bÅ«tent kaltinamasis, pamatęs nukentėjusįjį, pradėjo jį keikti necenzÅ«riniais žodžiais, priėjęs prie nukentėjusiojo griebė jam už kaklo, stumdė jį. Taip pat, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos A. A. ir A. K. parodė, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajam ir jo Å¡eimai susidorojimu, sakė, kad jo vaikai gali tarpti invalidais. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V.

M. be jokios priežasties keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais grasino sumuÅ¡ti nukentėjusįjį, deÅ¡inės rankos delnu vienÄ kartÄ sudavė jam į kaklÄ , sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po to abiem rankomis pastÅ«mė K. K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzÅ«riniais žodžiais, taip vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja laikėsi pozicijos, kad kaltinimas nepagrįstas, nes kaltinamasis savo veiksmais nesutrikdė vieÅ¡osios tvarkos ir rimties.

Gynėja rėmėsi kaltinamojo parodymais, kad bÅ«tent nukentėjusysis provokavo konfliktÄ , tačiau ji visiÅ¡kai neatsižvelgė į liudytojų A. A. ir A. K. parodymus, kad kaltinamasis iniciavo konfliktÄ , kad jis pirmas pradėjo nukentėjusįjį keikti necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėti ir priėjo prie jo. Kaltinamojo gynėja teigė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu dėl V. M. veiksmų buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , nesutinka su tokia gynėjos pozicija.

IÅ¡ nukentėjusiojo ir jo žmonos liudytojos A. K. parodymų matyti, kad dėl kaltinamojo V. M. veiksmų buvo sutrikdyta jų rimtis, kad jie bijojo dėl savo ir savo Å¡eimos narių sveikatos ir gyvybės, negalėjo miegoti, buvo susijaudinę. Be to, nukentėjusysis ir jo žmona iÅ¡ karto apie įvykį pranešė policijai. IÅ¡ teisme apklausto policijos pareigÅ«no G. K., kuris į įvykio vietÄ atvyko dėl konflikto tarp kaimynų, parodymų matyti, kad nukentėjusysis jam aiÅ¡kino, kad tarp jo ir kaimyno kilo konfliktas, kurio metu kaimynas jam grasino.

Tiek nukentėjusysis, tiek jo žmona buvo susijaudinę. Nors gynėja teigia, kad dėl kaltinamojo veiksmų nebuvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau iÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis ir jo žmona dėl kaltinamojo veiksmų buvo susijaudinę, apie įvykį pranešė policija, negalėjo miegoti, ilgÄ laikÄ bijojo dėl savo ir savo Å¡eimos narių sveikatos ir gyvybės, bijojo iÅ¡eiti į laukÄ ir sutikti V. M., buvo sutrikdytas jų įprastas gyvenimas. Nors kaltinamojo gynėja teigia, kad dėl V.

M. veiksmų nebuvo sutrikdyta liudytojos A. A. rimtis, nes ji įvykį stebėjo tik iÅ¡ smalsumo, nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų nutraukti kaltinamojo neteisėti veiksmai, kad nesulaukė konflikto pabaigos. Teismas nesutinka su tokia gynėjos pozicija. IÅ¡ liudytojos A. A. parodymų matyti, kad ji jautėsi nemaloniai, girdėdama, kad kaltinamasis necenzÅ«riniais žodžiais keikia nukentėjusįjį, kad griebia jam už kaklo, jį stumdo, grasina susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo Å¡eima, dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė Å¡okÄ , negalėjo miegoti.

Liudytoja A. A. paaiÅ¡kino, kad konflikto pradžiÄ matė per miegamojo langÄ , o pabaiga per svetainės. Ä® kaimynų konfliktÄ nesikiÅ¡o, jį tik stebėjo, nes bijojo, nurodė, kad V. M. nuolat žodžiu konfliktuoja su kaimynais, yra neprognozuojamas. Taip pat, liudytoja A. A. nurodė, kad po konflikto kaltinamasis ir nukentėjusysis iÅ¡siskyrė. Aptarti A. A. parodymais leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo surikdyta ne tik nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos narių rimtis, tačiau taip pat ir liudytojos A.

A.. Nepagrįstu laikomas gynėjos teiginys, kad V. M. veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, nes liudytoja A. A. įvykį stebėjo iÅ¡ savo buto, kuris nėra vieÅ¡a vieta. Å iame kontekste pažymėtina, kad nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje nėra reikalavimo, kad asmenys, kurių rimtis pažeista, bÅ«tų vieÅ¡oje vietoje. Kaip jau minėta pagal teismų praktikÄ taikant Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje.

Nagrinėjamu atveju įvykio vieta yra daugiabučio namo kiemas. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Aptarta teismų praktika patvirtina, kad daugiabučio namo kiemas laikytinas vieša vieta.

Taigi nors liudytoja A. A. faktiÅ¡kai nebuvo įvykio vietoje, įvykį stebėjo per langÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jos rimtis nebuvo sutrikdyta. V. M. inkriminuota nusikalstama veika gali bÅ«ti padaryta tik tiesiogine tyčia, kai kaltinamasis suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir nori taip veikti. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nagrinėjamas įvykis įvykio sekmadienio vakarÄ apie 22 val. Buvo vasara, Å¡iltas vakaras, dėl to tikėtina, kad dauguma namo gyventojų buvo atsidarę langus.

Kaltinamasis namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie namo laiptinės įžeidinėdamas nukentėjusį necenzÅ«riniais žodžiais, suduodamas smÅ«gį jam į kaklÄ , stumdydamas jį, turėjo suprasti, kad jo veiksmus gali matyti ir girdėti kiti asmenys, kurie dėl to gali pasijausti nemaloniai, bÅ«ti įžeisti netinkamo kaltinamojo elgesio, gali bÅ«ti sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, tačiau sÄ moningai atliko nusikalstamus veiksmus, t. y. kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais pažeis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo V. M. gynėja teigė, kad atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, jų pobÅ«dį, trukmę, padarinius, V. M. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Gynėja teigia, kad konflikto tarp V. M. ir nukentėjusiojo priežastys nebuvo chuliganiÅ¡kos, iÅ¡ esmės konfliktÄ lėmė kaimynų nesutarimai dėl aplinkos tvarkymo ir kitų buitinių reikalų. IÅ¡tyrus ir įvertinus baudžiamojo byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, gynėjos teiginys laikytinas nepagrįstu.

IÅ¡ nukentėjusiojo ir liudytojos A. A. parodymų matyti, kad konfliktÄ pradėjo kaltinamasis, jis pamatę nukentėjusįjį, be priežasties pradėjo jį įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, po to, pradėjo eiti link nukentėjusiojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodytu laiku tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bÅ«tų kilęs konfliktas dėl aukščiau minėtų priežasčių, dėl to darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo sÄ lygoti jokių pateisinamų priežasčių.

Tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai konfliktiÅ¡ki, nesuteikia kaltinamajam teisės, pamačius nukentėjusįjį ar jo Å¡eimos narius, elgtis užgauliai jų atžvilgiu. Visuomenėje yra susiformavusios visuotinai priimtinos elgesio, bendravimo normos, kurių nepaisymas tam tikrais atvejais užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Nors gynėja teigia, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu nepažeidė ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau iÅ¡ nukentėjusiojo, jo žmonos ir liudytojos A.

A. parodymų matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų jie jautėsi nemaloniai, bijo dėl savo ir savo šeimos narių sveikatos ir gyvybės. Iš nukentėjusiojo, liudytojų A. K. ir A. A. parodymų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajam grasino, kad gali būti sunkiai sutrikdyta jo šeimos narių sveikata, grasino susidoroti ne tik su nukentėjusiuoju ir jo žmona, bet ir su jų mažamečiais vaikais. Nukentėjusysis ir jo žmona kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius, nes kaltinamasis yra neprognozuojamas, tarp jų dažnai kyla žodiniai konfliktai, pastarasis dažnai be priežasties juos įžeidinėja, filmuoja, fotografuoja.

Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji patyrė ne tik trumpalaikius padarinius (jų rimties sutrikdymÄ ), tačiau ir trunkamuosius, t. y. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresÄ , negalėjo miegoti, bijojo dėl savo ir Å¡eimos narių sveikatos ir gyvybės, bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir pan., padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, apie 22 val. ne tik įžeidinėjo nukentėjusį necenzÅ«riniais žodžiais, bet ir sudavė jam į kaklÄ , stumdė jį, grasino susidoroti su juo ir jo Å¡eima, kai nukentėjusysis jo grasinimus suprato kaip realius, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veiksmai pagal savo pavojingumÄ peržengia administracinės atsakomybės ribas ir užtraukia jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Teismas kaltinamojo parodymus, kad liudytoja A. A. jį apkalba, kad ji nematė įvykio, nes nebuvo namuose, laiko jo gynybine versija, kuriÄ paneigia kita bylos medžiaga. Liudytoja A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius, neprieÅ¡taringus parodymus. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis matė, jog A. A. žiÅ«ri per langÄ . Liudytoja A. K., vykstant konfliktui tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nuėjo pas A. A., kur per jos svetainės langÄ matė konfliktÄ . Be to, iÅ¡ Vilniaus AVPK Vilniaus r.

PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl gautos informacijos iÅ¡analizavimo matyti, kad iÅ¡ judriojo ryÅ¡io paslaugas teikiančio operatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija apie A. A. naudojamo telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius, žinutes, nurodant iÅ¡ kokių bazinių stočių duomenys buvo perduoti 2017 m, birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. IÅ¡analizavus gautÄ informacijÄ buvo nustatyta, kad mobiliojo ryÅ¡io numeris 2017 m. birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. buvo veikiantis ir buvo prisirišęs prie UAB (duomenys neskelbtini) bazinių celių (duomenys neskelbtini).

Atlikus paieÅ¡kos priemones buvo nustatyta, kad minėtos bazinės celės yra: (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nustatyta, kad minėtų bazinių celių veikimo zonos apimÄ Ä¯vykio vietÄ , t. y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kaltinamojo gynybinę versijÄ , kad A. A. įvykio metu nebuvo namuose, paneigia ne tik nukentėjusiojo, liudytojų A. K. ir A. A. parodymai, bet ir objektyvÅ«s bylos duomenys. Dėl liudytojos V. S. parodymų, pažymėtina, kad jie iÅ¡imtinai patvirtina tik kaltinamojo gynybinę versijÄ .

IÅ¡ minėtos liudytojos parodymų matyti, kad iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , nuėjo prie terasos lango ir pamatė, kad V. M. rusiÅ¡kai kalbasi su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis įžeidinėjo V. M., sakė, kad ji nepatenkina jo kaip vyro. K. K. laikė vaikiÅ¡kÄ vežimėlį, kurį pastÅ«mė link V. M.. Vertinant liudytojos V. S. parodymus pažymėtina, kad konfliktas tarp V. M. ir nukentėjusiojo vyko rusų kalba, o nukentėjusioji blogai supranta rusų kalbÄ . Liudytoja negalėjo nurodyti apie kÄ kalbėjosi kaltinamasis ir nukentėjusysis, nes nesuprato, tačiau iÅ¡ jų pokalbio suprato, kad nukentėjusysis įžeidinėjo kaltinamÄ jį, teigė, kad jis seksuliai nepatenkintas, kad ji nepatenkina V.

M.. Be to, iš liudytojos A. A. parodymų matyti, kad būtent V. M. įžeidinėjo nukentėjusįjį, keikė į necenzūriniais žodžiais, jam grasino. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja V. S. gyvena su kaltinamuoju, kartu atostogauja, juos sieja iš esmės šeimyniniai santykiai, ji yra suinteresuota, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės dėl savo veiksmų, į tai, kad jos parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams, jos parodymai vertintini kritiškai.

Teismas, iÅ¡tyręs ir iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , laiko, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad kaltinamasis prie namo laiptinės grasindamas nukentėjusiajam buvo paėmęs į rankas kastuvÄ . Å i aplinkybė kaltinime nurodyta tik iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, tačiau jos nepatvirtina kita bylos medžiaga. Liudytoja A. A. parodė, kad įvykio metu nematė jokio kastuvo. Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas G. K. parodė, kad atvykęs į įvykio vietÄ , taip pat nematė kastuvo.

Todėl atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kaltinimas tikslintinas, paÅ¡alinant minėtÄ aplinkybę. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. M. 2017 m. birželio 18 d. apie 21.50 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje - daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie K. K., be jokios priežasties keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais grasino šį sumuÅ¡ti bei sudavė deÅ¡inės rankos delnu vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ , sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , po to abiem rankomis pastÅ«mė K.

K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzÅ«riniais žodžiais, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie namo laiptinės ir grasino sakydamas nukentėjusiajam: „ateik į laiptinę, užmuÅ¡iu be liudininkų“, taip vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formÄ -tyčiÄ , į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas (T 1, b. l. 81), praeityje baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 82-83), tačiau neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ numatyta nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, kaltinamajam turėtų bÅ«ti skiriama bauda artima bausmės vidurkiui, t. y. 1025 MGL (38 601, 5 eurų), tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau neteistas, dirbantis, jam skirtina didesnė nei minimali įstatyme numatyta bauda. Nukentėjusysis K. K. pateikė 600 eurų civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 300 eurų turtinės žalos ir 300 eurų neturinės žalos (T 1, b. l. 142-143).

Turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti, o neturininę- patirti neigiami iÅ¡gyvenimai dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet jos ginamos turtiniais bÅ«dais, Å¡i žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingÄ kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, tačiau nesudarant galimybės iÅ¡ to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalÄ , tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Atsižvelgiant į tai, kad proceso iÅ¡laidos nėra civilinio ieÅ¡kinio baudžiamoje byloje dalykas, dėl to civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl K. K. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus, į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta jo ir jo Å¡eimos rimtis, į tai, kad dėl kaltinamojo nusikaltimo padarymo metu iÅ¡sakytų grasinimų bijojo dėl savo ir Å¡eimos narių sveikatos ir gyvybės, buvo sutrikdytas įprastas gyvenimas, bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobÅ«džio bylose, todėl nukentėjusiajam K.

K. iš kaltinamojo priteistina 300 eurų neturinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.). Nukentėjusiojo K. K. patirtos 300 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (T 1, b. l. 144), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (T 1, b. l. 78). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302, 304-305, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ė:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti 100 (vieno Å¡imto) MGL (3766 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) eurų) dydžio bauda. Bauda turi bÅ«ti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ V. M. 300 (tris Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo K. K. patirtas 300 (trijų Å¡imtų) eurų iÅ¡laidas advokato teisiniai pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M.. KardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis