2026-05-19 Nr. CB-2478-2-08-3-05082-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305, 6.317, 6.319 straipsnius, nepagrįstai atribojo nuosavybės teisės perėjimo momentą nuo prievolės atsiskaityti atsiradimo momento. Teismai nepagrįstai pripažino nuosavybės teisės perėjimą atsakovei, bet, pripažinę, kad atsakovė priėmė ieškovų perduotas sėklas, pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir įgijo jų nuosavybės teisę, nepagrįstai paneigė atsakovės pareigą atsiskaityti ieškovams už perduotą daiktą.
Legislator headnote
AI generated2026-05-19 Nr. CB-2478-2-08-3-05082-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Full text
Nr. DOK-1692
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05082-2022-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkės), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. gegužės 5 d. pateiktu ieškovų J. Š. (J. Š.) ir J. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nutartimi paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimas, kuriuo atmesti ieškovų reikalavimai priteisti ieškovams iš atsakovės skolą, susidariusią pagal šalių sudarytas ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartis; pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ieškovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305, 6.317, 6.319 straipsnius, nepagrįstai atribojo nuosavybės teisės perėjimo momentą nuo prievolės atsiskaityti atsiradimo momento. Teismai nepagrįstai pripažino nuosavybės teisės perėjimą atsakovei, bet, pripažinę, kad atsakovė priėmė ieškovų perduotas sėklas, pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir įgijo jų nuosavybės teisę, nepagrįstai paneigė atsakovės pareigą atsiskaityti ieškovams už perduotą daiktą.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, byloje netinkamai aiškino ir taikė CK 6.327 straipsnio nuostatas. Pagal šią teisės normą pirkėjas negali priimti daikto, jį valdyti ir vėliau remtis daikto trūkumais, apie kuriuos žinojo/galėjo žinoti daikto priėmimo metu. Be to, ir pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Teismai, aiškindami CK 6.327 straipsnį, nepagrįstai susiaurino pirkėjo pareigą patikrinti daiktą ir nedelsiant pranešti apie trūkumus. Tokia pirkėjo pareiga yra esminė pirkimo-pardavimo santykių rizikos paskirstymo taisyklė. Nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė sėklas, pasirašė priėmimo-perdavimo dokumentus, turėjo realią ir faktinę galimybę nedelsiant įvertinti jų kokybinius parametrus, tačiau per protingą terminą neišreiškė pretenzijų dėl tariamų trūkumų. Priešingai, aktyvūs veiksmai, susiję su sėklų valymu ir jų parengimu sertifikavimui, buvo pradėti tik praėjus beveik dviem mėnesiams po sutarto atsiskaitymo termino pabaigos, o tai patvirtina nesąžiningą pirkėjos elgesį pagal CK 6.327 straipsnio reikalavimus.
3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sėklų tinkamumas ir jos vertė galėjo būti nustatyti tik atlikus visą po perdavimo sutartyse numatytą procedūrų kompleksą, įskaitant sertifikavimą, yra nepagrįsta, tokia išvada paneigiama pirkimo-pardavimo teisinių santykių esmė ir CK 6.305, 6.317, 6.346 straipsnių turinys, kad nuosavybės teisė ir pirkėjo pareiga priimti daiktą bei už jį atsiskaityti siejama su daikto perdavimu ir priėmimu, o ne su vėlesniais, pirkėjo veiksmais. Teismai, suteikdami lemiamą reikšmę sertifikavimo procedūrai, faktiškai ją prilygino atidedamajai sąlygai, nuo kurios priklauso pačios prievolės atsiradimas, nors tokia sąlyga nei aiškiai, nei nedviprasmiškai nebuvo įtvirtinta šalių sudarytose sutartyse. Sertifikavimas nagrinėjamu atveju turi būti kvalifikuojamas kaip atsiskaitymo termino elementas, o ne prievolės atsiradimo sąlyga.
4. Bylą nagrinėję teismai neteisingai sprendė dėl sutarties kainos nustatymo, padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal šalių sudarytas sutartis, neatlikus sėklų sertifikavimo, nebuvo įmanoma nustatyti už jas mokėtinos kainos. CK 6.313 straipsnio 1, 3, 4 dalyse nurodyta, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Šalys, sudarydamos sutartis, aiškiai susitarė dėl sėklų kainos ir ją aiškiai įtvirtino sutarčių VI skyriuje ir būtent tokią kainą už pristatytas ir pagal priėmimo-perdavimo aktus atsakovei perduotas sėklas, ji, sutikusi priimti sutarčių sąlygas neatitinkančias sėklas ir žinodama, kad jų akivaizdžiai nebus galima sertifikuoti, turėjo sumokėti ieškovams. Priešingu atveju, atsakovė privalėjo atsisakyti priimti ieškovų pristatytas sėklas arba bent jau inicijuoti šalių derybas dėl kitokios už sėklas mokėtinos kainos, bet to nepadarė. Ieškovų teigimu, atsakovė, priimdama ieškovų pristatytas sėklas, nors ir neatitinkančias Sutarčių reikalavimų, tačiau nei pareikšdama jokių išlygų dėl jų kokybės, nei inicijuodama derybų dėl kitokios kainos taikymo, savo faktiniais veiksmais patvirtino, jog sutiko šias sėklas priimti būtent sutartyse nustatytomis sąlygomis, įskaitant ir jose aiškiai įtvirtintą kainą.
5. Teismai, aiškindami šalių sudarytas sutartis, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, iš esmės atsisakė sisteminio aiškinimo metodo ir formaliai apsiribojo pavienės sutarties sąlygos (sertifikavimo) lingvistine analize, jos nesiedami su visų sutartinių santykių turiniu. Teismai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjami santykiai yra ilgalaikio žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo dalis, kurioje ekonominis ir teisinis sandorio tikslas yra įprastas ir tai lemia, kad atsiskaitymas yra pirkimo-pardavimo esminė pasekmė, o ne nuo trečiųjų asmenų atliekamų veiksmų priklausantis atidėtas ar neapibrėžtas elementas. Teismai nepagrįstai ignoravo šalių faktinį elgesį, kuris pagal teismų praktiką yra vienas iš objektyviausių kriterijų nustatant tikruosius šalių ketinimus.
6. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstytus išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024 (38, 43-45 punktuose) buvo pateikti konkretūs nurodymai teismams dėl aplinkybių, kurias reikėjo ištirti nagrinėjant bylą iš naujo, tačiau bylą iš naujo nagrinėję teismai šios pareigos neįvykdė.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti ieškovų J. Š. (J. Š.) ir J. J. atstovei advokatei Renatai Tatol (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. gegužės 5 d. už kasacinį skundą AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 1777995539113 sumokėtą 235 (dviejų šimtų trisdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP46743.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Agnė Tikniūtė
Eglė Zemlytė