2016-10-05 Nr. AB-18962-3-61-3-02478-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-825-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02478-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. L. ir K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. L., K. B., A. V., V. R., Ž. R., S. B. (S. B.), I. S. O. ir D. S. O., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai, J. N., E. J., A. J., G. J., L. J., E. B., M. V., A. V., E. R., UAB „ITH LIETUVA“, T. C. (T. C.), D. B., L. Š. ir R. V. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 „Dėl V. R. ir E. R., S. L., J. N., S. B., Ž. R., R. S., T. C., E. B., A. J. ir E. J., M. V., A. V., L. J. ir G. J., žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino ir ginčijamą įsakymą panaikino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas S. L., nors pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo tiesiogiai keičia šio asmens teisinę padėtį ir jam sukelia teisinius padarinius.

II. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. liepos 19 d. gautas pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro patikslintas pareiškimas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 „Dėl V. R. ir E. R., S. L., J. N., S. B., Ž. R., R. S., T. C., E. B., A. J. ir E. J., M. V., A. V., L. J. ir G. J. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“; 2) pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00505 dalį, kuria antstolis R. V. skolininko S. L. pasiūlytam pirkėjui – K. B. – pardavė 1065/4973 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7391/58124 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, pagal kurią Ž. R. už 10 000 Lt (2 896,2 Eur) pardavė A. V. 0,1704 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, pagal kurią V. R. už 45 000 Lt (13 032,9 Eur) pardavė A. V. 377/978 dalį 0,3912 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį, pagal kurią S. B. (S. B.) pardavė I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. 2718/58124 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina – 50 000 Eur).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atsakovams I. S. O., D. S. O., A. V., V. R., Ž. R., K. B. ir suinteresuotiems asmenims – E. J., A. J., G. J., L. J., E. B., M. V., A. V., E. R., UAB „ITH LIETUVA“, T. C. (T. C.), J. N., nuosavybės teise valdantiems ginčo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ar jų dalis, perleisti jiems priklausančius žemės sklypus ar jų dalis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovams atlikti prašyme nurodytus veiksmus.

III. Atsakovai S. L. ir K. B. 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė, kuo remdamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą. Teismo nutartis iš esmės grindžiama bendro pobūdžio teiginiu, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas galbūt pasunkėtų, tačiau neanalizuojama, nepateikiami motyvai dėl tokios būtinybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011). Atsakovų teigimu, iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kokiu būdu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, nenurodytos jokios prašymą pagrindžiančios aplinkybės. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, todėl naikintina. Be to, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę visam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tikslo, nes pareiškėjas kvestionuoja atidalintų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumą.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo teigimu, patikslintame pareiškime buvo išdėstyti išsamūs argumentai dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo į miškų ūkio bei žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtumo bei minėtų naujai suformuotų žemės sklypų perleidimo sandorių negaliojimo, pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, kai ginčo vietoje buvo vienas privačios nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Tai, kad atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę perleisti ginčo žemės sklypus, apsunkina bylos nagrinėjimą dėl būtinybės reikšti vis naujus reikalavimus ir įtraukti į bylą vis naujus asmenis, dėl to pasunkėtų ar taptų neįmanomas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, būtų padaryta žala proceso operatyvumui ir koncentruotumui. Pareiškėjas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nėra pagrindo taikyti draudimo perleisti ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę dėl to, jog byloje ginčijamas kitų trijų sklypų atidalijimas. Iš tiesų šioje byloje ginčijamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimas (suskaidymas) į keturis minėtus sklypus, įrodinėjant visų keturių naujai suformuotų sklypų neteisėtumą. Be to, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo būtinumą patvirtina ir tai, kad būtent šio sklypo dalies perleidimas byloje iki tol nedalyvavusiems asmenims buvo viena priežasčių, lėmusių bylos nagrinėjimo grąžinimą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė atsakovams I. S. O., D. S. O., A. V., V. R., Ž. R., K. B. ir suinteresuotiems asmenims E. J., A. J., G. J., L. J., E. B., M. V., A. V., E. R., UAB „ITH LIETUVA“, T. C., J. N., nuosavybės teise valdantiems žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ar jų dalis, perleisti jiems priklausančius žemės sklypus ar jų dalis.

Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, jog, nagrinėjant administracinę bylą, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis įtvirtina, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar neuždraudus atsakovui atlikti pareiškėjo nurodytų veiksmų, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad realus iki skundžiamo administracinio akto (veiksmo) priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas (veiksmas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Nagrinėjamu atveju, laikinai apribodamas atsakovų nuosavybės teises į ginčo objektus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galbūt palankaus sprendimo vėlesniu vykdymu, kai keturių atidalintų žemės sklypų sujungimas ir grąžinimas buvusiam turto savininkui, nustatant miškų ūkio tikslinę paskirtį, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymu inicijuotoje administracinėje byloje ginčijamas viešojo administravimo subjekto, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sprendimas, kuriuo buvo patikslinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatant, jog šį žemės sklypą sudaro 4 atskiri žemės sklypai, iš kurių 3 žemės sklypų plotas tapo mažesnis nei 5 ha, pakeičiant jų tikslinę paskirtį į žemės ūkio naudmenų. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad minėti žemės sklypai yra civilinių santykių objektai, šių ginčo sklypų savininkai keitėsi tris kartus. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja pagrįsta rizika, kad ginčo sklypai gali būti ir toliau perduodami nuosavybėn kitiems asmenims. Dėl nurodytų priežasčių, perleidus nuosavybės teises į ginčo objektus kitiems, į byla neįtrauktiems fiziniams ar juridiniams asmenims, teisėjų kolegijos nuomone, gali pasunkėti ne tik teismo sprendimo vykdymas, bet ir bylos nagrinėjimas – tektų naujus įgijėjus įtraukti į bylą ir papildomai ginčyti tiek sandorius dėl ginčo žemės sklypų, tiek ir jų nuosavybės teises.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovai S. L. ir K. B. nenurodė jokių argumentų, kad teismo sprendimu taikomas laikinas uždraudimas perleisti ginčo sklypus yra neproporcinga priemonė, sukelsianti jiems itin neigiamų pasekmių.

Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro reikalavimų turinį ir siekį apginti viešąjį interesą, prokuroro prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl atsakovų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų S. L. ir K. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė