2021-03-24 Nr. AB-6111-3-61-3-02724-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-890-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02724-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Hermeda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Eva King“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Asepas“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. birželio 20 d. raštą Nr. 1SS-1186-(8.5) „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Raštas, 2019 m. birželio 20 d. raštas), 2) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 30 d. prašymą ir priimti dėl jo teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. NŽT 2019 m. birželio 20 d. rašte nurodyta, kad NŽT neturi teisinio pagrindo tirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų. Atsakovo Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuosavybės teise turi du statinius, kuriems naudoti reikalingą žemės sklypo dalį subnuomoja ir naudoja. Bendrovės subnuomotoje žemės sklypo dalyje 2017 m. spalio 5 d. įregistruotas statinys – rezervuaras, kaip UAB „Hermeda“ nuosavybė, o nuo 2018 m. kovo 8 d. rezervuaras yra UAB „Eva King“ nuosavybė. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d. raštu pakartotinai kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir prašė nurodyti, ar NŽT davė sutikimą rezervuaro statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 49SJN-1192-(14.49.136E.) nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui nepriskirtos funkcijos išduoti sutikimus statyti statinius suformuotuose sklypuose bei sutikimus dėl statinių registravimo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo raštu, 2019 m. gegužės 30 d. kreipėsi į NŽT, kuri 2019 m. birželio 20 d. rašte nurodė, jog NŽT veiklos sritims nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą ar išduoti sutikimus įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 2 d. raštas yra informacinio pobūdžio, todėl tirti NŽT Vilniaus miesto skyrius veiksmus neturi teisinio pagrindo.

2.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra nustatyta, kad statant statinius valstybiniame žemės sklype turi būti gautas NŽT, kaip žemės sklypo patikėtinio, sutikimas. Viena iš NŽT funkcijų yra organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (NŽT nuostatų 7.14 p.), kas reiškia, kad NŽT turi pareigą kontroliuoti, kaip žemės sklypas yra naudojamas. Žemės sklypo naudojimo kontrolė reiškia ir jame statomų, rekonstruojamų ar registruojamų statinių kontrolę. NŽT privalo dalyvauti jos valdomuose žemės sklypuose statomų ir registruojamų statinių teisiniuose santykiuose, taip įgyvendindama savininko teises ir jai priskirtas žemės naudojimo kontrolės funkcijas. Žemės sklypas UAB „Hermeda“ buvo išnuomotas 1994 m. rugsėjo 23 d. sutartimi, kuri galiojo iki 2016 m. gegužės 11 d. Rezervuaras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2017 m. spalio 5 d., t. y. po žemės nuomos sutarties nutraukimo praėjus daugiau negu vieneriems metams, o rezervuaro statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1992 m., t. y. iki nuomos sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad rezervuaras pastatytas ir registruotas nuomos sutarčiai negaliojant. NŽT objektyviai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. NŽT Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

3. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. kovo 12 d. buvo gautas pareiškėjo advokatės 2018 m. kovo 5 d. prašymas dėl informacijos suteikimo, kuriame buvo prašoma nurodyti, ar buvo išduotas sutikimas nekilnojamojo daikto – rezervuaro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybai bei jo registravimui Nekilnojamojo turto registre, ir pateikti šio sutikimo patvirtintą kopiją. Tuo atveju, jei minėtas sutikimas nebuvo išduotas, 2018 m. kovo 5 d. prašymu prašyta nurodyti, kokių veiksmų bus imtasi šioms aplinkybėms ištirti, pažeidimui nustatyti ir jo padariniams pašalinti.

Atsakydamas į šį prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. 49SJN-695-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad nėra išdavęs sutikimo dėl minėto rezervuaro statybos ar įregistravimo, bei pateikė informaciją apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos išregistravimo tvarką. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 9 d. gavo pareiškėjo 2019 m. balandžio 5 d. prašymą, kuris iš esmės analogiškas pirmiau nurodytam 2018 m. kovo 5 d. prašymui, t. y. prašyta nurodyti, ar NŽT išdavė sutikimą rezervuaro, esančio valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statybai ar registracijai Nekilnojamojo turto registre.

Tuo atveju, jei sutikimas buvo išduotas, 2019 m. balandžio 5 d. prašymu prašyta pateikti šio dokumento patvirtintą kopiją; tuo atveju, jei sutikimo NŽT neišdavė, nurodyti teisinį pagrindą, pagal kurį toks sutikimas konkrečiu atveju nebuvo reikalingas ar nebuvo išduotas. Į šį prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius atsakė 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 49SJN-1192-(14.49.136E.), kuriame paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui nepriskirtos funkcijos išduoti sutikimus statyti statinius suformuotuose valstybinės žemės sklypuose bei sutikimus dėl statinių registravimo Nekilnojamojo turto registre.

NŽT Vilniaus miesto skyrius taip pat dar kartą paaiškino, jog sutikimo dėl rezervuaro statybos valstybinės žemės sklype bei sutikimo minėto statinio registravimui Nekilnojamojo turto registre neišdavė. NŽT 2019 m. gegužės 30 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas ištirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmus ir imtis veiksmų pažeidimui pašalinti. Atsižvelgdama į tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėją informavo, jog sutikimo statyti rezervuarą bei jį registruoti Nekilnojamojo turto registre neišdavė, NŽT skundžiamame 2019 m. birželio 20 d. rašte konstatavo, kad 2019 m. gegužės 2 d. raštas yra informacinio pobūdžio.

3.2. Šiuo metu galiojančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.7 punkte nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyta ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Taigi ginčijamame Rašte teisingai nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, išreiškiamas valstybinės žemės nuomos sutartyje, todėl atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas. Nekilnojamo turto registrą tvarko Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas – valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras, kurio teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 5 str. 1 d., 6 str. 1 d. 2 p., 8 str. 2 d.). Kaip nurodyta ginčijamame Rašte, NŽT veiklos sritims nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą. Taip pat jokie teisės aktai nenumato, kad NŽT išduoda sutikimus įregistruoti (valstybinėje žemėje pastatytus) statinius Nekilnojamojo turto registre ar priima kokius nors sprendimus dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tokie veiksmai iš esmės reikštų Nekilnojamojo turto registro tvarkymo funkcijos vykdymą, o tai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija. NŽT teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl NŽT 2019 m. birželio 20 d. rašto, kuriame nurodyta, kad NŽT neturi teisinio pagrindo tirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas randasi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 2,4147 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Šiame sklype, be kitų statinių, registruotas inžinerinis statinys – rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), II grupės nesudėtingas statinys, kurio statybos pradžios ir pabaigos metai (1992 m.), baigtumo procentas (100 proc.), fizinio nusidėvėjimo procentas (63 proc.).

Rezervuaro įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas – 1992 m. gruodžio 31 d. priėmimo perdavimo aktas, 2017 m. spalio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėjo atstovė 2018 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama nurodyti, ar buvo duotas sutikimas nekilnojamojo daikto rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre, ir pateikti šio sutikimo patvirtintą kopiją.

Jei toks sutikimas nebuvo duotas, prašoma nurodyti, kokių veiksmų bus imtasi šioms aplinkybėms ištirti, pažeidimui nustatyti ir jo padariniams pašalinti. NŽT Vilniaus miesto skyrius į pareiškėjo prašymą atsakė 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. 49SJN-695-(14.49.105), kuriame nurodė, jog nėra išdavęs sutikimo rezervuaro statybai ar registravimui. Paaiškino nekilnojamųjų daiktų registravimo tvarką, taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių į statinius neišregistravimas pažeidžia trečiųjų asmenų (tarp jų ir pareiškėjo) teises ir teisėtus interesus, jie savo pažeistas teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriui 2019 m. balandžio 4 d. pateikė iš esmės analogišką prašymą, kuriame taip pat prašė nurodyti, ar rezervuaro statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre buvo išduotas NŽT sutikimas, jei sutikimas buvo duotas pateikti jo kopiją, o jei tokio sutikimo NŽT nedavė, buvo prašoma nurodyti teisinį pagrindą, pagal kurį toks sutikimas konkrečiu atveju nebuvo reikalingas ar nebuvo duotas. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į šį pareiškėjo kreipimąsi, 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 49SJN-1192-(14.49.136E) informavo, kad sutikimo dėl statinio statybos minėtame sklype bei sutikimo statinio registravimui Nekilnojamojo turto registre neišdavė.

Paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui nepriskirtos funkcijos išduoti sutikimus statyti statinius suformuotuose sklypuose bei sutikimus dėl statinių registravimo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. raštu kreipėsi į NŽT, prašydamas ištirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmus dėl jo, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinio, teisių ir pareigų įgyvendinimo ir viešojo intereso apsaugos ir apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus informuoti pareiškėją. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. rašto paaiškėjo, kad valstybinės žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo NŽT, yra pastatyta ir registruotas nekilnojamasis daiktas be žemės sklypo savininko teises įgyvendinančio subjekto sutikimo, kai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir nesudėtingo statinio statybai mieste yra reikalingas statybos leidimas.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo kreipimąsi, priėmė skundžiamą 2019 m. birželio 20 d. raštą, kuriame nurodė, kad NŽT nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą ar išduoti sutikimus įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre. Informavo, jog valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 1994 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas UAB „Hermeda“ ir pažymėjo, jog valstybinės žemės patikėtinio sutikimas statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui išreiškiamas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, todėl atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas.

Rašte taip pat paminėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėją informavo, kad sutikimo statyti rezervuarą bei sutikimo šio statinio registravimui Nekilnojamo turto registre neišdavė. Kadangi NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštas yra informacinio pobūdžio, NŽT nurodė, jog tirti skyriaus veiksmų neturi teisinio pagrindo.

7. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo 2019 m. balandžio 4 d. prašymo ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. atsakymo į jį matyti, kad minėtame rašte lakoniškai buvo pateikta pareiškėjo prašoma informacija apie tai, jog sutikimas prašyme minimo rezervuaro statybai ir jo registracijai Nekilnojamojo turto registre nebuvo išduotas. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. kreipdamasis į NŽT, šios NŽT Vilniaus miesto skyriaus informacijos neginčijo, tačiau, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, teigė, kad statant statinius mieste reikalingas statybos leidimas, kuriam gauti toks sutikimas yra reikalingas.

8. Teismas iš esmės sutiko su ginčijamame 2019 m. birželio 20 d. rašte NŽT išdėstyta pozicija, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštas, kuriame buvo pateikta pareiškėjo prašoma informacija apie sutikimą statyti statinį ir jį registruoti, negali būti laikomas sprendimu, kuriuo būtų sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Tai, kad NŽT skyriaus raštu informacija buvo pateikta glaustai, ginčo aplinkybių nekeičia. Be to, NŽT ginčijamu Raštu detalizavo skyriaus pateiktą informaciją ir pareiškėjui paaiškino, jog pagal NTRĮ 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti. Už šių duomenų teisingumą ir apsaugą pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį atsako Nekilnojamo turto registro tvarkytojas, kuris turi pareigą patikrinti pateikiamus dokumentus, kurių pagrindu duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Taip pat pareiškėjui paaiškino, jog NŽT kompetencijai nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registro. Taip pat NŽT paaiškino, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas statyti ar rekonstruoti statinius yra išreiškiamas valstybinės žemės nuomos sutartyje ir atskiras sutikimas nėra reikalingas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kreipimąsi į NŽT skyrių ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktą atsakymą į prašymą pateikti informaciją, sprendė, jog NŽT, kuri ginčijame rašte detalizavo skyriaus pateiktą informaciją, pagrįstai skundžiamame rašte nurodė, kad NŽT skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio ir pagrįstai atsisakė tirti skyriaus veiksmus.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas niekaip neįvardija kaip jo raštuose minimo statinio (rezervuaro) statyba ir registracija daro įtaką jo teisėms, o kelia klausimą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. statinio statybos neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

10. Teismas pabrėžė, kad Nekilnojamojo turo registrą tvarko VĮ Registrų centras (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas), o jo padaliniai (teritoriniai registratoriai) registruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, jų suvaržymus ir juridinius faktus (NTRĮ 5 str. 1 d., 6 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Rezervuaras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992 m. gruodžio 31 d. priėmimo perdavimo akto ir 2017 m. spalio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, ir vadovaujantis NTRĮ 4 straipsnio nuostata šie duomenys nuo jų registracijos (iki tol kol jie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka) laikomi teisingais ir išsamiais. Teismas pažymėjo, jog NŽT ginčijame Rašte pagrįstai nurodė, jog jai nėra pavesta priimti kokius nors sprendimus dėl daiktų registravimo Nekilnojamo turto registre, ar sutikimo juos registruoti davimo. Nekilnojamųjų daiktų registravimo tvarką nustato NTRĮ ir šio įstatymo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai, o ne pareiškėjo minimi NŽT nuostatai. Kaip pagrįstai nurodė NŽT, klausimas dėl statinio statybos teisėtumo yra sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus galiojančius šio statinio statybos metu, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog rezervuaro, kurio statyba užbaigta 1992 m. gruodžio 31 d. priėmimo perdavimo aktu, statybos klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo, priimto 1996 m. kovo 19 d., nuostatos.

11. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1, 2, 10 dalių nuostatas, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl ginčijamo statinio statybos teisėtumo klausimų kreipėsi į Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kurios kompetencijai teisės aktai priskiria statybos valstybinę priežiūrą.

12. Nagrinėjamu atveju teismas pabrėžė, jog iš esmės atsakovas vertino visas pareiškėjo 2019 m. gegužės 30 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir ginčijamame Rašte pasisakė dėl prašyme pareiškėjo išreikšto prašymo ištirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmus ir imtis veiksmų pažeidimui pašalinti. NŽT ginčijamame Rašte nurodė pagrindinius faktus ir teisės aktų nuostatas dėl sutikimų statinio (rezervuaro) statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre davimo. Taip pat nurodė argumentus dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto, t. y. nurodė, jog skyrius jokių sprendimų, kurie pareiškėjui galėjo sukelti teisines pasekmes, nepriėmė, todėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą laikė informacinio pobūdžio raštu ir ikiteismine tvarka nenagrinėtinu. Teismo nuomone, ginčijamas Raštas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, administracinį aktą priėmė kompetentingas subjektas, savo kompetencijos ribose pateikdamas atsakymus į pareiškėjo keliamus klausimus, todėl yra teisėtas bei pagrįstas. Teismas pabrėžė ir tai, jog formalūs skundžiamo Rašto dalies trūkumai lemiamos reikšmės faktinės situacijos vertinimui neturėjo. Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgė į ginčijamo Rašto turinį (iš esmės atsakyta teisingai, nurodyti pagrindiniai ir esminiai faktai, teisės normos), į tai, jog pareiškėjas nei prašyme, nei skunde nenurodė, kokias jo teises ar interesus pažeidžia statinio statyba ir registracija. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavęs, kad NŽT Raštas yra teisėtas bei pagrįstas, padarė išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo – įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir naujo. Teismas pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Teismas, nepaisant padaryto vertinimo, kad pareiškėjas neturi suinteresuotumo, skundą išnagrinėjo iš esmės ir jį atmetė kaip nepagrįstą. Toks teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punkto ir 103 straipsnio 1 punkto teisės normas.

13.2. Teismo išvada, kad pareiškėjas niekaip neįvardija kaip jo raštuose minimo statinio (rezervuaro) statyba ir registracija daro įtakos jo teisėms, o kelia klausimą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. statinio statybos neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, yra nepagrįsta. UAB „Asepas” Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype nuosavybės teise turi du statinius ir šiems statiniams pagal paskirtį naudoti reikalingą žemės sklypo dalį UAB „Asepas” subnuomojosi ir naudoja. UAB „Asepas” subnuomotoje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje 2017 m. spalio 5 d. įregistruotas statinys – rezervuaras, kaip UAB „Hermeda“ nuosavybė, o nuo 2018 m. kovo 8 d. rezervuaras yra UAB „Eva King“ nuosavybė. Šių aplinkybių byloje niekas nepaneigė. UAB „Asepas“ valstybiniame žemės sklype turėdamas statinius ir tuo pagrindu naudodamasis valstybinio žemės sklypo dalimi turi suinteresuotumą, kad šiuo žemės sklypu būtų naudojamasi teisėtai. Naujo statinio įregistravimas (atsiradimas) asmens naudojamoje žemės sklypo dalyje daro įtaką šios žemės sklypo dalies naudojimui, t. y. turi tiesioginės įtakos Bendrovės teisėms ir pareigoms. Be to, asmenys, valstybiniame ne žemės ūkio paskirties žemės sklype turintys statinius, turi teisę ne aukciono būdu išsinuomoti to statinio naudojimui pagal paskirtį reikalingą žemės sklypo dalį. Todėl naujo statinio registravimas (atsiradimas) UAB „Asepas“ jo statinio naudojimui pagal paskirtį naudojamoje žemės sklypo dalyje sukelia teisines pasekmes ir UAB „Asepas“ teisės išsinuomoti valstybinio žemės sklypo dalį įgyvendinimui.

13.3. Teismas nenurodė, koks teisės aktas nustato, kad NŽT nuostatų teisės normos neturi būti taikomos, todėl tokia teismo išvada teisiškai nepagrįsta. Be to, ir pati NŽT yra patvirtinusi, kad ji, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turėjo išduoti sutikimus statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti. Iš NŽT 2019 m. birželio 20 d. rašto matyti, kad žemės sklypas UAB „Hermeda“ buvo išnuomotas 1994 m. rugsėjo 23 d., o ši sutartis nutraukta 2016 m. gegužės 11 d. Tuo metu pats teismas nustatė, kad rezervuaras pastatytas 1992 m. Tai reiškia, kad, kai buvo pastatytas rezervuaras, nei UAB „Hermeda“, nei kitas asmuo neturėjo nuomos sutarties, kurioje būtų išreikštas žemės sklypo patikėtinio sutikimas statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus. Taip pat tokio sutikimo nebuvo ir kai rezervuaras buvo registruojamas 2017 m., nes nuomos sutartis galiojo iki 2016 m. gegužės 11 d. Taigi NŽT 2019 m. birželio 20 d. rašte išdėstytas vertinimas, kad UAB „Hermeda“ turėjo NŽT sutikimą statyti rezervuarą, nes toks sutikimas buvo nurodytas žemės sklypo nuomos sutartyje, neatitinka tikrovės. Bet teismas pareiškėjo skundo argumentų dėl NŽT Rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo apskritai nevertino.

13.4. Teismo sprendime cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. eA-951-520/2018 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre nurodyta ir teismas nustatė, kad statinys – rezervuaras, pastatytas 1992 m., todėl nėra pagrindo šioje byloje remtis LVAT 2018 m. spalio 12 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu. Tai reiškia, kad priešingai nei nusprendė teismas, UAB „Asepas“ pagrįstai remiasi Statybos įstatymo normomis. Teismas nenurodė nei kokios teisės normos turi būti taikomos, nei teisės normų, patvirtinančių, kad nebuvo reikalingas statybos leidimas ar savininko sutikimas jo žemės sklype statyti statinius. Teismas nenustatė – turėjo ar neturėjo NŽT duoti sutikimą.

13.5. Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 6 punkte nustatyta, kad registruojama tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą, statinį ir butą naudoti arba pasikeitus savininkui. Tų pačių taisyklių 5 punkte nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nei inventorizacija buvo atlikta, nei valstybinė komisija priėmė naudoti tą statinį – rezervuarą, t. y. nėra ne tik NŽT ar kito patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje statyti rezervuarą, bet ir jo statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Tačiau net ir esant tokiai situacijai, NŽT nesiima vykdyti savo funkcijų – vykdyti naudojimosi žemės sklypu kontrolę, o teismas tokį neteisėtą NŽT atsisakymą vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas įteisina.

13.6. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštas ir NŽT 2019 m. birželio 20 d. raštas prieštarauja teisės normoms ir yra nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, dėl jo pasisako ir nurodo kažkokius argumentus, kurie nepagrįsti nei teisės normomis, nei faktais, nepatvirtina viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės taikymo akto atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Faktiškai ir teisiškai nepagrįsto viešojo administravimo subjekto atsisakymo tirti teisės pažeidimus išdėstymas raštu negali būti laikomas teisėtu informacinio pobūdžio raštu, leidžiančiu institucijai elgtis kaip nori ir nematyti akivaizdžių teisės normų pažeidimų.

14. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Rezervuaro statybos laikotarpio ginčijamas apeliacinio proceso metu, nepateikiant jokių šias abejones patvirtinančių įrodymų, yra negalimas (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pažymi, kad 2017 m. Nekilnojamojo turto registre įregistravus 1992 m. pastatytą rezervuarą bei UAB „Hermeda“ nuosavybės teisę į šį statinį, buvo tik išviešinti atitinkami juridiniai faktai. Akivaizdu, kad tai nereiškia statinio (ar nuosavybės teisės į jį) „atsiradimo“ ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. NŽT yra išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. balandžio 25 d. skundą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl matininkės, atlikusios rezervuaro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus ir parengusios šio statinio kadastro duomenų bylą, veiksmų teisėtumo. Išnagrinėjusi minėtą skundą, NŽT 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1SS-2137-(10.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ pareiškėją informavo, kad nenustatė minėtos matininkės veiklos pažeidimų, atliekant rezervuaro kadastrinius matavimus. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1294-484/2019 pastarąją administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad pirmiau minėtas NŽT raštas negali būti administracinės bylos dalyku, nes nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

16. Atsakovo teigimu, teismo sprendime taip pat teisingai pažymėta, kad NŽT teisės aktais nėra pavesta priimti kokius nors sprendimus dėl statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ar išduoti sutikimus juos įregistruoti (minėtame registre); nekilnojamųjų daiktų registravimo tvarką nustato NTRĮ ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai, o ne pareiškėjo minimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Kontrolės nuostatai), 1 punktas taip pat numato, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reguliuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų vykdymą, o Kontrolės nuostatų 11 punkte (11.1–11.9 p.) detalizuota, kas yra tikrinama žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, t. y. išvardyti žemės naudojimo tvarkos reikalavimai, kurių laikymasis yra tikrinamas žemės naudojimo patikrinimo metu. Nei Kontrolės nuostatai, nei jokie kiti teisės aktai neįpareigoja NŽT (jos teritorinių skyrių) tirti statinių bei daiktinių teisių į juos teisinės registracijos teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 1992 m. (kai buvo pastatytas ginčo rezervuaras) turto patikėjimo teisės institutas apskritai dar nebuvo įtvirtintas Lietuvos teisinėje sistemoje, o NŽT visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės (išskyrus žemę, kuri nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams), įskaitant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patikėtine tapo nuo 2010 m. liepos 1 d., 2010 m. birželio 18 d. priimto Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-912 pagrindu. Pareiškėjas nepagrįstai tapatina statinio statybą su jo teisine registracija.

18. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nėra statybos valstybinės priežiūros institucija. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nei Kontrolės nuostatai, nei jokie kiti teisės aktai nesuteikia teisės NŽT atlikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencijai įstatymu priskirtus veiksmus – statybos valstybinę priežiūrą.

19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas aplinkybėmis, jog nebuvo atlikta ginčo rezervuaro inventorizacija ir kad valstybinė komisija šio statinio nepriėmė naudoti, nesirėmė pirmosios instancijos teisme.

20. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 20 d. rašto Nr. 1SS-1186-(8.5) „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. gegužės 30 d. prašymą ištirti NŽT Vilniaus m. skyriaus veiksmus. Ginčijamu raštu atsakovas informavo pareiškėją, kad atsisako tirti NŽT Vilniaus m. skyriaus veiksmus, nes pastarojo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus m. skyrių, prašydamas suteikti jam informaciją apie tai, ar rezervuaro statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre buvo išduotas NŽT sutikimas, jei sutikimas buvo duotas pateikti jo kopiją, o jei tokio sutikimo NŽT nedavė, buvo prašoma nurodyti teisinį pagrindą, pagal kurį toks sutikimas konkrečiu atveju nebuvo reikalingas ar nebuvo duotas.

23. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 49SJN-1192-(14.49.136E) informavo pareiškėją, kad sutikimo dėl statinio statybos bei sutikimo statinio registravimui Nekilnojamojo turto registre neišdavė. Taip pat nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui nepriskirtos funkcijos išduoti sutikimus statyti statinius suformuotuose sklypuose bei sutikimus dėl statinių registravimo Nekilnojamojo turto registre.

24. Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 49SJN-1192-(14.49.136E) pateiktos informacijos pobūdžiu, šios rašto teisėtumo bei pagrįstumo nustatyta tvarka (teismine) neginčijo, bet 2019 m. gegužės 30 d. prašymu ištirti NŽT Vilniaus m. skyriaus veiksmus iš esmės siekė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus (jo darbuotojų) atžvilgiu būtų pritaikytos atitinkamos poveikio priemonės.

25. Administracinių teismų praktikoje panašiose bylose yra konstatuota, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai. Priimdama sprendimą atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, įstaiga įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę (žr. pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti ((ABTĮ 88 str.) (žr. pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015)).

26. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus, nevertina bei nesprendžia, ar konkretaus valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio ir/ar kitokio nusižengimo sudėtis, ar ne. Teismas tokiais atvejais tik patikrina, ar asmens skundas buvo išnagrinėtas bei dėl jo priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, reglamentuojančius asmenų skundų nagrinėjimą.

27. Iš ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 20 d. rašto Nr. 1SS-1186-(8.5) „Dėl Jūsų prašymo“ matyti, kad jame yra nurodytos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas, kurie yra pakankami priimti tokio pobūdžio sprendimą – atsisakyti tirti NŽT Vilniaus m. skyriaus veiksmus. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu, jų detaliai nebekartoja. Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

28. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, jog pareiškėjas siekdamas gauti informaciją apie rezervuaro statybą 1992 m. turi tuo klausimu kreiptis į institucijas, kurios tuo laiku buvo kompetentingos spręsti statybų klausimus, arba į atitinkamus archyvus, jei tokių institucijų šiuo metu nebėra. Tas pats pasakytina ir dėl rezervuaro įregistravimo 2017 m. Nekilnojamojo turto registre. Informaciją apie teisinį pagrindą ir pan., kuriuo remiantis buvo įregistruotas šis turtas registre, pareiškėjui gali suteikti šio registro valdytojas.

29. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys