3f7d493d-4d46-47da-b0c0-2da760bb21aa · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-493-593/2020 Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00480-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. S. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus 2020 m. balandžio 27 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 95-234 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. S. nuteistas Å iaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Å iaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendis pakeistas ir už nusikalstamas veikas nustatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte skyrė galutinę 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 18 d.

3. Komisija 2020 m. balandžio 27 d. priimtu nutarimu Nr. 95-234 nutarė taikyti nuteistajam G. S., gimusiam 1987 m. sausio 19 d., lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių 25 (dvideÅ¡imt penkių) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. balandžio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, t. y. 22 balai, jis daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Bausmės atlikimo metu drausmine bausme baustas, tačiau buvo paskatintas septyniolika kartų, tęsia darbinę veiklÄ , turi teigiamas nuostatas taikoms priežiÅ«ros atžvilgiu, turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas laisvėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ motyvuojant tuo, kad G. S. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , t. y. veikdamas bendrininkų grupėje nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų, kas didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu. Be to nuteistasis atlikdamas bausmę nesielgė nepriekaiÅ¡tingai: Å¡eÅ¡is kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį, nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, iÅ¡ kurių du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nors drausmine nuobaudos nebegalioja, tačiau tai taip pat atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si.

Nors atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – 22 balai, tačiau pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantis (kriminogeninis) veiksnys – mÄ stymas ir elgesys, kurį nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat G. S. likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 18 d., todėl lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos G. S. netaikomas.

5. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis G. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus 2020 m. balandžio 27 d. nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos deramai neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad Komisija įvertino, jog G.

S. dirba, jo elgesys yra nepriekaiÅ¡tingas, galiojančių nuobaudų neturi, taip pat įvykdė visas jam paskirtas rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodikÄ yra žema (22 balai). Pažymima, kad pataisos įstaigos specialistai yra tinkamos kvalifikacijos pareigÅ«nai, kurie artimai ir betarpiÅ¡kai, kiekvienÄ dienÄ bendrauja su nuteistuoju ir gali tinkamai įvertinti nuteistojo pažangÄ . 5.2. Skunde pažymima, kad teismas priimdamas nutartį pagrinde vadovavosi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro atsiliepimu.

Tai, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo ir galimo nusikalstamumo ateityje. Tačiau teismas neįvertino tai, kad G. S. padaręs žymiÄ pažangÄ , turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , socialiniai ryÅ¡iai artimi, ateities tikslai realÅ«s. 5.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra atlikęs didžiÄ jÄ bausmės dalį ir, kad Europos taryba ne kartÄ yra atkreipusi dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimÄ mažinant įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

6. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis, t. y. BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija.

7. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis, 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau vien Å¡ių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ nepakanka.

Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat bÅ«tinas materialus pagrindas. Tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, jog G. S. priklauso žemos rizikos grupei – 22 (dvideÅ¡imt du) balai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau 2015 m. rugpjūčio 5 d.

G. S. elgesio rizikos vertinimas sudarė – 34 (trisdeÅ¡imt keturis) balus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ Å¡iuo atveju, bÅ«tina įvertinti nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ per šį laikotarpį ir spręsti, ar ji sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Pažymima, kad lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarius iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Sprendžiant klausimÄ bÅ«tina visapusiÅ¡kai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ , pataisos įstaigos administracijos susidarytÄ nuomonę apie nuteistÄ jį bei kitas svarbias aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuodamas atsisakymÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai atsižvelgė į prokuratÅ«ros gautÄ atsiliepimÄ bei nederamai vertino Komisijos padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, yra nepagrįsti.

11. Nuteistasis nesutinka su prokuratÅ«ros atsiliepime nurodytais teiginiais bei teismo padaryta iÅ¡vada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje. Tačiau G. S. teistas už labai sunkų nusikaltimÄ , t. y. nužudymÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus, kurį padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio kartu su dviem bendrininkais, teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ dalies neigė įvykdęs nusikaltimÄ , kaltę prisiėmė dalinai ir tik bausmės atlikimo metu visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikaltimÄ .

Nors Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma savarankiÅ¡ku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau Å¡ie duomenys iÅ¡ tikrųjų yra svarbÅ«s sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir vertinami neatsiejamai su nuteistojo elgesio, mÄ stymo ir požiÅ«rio viso bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis. Tik visapusiÅ¡kas Å¡ių duomenų vertinimas gali suponuoti pagrįstÄ manymÄ apie tai, ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, ar Å¡ie pokyčiai yra pakankami manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – mÄ stymas ir elgesys, kurį nuteistasis privalo koreguoti. Be to, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad G. S. bausmės atlikimo metu buvo baustas už fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistasis stengiasi save kontroliuoti, tačiau bÅ«na atvejų, kai praranda savitvardÄ , nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių.

Å ias problemas visiÅ¡kai pagrįstai įvardijo ir pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu G. S. savo skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nenurodė, kaip planuoja keisti savo elgesį bei mÄ stysenÄ pozityvia linkme. G. S. buvo paragintas dalyvauti AA (anoniminių alkoholikų) užsiėmimuose, taip pat baigė Alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, tačiau duomenų, kad G. S. bÅ«tų lankęs ir baigęs elgesio pataisos programas, susijusias su smurto naudojimu, byloje nėra. Bausmės atlikimo metu pastebėta, kad asmuo greit susinervina jam nepalankiose situacijose, ir nors jis stengiasi emocijas suvaldyti arba pasiÅ¡alina iÅ¡ situacijos, tačiau, kolegijos manymu, Å¡ios problemos nesprendimas gali turėti įtakos pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui.

13. Nors aukÅ¡tesnysis teismas palankiai vertina nuteistojo pastangas keiti savo elgesį pozityvia linkme –nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, yra padengęs vykdomuosius raÅ¡tus, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, už gerÄ elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo septyniolika kartų paskatintas, įgijo baldų apmušėjo ir batsiuvio specialybes, taip pat turi statybininko specialybę, viso bausmės atlikimo metu dirbo ir planuoja toliau dirbti UAB „N“, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad n G.

S. Å¡eÅ¡is kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkÄ , drausime tvarka baustas du kartus. Nors kai kurie pažeidimai nelaikyti itin Å¡iurkščiais ir už juos nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, tačiau jie patvirtina, jog G. S. nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir įvertinęs visumÄ aplinkybių negali padaryti iÅ¡vados, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad G.

S. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

14. Nėra pagrindo nepritarti ir apylinkės teismo vertinimui, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – daugiau kaip treji metai iÅ¡ paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės) taip pat negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos į Å¡ias aplinkybes privaloma atsižvelgti.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl Å¡iuo atveju, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamÄ Ä¯takÄ ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors iÅ¡ tiesų, likusios neatliktos bausmės dydis nėra lemiamas kriterijus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės vertinimas kitų aplinkybių kontekste įstatymo nėra draudžiamas.

15. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo vadovavosi įstatymais ir rekomendacijomis bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. G. S. daroma pažanga nėra pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų keitimui, t. y. Å¡velninimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir taip bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, nors yra nuteistas už labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat jam suteikta teisė trumpalaikių iÅ¡vykų metu vykti į namus, tai rodo, jog jo elgesys yra įvertintas ir pataisos namų administracijos.

Todėl G. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. birželio 11 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė