3f7cd239-e762-4e56-87a7-bec63d4ea52d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2751-402/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00428-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.;

74. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose.

Kybartų pataisos namų karantino kameros ir kameros Nr. 7 gyvenamasis plotas neatitiko reikalavimų. Didelę dalį kameros ploto užėmė baldai, nebuvo galimybės judėti. Nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo patalpintas į 1 bÅ«rio 123 sekcijÄ . Buvo kalinimas žeminančiomis sÄ lygomis, nes vienam nuteistajam teko tik 2,5 kv.m. Patalpose nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo ir vėdinimo, koridoriuose yra kanalizacijos vamzdžiai ir iÅ¡ jų eina nemalonus kvapas arba jie užsikemÅ¡a, į prausyklÄ nėra tiekiamas Å¡iltas vanduo, tualete yra 6 kabinos, 1 kabinoje stovi 1 klozetas, o kitose kabinose yra tik skylės grindyse, nėra mechaninės ventiliacijos sistemos.

Tvirtino, kad atsakovas laikydamas pareiÅ¡kėjÄ minėtomis sÄ lygomis pažeidė KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl minėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, sveikatos pablogėjimu. Neturtinę žalÄ vertino 40 000 Eur, prašė jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 7-11) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, kad pareiškėjas Kybartų pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2013 m. liepos 30 d. Nurodė, jog karantino patalpos Nr. 7 plotas 15,81 m2, karantino patalpos Nr. 8 plotas 16,42 m2. Kurioje konkrečiai karantino patalpoje G.K. buvo patalpintas nėra žinoma, kadangi duomenys apie tai, kurioje karantino patalpoje konkrečiai buvo laikomi nuteistieji, nebuvo kaupiami. Nuo 2013-07-30 iki 2013-08-01 kartu su G.K. karantino patalpose buvo dar 3 nuteistieji. Nuo 2013-08-01 iki 2013-08-05 kartu su G.K. buvo dar 7 nuteistieji.

Kybartų PN administracija stengiasi, kad nuteistųjų, laikymo sÄ lygos atitiktų nustatytus reikalavimus ir, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas siektų teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Kadangi laikotarpiu nuo 2013-07-30 iki 2013-08-01 karantino patalpose iÅ¡ viso buvo 4 nuteistieji, todėl tikėtina, kad dvejose karantino patalpose buvo po 2 nuteistuosius (vienam asmeniui mažiausiai teko 7,9 kv. m.). Laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-08-05 karantino patalpose iÅ¡ viso buvo 8 nuteistieji, todėl tikėtina, kad dvejose karantino patalpose buvo po 4 nuteistuosius (vienam asmeniui mažiausiai teko 3,95 kv. m.). 2013-08-05 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į bÅ«rius bei kambarius" Nr. 6-16/158, nuteistasis G.K. bausmę atlikti buvo paskirtas į 1- Ä nuteistųjų bÅ«rį, gyvenamÄ jį kambarį Nr. 123.

Gyvenamojo kambario Nr. 123 plotas yra 36,00 kv. m., jame yra dvylika vietų, vienam asmeniui mažiausiai tenka 3 kv. m. PareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,1 kv. m. Vis dėlto, Å¡is ploto pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje – kieme, sporto aikÅ¡tynuose, bendro naudojimo patalpose. Buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik dienotvarkėje nustatytų metu.

Patalpos yra vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. DuÅ¡ais galima naudotis vienÄ kartÄ per savaitę pagal grafikÄ . Tualetų patalpos įrengtos tinkamai. PareiÅ¡kėjas pateikia tik deklaratyvius ir nemotyvuotus teiginius, kurie neįrodo bÅ«tinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybės institucijos ar tarnautojų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint Kybartų pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kybartų pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Dėl gyvenamojo ploto bendrabučio tipo ir karantino kamerų tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytoje karantino kameroje laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-08-05, bei 1- mo nuteistųjų bÅ«rio gyvenamame kambaryje Nr. 123, kurių plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Bylos duomenimis, pareiškėjas G.K. Kybartų pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2013-07-30 (b. l. 12).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog karantino patalpos Nr. 7 plotas 15,81 m2, karantino patalpos Nr. 8 plotas 16,42 m2. Kurioje konkrečiai karantino patalpoje G.K. buvo patalpintas nėra žinoma, kadangi duomenys apie tai, kurioje karantino patalpoje konkrečiai buvo laikomi nuteistieji, nebuvo kaupiami. Nuo 2013-07-30 iki 2013-08-01 kartu su g.k. karantino patalpose buvo dar 3 nuteistieji. Nuo 2013-08-01 iki 2013-08-05 kartu su G.K. buvo dar 7 nuteistieji. Kadangi laikotarpiu nuo 2013-07-30 iki 2013-08-01 karantino patalpose iš viso buvo 4 nuteistieji, todėl tikėtina, kad dvejose karantino patalpose buvo po 2 nuteistuosius (vienam asmeniui mažiausiai teko 7,9 kv. m.).

Laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-08-05 karantino patalpose iÅ¡ viso buvo 8 nuteistieji, todėl tikėtina, kad dvejose karantino patalpose buvo po 4 nuteistuosius (vienam asmeniui mažiausiai teko 3,95 kv. m.) (b.l. 14-15). Taigi, minėtu laikotarpiu karantino kameroje pareiÅ¡kėjui tenkanti minimalaus ploto norma buvo užtikrinta. 2013-08-05 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į bÅ«rius bei kambarius" Nr. 6-16/158, nuteistasis G.K. bausmę atlikti buvo paskirtas į 1- Ä nuteistųjų bÅ«rį, gyvenamÄ jį kambarį Nr. 123 ir jame atliko bausmę įvairiais laikotarpiais iki 2015-08-07.

Gyvenamojo kambario Nr. 123 plotas yra 36,00 kv. m., jame yra dvylika vietų, vienam asmeniui mažiausiai tenka 3 kv. m. PareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,1 kv. m. (b.l. 14-15).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui kalint gyvenamajame kambaryje Nr. 123 laikotarpiu nuo 2015-04-07 iki 2015-04-09, jam teko 0,1 kv. m. ploto mažiau, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali 3,1 kv.m. ploto norma (b.l. 14-15). Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kybartų PN gyvenamajame kambaryje Nr. 123, laikotarpiu nuo 2015-04-07 iki 2015-04-09, t.y. 3 dienas nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose (trÅ«ko 0,1 kv. m. ploto).Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl netinkamai įrengtos vėdinimo sistemos gyvenamoje patalpoje ir sanitariniame mazge.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog bendrabučio tipo patalpose bei sanitariniame mazge nebuvo įrengta mechaninė ventiliacijos sistema.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Kybartų pataisos namuose langai yra pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du per langus (b.l. 9).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Kybartų pataisos namų paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog Kybartų PN vėdinimo sistema neatitiko teisės aktų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl Å¡ilto vandens tiekimo, apÅ¡vietimo, bei tualetų netinkamo įrengimoPareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad prausykloje nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo, tualete neįrengti klozetai, gyvenamosiose patalpose prastas apÅ¡vietimas.Vertindamas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus teismas pabrėžia, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punktÄ , sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.

Higienos normoje HN 76:2010 nėra reglamentuota, kad kitose patalpose (šiuo atveju prausykloje) turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema. Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl šilto vandens tiekimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 punkte numatyta, kad sanitarinis ir higienos mazgas įrengiamas kiekvienam būriui.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas 2004 m. birželio 9 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, laisvės atėmimo vietų tualete dvylikai asmenų turi bÅ«ti įrengta po vienÄ klozetÄ arba unitazÄ . Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodynÄ (Vilnius, 2012. 7-asis patais. ir papild. leid.) tualetas yra iÅ¡vietė, o unitazas – tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „VieÅ¡ieji tualetai“ (patvirtintoje 2001m. lapkričio 30 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė iÅ¡matoms ir neÅ¡variam vandeniui nutekėti. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi bÅ«ti sukonstruotas naudotis sėdint. Atsižvelgiant į aptartÄ , darytina iÅ¡vada, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretÅ«s reikalavimai pataisos namuose įrengiamų tualetų konstrukcijai, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl to, jog Kybartų PN sanitariniame mazge nebuvo įrengti klozetai.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad netinkamas gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimas bei iÅ¡ koridoriuose nutiestų kanalizacijos vamzdžių skleidžiamas nemalonus kvapas. Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo bei iÅ¡ koridoriuose nutiestų kanalizacijos vamzdžių skleidžiamo kvapo. Vis dėlto, teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo prastÄ apÅ¡vietimÄ , netinkamÄ kanalizacijos įrengimÄ , tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos, kildinamos iš minėtų aplinkybių, iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dėl nurodomų pažeidimų bÅ«tų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl minėti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo kanalizacijos įrengimo, apÅ¡vietimo nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži kitų patalpų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Kaip jau buvo paminėta, laikotarpiu nuo 2015-04-07 iki 2015-04-09 pataisos namų administracija neužtikrino pareiÅ¡kėjui 3,1 kv.m. minimalaus ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minėtu laikotarpiu nors ir nežymiai, bet buvo pažeista (ABTÄ® 57 str.).

NežiÅ«rint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis - t.y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sÄ lygomis. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Kybartų pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Kybartų pataisos namuose bendrosios sÄ lygos - t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, užsiimti kita leistina veikla bendro naudojimo patalpose ir t.t. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ , iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje (ABTÄ® 57 str.).

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Nors pareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam buvo sužalota sveikata, teismas pažymi, kad iÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis į gydytojus dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėti sutrikimai kilo bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (b.l. 13).

Taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad bÅ«tent dėl kalinimo Kybartų PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, galimai pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, kad neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumas).

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir L. A. Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.

LVAT 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Kybartų pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 1 ir 4 p. teisėja n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista G.K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kybartų pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                   Natalja Zelionkienė