3f7bec33-75b0-4776-bb94-7ea9bf81ff66 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-286-869/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-32300-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Dianai Kotilovič, Natalijai Tomilinai, Eglei Natkutei, dalyvaujant ieÅ¡kovei O. Å ., jos atstovui, advokatui Simui Tokarčakui, atsakovui R. Å ., trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O.

Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. Å ., tretieji asmenys AB Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė O. Å . kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. Å . dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, kuriuo patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus teismo prašė:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „Š.“, atsakovui – pavardę „Š.“;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 2000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ;

4) modifikuoti prievolę pagal 2005 m. sausio 7 d. Kredito sutartį, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė;

5) ieÅ¡kovės siÅ«lomu bÅ«du padalinti Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ ;

6) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 9273,90 Eur dydžio kompensacijÄ atsakovui už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį;

7) pripažinti 126666,98 Eur dydžio prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmenine atsakovo prievole;

8) pripažinti prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmenine atsakovo prievole;

9) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė sÅ«nus L. Å ., kuris yra pilnametis. IeÅ¡kovė su sÅ«numi gyvena Å¡alims priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas iÅ¡ Å¡eimos namų galutinai iÅ¡sikėlė 2017 m. vasaros pabaigoje. Atsakovas ilgÄ laikÄ slėpė aplinkybes, susijusias su jo atžvilgiu pradėtu baudžiamuoju persekiojimu. 2012 m. liepos 5 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas Å¡iÄ informacijÄ slėpė, iki kol ji atsitiktinai namuose rado teismų procesinius sprendimus. Tada ieÅ¡kovė sužinojo ir tai, kad Å¡alių turtas yra areÅ¡tuotas, o atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai yra labai dideli.

Atsakovas su trečiuoju asmeniu AB „Swedbank“ yra sudaręs kredito sutartį. Prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė laidavimo sutartį, kuria už savo sutuoktinį laidavo AB „Swedbank“. Skolinantis pinigines lėšas, atsakovas pristatė savo verslo planÄ , už skolintas lėšas buvo planuojama įsigyti nekilnojamojo turto, kurį pagerinus, jis turėjo bÅ«ti nuomojamas arba parduodamas, tokiu bÅ«du Å¡eimai gaunant papildomas pajamas.

IeÅ¡kovė pasitikėjo savo vyru. Atsakovas ieÅ¡kovei Å¡eimos finansinę situacijÄ visada pristatydavo tik teigiamai, tačiau ilgainiui ieÅ¡kovė ėmė suprasti, kad sutuoktinis jai meluoja. Vėliau paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas kredito lėšas iÅ¡Å¡vaistė ir panaudojo ne pagal kredito sutartyje numatytÄ tikslinę paskirtį, o savo asmeninėms ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skoloms padengti. Atsakovas su ieÅ¡kove dėl įmonės niekada nesitarė. Atsakovo veiksmai lėmė ne tik įmonės žlugimÄ , dėl jo nesÄ Å¾iningumo buvo įkeistas ir Å¡eimos turtas, o ieÅ¡kovė tapo laiduotoja.

Nors Å¡alys kartu nebegyvena Å¡iek tiek daugiau kaip metus, tačiau bendro Å«kio Å¡alys nebeveda jau apie trejus metus. Atsakovas niekada nuoÅ¡irdžiai nebendravo su ieÅ¡kove, nesiekė spręsti tarpusavio nesutarimų, jo netinkamas sutuoktinio pareigų vykdymas, neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas ir lėmė nuolatinius konfliktus, o galiausiai – Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

IeÅ¡kovė labai pasitikėjo savo sutuoktiniu ir dėl jo nesÄ Å¾iningumo bei amoralių veiksmų ypatingai iÅ¡gyveno. Santuokos metu ieÅ¡kovė stengėsi bÅ«ti gera žmona ir mama, dirbo, daug prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, siekė, kad sutuoktiniui ir sÅ«nui nieko netrÅ«ktų, kad jie jaustųsi saugÅ«s bei laimingi. Dėl Å¡ios priežasties, atsakovo elgesys, nepagarba sutuoktinei, nesÄ Å¾iningumas, veiksmai prieÅ¡ Å¡eimos interesus, galiausiai, nusikalstamų veikų padarymas, nėra suderinami su tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu ir fundamentalių Å¡eimos principų laikymusi.

Å ie veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip atsakovo lengvabÅ«diÅ¡kumas, neatsakingumas, amoralumas, nepagarba bei psichologinis smurtas, todėl Å¡alių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė nurodė, kad netinkamas atsakovo elgesys sukėlė ieÅ¡kovei didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie kamuoja iki Å¡iol. IeÅ¡kovė ypatingai iÅ¡gyvena, kadangi jos gyvenimo tikslas buvo tvarÅ«s Å¡eimos santykiai ir bendrystė. IeÅ¡kovė giliai iÅ¡gyveno Å¡eimos iÅ¡irimÄ , lankėsi privačiose psichologo konsultacijose, paÅ¡lijo jos sveikata, miegas, koncentracija.

Ä®vertinus santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl prievolių padalinimo ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas turi 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 pagrindu kylančias prievoles trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Atsakovo bendrÄ prievolę pagal Kauno apygardos teismo vykdomuosius raÅ¡tus sudaro – 126666,98 Eur suma (18825,86 Eur + 107841,12 Eur).

Pagal CK 6 knygos 3 skirsnio taisykles iÅ¡ sutuoktinio delikto (vienasmeniÅ¡kų neteisėtų veiksmų) įstatymo pagrindu (CK 6.263 straipsnis ir kt.) atsirandančios prievolės, įskaitant turto konfiskavimÄ bei pinigines prievoles atlyginti deliktu padarytÄ Å¾alÄ ar sumokėti baudas, yra asmeninės, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (civilinės atsakomybės draudimas, netiesioginė civilinė atsakomybė ir kt.), t. y., antrasis sutuoktinis neturi pareigos savo asmeniniu turtu ar savo dalimi bendrame su kaltininku turte atlyginti tokios žalos.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, jog teismo nuosprendžiu nustatytos pinginės 126666,98 Eur dydžio prievolės VMI yra asmeninės atsakovo prievolės. 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, buvo nutarta iÅ¡ skolininko R. Å . iÅ¡ieÅ¡koti kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimÄ . Minėta 372353,83 Lt suma sutampa su atsakovo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinta pinigų suma.

Å i prievolė pagal 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymÄ yra tiesiogiai susijusi su atsakovo nusikalstama veika bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala. Atsakovas 2014 m. lapkričio 3 d. UAB “ (duomenys neskelbtini) ” yra sumokėjęs 5000,00 Eur sumÄ prievolės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, dengimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 367353,83 Lt (106393,02 Eur).

IÅ¡ sutuoktinio delikto įstatymo pagrindu atsirandančios prievolės, įskaitant turto konfiskavimÄ bei pinigines prievoles atlyginti deliktu padarytÄ Å¾alÄ ar sumokėti baudas, yra asmeninės. Dėl Å¡ios priežasties 367353,83 Lt (106393,02 Eur) prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti žalÄ yra asmeninė atsakovo prievolė. Kaip minėta, atsakovas su trečiuoju asmeniu AB Swedbank yra sudaręs 2005 m. sausio 7 d. kredito sutartį (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo iÅ¡mokėtas 86886,00 Eur dydžio kreditas.

Prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas Å¡eimos turto įkeitimu ir asmeniniu ieÅ¡kovės laidavimu. Kredito tikslinė paskirtis – nekilnojamojo turto įsigijimui ir investicinei veiklai. Å i prievolė laikytina Å¡alių bendrÄ ja prievole, vykdoma iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. IeÅ¡kovė nuo pat santuokos sudarymo turėjo stabilias pajamas, atsakovas taip pat prisidėdavo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo, tačiau nuolat teigdavo, kad didžiÄ jÄ dalį pelno investuoja bendrovės veiklos plėtrai.

Atsakovas atrodė sėkmingas ir gabus verslininkas, leido suprasti, kad įmonės veiklos apimtys yra didelės ir nuolat plečiasi. Pažymėjo, kad prievolės pagal kredito sutartį paskirtis buvo investicija į nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris ateityje turėjo generuoti nuomos pajamas, taigi turėjo pasitarnauti Å¡eimos gerovei ir interesams. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė sutiko dėl paskolos gavimo ir laidavimo sutarties sudarymo. IeÅ¡kovė kredito sutarties sudarymo metu nenumanė, jog atsakovas yra prasiskolinęs, o įmonė bankrutuojanti.

IeÅ¡kovė negalėjo įtarti, kad gautÄ kreditÄ atsakovas panaudos ne nekilnojamojo turto įsigijimui, o įmonės ir asmeninių skolų padengimui. Kaip matyti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, iÅ¡ karto po paskolos iÅ¡mokėjimo, atsakovas 2005 m. sausio 25 ir 26 dienomis bei vasario 1 dienÄ Ä¯ įmonės sÄ skaitÄ Ä¯nešė atitinkamai 150000,00 Lt, 50000,00 Lt ir 50000,00 Lt, taigi viso 250000,00 Lt. Vadovaujantis sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis, po to, kai 2005 m. sausio 25 d.

į įmonės sÄ skaitÄ atsakovas įnešė 150000,00 Lt, joje viso buvo 167259,66 Lt. 2005 m. sausio 26 d., įmonės sÄ skaitoje tebuvo likę 12128,33 Lt. Ä®neÅ¡us dar 50000,00 Lt, 2005 m. vasario 1 d., iÅ¡ balanse buvusių 62128,33 Lt tebuvo likę 1197,60 Lt. Atsakovas sÄ skaitÄ dar kartÄ papildė 50000,00 Lt suma ir jau kitu mokėjimu pervedė 20927,49 Lt dydžio lizingo įmokÄ tuomečio AB Vilniaus bankas dukterinei įmonei UAB „VB Lizingas“. Akivaizdu, kad Kredito sutarties pagrindu gauti 250000,00 Lt buvo panaudoti įmonės skolų dengimui.

Kaip vėliau ieÅ¡kovei patvirtino pats Atsakovas, likusiÄ paskolos dalį jis taip pat iÅ¡leido skolų, apie kurias ieÅ¡kovė nežinojo, grÄ Å¾inimui. Å ias aplinkybes atsakovas patvirtino ir apklausiamas Kauno apygardos teisme, jis nurodė, kad turi AB „Swedbank“ 260000,00 Lt paskolÄ , kuriÄ panaudojo įmonės veiklai. Atsakovas iÅ¡ kredito lėšų įvykdė ne Å¡eimos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles. Atsakovas dengė bendrovės skolas iÅ¡ jungtinės nuosavybės turto, neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo.

Jei atsakovas bÅ«tų atskleidęs bendrovės finansinę situacijÄ , bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti paskolos sutarties sudarymo ir Å¡alims nebÅ«tų kilę neigiamų pasekmių, Å¡eimos turtas bÅ«tų likęs neįkeistas, Å¡eimos lėšų nebÅ«tų reikėję naudoti paskolos grÄ Å¾inimui. Atsakovo neatsakingas elgesys lėmė tai, kad Å¡eimos finansinė padėtis ženkliai pablogėjo. Dėl to atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų bÅ«ti mažinama visa 86886,00 Eur kredito suma bei už kreditÄ iki Å¡iol sumokėtomis palÅ«kanomis.

Atsižvelgiant į tai, kad prievolė pagal kredito sutartį yra solidari, tikslinga kredito sutartį modifikuoti, pripažįstant jÄ asmenine ieÅ¡kovės prievole. IeÅ¡kovė verčiasi pakankamai gerai apmokama veikla, todėl jos pajamos turėtų bÅ«tų pakankamos įvykdyti prievolę arba kredito sutartį refinansuoti. Santuokos metu Å¡alys nuosavybės teise įgijo: žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 46900,00 Eur, pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 187000,00 Eur, pastatÄ - garaÅ¾Ä , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9320,00 Eur, 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 30533,33 Eur.

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai bendra sutuoktinių viso turto vertė - 273753,33 Eur. Visas nurodytas Å¡alių nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokoje, todėl laikytinas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Å alys 1994 m. rugpjūčio 5 d. nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu Å¡alys už perkamÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjo 206,43 Lt. Turto įsigijimui buvo panaudotos Å¡eimos lėšos.

Žemės sklypas buvo įsigytas, turint tikslÄ jame statyti gyvenamÄ jį namÄ . 1998 m. birželio 24 d. Å¡alys įregistravo nuosavybės teisę į pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Å io Å¡eimos turto sukÅ«rimui buvo panaudotos ne tik visos Å¡eimos santaupos, tačiau ir ieÅ¡kovės asmeninės lėšos. NamÄ ir garaÅ¾Ä Å¡alys statėsi Å«kio bÅ«du. Atsakovas yra profesionalus statybininkas, taigi daugelį darbų Å¡alys atliko savo jėgomis.

Statybinės medžiagos buvo perkamos dalimis, naudojant Å¡eimos darbo užmokesčio lėšas ir santaupas, sukauptas santuokoje. Namo ir garažo statybai taip pat buvo panaudota 112000,00 Lt dydžio ieÅ¡kovės asmeninių lėšų suma, kuriÄ ieÅ¡kovei 1997 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo tėvas Ž. K. P. Kaip matyti iÅ¡ rankraÅ¡tinio įraÅ¡o, atlikto ant sutarties egzemplioriaus, minėtos lėšos iÅ¡ tiesų buvo panaudotos namo statyboms. Tokio pobÅ«džio dokumentai, kartu su lėšų savininko patvirtinimu bÅ«davo pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekiant pagrįsti brangaus turto įsigijimui panaudotų lėšų kilmę.

Be kita ko, ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise valdė 22/100 dalis gyvenamojo namo ir Å«kio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Å is nekilnojamasis turtas 1996 m. spalio 15 d. buvo parduotas už 100000,00 Lt. Piniginės lėšos, gautos pardavus asmeninį ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat buvo panaudotos sutuoktinių gyvenamojo namo statybai. Sutuoktiniams užbaigus namo ir garažo statybas, Å¡io turto bendra vertė buvo 459629,00 Lt. Per ketverius metus trukusias statybas, į nekilnojamÄ jį turtÄ buvo investuota apie 270000,00 Lt piniginių lėšų, iÅ¡ kurių 112000,00 Lt buvo asmeninės ieÅ¡kovės lėšos.

Turto vertė pagal registro duomenis 1998 metais, užbaigus nekilnojamojo turto statybÄ , neatitinka investuotų lėšų sumos. Turto atkuriamoji vertė visada yra mažesnė už rinkos, be kita ko, Å¡alys namÄ ir jo priklausinius statė Å«kio bÅ«du ir praktiÅ¡kai nesinaudodami samdomų darbuotojų pagalba. Taigi, lėšos, ieÅ¡kovės investuotos turto įgijimui ar pagerinimui, jai turi bÅ«ti kompensuotos, nukrypstant nuo lygių dalių principo ir atsižvelgiant į tai, kad asmeninių lėšų dalimi buvo sukurta ne tik atsakovui, tačiau ir ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise tenkanti bendrosios jungtinės nuosavybės dalis.

Ä®vertinus į turto sukÅ«rimÄ Å¡alių bendrai investuotas lėšas – 270000,00 Lt, kiekvienam sutuoktiniui pagal lygių dalių prezumpcijÄ tenka po 135000,00 Lt suma. Laikytina, jog ieÅ¡kovė savo 112000,00 Lt įnašų prisidėjo prie turto sukÅ«rimo, vadinasi jos dalis, turėtų bÅ«ti didinama 56000,00 Lt suma (112000,00 Lt/2). Darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė įnešė 191000,00 Lt (135000,00 Lt + 56000,00 Lt) iÅ¡ bendros 270000,00 Lt investicijos, galima konstatuoti, jog sutuoktinių įnašų proporcija turėtų bÅ«ti 70,74 procentų ieÅ¡kovės ir 29,26 procentų atsakovo.

Å ioje byloje vertintina ne turto rinkos vertė jį pilnai užbaigus ir įregistravus registre, o sukÅ«rimo investicinė vertė, kadangi siekiama kuo tiksliau nustatyti santuokinių ir ieÅ¡kovės asmeninių įnašų balansÄ . Vadovaujantis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo rinkos vertė 187000,00 Eur, o garažo rinkos vertė – 9320,00 Eur. Atsižvelgiant į nustatytÄ Å¡alių įnašų proporcijÄ , ieÅ¡kovei turėtų tekti 132283,80 Eur (187000,00 x 70,74 procentų) namo ir 6592,97 Eur (9320,00 x 70,74 procentų) garažo vertės dalis.

Atsakovui atitinkamai: 54716,20 Eur namo ir 2727,03 Eur garažo vertės dalis. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi namas ir garažas, priklauso šalims lygiomis dalimis, t. y., po 23450,00 Eur (46900,00 Eur/2). 2/3 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso šalims lygiomis dalimis, t. y., po 2/6 dalis arba po 15266,67 Eur (30533,33 Eur/2). Kadangi ieškovė prašo modifikuoti prievolę AB „Swedbank“, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas namas, garažas bei žemės sklypas, be to, ji kartu su sūnumi gyvena šiame name, tikslinga ieškovei priteisti natūra šiuos nekilnojamojo turto objektus:

žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 46900,00 Eur, pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 187000,00 Eur, pastatÄ - garaÅ¾Ä , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 9320,00 Eur. IeÅ¡kovė mano, kad 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus numeris 0101-0025-0472, adresu Pragiedrulių Sodų 7-oji g. 9, Vilnius, taip pat turėtų bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovei.

Šis žemės sklypas ribojasi su kitu sutuoktinių sklypu, taigi jo panaudojimas būtų racionalesnis, vienam savininkui valdant abu žemės sklypus. Kita vertus, atsakovo turtinė padėtis neleistų jam išmokėti ieškovei kompensacijos, taigi tokia turto padalijimo tvarka laikytina priimtiniausia. Nurodytas nekilnojamasis turtas šalims negali būti dalinamas natūra, nes ieškovė negalėtų gyventi kartu su atsakovu bei jo dabartine gyvenimo drauge, nes tai neigiamai veiktų tiek jos psichologinę būklę, tiek ir šalių santykius su sūnumi, be kita ko, realus namų valdos padalijimas be bendro naudojimosi patalpų yra neįmanomas.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė turėtų atsakovui sumokėti jai tenkančios didesnės turto dalies dydžio kompensacijÄ . Kompensacija sudarytų 96159,90 Eur (54716,20 Eur + 2727,03 Eur + 23450,00 Eur + 15266,67 Eur). Kadangi dėl atsakovo aplaidumo ir nesÄ Å¾iningumo, kredito sutarties lėšos, gautos iÅ¡ AB „Swedbank“, be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo buvo panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį ir ne Å¡eimos poreikių tenkinimui, atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų bÅ«ti mažinama visa 86886,00 Eur kredito suma.

Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui mokėtinos kompensacijos dalies turėtų bÅ«ti atimama visa kredito suma: 96159,90 Eur – 86886,00 Eur = 9273,90 Eur. IeÅ¡kovė atsakovui turėtų sumokėti 9273,90 Eur dydžio kompensacijÄ . Å alys santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, t. y., buitinius prietaisus, baldus, kitus daiktus pasidalino geruoju ir ginčo dėl to nėra. Bendrovių akcijų ir transporto priemonių Å¡alys neturi. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Atsakovas R. Å . pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Atsakovas nurodė, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau baudžiamoji byla, neigiamai paveikė jo sveikatÄ . Tuo pat metu užklupo ir sunkumai versle, todėl bendra situacija profesinėje ir asmeninėje gyvenimo srityse iÅ¡ tikrųjų nebuvo gera. Nenorėdamas aÅ¡trinti situacijos namuose, apie užklupusias bėdas sutuoktinei nieko nesakė. Tai darė tik dėl to, kad apsaugoti Å¡eimÄ nuo nereikalingo streso.

Viskas, kÄ darė savo gyvenime, buvo daroma dėl bendros Å¡eimos gerovės, todėl nesutinka, kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės. Atsakovas nurodė, kad iÅ¡ AB „Swedbank“ gautos paskolos lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paaiÅ¡kino, kad įmonės finansinė bÅ«klė buvo sunki, reikėjo apyvartinių lėšų, taip pat reikėjo grÄ Å¾inti skolas tiekėjams ir kitiems kreditoriams, atsakovas tikėjosi, kad paskolos sumos pakaks, bet bendra situacija statybų sektoriuje tik blogėjo, o galiausiai įmonės veikla praktiÅ¡kai sustojo.

To pasekoje santykiai su sutuoktine suprastėjo, bet ir jam iš ieškovės trūko palaikymo, dėmesingumo. Dėl šeimos iširimo niekada nebūna kaltas tik vienas sutuoktinis, todėl, pasak atsakovo, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės reikalavimas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Be to, santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, todėl ieškovei neturtinė žala nepriteistina. Atsakovas sutinka, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų dabartinę „Š.“ pavardę.

Išlaikymo sau iš ieškovės atsakovas nereikalauja. Nurodo, kad 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 atsakovas buvo nuteistas ir iš jo priteista 126666,98 Eur valstybei. Atsakovas sutinka, kad tai jo asmeninė prievolė. Sutuoktinė apie jo verslo reikalus nežinojo, todėl atsakinga negali būti. 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo buvo priteistas 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimas.

Prievolė pagal 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymÄ yra tiesiogiai susijusi su UAB (duomenys neskelbtini)“ todėl sutinka, kad Å¡i prievolė bÅ«tų pripažinta asmenine atsakovo prievole. 2005 m. sausio 7 d. su AB Swedbank atsakovas sudarė paskolos sutartį ir gavo 86886,00 Eur paskolÄ . Pinigai buvo skirti įmonei gelbėti, skoloms apmokėti. IeÅ¡kovei Å¡ios situacijos pilnai nebuvo atskleidęs, bet taip elgėsi, norėdamas apsaugoti savo Å¡eimÄ . Atsakovas sutinka su ieÅ¡kinyje įvardytais argumentais, kad panaudodamas paskolÄ ne pagal paskirtį, pažeidė žmonos ir Å¡eimos interesus.

Taip pat neprieÅ¡tarauja, kad kredito sutartis bÅ«tų modifikuota arba, kad likusiÄ paskolÄ grÄ Å¾intų ieÅ¡kovė, nes jo finansinė situacija yra sudėtinga. Kitų prievolių atsakovas neturi. Santuokoje įgijo: žemės sklypÄ , adresas (duomenys neskelbtini), pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , adresas (duomenys neskelbtini), pastatÄ - garaÅ¾Ä , adresas (duomenys neskelbtini), 2/3 žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini). 12000,00 Lt Å¡eimai padovanojo ieÅ¡kovės tėvas, o 100000,00 Lt ieÅ¡kovė gavo pardavusi butÄ Vilniaus senamiestyje.

NamÄ su garažu pastatė už 280000 Lt, iÅ¡ likusių 168000 Lt dar 40000 Lt jam dovanojo tėvai. Bendri pinigai buvo tik 128000 Lt. Viso turto vertė - (46900 + 187000 + 9320 + 30533,33)=273753,33 Eur. Jo dalies vertė – 136876,67 Eur. NeprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovei tektų nekilnojamas turtas, nes ji kartu su sÅ«numi jame ir gyvena, tačiau praÅ¡o jam priteisti 49990,67 Eur kompensacijÄ (136876,67 Eur – 86886 Eur = 49990,67 Eur) arba 2/3 žemės sklypo, unikalus numeris 0101-0025-0472, ir 19457,34 Eur kompensacijÄ .

Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, t. y., palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus bei motyvus, tačiau nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje savo pozicijÄ pakeitė (patikslino) ir nurodė, jog su visais jam ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais pilnai sutinka. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodė, kad sutinka, jog R.

Å . įsiskolinimas valstybės biudžetui yra jo asmeninė skola valstybei, todėl visų pirma turi bÅ«ti tenkinama iÅ¡ R. Å . asmeninio turto bei iÅ¡ bendro sutuoktinių turto dalies, prieÅ¡ tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtÄ . VMI kreipėsi į antstolius vykdančius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ R. Å ., kad pateiktų informacijÄ apie iÅ¡ieÅ¡kotas sumas pagal vykdomÄ sias bylas. Antstolis Donatas Kisielius nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/01314 pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 1-102-81/2012 iÅ¡ieÅ¡koma 17377,20 Eur skola trečios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojui VMI.

Antstolis Donatas Kisielius nurodo, kad vykdant aukščiau nurodytÄ vykdomÄ jį dokumentÄ areÅ¡tuotos skolininko vardu atidarytos sÄ skaitos kredito įstaigose, tačiau piniginių lėšų jose nenustatyta. 2017 m. liepos 12 d. areÅ¡tuota skolininkui priklausanti 2/3 dalys žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (antstolis pažymi, kad skolininko vardu yra registruota ir daugiau nekilnojamojo turto, tačiau Å¡is įkeistas hipoteka). Pirmasis antstolis areÅ¡tavęs minėtÄ Å¾emės sklypÄ - M.

Dabkus. Å iuo metu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas į skolininko darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis Donatas Kisielius nurodo, kad iÅ¡ viso iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kota 78,96 Eur, tačiau Å¡ios lėšos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 753 straipsnyje nustatyta tvarka buvo skirtos dengti antstolio vykdymo iÅ¡laidoms. Skolos likutį informacijos pateikimo dienai sudaro 17377,20 Eur skola ir 1383,10 Eur vykdymo iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 18760,30 Eur. Antstolis Mindaugas Dabkus nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0028/13/01952 pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 1-102-81/2012 iÅ¡ieÅ¡koma 107841,12 Eur skola trečios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojui VMI.

Antstolis Mindaugas Dabkus nurodo, kad iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kota ir iÅ¡ieÅ¡kotojui pervesta 1084,23 Eur. Skolos likutį informacijos pateikimo dienai sudaro 106756,89 Eur suma. IeÅ¡kovė O. Å . nurodo, jog turto įgijimui buvo panaudotos Å¡eimos lėšos, todėl konstatuotina, kad visas aukščiau nurodytas Å¡alių nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokoje, todėl laikytinas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Å io Å¡eimos turto sukÅ«rimui buvo panaudotos ne tik visos Å¡eimos santaupos, tačiau ir ieÅ¡kovės O.

Å . asmeninės lėšos. IeÅ¡kovė O. Å . pripažįsta, kad atsakovas R. Å . investavo savo gebėjimus ir laikÄ Ä¯ namo ir garažo statybas, nes kaip ieÅ¡kovė nurodo, R. Å . yra profesionalus statybininkas, taigi daugelį darbų Å¡alys atliko savo jėgomis, padedami draugų ir artimųjų. VMI duomenimis, O. Å . yra vienasmenė UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcininkė, tačiau Å¡i informacija nei ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje neatsispindi. 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 konstatuota, kad R.

Å . prisipažino, kad jis yra pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tačiau nei ieÅ¡kovė O. Å ., nei atsakovas R. Å . Å¡ios informacijos nepateikia ir yra neaiÅ¡ku, ar R. Å . dar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jeigu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tai akcijos taip pat turėtų bÅ«ti įtrauktos į dalintino turto balansÄ . Jeigu atsakovas nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tai svarbu, kam, kada ir už kiek pardavė turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

IeÅ¡kovės O. Å . nurodyti argumentai, kaip kad ieÅ¡kovė nurodo investuotų lėšų sumas bei pasiimtos paskolos panaudojimÄ yra nepagrįstos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės sprendžiant dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo. VMI mano, kad Å¡ios aplinkybės nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. IeÅ¡kovė O. Å . bei atsakovas R. Å . privalėjo deklaruoti turimÄ turtÄ , tačiau nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neteikė gyventojų turto deklaracijų. VMI nuomone, teismas neturėtų pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir O.

Å . ir R. Å . santuokos metu įgytÄ turtÄ turėtų padalyti lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį. Taip pat neturėtų tenkinti ieÅ¡kovės O. Å . praÅ¡ymo, sumažinti 86886,00 Eur suma po santuokos nutraukimo R. Å . tenkančiÄ dalintino nekilnojamojo turto dalį. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VMI atstovas su patikslintu ieÅ¡kinio reikalavimu sutiko iÅ¡ dalies. Trečiasis asmuo AB Swedbank (toliau – ir Bankas) pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad tarp Banko ir R. Å . 2005 m. sausio 7 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 05-000630-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Tinkamas įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymas yra užtikrintas:

1) O. Š. laidavimu pagal 2005 m. sausio 7 d. laidavimo sutartį Nr. 05-000630-LA1 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo/stovėjimo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimu, hipotekos Nr. 01120050000950. Bankas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio reikalavimui dėl kredito sutarties modifikavimo, t. y., nustatyti, kad Å¡i prievolė yra asmeninė ieÅ¡kovės O. Å . prievolė. Jei klientai pageidautų keisti su Banku sudarytų sutarčių sÄ lygas, Bankui turėtų bÅ«ti pateiktas atitinkamas praÅ¡ymas bei papildomi dokumentai, kurių pagrindu bÅ«tų galima svarstyti kredito gavėjo, laiduotojos atsisakymÄ ar pan.

Tretieji asmenys AB Swedbank ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie bylos nagrinėjimÄ buvo informuoti tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant. Patikslintas ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies Dėl santuokos nutraukimo IÅ¡ byloje esančio santuokos liudijimo originalo (popierinis bylos priedas, b. l. 3), nustatyta, kad Å¡alys sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Å alių sÅ«nus jau yra pilnametis (tomas 1, e. b. l. 24, popierinis bylos priedas, b. l. 3).

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovo elgesys, nepagarba sutuoktinei, nesÄ Å¾iningumas, veiksmai prieÅ¡ Å¡eimos interesus, nusikalstamų veikų padarymas gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip atsakovo lengvabÅ«diÅ¡kumas, neatsakingumas, amoralumas, nepagarba bei psichologinis smurtas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų byloje nustatyta, jog atsakovas 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai) ir iÅ¡ atsakovo priteista 126666,98 Eur valstybei. 2014 m. balandžio 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014 kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡ atsakovo R. Å . buvo priteistas 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimas. Atsakovas teigė, kad pinigai buvo skirti įmonei gelbėti, skoloms apmokėti, pripažino, kad ieÅ¡kovei Å¡ios situacijos pilnai nebuvo atskleidęs. Atsakovas sutiko su ieÅ¡kinyje įvardytais argumentais, kad panaudodamas paskolÄ ne pagal paskirtį, pažeidė žmonos ir Å¡eimos interesus.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo neatsakingas elgesys su Å¡eimos pinigais, įsipareigojimų prisiėmimu, o taip pat nusikalstamų veikų padarymas, dėl ko iÅ¡ atsakovo buvo priteista žala, nulėmė Å¡eimos santykių iÅ¡irimÄ , abi Å¡alys patvirtino aplinkybę, jog tarp Å¡alių eilę metų dėl kilusių finansinių problemų kilo konfliktai, 2017 metais atsakovas iÅ¡siskėlė ir bendrų namų, Å¡alys nuo to laiko neveda bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Å eimos santykiai turi bÅ«ti grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015). IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka iÅ¡iro atsakovui neveikiant Å¡eimos interesais, o bÅ«tent: atsakovas neatskleidė ieÅ¡kovei svarbių aplinkybių susijusių su jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolinga veikla, kreipėsi į bankÄ ir 2005 m. sausio 7 d. su AB Swedbank sudarė paskolos sutartį, gavo 86886,00 Eur paskolÄ , už kuriÄ laidavo ieÅ¡kovė O.

Å ., taip pat banko naudai buvo įkeistas bendrosios jungtinės nuosavybės teise Å¡alių valdomas turtas, tačiau gautas lėšas panaudojo ne pagal kredito paskirtį, o dengdamas savo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas. IeÅ¡kovė teigė, kad žinodama tikrÄ jÄ padėtį, kad paskolos pinigai naudojami ne nekilnojamam turtui, o įmonės skoloms dengti, ji neprisiimtų laidavimo už paskolÄ naÅ¡tos, nebÅ«tų įkeistas Å¡eimos turtas, nekiltų jo praradimo grėsmė. IeÅ¡kovės nuomone, bÅ«tent atsakovo nesÄ Å¾iningumas, savanaudiÅ¡kumas, netinkamas Å¡eimos finansų naudojimas lėmė Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

Atsakovas su minėtomis aplinkybėmis sutiko. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovas pažeidė pareigÄ bÅ«ti lojaliu, gerbti sutuoktinį, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai ir lėmė Å¡eimos iÅ¡irimÄ . Duomenų apie ieÅ¡kovės kaltę byloje nenustatyta. Kadangi atsakovas ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių nepaneigė ir kitokių santuokos iÅ¡irimo priežasčių nenurodė, remiantis iÅ¡dėstytu, teismas tenkina ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo ir Å¡alių santuokÄ nutraukia dėl atsakovo R.

Å . kaltės. Dėl neturtinės žalos priteisimo IeÅ¡kovė prašė, nutraukus santuokÄ dėl atsakovo kaltės, priteisti iÅ¡ atsakovo 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad netinkamas atsakovo elgesys sukėlė ieÅ¡kovei didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie kamuoja iki Å¡iol. IeÅ¡kovė ypatingai iÅ¡gyvena, kadangi jos gyvenimo tikslas buvo tvarÅ«s Å¡eimos santykiai ir bendrystė. IeÅ¡kovė giliai iÅ¡gyveno Å¡eimos iÅ¡irimÄ , lankėsi privačiose psichologo konsultacijose, paÅ¡lijo jos sveikata, miegas, koncentracija.

Atsakovas su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ jo 2000 Eur neturtinę žalÄ neprieÅ¡taravo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y., dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (2008 m. vasario 20 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Dėl neturtinės žalos dydžio sprendžia teismas, atsižvelgdamas į praÅ¡ančio Å¡ios žalos asmens nurodytas aplinkybes, neturtinės žalos dydis nustatomas taip pat įvertinant aplinkybes, dėl kurių santuoka iÅ¡iro, santuokos trukmę ir Å¡alių turtinę padėtį, taip pat nukentėjusio sutuoktinio iÅ¡gyvenimus dėl kito sutuoktinio elgesio. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie patirtus iÅ¡gyvenimus, ieÅ¡kovės dvasines kančias dėl atsakovo neatsakingo elgesio su Å¡eimos pinigais, turtu, įmone, visų aplinkybių ieÅ¡kovei neatskleidimas, nors ieÅ¡kovė pasitikėjo atsakovu, pragyveno su atsakovu santuokoje 25 metus, ieÅ¡kovės dėl atsakovo kaltės iÅ¡irus Å¡eimai patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 2000 Eur, kuri teismo nuomone yra pakankama kompensuoti ieÅ¡kovei jos patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo IeÅ¡kovės reikalavimu, bei nesant atsakovo prieÅ¡taravimų, po santuokos nutraukimo Å¡alims paliekamos santuokinės pavardės – „Š.“, „Š.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo Nesant pareikÅ¡tų reikalavimų dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio, iÅ¡laikymas nei vienam iÅ¡ sutuoktinių nepriteisiamas. Dėl nepilnamečių vaikų Nepilnamečių vaikų Å¡alys, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuokÄ , Å¡alys neturi, jų sÅ«nus L.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini) jau yra pilnametis (tomas 1, e. b. l. 25), todėl Å¡ie klausimai byloje nespręstini. Dėl turto padalinimo Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus, kai to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y., teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

Nustačius turtÄ , kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iÅ¡ jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrÄ turtÄ ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuota iÅ¡ bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, Å¡is turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis) (pvz. 2013 m. gruodžio 30 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog Å¡alys santuokoje įgijo: žemės sklypÄ , adresas (duomenys neskelbtini), pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , adresas (duomenys neskelbtini), pastatÄ - garaÅ¾Ä , adresas (duomenys neskelbtini), 2/3 žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš viešųjų registrų bei teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, pripažintina, kad kito dalintino turto (transporto priemonių, įmonių akcijų ar pan.) šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neturi. Ieškovė nurodė, kad šio turto vertė yra: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 46900,00 Eur, pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) – 187000,00 Eur, pastato - garažo (duomenys neskelbtini) – 9320,00 Eur, 2/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 30533,33 Eur (45800,00 Eur / 3 x 2).

Bendra viso sutuoktiniams priklausančio turto vertė – 273753,33 Eur. Atsakovas su ieškovės nurodytomis turto vertėmis sutiko. Teismui pateiktame atsiliepime VMI nurodė, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro 2018 m. gruodžio 3 d. duomenimis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 14670,00 Eur, pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) – 217794,00 Eur, pastato - garažo (duomenys neskelbtini) – 10339,00 Eur, 2/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 74,68 Eur. Bendra viso sutuoktiniams priklausančio turto vertė – 242877,68 Eur.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog VMI teismui pateiktame atsiliepime vadovavosi 2018 m. gruodžio 3 d. nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nurodytomis nekilnojamo turto kainomis, kurios buvo nustatytos (užfiksuotos) 2004 m. gruodžio 14 d., o 2/3 dalių žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo nustatyti 1992 m. gegužės 21 d., tuo tarpu teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė vadovavosi nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis, nustatytomis VÄ® „Registrų centro“ vykdyto masinio vertinimo bÅ«du 2018 m. sausio 1 d., t. y., prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų (ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2018 m. spalio 16 d.), bylos nagrinėjimo teisme metu tiek Å¡alys, tiek ir VMI atstovas sutiko, kad sutuoktinių dalintino turto vertė bÅ«tų nustatyta vadovaujantis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis, nustatytomis 2018 m. sausio 1 d. (t. y., visi byloje dalyvaujantys asmenys sutiko vadovautis ieÅ¡kovės nurodyta turto rinkos verte).

Tarp Å¡alių bei trečiųjų asmenų nesant ginčo, teismas laiko nustatytu, kad Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 273753,33 Eur, t. y.: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė yra 46900,00 Eur, pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vertė - 187000,00 Eur, pastato - garažo (duomenys neskelbtini) vertė – 9320,00 Eur, 2/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė – 30533,33 Eur (45800,00 Eur / 3 x 2). Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas - 1994 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P01/94-0062 – tomas 1, e. b. l.

23) bei 2/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 1999 m. rugsėjo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4564 0062 – tomas 1, e. b. l. 19). IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog santuokos metu Å¡alys Å«kio bÅ«du pasistatė gyvenamÄ jį namÄ bei garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog gyvenamojo namo ir garažo statybai buvo panaudota 112000,00 Lt (32437,44 Eur) ieÅ¡kovės asmeninių lėšų: 12000,00 Lt (3475,44 Eur) 1997 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovei padovanojo jos tėvas Ž.

K. P. (tomas 1, e. b. l. 28-29). 100000,00 Lt (28962,00 Eur) ieškovė gavo 1996 m. spalio 15 d. pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 22/100 dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 34-35). Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko, kad gyvenamojo namo ir garažo statybai buvo panaudota 112000,00 Lt (32437,44 Eur) ieškovės asmeninių lėšų. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir šalių kreditoriai. UAB Swedbank, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VMI prieštaravimų dėl ieškovės investuotų asmeninių lėšų nepareiškė.

Teismo posėdžio metu VMI atstovas nurodė, kad VMI ieÅ¡kovės nurodytos į gyvenamojo namo ir garažo statybÄ investuotos 112000,00 Lt (32437,44 Eur) sumos neginčija. Teismui pateiktame atsiliepime (tomas 3, e. b. l. 18-22) atsakovas nurodė, jog 40000,00 Lt (11584,80 Eur) gyvenamojo namo ir garažo statybai dovanojo atsakovo tėvai, tačiau parengiamojoje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas savo pozicijÄ patikslino nurodydamas, jog įrodymų, patvirtinančių piniginių lęšų dovanojimo jam faktÄ neturi, todėl aplinkybės dėl 40000,00 Lt (11584,80 Eur) dovanojimo bei Å¡ių lėšų investavimo į namo statybÄ byloje neįrodinės. Tarp Å¡alių bei trečiųjų asmenų nesant ginčo dėl į gyvenamojo namo ir garažo statybÄ ieÅ¡kovės investuotų asmenių lėšų, taip pat vadovaujantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais – piniginių lėšų dovanojimo sutartimi(tomas 1, e. b. l. 28-29), nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi (tomas 1, e. b. l. 34-35), teismas byloje pripažįsta įrodyta, kad ieÅ¡kovė O.

Å . į Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir garažo statybas investavo 112000,00 Lt (32437,44 Eur) jai asmenine nuosavybe priklausiusių lėšų. Vadovaujantis 1998 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡duoto pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ statinį ir teises į jį duomenimis, sutuoktiniams užbaigus namo ir garažo statybas, bendra Å¡io turto vertė buvo 459629,00 Lt (133117,76 Eur) (tomas 1, e. b. l. 26). Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (pirminiame ieÅ¡kinyje bei jo patikslinimuose), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog į gyvenamojo namo ir garažo statybas buvo investuota 270000,00 Lt (78197,41 Eur) piniginių lėšų.

Pateikdamas byloje atsiliepimÄ atsakovas nurodė, jog jo paskaičiavimais, į gyvenamÄ jį namÄ ir garaÅ¾Ä buvo investuota 280000,00 Lt (81093,61 Eur), tačiau galutinai sutikslinus Å¡alių pozicijas perengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės nurodoma 270000,00 Lt (78197,41 Eur) suma. Å ios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir Å¡alių kreditoriai. UAB Swedbank, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VMI prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės nurodomų 270000,00 Lt (78197,41 Eur) lėšų, investuotų į gyvenamojo namo ir garažo statybas, byloje nepareiÅ¡kė.

Teismo posėdžio metu VMI atstovas nurodė, kad Å¡ios Å¡alių sutartos 270000,00 Lt (78197,41 Eur) sumos neginčija. Tarp Å¡alių bei trečiųjų asmenų nesant ginčo dėl į gyvenamojo namo ir garažo statybÄ Å¡alių investuotų lėšų sumos, teismas byloje pripažįsta įrodyta, kad neįskaitant ieÅ¡kovės, atsakovo bei jiems padėjusių asmenų pastangų ir darbo, į Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir garažo statybas ir viso buvo investuota 270000,00 Lt (78197,41 Eur) piniginių lėšų, iÅ¡ kurių 112000,00 Lt (32437,44 Eur) priklausė ieÅ¡kovei asmenine nuosavybe priklausiusių lėšų.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Å io straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. IeÅ¡kovė nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimÄ ar sukÅ«rimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įvertinus vienos iÅ¡ Å¡alių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, teismams atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Pasisakydamas dėl kompensavimo sutuoktiniui už panaudotas asmenines lėšas turtui įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kasacinis teismas vadovaujasi praktika, kad tokias atvejais taikomas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos – pirmiau nurodytÄ aplinkybę vertinant kaip pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus aplinkybę, jog Å¡alys bendro turto (gyvenamojo namo ir garažo sukÅ«rimui) bendrai investavo 270000,00 Lt (78197,41 Eur) lėšų, kas sudarytų po 135000,00 Lt (39098,70 Eur) kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių, iÅ¡ kurių 112000,00 Lt (32437,44 Eur) sudarė ieÅ¡kovės investuotos asmeninės lėšos, dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę (gyvenamÄ jį namÄ ir garaÅ¾Ä ), ieÅ¡kovė praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 70,74 proc. (135000,00 Lt + 112000,00 Lt/2 = 191000,00 Lt), o atsakovui 29,26 proc. (270000,00 Lt – 191000,00 Lt = 79000,00 Lt) Å¡io nekilnojamojo turto.

Pateikdamas teismui atsiliepimÄ bei parengiamojoje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, jog sutinka, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų priteistas visas Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, o atsakovui – 49990,67 Eur kompensacija arba 2/3 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 19457,34 Eur kompensacija, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo pozicijÄ pakeitė, nurodydamas, kad su pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu pilnai sutinka.

VMI atstovas 2020 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog VMI sutinka, kad ieÅ¡kovė į Å¡alių nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamÄ jį namÄ ir garaÅ¾Ä ) investavo 112000,00 Lt asmeninių lėšų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo statomas Å«kio bÅ«du, o atsakovas yra profesionalus statybininkas, jo atliktas darbas turėtų bÅ«ti vertinamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka ar nežymiai mažesne (t. y., 90000,00 Lt) verte kaip ir ieÅ¡kovės asmeninių lėšų įnaÅ¡as, todėl Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas turėtų bÅ«ti dalijamas lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį.

Kiti šalių kreditoriai (UAB Swedbank ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) savo pozicijos ar prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo turto dalijimo būdo nepareiškė. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, jai priteisiant 70,74 proc., o atsakovui 29,26 proc. šalims priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir garažo), pažymėtina, kad vienam sutuoktiniui asmeninėmis lėšomis prisidėjus prie daikto įgijimo santuokos metu, daikto dalis netampa to sutuoktinio asmenine nuosavybe, tuo metu jam aiškiai neišreiškus tokios valios ir nesutarus su kitu sutuoktiniu dėl prisidėjimo tokiu būdu prie nekilnojamojo turto įgijimo.

Asmeninių lėšų panaudojimas įgyti bendram sutuoktinių turtui yra reikÅ¡mingas faktas, į kurį atsižvelgiama, kai bendrÄ daiktÄ sutuoktiniai dalija. Jis gali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų reikalauti priteisti kompensacijÄ pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį arba nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant turtÄ natÅ«ra, pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., 2014 m. kovo 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Å ioje byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė ginčo namo statybos metu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ už asmeninės nuosavybės teise priklausančius pinigus dalį gyvenamojo namo ir garažo įgyti asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, bendrosios jungtinės nuosavybės sukÅ«rimui panaudojus asmenines lėšas (pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį), tačiau praÅ¡o nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant turtÄ natÅ«ra (pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį).

Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas yra profesionalus statybininkas, gyvenamojo namo ir garažo statyba buvo vykdoma Å«kio bÅ«du, daugelį darbų atliekant savo jėgomis, taip pat padedant draugams ir artimiesiems. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Å¡alių gyvenamasis namas ir garažas buvo statomi Å«kio bÅ«du, reiÅ¡kia, jog Å¡alys neturėjo mokėti už dalį gyvenamojo namo ir garažo statybos ir (ar) įrengimo darbų, t. y., Å¡ia prasme sutaupė lėšas ir toks sutaupymas turi ekonominę naudÄ .

Be to, kaip jau buvo minėta, prie Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir garažo statybos prisidėjo Å¡alių draugai ir artimieji. Kartu teismas pažymi, kad dėl statybos darbų pobÅ«džio atsakovas ne visus darbus galėjo atlikti Å«kio bÅ«du, t. y., nesamdant papildomos darbo jėgos ar specialios technikos. Kadangi gyvenamojo namo ir garažo statybos ir įrengimo darbai atlikti Å¡alių santuokos metu, t. y., galiojant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, kuri, be kita ko, reiÅ¡kia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių pajamos iÅ¡ jų darbinės veiklos tampa bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai ir atitinkamai iÅ¡laidos, turėtos namo statybai, vertintinos kaip iÅ¡laidos, prie kurių sutuoktiniai prisidėjo lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VMI atstovo teiginys, kad atsakovo asmeniškai atliktų darbų vertė sudaro 90000,00 Lt-112000,00 Lt, t. y., iš esmės yra lygi ieškovės investuotų asmeninių lėšų sumai, VMI nepateikus jokių papildomų įrodymų, byloje pripažintinas neįrodytu, tačiau kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančio gyvenamojo namo ir garažo statybos ir (ar) įrengimo prisidėjo 112000,00 Lt (32437,44 Eur) asmeninėmis lėšomis, o 1998 m. spalio 9 d. pridavus statinius, VĮ Registrų centro duomenimis, gyvenamojo namo, garažo, rūsio ir tunelio vertė sudarė 459629,00 Lt (133117,76 Eur) (tomas 1, e. b. l. 26), darytina išvada, jog ieškovei turėtų atitekti 62,18 proc. arba atitinkamai 571629/919258 dalys (459629,00 Lt - 112000,00 Lt = 347629 / 2 = 173814,50 Lt +112000,00 Lt), o atsakovui 37,82 proc. arba atitinkamai 347629/919258 dalys (459629,00 Lt - 112000,00 Lt = 347629 / 2 = gyvenamojo namo ir garažo.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į statybos darbų atlikimÄ Å¡alių jėgomis, Å«kio bÅ«du, padedant draugams ir artimiesiems ir į tokiu bÅ«du sukurtÄ bendrÄ nekilnojamojo turto vertę, ieÅ¡kovės investuota asmeninių lėšų dalis turėtų bÅ«ti nustatoma atskaitos taÅ¡ku imant ne 270000,00 Lt vertę (t. y., vertę, kiek piniginių lėšų Å¡alys investavo į statomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ), o 459629,00 Lt (t. y., statybos darbų bÅ«du, įvertinant visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sukurto nekilnojamojo turto rinkos vertę) ir tokiu bÅ«du skaičiuotinos proporcijos/Å¡alims tenkančios nekilnojamojo turto dalys.

Likęs nekilnojamas turtas, t. y., žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį. Teismas, spręsdamas dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo būdo, atsižvelgia į tai, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo bÅ«dų parinkimo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes Å¡is padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y., dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y., dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natÅ«ra netaikymas ne dėl iÅ¡vardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2dalis) (2015 m. balandžio 10 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jai visÄ Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ natÅ«ra, iÅ¡mokant atsakovui 9273,90 Eur kompensacijÄ . Bylos nagrinėjimo metu patikslinęs savo pozicijÄ atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, taip pat ir su ieÅ¡kovės siÅ«lomu turto padalijimo bÅ«du sutiko. 2020 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog jos gaunamas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 800 Eur (neatskaičius mokesčių, kas atitinkamai sudaro apie 560 Eur, atskaičius mokesčius).

Taip pat ieÅ¡kovė verčiasi kosmetologės veikla pagal verslo liudijimÄ . Jos gautos pajamos už 2019 metus sudarė apie 39000,00 Eur, kas sudarytų vidutiniÅ¡kai apie 3250,00 Eur per mėnesį (39000,00 Eur / 12 mėn.). Atsakydama į VMI atstovo klausimus, ieÅ¡kovė nurodė, jog kitų pajamų ar santaupų neturi. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovė nurodė, turėsianti finansines galimybes iÅ¡mokėti atsakovui 9273,90 Eur kompensacijÄ . Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog Å¡iuo metu yra pradėjęs dirbti pagal verslo liudijimÄ , jog gaunamos pajamos nėra didelės (300-500 Eur), be to, jis turi sveikatos problemų, todėl nebÅ«tų pajėgus iÅ¡mokėti kitai Å¡aliai kompensacijÄ .

VMI tiek teismui pateiktame atsiliepime (pirminiame bei patikslintame), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi kategoriÅ¡kos pozicijos, jog siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų (kreditorių) interesus, Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise privalo bÅ«ti dalinamas natÅ«ra lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį. Tretieji asmenys UAB Swedbank ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo pozicijos dėl turto padalijimo bÅ«do (natÅ«ra ar priteisiant kompensacijÄ ) byloje nepareiÅ¡kė. Teismas pažymi, kad spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto.

Kai dėl turto padalijimo bÅ«do sutuoktiniai bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys (nagrinėjamu atveju – kreditorius – VMI) nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečioje bylos reikÅ¡mingas aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dÄ . Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl turto padalijo bÅ«do teismas atsižvelgia į tai, jog Å¡alims priklausantis gyvenamasis namas yra 6 kambarių, bendro 384,23 kv. m. ploto (tomas 1, e. b. l. 115), Å¡alims priklausantys nekilnojamieji žemės sklypai skirtingo dydžio, vertės, turi skirtingÄ bendraturčių skaičių bei turi skirtingus apribojimus (žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra 0,0630 ha ploto, jo vertė 46900,00 Eur, bendraturčių nėra, Å¡iam sklypui yra nustatyta hipoteka, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra 0,0615 ha, Å¡alims priklauso ne visas sklypas, o tik 2/3 jo dalys, kurių vertė 30533,33 Eur (45800,00 Eur / 3 x 2), be Å¡alių, sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso dar dviem asmenims, t. y., turi dar du bendraturčius), t. y., Å¡ie žemės sklypai vertintina kaip nevienarÅ«Å¡iai tam, kad juos bÅ«tų galima lygiavertiÅ¡kai priteisti po vienÄ kiekvienai Å¡aliai.

Teismo vertinimu, visÄ Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ galima padalinti natÅ«ra. Parenkant nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«dÄ taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, jog Å¡alys turi solidarų įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti kreditÄ trečiajam asmeniui AB Swedbank ir kas mėnesį turi mokėti kredito įmokas (bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas patvirtino, kad kredito įmokos AB Swedbank siekia ir 1300 Eur per mėnesį, Å¡alys teismui nurodė, jog Å¡iuo metu ar Swedbank neiÅ¡mokėta paskolos suma sudaro apie 16000,00 Eur), be byloje dalintino gyvenamojo namo nei viena iÅ¡ Å¡alių kito turto asmeninės nuosavybės teise neturi.

Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie, esant neįvykdytiems finansiniams įsipareigojimams kreditoriui AB Swedbank, sudarytų pagrindÄ spręsti, kad viena ar kita Å¡alis turėtų galimybę (bÅ«dama solidariuoju skolininku pagal sudarytÄ kredito sutartį), gauti pakankamai didelę paskolÄ kompensacijai sumokėti ar turi kitas realias finansines galimybe sumokėti kitai Å¡aliai kompensacijÄ už Å¡aliai atitenkantį turtÄ natÅ«ra. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvaus pobÅ«džio (pvz., kad Å¡alims priklausantis nekilnojamasis turtas yra nedalus) arba subjektyvaus pobÅ«džio (itin konfliktiÅ¡ki Å¡alių santykiai, negalėjimas konstruktyviai bendrauti ir pan.) aplinkybių, dėl kurių ginčo nekilnojamasis turtas negalėtų bÅ«ti padalijami Å¡alims natÅ«ra.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad namas yra dalus, Å¡alys turi galimybę susitarti dėl naudojimosi juo ir žemės sklypais tvarkos ar atsidalyti jiems priklausančias dalis; į tai, kad nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, jog per protingÄ terminÄ turėtų galimybę iÅ¡mokėti kitai Å¡aliai kompensacijÄ už jai atitenkančiÄ turto dalį natÅ«ra; į tai, kad Å¡alys turi solidarų įsipareigojimÄ bankui pagal kredito sutartį, kuris po santuokos nutraukimo nekeičiamas;

į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki ir kad Å¡alys negali konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti, be kita ko, valdydamos joms priklausantį turtÄ , taip pat atsižvelgiant į kreditorių interesus, įvertinus trečiojo asmens (VMI) reiÅ¡kiamus prieÅ¡taravimus parenkant kitÄ , nei natÅ«ra, turto padalijimo bÅ«dÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčo gyvenamasis namas ir garažas dalintini Å¡alims natÅ«ra, ieÅ¡kovei priteisiant 62,18 proc. arba atitinkamai 571629/919258 dalis, o atsakovui 37,82 proc. arba atitinkamai 347629/919258 dalis gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priteisiant po ½ dalį kiekvieno iÅ¡ turimų žemės sklypų.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡alių nenorėjimas gyventi viename name neįpareigoja teismo nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra priskirti tik vienam iÅ¡ jų, o kitam paskirti piniginę kompensacijÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais.

Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ (2012 m. kovo 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Dėl prievolių po santuokos nutraukimo vykdymo Dėl prievolės kreditoriams VMI ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vadovaujantis tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais (procesiniais teismų sprendimais), nustatyta, kad atsakovas turi 2012 m. liepos 5 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 pagrindu kylančias prievoles trečiajam asmeniui VMI – minėtu teismo nuosprendžiu atsakovas R. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir jam buvo paskirta subendrinta 60000,00 Lt (17377,20 Eur) bauda bei taikytas 372353,83 Lt (107841,12 Eur) konfiskuotino turto vertės išieškojimas. Vadovaujantis teismo išreikalautais antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, šių sumų išieškojimas yra perduotas vykdymui antstoliams:

Donatui Kisieliui, kurio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0174/17/01314 dėl 60000,00 Lt (17377,20 Eur) kriminalinės baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir antstoliui Mindaugui Dabkui, kurio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0028/13/01952 dėl taikyto 372353,83 Lt (107841,12 Eur) konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo (tomas 1, e. b. l. 138-140). Pagal CK 6 knygos 3 skirsnio taisykles iÅ¡ sutuoktinio delikto (vienasmeniÅ¡kų neteisėtų veiksmų) įstatymo pagrindu (CK 6.263 straipsnis ir kt.) atsirandančios prievolės, įskaitant turto konfiskavimÄ bei pinigines prievoles atlyginti deliktu padarytÄ Å¾alÄ ar sumokėti baudas, yra asmeninės, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (civilinės atsakomybės draudimas, netiesioginė civilinė atsakomybė ir kt.), t. y., antrasis sutuoktinis neturi pareigos savo asmeniniu turtu ar savo dalimi bendrame su kaltininku turte atlyginti tokios žalos.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Å¡ios atsakovo prievolės VMI yra kilę nusikalstamos veikos (nusikaltimo) pagrindu, byloje nesant ginčo, Å¡ios atsakovo prievolės trečiajam asmeniui – VMI, kylančios 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 pagrindu, po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovo R. Å . prievolėmis. Sprendžiant dėl atsakovo prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, kuriuo buvo nutarta iÅ¡ skolininko R.

Å . iÅ¡ieÅ¡koti kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimÄ , pažymėtina, jog 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012 be kitų aplinkybių taip pat buvo pripažinta, kad atlikdamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas atsakovas padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalÄ . Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, tačiau vėliau kreipėsi į teismÄ civiline tvarka dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. 2014 m. balandžio 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, kuriuo buvo nutarta iÅ¡ skolininko R. Å . iÅ¡ieÅ¡koti kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimÄ . Kadangi Å¡i atsakovo prievolė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra kilusi atsakovo įvykdytos nusikalstamos veikos (nusikaltimo) pagrindu, byloje nesant ginčo, atsakovo prievolė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kylanti 2014 m. balandžio 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo R. Å . prievole. Dėl prievolės kreditoriui AB Swedbank Å alių paaiÅ¡kinimais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp Banko ir R. Å . 2005 m. sausio 7 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 05-000630-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Tinkamas įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymas buvo užtikrintas:

1) O. Š. laidavimu pagal 2005 m. sausio 7 d. laidavimo sutartį Nr. 05-000630-LA1 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimu, hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ modifikuoti prievolę pagal 2005 m. sausio 7 d. Kredito sutartį, nustatant, kad Å¡i prievolė yra asmeninė ieÅ¡kovės prievolė. Atsakovas sutiko, kad minėta prievolė taptų ieÅ¡kovės asmenine, kadangi atsakovo galimybės mokėti paskolos kredito įmokas yra ribotos, o ieÅ¡kovė dirba, gauna pajamų ir gali pati iÅ¡mokėti paskolÄ .

AB Swedbank pateikė byloje atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl kredito sutarties modifikavimo, t. y., nesutiko nustatyti, kad Å¡i prievolė yra asmeninė ieÅ¡kovės O. Å . prievolė. Nagrinėjamu atveju tarp pareiÅ¡kėjo R. Å . iÅ¡ vienos pusės, kreditoriaus AB Swedbank iÅ¡ kitos pusės yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Už minėtos prievolės tinkamÄ vykdymÄ laidavo atsakovo sutuoktinė O. Å .. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sÄ lygas.

Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdytos visos prievolės (CK 6.6 straipsnis). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pat forma, kokia ji buvo sudaryta – t. y., tik rašytiniu abiejų šalių sutarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Kadangi AB Swedbank nesutiko modifikuoti sudarytos kreditavimo sutarties nuostatomis, kreditoriui AB Swedbank abu sutuoktiniai atsako solidariai ir tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nutraukus santuokÄ už įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB Swedbank įvykdymÄ pagal sudarytas kredito ir laidavimo sutartis ieÅ¡kovė O. Å . ir atsakovas R. Å . atsako solidariai. IeÅ¡kovė bei jos atstovas tiek teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas su AB Swedbank 2005 m. sausio 7 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 05-000630-FA (toliau ir Kredito sutartis) (tomas 1, e. b. l. 78-109), kurios pagrindu atsakovui buvo iÅ¡mokėtas 86886,00 Eur (300000,00 Lt) dydžio kreditas.

Prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ne tik Å¡eimos turto įkeitimu, tačiau ir asmeniniu ieÅ¡kovės laidavimu 2005 m. sausio 7 d. pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį Nr. 05-000630-LA1 (toliau ir Laidavimo sutartis) (tomas 1, e. b. l. 36-38). Kreditas buvo gautas, siekiant įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , jį įrengti ir naudoti komercinei veiklai. Pasak ieÅ¡kovės, prievolės pagal Kredito sutartį paskirtis buvo nekilnojamojo turto įsigijimui ir investicinei veiklai, kuris ateityje turėjo generuoti nuomos pajamas, taigi akivaizdu, jog tai turėjo pasitarnauti Å¡eimos gerovei ir interesams, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė sutiko dėl paskolos gavimo ir Laidavimo sutarties sudarymo.

Atsakovas ieÅ¡kovei buvo iÅ¡samiai pasakojęs savo verslo planÄ , kuris atrodė įtikinamai ir buvo iÅ¡ tiesų racionalus. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai pasitikėjo atsakovu ir Kredito sutarties sudarymo metu nenumanė, jog atsakovas yra prasiskolinęs, o jo kartu su tėvu A. Å . valdoma įmonė - bankrutuojanti. IeÅ¡kovė negalėjo įtarti, kad gautÄ kreditÄ atsakovas panaudos ne nekilnojamojo turto įsigijimui, o įmonės ir asmeninių skolų padengimui. Kaip matyti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (tomas 1, e. b. l. 41-44), iÅ¡ karto po paskolos iÅ¡mokėjimo, atsakovas R.

Å . 2005 m. sausio 25 ir 26 dienomis bei 2005 m. vasario 1 dienÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Ä¯nešė atitinkamai 150000,00 Lt, 50000,00 Lt ir 50000,00 Lt, iÅ¡ viso 250000,00 Lt. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis, po to, kai 2005 m. sausio 25 d. į įmonės sÄ skaitÄ Atsakovas įnešė 150000,00 Lt, joje viso buvo 167259,66 Lt. SekančiÄ dienÄ , t. y., 2005 m. sausio 26 d., įmonės sÄ skaitoje tebuvo likę 12128,33 Lt. Ä®neÅ¡us dar 50000,00 Lt, 2005 m. vasario 1 d., iÅ¡ balanse buvusių 62128,33 Lt tebuvo likę 1197,60 Lt.

Atsakovas sÄ skaitÄ dar kartÄ papildė 50000,00 Lt suma ir jau kitu mokėjimu pervedė 20927,49 Lt dydžio lizingo įmokÄ tuomečio AB Vilniaus banko dukterinei įmonei UAB „VB Lizingas“. Analizuojant banko iÅ¡raÅ¡o duomenis akivaizdu, kad Kredito sutarties pagrindu gauti 250000,00 Lt buvo panaudoti įmonės skolų dengimui. Kaip vėliau IeÅ¡kovei patvirtino pats atsakovas, likusiÄ paskolos dalį jis taip pat iÅ¡leido skolų, apie kurias ieÅ¡kovė nežinojo, grÄ Å¾inimui. Å ias aplinkybe atsakovas patvirtino ir apklausiamas Kauno apygardos teisme (tomas 1, e. b. l. 45-49), kur apklausiamas baudžiamojoje byloje R.

Å . nurodė, kad turi AB „Swedbank" 260000,00 Lt paskolÄ , kuriÄ panaudojo įmonės veiklai. IeÅ¡kovė nurodė, jog ji sutiko dėl prievolės, kurios turinys iÅ¡ esmės skiriasi nuo realiai susiklosčiusios faktinės situacijos, kadangi atsakovas pasiskolintas pinigines lėšas panaudojo ne pagal kredito sutartyje numatytÄ paskirtį, be to, ne Å¡eimos poreikių tenkinimui, t. y., atsakovas iÅ¡ Kredito lėšų įvykdė ne Å¡eimos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo.

Å alys turėjo bendrai įvertinti, ar Å¡eimos lėšos turėjo bÅ«ti investuojamos į įmonę, siekiant apsaugoti įmonę nuo nemokumo bei bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau šį sprendimÄ atsakovas priėmė savarankiÅ¡kai bei nuslėpdamas tikrÄ jÄ padėtį nuo ieÅ¡kovės. Jei atsakovas bÅ«tų buvęs sÄ Å¾iningas ir atskleidęs bendrovės finansinę situacijÄ ieÅ¡kovei, bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti paskolos sutarties sudarymo ir Å¡alims nebÅ«tų kilę neigiamų pasekmių, Å¡eimos turtas bÅ«tų likęs neįkeistas, Å¡eimos lėšų nebÅ«tų reikėję naudoti paskolos grÄ Å¾inimui.

IeÅ¡kovės manymu, atsakovo neatsakingas elgesys lėmė tai, kad Å¡eimos finansinė padėtis ženkliai pablogėjo. Ä®vertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, jos nemokumo atveju Å¡eima nebÅ«tų patyrusi neigiamų pasekmių, o Kredito lėšos iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti investuotos į nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris bÅ«tų generavęs stabilias nuomos pajamas. Atsakovas ieÅ¡kovei buvo nurodęs, jog AB Swedbank suteikta Kredito suma bÅ«sianti panaudota trijų gyvenamųjų namų (kotedžų) (duomenys neskelbtini) rajone statybai, Å¡ių statybų garantu turėjo bÅ«ti turimas sklypas (duomenys neskelbtini).

Kiek ieÅ¡kovei yra žinoma, Å¡is planas sutuoktinio buvo pradėtas įgyvendinti, tačiau tai nutiko gerokai vėliau, nei buvo planuota. Statybos darbai baigėsi nesėkme, kadangi atsakovÄ pavedė rangovas ir kiek ieÅ¡kovei yra žinoma, jokios finansinės naudos iÅ¡ to Å¡eima negavo. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog nepaisant planuotų nekilnojamojo turto statybų darbų, atsakovo veiksmai, kuriais jis gautÄ kreditÄ 2005 metais panaudojo ne pagal paskirtį, prieÅ¡tarauja sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principui ir įstatymų leidėjas tokiu atveju yra įtvirtinęs atitinkamų pasekmių atsiradimÄ .

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė sumažinti vieno iÅ¡ sutuoktinių dalį iÅ¡ bendro turto dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, bÅ«tent vieno sutuoktinio dalis iÅ¡ bendro turto gali bÅ«ti mažinama Å¡eimos negautų pajamų suma, kurių Å¡eima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo Å¡eimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo aplaidumo ir nesÄ Å¾iningumo Kredito sutarties lėšos be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo buvo panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį ir ne Å¡eimos poreikių tenkinimui, atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų bÅ«ti mažinama visa 86886,00 Eur kredito suma bei už kreditÄ iki Å¡iol sumokėtomis palÅ«kanomis (patikslindamas ieÅ¡kovės pozicijÄ , jos atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo dalį bendrojoje nuosavybėje sumažinti tik visa 86886,00 Eur kredito suma).

Teismo posėdžio metu atsakovas R. Å ., patikslinęs savo pozicijÄ , su ieÅ¡kovės patikslintos ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko pilnai. Trečiasis asmuo VMI tiek teismui pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog teismas neturėtų tenkinti ieÅ¡kovės O. Å . praÅ¡ymo, sumažinti 86886,00 Eur suma po santuokos nutraukimo atsakovui R. Å . tenkančiÄ dalintino turto dalį. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VMI atstovas taip pat nurodė, jog ir pats AB Swedbank nesutinka modifikuoti sutarties, prievolę kreditoriui pripažįstant asmeniniu ieÅ¡kovės O.

Å . įsiskolinimu. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog 2005 m. sausio 7 d. atsakovas su AB Swedbank sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo iÅ¡mokėtas 86886,00 Eur (300000,00 Lt) dydžio kreditas, o ieÅ¡kovė laidavo kreditoriui už Å¡io įsipareigojimų įvykdymÄ . Vadovaujantis teismui pateiktais atsakovo R. Å . AB Swedbank sÄ skaitos duomenimis, 86886,00 Eur (300000,00 Lt) kredito suma atsakovui buvo iÅ¡mokėta 2005 m. sausio 24 d., pervedant 58021,47 Eur (kas atitinkamai sudarė 200000,01 Lt), ir 2005 m. sausio 25 d., pervedant 28854,53 Eur (kas atitinkamai sudarė 99496,03 Lt) (tomas 3, e. b. l. 95, 103).

Atsakovas iÅ¡ gautos sumos 2005 m. sausio 24 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ pervedė 150000,00 Lt, 2005 m. sausio 25 d. – 50000,00 Lt ir 2005 m., vasario 1 d. – 50000,00 Lt, iÅ¡ viso 250000,00 Lt (tomas 3, e. b. l. 103-104). Vadovaujantis byloje esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos duomenimis, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos lėšos tÄ pačiÄ dienÄ buvo panaudojamos įmonės kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Å ias aplinkybes 2020 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas, nurodydamas, kad tiesiogiai nekilnojamojo turto statyboms iÅ¡ AB Swedbank gauta paskola nebuvo panaudota, kadangi atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų, kurias reikėjo padengti, todėl lėšas teko perskirstyti ir skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡laikymui, tačiau vertinant tolimesne perspektyva, po 1-2 metų nuo paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos buvo panaudotos planuotų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) rajone statybai.

IÅ¡ viso statybos darbams buvo panaudota apie 450000,00 Lt, iÅ¡ kurių 300000,00 Lt sudarė Kredito suma, gauta iÅ¡ AB Swedbank. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, jog vykdant kotedžų statybÄ (duomenys neskelbtini) rajone, persipynė Å¡eimos, jo kaip fizinio asmens, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai, kadangi atsakovas buvo ir įmonės akcininkas, ir jos direktorius, o įmonė vertėsi statybų veikla. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog buvo planuojama du pastatytus kotedžus parduoti, o vienÄ pasilikti sau, tačiau kilus ginčui statybos nebuvo baigtos, statybas finansavusiam bankui atiteko žemės sklypas su jame buvusiais nebaigtais statiniais.

Atsakovas pažymėjo, jog 2005 metais tiesiogiai nekilnojamojo turto statyboms iš AB Swedbank gauta paskola nebuvo panaudota, didžioji jos dalis buvo skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų dengimui. Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. sausio 25 ir 26 dienomis atliktus mokėjimus pažymėtina, kad 2005 m. sausio 25 d. buvo atliktas 45658,26 Lt mokėjimas, o 2005 m. sausio 26 d. buvo atliktas 47200,00 Lt įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tomas 2, e. b. l. 77-78). Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu 2012 m. liepos 5 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012, kuriuo atsakovas buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, buvo nustatyta, kad be kitų nuosprendyje nurodytų mokėjimų, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus banke, 2005 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 13 bei 2005 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36, atsakovas pervedė lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Snoras“.

Å ios lėšos buvo perduotos trečiajam asmeniui V. S., kuris toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2005 metų sausio – 2006 m. sausio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, Å¡iuos pinigus perdavė R. Å ., be 10 procentų nuo pervestos pinigų dalies, kuriÄ grupės nariai pasiliko už netikrų dokumentų iÅ¡raÅ¡ymÄ , perdavimÄ bei pinigų nuėmimÄ . Nepaisant to, jog baudžiamojoje byloje kaltinamasis R.

Š. įrodinėjo, kad išgrynintų pinigų jis neužpajamuodavo bendrovės kasoje, tačiau juos panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai: remontuodavo bendrovės bazę (duomenys neskelbtini), nes buvo prasta pastatų būklė (apie 1000 m2 pastatų ir apie 1 ha žemės), taip pat renovuota aikštelė, apie 373000 Lt lėšų panaudota bendrovės naudai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė. Ši kaltinamojo versija buvo pripažinta gynybine, nelogiška ir nepagrįsta teismo išanalizuotais byloje surinktais įrodymais (Kauno apygardos teismo nuosprendžio 25 puslapis – tomas 3, e. b. l. 143-183).

Minėtu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad “iÅ¡gryninti pinigai visada buvo grÄ Å¾inami be PVM sumos. Kaltinamasis parodė, kad su bendrininku V. S. jis veikė grynindamas pinigus. V. S. už paslaugas gaudavo atlygį nuo iÅ¡gryninamos sumos, o už pinigų iÅ¡gryninimÄ atlygis buvo pasiliekamas 5-18% PVM.” (Kauno apygardos teismo nuosprendžio 27 puslapis – tomas 3, e. b. l. 143-183). Å ios įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kurios buvo patvirtintos ir baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio apeliacinio teismo nutartimi (tomas 3, e. b. l., 127-142), leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas 2005 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 13 bei 2005 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ pervestų lėšų nepanaudojo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” veiklai.

Didžioji dalis Å¡ių lėšų, kitiems nusikalstamoje veikoje dalyvavusiems asmenims pasiliekant 10 procentų nuo pervestos pinigų dalies, PVM mokesčio sumÄ , atsakovui buvo grÄ Å¾inta grynaisiais pinigais. Atsakovo atžvilgiu priimtame nuosprendyje pripažįstama, kad Å¡ias lėšas atsakovas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau Å¡ių lėšų panaudojimo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas neįrodė. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog be atliktų mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ gautos Kredito sumos taip pat atliko mokėjimus kitiems savo asmeniniams kreditoriams (pvz., S. B. - 2005 m. sausio 26 d. 1570,00 Lt mokėjimas – tomas 3, e. b. l. 104).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat nurodė, kad iÅ¡ Kredito lėšų atliko du mokėjimus VÄ® T. L. vidurinei mokyklai, apmokėdamas sÅ«naus mokslus (du 2005 m. sausio 26 d. mokėjimai, kiekvienas 2000,00 Lt sumai – tomas 3, e. b. l. 104). Atsakovas taip pat nurodė, jog 2005 m. vasario 2-11 dienomis iÅ¡grynino dalį lėšų, kurios buvo naudojamos namo statybai bei Å¡eimos poreikiams tenkinti, tačiau Å¡ių lėšų panaudojimÄ patvirtinančių įrodymų (sutarčių, prekių įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, sÄ skaitų ar pan.), nepateikė.

Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu Å¡alių nurodytas aplinkybes apie jų tuo metu dar nepilnamečio sÅ«naus L. Å . mokslÄ (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, taip pat atlikus byloje esančių atsakovo bei UAB “ (duomenys neskelbtini) ” atsiskaitomųjų sÄ skaitų analizę, vertinant bÅ«tent 300000,00 Lt kredito sumos judėjimÄ (t. y., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 24 d. iki 2005 m. kovo 8 d.), teismas byloje laiko įrodytu, kad atsakovas R. Å . iÅ¡ gauto 300000,00 Lt (86886,01 Eur) Kredito sumos Å¡eimos poreikių tenkinimui skyrė Å¡ias sumas: 4000,00 Lt (1158,48 Eur), t. y., du 2005 m. sausio 26 d. atlikti mokėjimai, kiekvienas 2000,00 Lt sumai, apmokant Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus mokslus (tomas 3, e. b. l. 104), 2005 m. vasario 17 d. atlikti trys mokėjimai už komunalines paslaugas 396,00 Lt + 192,00 Lt +270,72 Lt sumai (tomas 3, e. b. l. 104), iÅ¡ viso Å¡eimos poreikių tenkinimui skirta 4858,72 Lt suma.

Įrodymų, jog likusi Kreditu suma (300000,00 LT - 4858,72 Lt = 295141,28 Lt arba 85478,82 Eur) buvo panaudota tikslams, susijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymų, byloje nėra. Ieškovė teismo prašo vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, atsakovo dalį bendrojoje nuosavybėje sumažinti visa 86886,00 Eur kredito suma. Atsižvelgiant į tai, jog CK 3.123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo, o nagrinėjamu atveju šis terminas jau yra suėjęs (lėšos panaudotos ne pagal paskirtį 2005 metais, o ieškinys dėl santuokos nutraukimo bei turto padalijimo teismui pateiktas 2018 m. spalio 16 d.), toks ieškovės reikalavimas netenkintinas, tačiau ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu, sudaranti ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo, kas sudaro 42739,41 Eur (85478,82 Eur / 2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 294 straipsniu, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovės O. Å . (iki santuokos turėta pavardė – „Ž.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo R. Å . kaltės. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės O. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2000,00 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti turimas pavardes: „Š.“, „Š.“. Nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovei O. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 571629/919258 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 571629/919258 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

2) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

3) ½ dalį 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuokÄ atsakovui R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 4) 347629/919258 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

5) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

6) ½ dalį 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pagal 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-81/2012, dėl 60000,00 Lt (17377,20 Eur) baudos bei taikyto 372353,83 Lt (107841,12 Eur) konfiskuotino turto vertės išieškojimo yra asmeninė atsakovo R.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. L2-18488-833/2014, dėl 372353,83 Lt (107841,12 Eur) žalos atlyginimo yra asmeninė atsakovo R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, įmonės kodas 112029651, kylanti iÅ¡ 2005 m. sausio 7 d. atsakovo R.

Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos kredito sutarties Nr. 05-000630-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir ieškovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio 7 d. sudarytos laidavimo sutarties Nr. 05-000630-LA1 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), yra solidari ieškovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė. Priteisti ieškovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo R.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42739,41 Eur (keturiasdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių eurų 41 euro cento) kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Renata Jocienė