2025-04-23 Nr. AB-6961-3-61-3-10032-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-540-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10032-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. O. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23S219152, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, kadangi jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (toliau – ir Sprendimas).

2. A. O. savo poziciją grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą išduoti jam nacionalinę vizą, kaip atvykstantis užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kaip mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Letas“ (toliau – ir Bendrija, MB) narys bei vadovas (toliau – ir Prašymas). Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad A. O. pateikti dokumentai nepatvirtina, jog jis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kaip Bendrijos narys ir vadovas, todėl pareiškėjas nepagrindė nurodyto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų.

2.2. Migracijos departamentas užsieniečių prašymus nagrinėja sistemingai pažeisdamas nustatytus terminus, į pareiškėjo pastabas dėl terminų pažeidimų atsakovas atsakė, kad nustatytų terminų nesilaikymas yra normali praktika. Tokia Migracijos departamento pozicija negali būti toleruojama, negali būti formuojama praktika, suteikianti teisę nesilaikyti įstatyme nustatytų prašymų nagrinėjimo terminų bei tuo piktnaudžiauti. Atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, todėl tai yra viena iš priežasčių Sprendimą panaikinti.

2.3. Migracijos departamentui buvo pateiktas paklausimas, dėl kokių priežasčių apie pareiškėjo pateiktą Prašymą nėra teikiama jokia informacija, taip pat dėl kokių priežasčių yra nesilaikoma nustatytų Prašymo nagrinėjimo terminų bei tvarkos. 2023 m. gruodžio 14 d. elektroniniu paštu buvo gautas atsakovo atsakymas, kad jis atsiprašo už nepatogumus ir apgailestauja, tačiau dėl didelio Migracijos departamento darbuotojų darbo krūvio, t. y. dėl ženkliai išaugusio pateikiamų prašymų skaičiaus, Sprendimo priėmimas užtruko. Tokie atsakovo argumentai bei nurodytos aplinkybės teisine prasme nėra pripažįstami svarbiais ir jokiu būdu negali suteikti teisės nesilaikyti nustatytų terminų.

2.4. Sprendime Migracijos departamentas pažymėjo, kad, jo duomenimis, Bendrijos steigėjas yra I. B., kuris tiek pats, tiek per savo vadovaujamas įmones atsakovui yra žinomas kaip asmuo, kuris steigia (steigė) mažąsias bendrijas ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – ir UAB), kurios vėliau yra parduodamos užsieniečiams, siekiantiems formaliai legalizuotis Šengeno erdvėje. Tokie Migracijos departamento argumentai yra deklaratyvūs ir negali būti laikomi teisiškai pagrįstais, kadangi, kaip teisingai nurodė pats atsakovas, A. O. leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje neturi, o, nesant tokio leidimo, nėra suteikiamos galimybės naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurių pagalba būtų galima Bendriją įsteigti nuotoliniu / elektroniniu būdu. Nesant kitai galimybei, pareiškėjas pagal skelbimų portale rastą informaciją susisiekė su tuo metu buvusiu MB „Letas“ vadovu bei abiem šalims priimtinomis sąlygomis įsigijo Bendriją. Taip įsigyti tiek uždarųjų akcinių bendrovių, tiek mažųjų bendrijų statusą turinčias bendroves teisės aktai nedraudžia, tai taip pat negali būti laikoma priežastimi neišduoti nacionalinės vizos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės registracijos adresas ir faktinė bendrovės veiklos vykdymo vieta gali ir nesutapti, tačiau tai nėra laikoma pažeidimu.

2.5. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo buvo įsigyta, o ne jo paties įsteigta. Šioje bendrijoje dirba 25 darbuotojai, jos vardu yra registruota 14 transporto priemonių, Bendrija vykdo sutartinius įsipareigojimus ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančioms bendrovėms, tačiau taip pat ir Lenkijos, Čekijos bei kitoms, o tai akivaizdžiai paneigia Migracijos departamento deklaratyvią poziciją, kad A. O. Bendriją įsigijo tik formaliai, siekdamas legalizuotis Šengeno erdvėje.

2.6. Pareiškėjas teikė paaiškinimą dėl Bendrijos veiklos. (duomenys neskelbtini) yra licencijuota tarptautinių krovinių pervežimo bendrovė bei, iškilus papildomam paslaugų poreikiui, tam kad būtų galima tinkamai ir efektyviai valdyti bendroves, buvo įsigyta dar viena bendrovė, kurios pagrindinė veikla bus lengvųjų ir krovininių transporto priemonių nuoma, kuri nėra licencijuojama. Šiam tikslui jau yra įsigyta viena transporto priemonė iš oficialaus Lietuvoje veikiančio automobilių pardavėjo UAB „Autobrava Motors“.

2.7. A. O. vadovaujama Bendrija neturi banko sąskaitos Lietuvos bankuose. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad banke įmonės vardu negali atidaryti sąskaitos, kadangi bankas reikalauja pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, kurio šiuo metu A. O. neturi ir dėl to nėra galimybės Bendrijos vardu atidaryti atsiskaitomosios sąskaitos. Pareiškėjas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų, suformavo reikiamą Bendrijos kapitalą bei atliko piniginį įnašą, tai jis pagrindė, pateikdamas apskaitos dokumentus, tačiau Migracijos departamentas jų nevertino, o Sprendimą grindė abejonėmis; tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 patvirtintame Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytiems reikalavimas nacionalinei vizai gauti.

2.8. Atsakovas Sprendimą grindė ir tuo, kad į Šengeno erdvę pareiškėjas vyko turėdamas Lenkijos konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje išduotą daugkartinę Šengeno vizą, kuri buvo išduota dėl verslo vykti į Lenkiją. Tiek Migracijos departamento skelbiamoje informacijoje jo interneto tinklalapyje, tiek Europos interneto tinklalapyje nėra nurodomi jokie ribojimai keliauti po Šengeno valstybes, turint išduotą bet kurios šiai erdvei priklausančios valstybės narės vizą.

2.9. Pagrindiniai A. O. verslo partneriai yra Lenkijos ar Lenkijoje įsikūrusios bendrovės, todėl tai, kad viena iš verslo kelionių valstybių yra nurodoma Lenkija, negali kelti jokių teisinių padarinių, tuo labiau, kad buvo keliauta teisėtai.

2.10. Sprendimas taip pat dar yra grindžiamas aplinkybę, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 29 d. Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi kaip 2019 m. liepos 24 d. Lietuvoje įregistruotos (duomenys neskelbtini) nariui ir vadovui, tačiau atsakovui paprašius pareiškėjo papildomai pateikti dokumentus, kad (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje, jis šių dokumentų nepateikė, tačiau pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. A. O. 2021 m. spalio 29 d. buvo pateikęs prašymą ir iki 2022 m. spalio 28 d. jis nebuvo išnagrinėtas bei priimtas sprendimas. Tai tik patvirtina, kad Migracijos departamentas sistemingai pažeidinėja bet kokius prašymų nagrinėjimo terminus, kadangi už tokio pobūdžio pažeidimus jam nekyla jokios pasekmės. Atsižvelgus į tai, kad per metus nebuvo išnagrinėtas minėtas prašymas bei, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, Lietuvos Respublikoje buvo įvesti ribojimai, dėl kurių pareiškėjas buvo priverstas pateikti prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą, kadangi taikomų ribojimų apimtyje toks prašymas bet kokiu atveju būtų buvęs atmestas. Šias aplinkybes atsakovas sąmoningai nutyli.

2.11. Sprendime taip pat yra nurodyta, kad A. O. 2022 m. spalio 28 d. Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą išduoti jam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą bei 2022 m. gruodžio 2 d. – prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi, kaip turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau šie dokumentai nebuvo išduoti. Šis sprendimas taip pat buvo priimtas ne tik pažeidžiant visus galimus nagrinėjimo terminus, tačiau ir remiantis ne pateiktais istoriniais (archyviniais dokumentais), o Migracijos departamento prielaidomis bei visiškai nepagrįstomis išvadomis. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas jį teisės aktų nustatyta tvarka apskundė teismui. Dar realiai neįsiteisėjusiu sprendimu atsakovas negali remtis, priimdamas Sprendimą.

2.12. Migracijos departamentas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) reikalavimus bei pateikia nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo bylą Nr. A-858-2720-2014, tačiau atsakovo nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas, susijęs su nacionalinės vizos išdavimo klausimu. 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje minėtoje byloje teismas pateikė išvadą, kad sprendimas neduoti sutikimo užsieniečiui laikinai gyventi valstybėje gali būti motyvuojamas grėsme viešajai tvarkai, kuri gali kilti dėl užsieniečio buvimo valstybės teritorijoje, o tokia padėtis gali susidaryti kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Pareiškėjas nėra padaręs jokio administracinio teisės pažeidimo, jau nekalbant apie sunkias nusikalstamas veikas, todėl Migracijos departamento keliamos abejonės dėl A. O. keliamos grėsmės viešajai tvarkai yra visiškai nepagrįstos.

2.13. Pareiškėjui daugiau nei nuostabą kelia atsakovo argumentai, kad jis prašymą bei dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo teikė ne dėl teisėtos veiklos Bendrijoje vykdymo, o tik siekdamas formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. A. O. nuo 2019 m. vadovauja Lietuvoje įsteigtai licencijuotai bendrovei, kurioje dirba darbuotojai, bendrovės vardu yra registruotos transporto priemonės, bendrovė į valstybės biudžetą moka mokesčius bei plečia veiklą, steigia naujas darbo vietas, pareiškėjas turi įsigijęs nekilnojamojo turto, kuriame planavo atvykimo gyventi, atvykęs į Lietuvą.

2.14. Migracijos departamentas nukrypo nuo nacionalinės vizos išdavimą reglamentuojančio Aprašo, Sprendimą grindė ne Apraše nustatytų reikalavimų ar dokumentų neatiktimi, tačiau subjektyviu vertinimu ir nepagrįstomis prielaidomis, taip siekdamas dirbtinai sudaryti neigiamą nuomonę apie pareiškėją.

3. Pareiškėjo A. O. atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas netinkamai ir turi būti panaikintas, kadangi jis grindžiamas tik subjektyvia nuomone, nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvoje. A. O. atstovas pabrėžė, kad būtent pareiškėjas nuo 2019 m. Lietuvoje teisėtai vykdo veiklą ir į Lietuvos Respubliką patekdavo teisėtai su Šengeno viza. Jis paaiškino, kad šiuo metu Šengeno erdvę sudaro 27 Europos šalys, todėl A. O. gali jose laisvai keliauti ir būti 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Būtent Šengeno viza leidžia atvykti turizmo ir verslo tikslais, todėl dėl neteisėto siekio ir tikslo pareiškėjui atvykti į Lietuvą šiuo atveju negali būti jokios kalbos. A. O. atstovas akcentavo, kad pareiškėjo bendrovė veiklą vykdo nuo 2019 m. ir teikia licencijuotas paslaugas, joje dirba 25 darbuotojai, bendrovė turi registruotas transporto priemones, jai nebuvo taikytos jokios atsakomybės už pažeidimus, todėl Sprendimas remiasi tik prielaidomis ir Aprašo punktu, kuris yra platus ir pareiškėjui buvo taikytas netinkamai.

A. O. atstovas nurodė, kad Migracijos departamentas rėmėsi tik praeities duomenimis, kurie iš esmės turi savo pagrindimą, tačiau pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs paaiškinimus, kuriuos jam teko atsiimti dėl įvestų ribojimų būtent Rusijos piliečiams. A. O. atstovas akcentavo, kad byloje yra pateikti tiek pareiškėjo, tiek Migracijos departamento dokumentai, kurie pagrindžia, jog A. O. ne staiga sugalvojo ir kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo. Yra dokumentai, kurie rodo, kad pareiškėjas vykdo veiklą Lietuvoje, čia moka mokesčius, todėl tai paneigia bet kokias abejones, jog A.

O. tikslas yra kažkoks kitas, o ne darbo veikla. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad A. O. kreipusis į buhalterinę įmonę, Bendrijai buvo suformuotas įstatinis kapitalas, kurį sudaro pareiškėjo pervestos lėšos. Vėliau iš įstatinio kapitalo buvo nupirktas automobilis, kadangi numatoma Bendrijos veikla yra transporto priemonių nuoma. Pareiškėjo atstovas teigė, kad nėra jokių duomenų, jog A. O. ar jo buhalteris būtų pažeidę kokį nors teisės aktą. Priešingai, visi duomenys yra pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui, kuris patikrina visą informaciją ir tik tada registruoja dokumentus, todėl keliamos abejonės dėl galbūt neteisėto A.

O. veiksmo turėtų būti atmestos kaip nepagrįstos.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Aptaręs Sprendimo turinį, savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. A. O. 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo pateiktas vadovaujantis Aprašo 6.6 punktu. Migracijos departamentui atlikus pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą, buvo nustatyta, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog A. O. į Lietuvos Respubliką atvyksta užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl jis nepagrindė nurodyto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų.

5.2. Vadovaujantis Aprašu, jeigu Migracijos departamentas nepriima sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, užsieniečiui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) išsiunčia pranešimą apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Pagal Vizų kodekso 23 straipsnio 2 dalį, nurodytas laikotarpis atskirais atvejais gali būti pratęstas daugiausiai iki 30 kalendorinių dienų, visų pirma, kai reikia toliau nagrinėti prašymą, arba atstovavimo atveju, kai konsultuojamasi su atstovaujamosios valstybės narės valdžios institucijomis. Vizų kodekso 23 straipsnio 3 dalis nustato išimties tvarką, kai konkrečiais atvejais yra reikalingi papildomi dokumentai, šis laikotarpis (per kurį priimamas sprendimas dėl prašymo) gali būti pratęstas daugiausiai iki 60 kalendorinių dienų. Pareiškėjas per MIGRIS buvo informuotas, kad jo prašymo nagrinėjimas yra pratęsiamas.

5.3. A. O. nepagrįstai teigia, kad Sprendimo priėmimo termino praleidimas yra pagrindas naikinti Sprendimą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

5.4. Su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis įnešė ir apmokėjo piniginį įnašą į Bendriją. Atsakovas 2023 m. spalio 16 d. per MIGRIS komunikaciją A. O. išsiuntė pranešimą, kuriame buvo prašoma iki 2023 m. spalio 22 d. papildomai pateikti trūkstamus dokumentus sprendimui priimti. 2023 m. spalio 17 d. pareiškėjas per MIGRIS komunikaciją pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. vienintelio nario sprendimą nario įnašas buvo suformuotas iš Bendrijos nario sumokėtos sumos už perkamą automobilį (24 500 Eur) ir grynųjų pinigų įnašo į Bendrijos kasą (4 500 Eur). Papildomai A. O. pažymėjo, kad Bendrijos banko sąskaitos negali atsidaryti, kadangi Bendrijos narys ir vadovas yra Rusijos pilietis; kai Bendrijos narys ir vadovas gaus nacionalinę vizą, tada bankas žadėjo atidaryti banko sąskaitos numerį, kad Bendrija galėtų visiškai užsiimti veikla.

5.5. Juridinių asmenų registre esantys duomenys apie Bendrijos nario piniginį įnašą ar Bendrijos balanse esantys duomenys patys savaime nepatvirtina pareiškėjo, kaip Bendrijos nario, piniginio įnešimo į Bendriją fakto. Atsižvelgiant į tai, kad MB „Letas“ nėra atidariusi ir neturi atsiskaitomosios banko sąskaitos, ir tai, kad pareiškėjas, kaip Bendrijos narys, piniginį įnašą suformuoja iš (duomenys neskelbtini) pervesdamas 24 500 Eur už perkamą automobilį bei iš grynųjų pinigų – 4 500 Eur – įnašo į MB „Letas“ kasą, kyla pagrįstų įtarimų dėl jo realaus piniginio įnašo Bendrijos nuosavybėn bei sudaro pagrindo abejoti dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip MB „Letas“ nariui ir vadovui. Manytina, kad A. O. siekia tik formaliai atitikti įstatymo reikalavimus ir taip įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje, o ne vykdyti teisėtą veiklą.

5.6. Migracijos departamento padarytas išvadas sustiprina ir tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas šiuo metu yra dviejų mažųjų bendrijų narys ir vadovas bei nuo 2001 m. iki šiol yra individualios įmonės Rusijos Federacijoje vadovas. A. O., kaip 2019 m. liepos 24 d. Lietuvoje įregistruotos (duomenys neskelbtini )narys ir vadovas, Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, tačiau atsakovui paprašius jo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad MD (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje, pareiškėjas šių dokumentų nepateikė, o tiesiog pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas tapo naujos Bendrijos nariu ir vadovu ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekdamas formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.

5.7. A. O. dėl vizų gavimo į Lietuvos Respublikos vizų tarnybas nesikreipė, nors jis nuo 2019 m. liepos 24 d. yra Lietuvoje įregistruotos (duomenys neskelbtini) narys ir vadovas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko su verslo tikslu vykti į Lenkiją išduota Šengeno viza, Lietuva tarp A. O. kelionės tikslų nebuvo nurodyta, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad gautą Šengeno vizą pareiškėjas panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ši Šengeno viza jam buvo išduota.

5.8. Aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) dirba 25 darbuotojai ir bendrovės vardu yra registruota 14 transporto priemonių, atlikto vertinimo išvadų nepaneigia.

5.9. Migracijos departamentas nekvestionuoja asmens teisės keliauti po Šengeno valstybes, turint išduotą bet kurios šiai erdvei priklausančios valstybės nares, tačiau pareiškėjas, negalėdamas gauti nei Šengeno vizos Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, nei nacionalinės vizos per išorės paslaugų teikėją užsienyje, nei leidimo laikinai gyventi, siekia gauti nacionalinę vizą, atvykęs į Lietuvą su Lenkijos konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje išduota Šengeno viza, ir taip legalizuoti savo buvimą / gyvenimą Šengeno erdvėje.

5.10. Skunde A. O. teikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas 2021 m. spalio 29 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi kaip 2019 m. liepos 24 d. Lietuvoje įregistruotos (duomenys neskelbtini) nariui ir vadovui. Atsakovui paprašius A. O. papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje, jis šių dokumentų nepateikė. Pareiškėjui per MIGRIS sistemą ne kartą buvo teikiamos užklausos pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau jis pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. A. O. skundo argumentas, kad Migracijos departamentas sistemingai pažeidinėja bet kokius prašymų nagrinėjimo terminus, yra nepagrįstas, kadangi pats pareiškėjas vilkino prašymo nagrinėjimą, nevykdydamas atsakovo prašymų.

5.11. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra tinkamas, aiškus ir pakankamas, Sprendimas yra paremtas surinktais duomenimis.

6. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas paaiškino, kad palaiko institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją. Migracijos departamento atstovas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis ne prielaidomis, bet visų tikslių aplinkybių bei pareiškėjo pateiktų dokumentų išsamiu vertinimu. Atsakovo atstovas nurodė, kad A. O. išduota Lenkijos Šengeno viza jam leido atvykti į Lenkiją verslo tikslais, todėl pareiškėjas su šia viza negalėjo vykdyti verslo Lietuvos Respublikoje; A. O. galėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau tai savaime neleido jam atvykti verslo tikslais. Migracijos departamento atstovas teigė, kad Sprendime nebuvo konstatuotas įmonės fiktyvumas, tiesiog buvo įvertinta Aprašo 6.6 papunkčio atitiktis.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo A. O. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas asmeniškai Migracijos departamento Kauno skyriuje pateikė 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 2309-NVIZ-0166 išduoti nacionalinę vizą, Migracijos departamente gautą 2023 m. rugsėjo 7 d., kuriame nurodė: 1) numatomo atvykimo data – 2023 m. rugsėjo 7 d., numatoma išvykimo data – 2024 m. rugsėjo 6 d.; 2) pirmoji Šengeno valstybė, kurios sieną kirs ar kirto, atvykdamas į Lietuvą – Lietuva; 3) nacionalinės vizos prašo, nes yra verslininkas ir atvyksta vykdyti teisėtos veiklos, susijusios su A. O. verslu (yra narys ir vadovas); 4) kvietėjas – MB „Letas“.

9. Išsamiai aptaręs su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjo pateiktus dokumentus ir vykdant atsakovo prašymą papildomai pateiktą paaiškinimą dėl piniginio įnašo į Bendriją bei dokumentus, teismas pažymėjo, kad byloje yra valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2023 m. rugsėjo 6 d. išrašas su istorija, kuriame yra nurodyta, jog MB „Letas“ narys nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo I. B, kurio piniginis įnašas yra 1 Eur, nepiniginis – 0 Eur; MB „Letas“ narys nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. yra A. O., kurio piniginis įnašas yra 1 Eur, nepiniginis – 0 Eur.

10. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, jog buvo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, kadangi jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų – A. O. pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kaip Bendrijos narys ir vadovas, todėl pareiškėjas nepagrindžia nurodyto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų. Išsamiai aptaręs Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad į administracinę bylą taip pat yra pateikti šie įrodymai:

1) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matosi, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 14 d. pranešimu per MIGRIS A. O. informavo, jog nagrinėdamas jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei pridėtus dokumentus, atsakovas nustatė, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti bei atitinkamai prašė papildomus dokumentus pateikti iki 2022 m. sausio 18 d.;

2) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matosi, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 18 d. pranešimu per MIGRIS pareiškėją informavo, jog, nagrinėdamas jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei pridėtus dokumentus, atsakovas nustatė, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti;

3) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matosi, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. pranešimu per MIGRIS A. O. informavo, jog jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas užtruko vertinant, ar nėra Įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir atitinkamai paprašė iki 2022 m. vasario 15 d. pateikti atitinkamus dokumentus;

4) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matosi, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 17 d. pranešimu per MIGRIS A. O. informavo, kad jis iki 2022 m. vasario 3 d. nepateikė prašomų dokumentų ir informacijos, todėl pakartotinai prašė ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 25 d. pateikti reikiamus dokumentus;

5) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matosi, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 17 d. siųstu pranešimu Migracijos departamentui nurodė, jog nori nutraukti prašymo nagrinėjimą, kadangi, kaip pranešime nurodė A. O., „neatsakė į paskutinius klausimus“;

6) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matosi, kad 2022 m. spalio 18 d. pranešimu atsakovas pareiškėją informavo, kad 2022 m. spalio 18 d. buvo priimtas sprendimas nutraukti A. O. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.

11. Pacitavęs Įstatymo 12 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 21 straipsnio 4 ir 5 dalių, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1–3 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, Vizų kodekso 23 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Aprašo 6.6, 16 ir 28 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti, siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą. Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, kadangi prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų. Nesant informacijos apie tai, kad užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai paaiškino, jog buvo pažeisti Prašymo nagrinėjimo terminai, tačiau konkrečiai nenurodė, kaip jis skaičiavo termino pažeidimą, kiek dienų per vėlai buvo išnagrinėtas Prašymas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su tokiais A. O. teiginiais nesutinka, tačiau savo poziciją dėl nesutikimo taip pat išdėstė abstrakčiai.

13. Teismas nurodė, kad administracinės bylos medžiaga patvirtina ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, jog pareiškėjas Prašymą Migracijos departamentui pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. Atsakovas Sprendimą priėmė 2023 m. gruodžio 6 d. Kaip savo skunde nurodė ir pats A. O., 2023 m. spalio 16 d. Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją pareiškėjui išsiuntė pranešimą „Dėl papildomų pateikimo ir prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo termino pratęsimo“. Į bylą yra pateiktas minėtas Migracijos departamento pranešimas, kuriame yra nurodyta, kad yra prašoma pareiškėjo iki 2023 m. spalio 22 d. pateikti papildomus dokumentus (nurodyta kokius) ir pranešta, jog, vadovaujantis Vizų kodekso 23 straipsniu, A. O. Prašymo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 2023 m. spalio 22 d.

14. Remdamasis Aprašo 28 punkto ir Vizų kodekso 23 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgus į tai, kada pareiškėjas pateikė Prašymą, kada Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, į Apraše ir Vizų kodekse įtvirtintą reguliavimą dėl prašymų išduoti vizą išnagrinėjimo terminų, Sprendimas dėl Prašymo nebuvo priimtas per Vizų kodekse nustatytą terminą (maksimalus terminas – 45 dienos), tačiau, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas tyčia, sąmoningai neišnagrinėjo Prašymo per Vizų kodekse nustatytus terminus.

15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, jog administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestas kompetencijas. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimą dėl to, jog Prašymas buvo išnagrinėtas ne per Vizų kodekso 23 straipsnyje nustatytus terminus.

16. Iš bylos medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

16.1. A. O. nuo 2019 m. vadovauja 2019 m. Lietuvoje įregistruotai MB (duomenys neskelbtini).

16.2. MB „Letas“ Lietuvoje yra registruota nuo 2023 m. birželio 19 d., kurios vadovu nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo I. B., o nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. MB „Letas“ vadovas yra pareiškėjas.

16.3. 2023 m. rugpjūčio 24 d. mažosios bendrijos pirkimo–pardavimo sutartimi I. B. A. O. pardavė MB „Letas“ už 1 Eur.

16.4. Migracijos departamentas į bylą pateikė pareiškėjo ranka rašytą paaiškinimą, kuriame A. O. paaiškino, jog „rugpjūčio mėnesį pirkau MB „Letas“ su tikslu užsiimti verslu. Rugpjūčio 30 dieną savo lėšomis už 24 500 eurų įsigijau automobilį MB „Letas“ ir sumokėjau 4 500 eurų grynais už įmonės eksploatavimo išlaidas ir automobilio priežiūrą bei priežiūrą“.

16.5. Pareiškėjas į bylą pateikė 2023 m. rugpjūčio 30 d. naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ABM-ATP23-283, sudarytą tarp MB „Letas“ ir UAB „Autobrava Motors“, kad MB „Letas“ perka automobilį, kurio VIN (duomenys neskelbtini), kaina 24 500 Eur. Byloje yra 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje yra nurodyta, kad pirkėjas MB „Letas“ iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. turi sumokėti 24 500 Eur už automobilį, kurio VIN (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugpjūčio 25 d. (A. O. su skundu pateiktame akte nurodė, kad yra padaryta klaida datoje ir ji turi būti 2023 m. rugpjūčio 30 d.) naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ABM-ATP23-283 perdavimo priėmimo aktas, kad, vykdant 2023 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ABM-ATP23-283, MB „Letas“ priima iš UAB „Autobrava Motors“ automobilį, kurio VIN (duomenys neskelbtini); VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas, iš kurio matosi, kad MB „Letas“ nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. turi automobilį, kurio VIN (duomenys neskelbtini).

16.6. Byloje yra 2023 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių banko mokėjimo orderis Nr. 0830120431055, kuriame yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „Autobrava Motors“ 24 500 Eur pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą.

16.7. MB „Letas“ kasos knygos išraše už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. yra nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. kasa buvo papildyta 4 500 Eur; pasirašyta A. O..

16.8. MB „Letas“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderyje KPO Nr. 000000001 ir šio kasos pajamų orderio kvite yra nurodyta, kad iš pareiškėjo priimtas kasos papildymas nario įnašo formavimui – 4 500 Eur; kasos pajamų orderį ir jo kvitą pasirašė A. O..

16.9. Atsakovo į bylą pateiktas MB „Letas“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. balansas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., ataskaitos sudarymo data – 2023 m. rugsėjo 1 d., kuriame nurodyta, jog MB „Letas“ nuosavas kapitalas, kurį sudaro savininkų įnašai, yra 29 000 Eur; balansas pasirašytas: 1) atsakovo pateiktame viename variante UAB „Razmalita“ įgalioto atstovo ranka, MB „Letas“ atstovo parašo nėra; 2) atsakovo pateiktame antrame variante – A. O. ranka ir UAB „Razmalita“ įgalioto atstovo 2023 m. rugsėjo 6 d. 16:12:47 val. elektroniniu parašu. Pareiškėjas į bylą pateikė MB „Letas“ balansą, pasirašytą tik UAB „Razmalita“ įgalioto atstovo 16:12:47 val. elektroniniu parašu.

16.10. A. O. į bylą pateikė MB „Letas“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., pasirašytą UAB „Razmalita“ įgalioto atstovo 2023 m. rugsėjo 6 d. 16:13:37 val. elektroniniu parašu, iš kurio matosi, kad MB „Letas“ veiklos nevykdė.

16.11. 2023 m. rugsėjo 3 d. finansinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 167, sudaryta tarp UAB „Razmalita“ ir MB „Letas“, pasirašyta pareiškėjo, atstovaujančio MB „Letas“, ranka, o UAB „Razmalita“ atstovo elektroniniu parašu pasirašytas 2023 m. rugsėjo 6 d. 16:10:15 val., šios sutarties priedas Nr. 1 UAB „Razmalita“ atstovo elektroniniu parašu buvo pasirašytas 2023 m. rugsėjo 6 d. 16:11:17 val.

16.12. MB „Letas“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. vienintelio nario (pareiškėjo) sprendime, pasirašytame A. O., yra nurodyta, kad „pagal apskaitos duomenis įmonė man kaip atskaitingam asmeniui skoloje 24 500,00 Eur ir papildomai įnešu grynais pinigais į įmonės kasą 4 500,00 Eur, iš viso 29 000,00 Eur, nusprendžiu 2023-08-30 padidinti nario įnašą iš šių lėšų 29 000,00 Eur (dešimt devyni tūkstančiai eurų ir 00 centų). Iš viso naro įnašas bus 29 000,00 Eur (dvidešimt devyni tūkstančiai eurų)“.

16.13. Byloje yra 2023 m. rugsėjo 11 d. duomenys apie mažosios bendrijos narius, kuriuose yra nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. yra MB „Letas“ narys, 2023 m. rugpjūčio 30 d. jo piniginis įnašas yra 29 000 Eur, įnašo dydžio keitimas buvo atliktas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Teismas pažymėjo, kad iš šio rašto nėra aišku, kas šią informaciją parengė, iš kur ji buvo paimta, kadangi nėra nuorodos nei į rengėją, nei į informacijos teikėją.

16.14. Pareiškėjo 2023 m. spalio 17 d. paaiškinimas „Dėl piniginio įnašo į MB „Letas“, kuriame paaiškinta, kad, pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. vienintelio nario sprendimą, nario įnašas buvo suformuotas iš mažosios bendrijos „Letas“ nario sumokėtos sumos už perkamą automobilį (24 500 Eur) ir grynųjų pinigų įnašo į MB „Letas“ kasą (4 500 Eur); iš viso suformuotas nario įnašas – 29 000 Eur; mažoji bendrija „Letas“ banko sąskaitos negali atsidaryti, kadangi Bendrijos narys ir direktorius yra Rusijos pilietis; kai mažosios bendrijos „Letas“ narys ir direktorius, t. y. pareiškėjas, gaus nacionalinę vizą, bankas žadėjo atidaryti banko sąskaitos numerį, kad įmonė galėtų visiškai užsiimti veikla.

17. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti, MB „Letas“ buvo įsteigta ir parduota po dviejų mėnesių nuo jos įsteigimo pareiškėjui už 1 Eur; Bendrija veiklos iki jos pardavimo A. O. nevykdė, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad MB „Letas“ veiklą iki jos pardavimo pareiškėjui realiai faktiškai ketino vykdyti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog MB „Letas“ buvo įsteigta siekiant vykdyti realią faktinę veiklą.

18. Teismas nurodė, kad A. O. yra MB (duomenys neskelbtini), Lietuvoje registruotos 2019 m., vadovas, tačiau savo atvykimo tikslo į Lietuvą jis nesieja su šios įmonės veikla, pareiškėjo darbu joje. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš nurodyto Mažųjų bendrijų įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) ir mažoji bendrija „Letas“ yra juridiniai asmenys, kurių nariais gali būti tik fiziniai asmenys. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą, mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui (fiziniam asmeniui) nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai; įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas; mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe.

19. Teismas pažymėjo, kad A. O. 2023 m. spalio 17 d. paaiškinime teigė, jog MB „Letas“ nario įnašas buvo suformuotas iš Bendrijos nario sumokėtos sumos už perkamą automobilį – 24 500 Eur – ir grynųjų pinigų – 4 500 Eur – įnašo į MB „Letas“ kasą; anksčiau rašytame paaiškinime jis teigė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. savo lėšomis už 24 500 Eur įsigijo automobilį MB „Letas“. Teismas pastebėjo, kad byloje yra tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių banko mokėjimo orderis Nr. 0830120431055, kuriame yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „Autobrava Motors“ 24 500 Eur pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą. (duomenys neskelbtini) nėra MB „Letas“ narys. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, perdavė MB „Letas“ A. O. nuosavybės teise priklausantį turtą už 24 500 Eur ar 24 500 Eur grynais. Byloje nėra duomenų, kad už automobilį, pirktą iš UAB „Autobrava Motors“, kurio VIN yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sumokėjo iš jam nuosavybės teise priklausančių lėšų. Teismas pažymėjo, kad byloje yra 2023 m. rugsėjo 11 d. duomenys apie mažosios bendrijos narius, kuriuose yra nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo piniginis įnašas yra 29 000 Eur, įnašo dydžio keitimas buvo atliktas 2023 m. rugpjūčio 30 d., tačiau, kaip minėta, iš šio rašto nėra aišku, kas šią informaciją parengė, iš kur ji buvo paimta, kadangi nėra nuorodos nei į rengėją, nei į informacijos teikėją.

20. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus ir į labai trumpą terminą, praėjusį nuo MB „Letas“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2023 m. rugpjūčio 24 d.) iki Prašymo Migracijos departamentui pateikimo (2023 m. rugsėjo 7 d.), A. O. deklaratyvų paaiškinimą, kad jis MB „Letas“ pirko siekdamas užsiimti verslu, iš kurio konkretesni veiksmai, vizija, kaip tas verslas bus plėtojamas, nėra aiškūs, visą aptartą įvykių eigą nuo MB „Letas“ įsigijimo iki Prašymo Migracijos departamentui pateikimo (pavyzdžiui, kad byloje yra MB „Letas“ balansas su 3 skirtingais pasirašymo variantais, kad finansinės apskaitos sutartį ir jos priedą UAB „Razmalita“ įgaliotas atstovas pasirašė 2023 m. rugsėjo 6 d. 16:10:15, 2023 m. rugsėjo 6 d. 16:11:17, o MB „Letas“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė atitinkamai 2023 m. rugsėjo 6 d. 16:12:47 ir 2023 m. rugsėjo 6 d. 16:13:37, t. y. mažiau nei penkių minučių laikotarpiu, vertinant Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Aprašo 6.6 ir 16.4 papunkčiuose įtvirtintą reguliavimą sistemiškai, o ne atsietai, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kad Prašymą teikė ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekdamas formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.

21. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, išnagrinėjus individualią faktinę A. O. situaciją, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Teismo nuomone, Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, Sprendime yra nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

22. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti tinkamas, aiškus ir pakankamas. Teismo nuomone, vertinant Sprendimą šiuo aspektu, jis aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus taip pat atitinka.

23. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

24. Teismas akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 25. Pareiškėjas A. O. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinus Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23S219152, atsakovą įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam nacionalinę vizą, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Aptaręs faktines bylos aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, A. O. savo poziciją grindžia šiais argumentais:

26.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo argumentus bei pateiktus rašytinius dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo.

26.2. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino bei nevertino pasekmių, dėl atsakovo padarytų procedūros pažeidimų, taip pat deklaratyvius ir nemotyvuotus Migracijos departamento argumentus, kad A. O. atvykimo tikslas nėra teisėta veikla.

26.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo įstatyme bei kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nepagrįstai sprendė esant pagrindą skundą atmesti. Dėl padarytų proceso teisės pažeidimų pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

26.4. Teismas sprendime iš esmės atkartojo Migracijos departamento pateiktą poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo pateiktą skundą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad A. O. pateiktų dokumentų nepakanka, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų gausos bei aplinkybės, kad visi byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina pateikto prašymo atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems nacionalinės vizos išdavimą.

26.5. Teismas nevertino, ar A. O. atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas, tačiau analizavo atsakovo iškeltas abejonės dėl pareiškėjo valdomos bendrovės MB „Letas“ veiklos. Sprendimo 47 punkte teismas konstatavo, kad Bendrija buvo įsteigta ir parduota po dviejų mėnesių nuo jos įsteigimo pareiškėjui; MB „Letas“ veiklos iki jos pardavimo A. O. nevykdė. Teismas analizavo ankstesnį MB „Letas“ veiklos laikotarpį iki jos pardavimo pareiškėjui bei tai, ar ankstesnis Bendrijos savininkas realiai faktiškai ketino vykdyti veiklą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog MB „Letas“ buvo įsteigta siekiant vykdyti realią faktinę veiklą.

26.6. Teismas vertino asmens, kuris niekaip nėra susijęs su A. O., ketinimą vykdyti ar nevykdyti veiklą bei tuo pagrindu priimtą teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia steigti juridinius asmenis, nepriklausomai nuo jų formos, bei įsteigtus juridinius asmenis (bendroves) parduoti ar kita forma perleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, net jeigu ir būtų toks bendrovės įsteigimo tikslas. Nei Migracijos departamento viešai skelbiamoje informacijoje, nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra taikomi jokie ribojimai, susiję su naujos įmonės steigimu ar įsteigtos įmonės įsigijimu. Pareiškėjas MB „Letas“ įsigijo siekdamas vykdyti veiklą, jis nurodė ir pagrindė, kokia veikla bus vykdoma, ir jos rūšis, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, arba, jeigu jas ir vertino, tai darė netinkamai, nukrypdamas ne tik nuo formuojamos teismų praktikos, tačiau ir nuo keliamų reikalavimų nacionalinei vizai gauti.

26.7. Teismas sprendimo 49 – 51 punktuose pateikė Bendrijos kapitalo suformavimo bei nario įnašo vertinimą ir nurodė, kad Šiaulių banko 2023 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo orderyje Nr. 0830120431055 yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „Autobrava Motors“ 24 500 Eur pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą bei teismui nepakanka duomenų konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimo pavedimą UAB „Autobrava Motors“ bendrovės savininko A. O. pavedimu. Šiaulių banko mokėjimo orderyje Nr. 0830120431055 yra nurodyta mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) A. O. MB „Letas“ Nr. ABM-ATP23-283. Teismas sprendime pažymėjo, kad mokėjimas buvo atliktas, nenurodant, jog jis buvo atliktas už Bendrijos savininką A. O., bei teismui nepakanta duomenų, tačiau yra akivaizdu, kad tai netiesa.

26.8. Mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys (Mažųjų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo). Yra akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) negali būti MB „Letas“ nariu, narys ir savininkas yra būtent A. O. Pareiškėjas tiek paaiškinime, pateiktame Migracijos departamentui, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad atsižvelgus į tai, jog Bendrija neturi atsiskaitomosios banko sąskaitos banke, o jos atidaryti negali dėl Lietuvos banko nustatytos tvarkos, kuria vadovaujasi ir veikiantys komerciniai bankai, vienintelis mokėjimo būdas buvo asmenines A. O. lėšas tikslingu mokėjimo pavedimu pervesti iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, mokėjimo pavedime nurodant tikslinę šio pavedimo paskirtį, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai draudžia vykdyti atsiskaitymus grynais pinigais, jeigu suma viršija 5 000 Eur.

26.9. Pareiškėjas tiek Migracijos departamentui, tiek teismui pateikė buhalterinius apskaitos duomenis, kurie yra pateikti VĮ Registrų centro, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. A. O. piniginis įnašas yra 29 000 Eur. Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo. Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai. Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe (Mažųjų bendrijų įstatymo 8 str. 1–3 d.). Pareiškėjo pateiktuose Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuos yra nurodyta, kad įnašas buvo perduotas MB „Letas“, tuo labiau kad šie duomenys yra įregistruoti VĮ Registrų centro. VĮ Registrų centras pirmiausia atlieka atliktų veiksmų atitiktį teisės aktams ir tik po to atlieka registraciją. Pirmosios instancijos teismo keliama abejonė dėl įnašo perdavimo Bendrijai yra nepagrįsta.

26.10. Kelia pagrįstų abejonių teismo argumentas dėl trumpo termino nuo MB „Letas“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki Prašymo Migracijos departamentui pateikimo, kuriuo yra grindžiamas teismo sprendimas, taip pat teismo nuomonė, kad pareiškėjas teikė tik deklaratyvius paaiškinimus, jog jis MB „Letas“ pirko siekdamas užsiimti verslu, tačiau vizija, kaip tas verslas bus plėtojamas, nėra aiški. Tokie teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti, galbūt nurodyti nevertinus visų byloje esančių rašytinių dokumentų.

26.11. Nacionalinę vizą išduodama, jeigu atvykstama į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir pareiškėjas yra Juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – savininko investuotos lėšos ar kitas turtas. Taip pat yra pateikiami kiti reikiami dokumentai, kuriuos A. O. pateikė.

26.12. Vertinant tai, kad yra nustatytas reikalavimas įmonei, jos amžiui, o pareiškėjas jau dar prieš Bendrijos įsigijimą aiškiai žinojo, kokia teisėta veikla bus vykdoma, po jos įsigijimo ar atliko atitinkamus veiksmus, teismo vertinimas, jog A. O. nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei kad pareiškėjas Prašymą teikė ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekdamas formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje, yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas. Ši teismo bei Migracijos departamento pozicija yra nepagrįsta ir dėl to, kad A. O. turi galiojančią byloje minimą Šengeno vizą, todėl į Šengeno erdvę jis gali vykti, tačiau dėl nacionalinės vizos išdavimo kreipėsi dėl to, kad galėtų visavertiškai užsiimti teisėtą veikla, vykdyti, vystyti ir plėsti verslą.

26.13. Teismas, nenustatęs bylai reikšmingų aplinkybių, neatlikęs išsamaus įrodymų vertinimo, išvadą dėl to, kad pareiškėjas prašymą teikė ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekdamas formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje, padarė išimtinai remdamasis tik Migracijos departamento deklaratyviomis abejonėmis bei prielaidomis, neanalizuodamas kitų byloje esančių (ir / ar išreikalautinų) netiesioginių įrodymų, juose užfiksuotų duomenų ir jų įrodomosios reikšmės.

27. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, atsakovas savo poziciją grindžia šiais argumentais:

28.1. Teismas išanalizavo visus A. O. pateiktus įrodymus bei dokumentus ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kad jis Prašymą teikė ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekdamas formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į labai trumpą terminą, praėjusį nuo MB „Letas“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2023 m. rugpjūčio 24 d.) iki Prašymo Migracijos departamentui pateikimo (2023 m. rugsėjo 7 d.), pareiškėjo deklaratyvų paaiškinimą, kad MB „Letas“ pirko siekdamas užsiimti verslu, ir kurio konkretesni veiksmai, vizija, kaip tas verslas bus plėtojamas, nėra aiškūs, visą aptartą įvykių eigą nuo Bendrijos įsigijimo iki Prašymo Migracijos departamentui pateikimo.

28.2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė vadovaudamasis Aprašo 6.6 papunkčiu, Migracijos pagrįstai vertino, ar pareiškėjas ir jo pateikto dokumentai atitinka minėtus reikalavimus.

28.3. A. O. argumentai, kad teismas vertino asmens, kuris neva nėra susijęs su pareiškėju, ketinamą vykdyti veiklą, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

28.4. A. O. teisė steigti ar įsigyti įmonę nėra kvestionuojama, tačiau, tai darydamas, pareiškėjas turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

28.5. Teismas pagrįstai kėlė abejonės dėl pareiškėjo neva padaryto įnašo. Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, o šio įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtinta, kad mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe. Juridinių asmenų registre esantys duomenys apie Bendrijos nario piniginį įnašą ar Bendrijos balanse esantys duomenys patys savaime nepatvirtina pareiškėjo, kaip MB „Letas“ nario, piniginio įnešimo į Bendriją fakto. Atsižvelgiant į tai, kad MB „Letas“ nėra atidariusi ir neturi atsiskaitomosios banko sąskaitos (tai patvirtina pareiškėjo paaiškinimas) bei tai, kad A. O., kaip Bendrijos narys, piniginį įnašą suformuoja iš (duomenys neskelbtini) pervesdamas 24 500 Eur už perkamą automobilį (atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo pateikto perdavimo–priėmimo akto datą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d., kuri yra ankstesnė, nei pirkimo–pardavimo sutarties data, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d.) ir iš grynųjų pinigų – 4 500 Eur – įnašo į Bendrijos kasą (orderį, kvitą ir Bendrijos kasos knygos išrašą pasirašė tik A. O.), kyla pagrįstų įtarimų dėl jo realaus piniginio įnašo Bendrijos nuosavybėn.

28.6. Migracijos departamento padarytas išvadas sustiprina ir tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas šiuo metu yra dviejų mažųjų bendrijų narys ir vadovas bei nuo 2001 m. iki šiol yra individualios įmonės Rusijos Federacijoje vadovas. A. O., kaip 2019 m. liepos 24 d. Lietuvoje įregistruotos (duomenys neskelbtini) narys ir vadovas, atsakovui buvo pateikęs prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, tačiau Migracijos departamentui paprašius pareiškėjo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad MD (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje, A. O. šių dokumentų nepateikė ir tiesiog pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas tapo naujos Bendrijos nariu ir vadovu ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekdamas formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.

28.7. A. O. dėl vizų gavimo į Lietuvos Respublikos vizų tarnybas nesikreipė, nors jis nuo 2019 m. liepos 24 d. yra Lietuvoje įregistruotos (duomenys neskelbtini) narys ir vadovas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko su verslo tikslu vykti į Lenkiją išduota Šengeno viza, Lietuva tarp A. O. kelionės tikslų nebuvo nurodyta, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad gautą Šengeno vizą pareiškėjas panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ši Šengeno viza jam buvo išduota, ir A. O. veiksmus apibūdina kaip neskaidrius bei sudaro pagrindo abejoti dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų

28.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad, jais remiantis, būtų padarytos kitokios išvados dėl ginčo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo A. O., savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 23S219152, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, kadangi jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, teisėtumo bei pagrįstumo.

30. Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 23S219152, kuris priimtas vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir sudarytas iš 6 puslapių bei pasirašytas Departamento skyriaus vedėjos, nuspręsta atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, jos prašytojui nepagrindus numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Šiame Sprendime atitinkamai nurodytos ir įvertintos pareiškėjo situaciją individualizuojančios faktinės aplinkybės, kaip antai, tai, kad:

1) vizos prašytojas, Departamento duomenimis, nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. dirba MB „Letas“ ir nuo 2019 m. liepos 30 d. – MB (duomenys neskelbtini), tačiau nėra duomenų apie jam išmokėtas išmokas šiose darbovietėse;

2) vizos prašytojas anksčiau buvo inicijavęs panašius administracinius santykius Departamentui priskirtoje valdymo srityje, kai 2021 m. spalio 29 d. prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip 2019 m. liepos 24 d. Lietuvoje įregistruotos (duomenys neskelbtini) nariui ir vadovui, ir 2022 m. spalio 28 d. prašė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę bei išduoti teisę į tai patvirtinantį pažymėjimą;

3) vizos prašytojas 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą Nr. 2309-NVIZ-0166 išduoti nacionalinę vizą atsakovo Kauno skyriuje, kaip atvykstantis užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kaip narys ir vadovas tokioje mažojoje bendrijoje „Letas“, kuri: a) įregistruota (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 19 d., jos steigėjas – Lietuvos Respublikos pilietis I. B., buvęs jos vadovu nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.;

b) pagal registracijos adresą, Migracijos departamento duomenimis, sietina su šiuo adresu registruotu 2 kambarių butu, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Įmonių fabrikas“ (įm. k. 305669076), kurios vadovas – I. B., t. y. Bendrijos steigėjas; 4) šis mažosios bendrijos steigėjas I. B., kaip ir jo vadovaujamas verslas (pvz., virš 100 naujų įmonių įsteigusi UAB „Įmonių fabrikas“), Migracijos departamentui žinomas kaip asmuo, steigiantis (steigęs) mažąsias bendrijas ir uždarąsias akcines bendroves, vėliau parduodantis užsieniečiams, siekiantiems formaliai legalizuotis Šengeno erdvėje.

Be to, Sprendime nurodoma, kad MB „Letas“ registracijos adresą, kaip savo buveinės adresą, naudoja dar apie 50 įmonių. Be to, Sprendime vertinama, kad vizos prašytojas, būdamas mažosios bendrijos nariu ir vadovu, nesiekė pakeisti bendrijos registracijos adreso ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Be to, Sprendime vertinama, kad bendrijos registracijos patalpa, kurios adresu yra steigiamos įmonės, negali būti laikoma tinkama patalpa bendrijos veiklai vykdyti. Be to, Sprendime nurodoma, kad galima daryti išvadą, jog vizos prašytojas tapo bendrijos nariu ir vadovu ne tam, kad vykdyti teisėtą veiklą šioje Bendrijoje, bet tam, kad formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas.

31. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jo atvykimas į Lietuvos Respubliką turint joje išduotą nacionalinę vizą ir ne vien kitos valstybės institucijų išduotą Šengeno vizą būtinas užtikrinti MB „Letas“ įsigijimu (tapimu jos vieninteliu nariu ir vadovu) Lietuvoje plečiamą ūkinę veiklą, kuri vykdoma jam nuo 2019 metų vadovaujant licencijuotai bendrovei MB (duomenys neskelbtini). Pastarojoje dirba darbuotojai ir jos vardu registruojamos transporto priemonės, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Atsakovo užsitęsusiu Sprendimu, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą jam įsigijus MB „Letas“ ir tapus jos vieninteliu nariu bei vadovu, suformavusiu ne mažesnės kaip 28 000 Eur vertės nario įnašą, padarytas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo termino, nustatyto teisės aktuose, pažeidimas. Jis esminis ir sudarantis pagrindą panaikinti atsakovo Sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Be to, nepagrįstas Sprendime pateiktas ankstesnio MB „Letas“ vadovo, iš kurio įsigijo šią bendriją, vertinimas pareiškėjo prašymo išduoti vizą kontekste, nes pareiškėjas su šiuo asmeniu susisiekė skelbimų portale rastos informacijos pagrindu ir iš jo įsigijo mažąją bendriją jiems abiem priimtinomis sąlygomis teisės aktuose neuždrausta tvarka. Be to, nepagrįstas Sprendime nurodomas MB registracijos adreso ir realios veiklos vertinimas, nes faktinės veiklos ir registracijos vietos adreso galimas nesutapimas nelaikytinas teisės pažeidimu.

32. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo netenkintas atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad yra Lietuvoje 2019 m. liepos 24 d. registruotas (duomenys neskelbtini) narys ir vadovas.

33. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatydamas nesamą pagrindą naikinti Sprendimą dėl jo nepriėmimo per Vizų kodekse nustatytą terminą tokiu faktinės pareiškėjo situacijos individualaus įvertinimo atveju, kai pareiškėjas už vieną eurą iš fizinio asmens I. B. 2023 m. rugpjūčio 24 d. įsigytos MB „Letas“ ūkinės veiklos, kuri iki jos pardavimo pareiškėjui nebuvo realiai vykdoma, esą tolesnio vykdymo tikslu pateikęs prašymą išduoti nacionalinę vizą sudarė pagrindą atsakovui vertinti tokį prašymą ne kaip siekį realiai vykdyti MB „Letas“ faktinę veiklą, bet kaip siekį tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje, t. y. atvykimo į Lietuvą tikslą siejant ne su pareiškėjo darbu ir vadovavimu 2019 m. registruotoje MB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu jis yra, bet su vadovavimu nuo 2023 m. birželio 19 d. registruotoje MB „Letas“. Teismas atsižvelgė į labai trumpą terminą nuo pareiškėjo atlikto MB „Letas“ pirkimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki prašymo atsakovui pateikimo 2023 m. rugsėjo 7 d. bei su tuo susijusį neaiškumą, kaip bus plėtojamas iki tol realiai nevykdytas MB „Letas“ verslas su esamais trimis skirtingais šios mažosios bendrijos balanso pasirašymo variantais. Teismas pabrėžė atsakovo veikimą ir Sprendimo priėmimą pagal teisės aktų suteiktą kompetenciją.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai ir neteisingai vertintas pareiškėjui priskirtas MB „Letas“ įsigijimo ir piniginio įnašo suformavimo bei verslo vizijos neaiškumas, taip pat nacionalinės vizos paprašymo po MB „Letas“ įsigijimo skubotumas, nes pareiškėjas, esantis Rusijos piliečiu ir neturintis nacionalinės vizos, negali atidaryti šios Bendrijos banko sąskaitos, tačiau ją atidarytų gavęs nacionalinę vizą ir taip įgyvendintų visaverčio verslo plėtojimo ketinimų rimtumą, bet ne atsakovo Sprendime deklaratyviai pažymėtą buvimo Šengeno erdvėje legalizavimą.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

36. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad su nacionalinės vizos paprašymu ir neišdavimu susiję viešojo administravimo santykiai, kuriuose kilo administracinis ginčas, inicijuoti Rusijos Federacijos pilietybę turinčio pareiškėjo, t. y. į Lietuvos Respubliką ir kartu Šengeno erdvę atvykusio užsieniečio, turinčio Lenkijos konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje išduotą daugkartinę Šengeno vizą verslo tikslams Lenkijoje, 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymu atsakovui. Šie santykiai pirmiausia administruoti per MIGRIS pateiktu atsakovo 2023 m. spalio 16 d. pranešimu apie termino išnagrinėti pareiškėjo prašymą pratęsimą ir būtinybę pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus. Šie santykiai baigti administruoti pareiškėjo ginčijamu atsakovo Sprendimu.

38. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo kvestionuojamas atsakovo Sprendimas nebuvo priimtas per Vizų kodekse numatytą maksimalų 45 dienų terminą. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovą saistantis trumpiausias 15 dienų terminas, per kurį (jo nepratęsus) išnagrinėtinas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymas, atsakovo 2023 m. spalio 16 d. pranešimu, pateiktu per MIGRIS, buvo pratęstas iki 2023 m. spalio 22 d., paprašant pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus iki šios termino pratęsimo dienos. Tačiau nesutariama, ar atsakovo Sprendime ir pirmosios instancijos teisme sprendime tinkamai individualizuota pareiškėjo situacija ir tikrasis nacionalinės vizos paprašymo tikslas. Be to, nesutariama, ar: 1) ar maksimalus 45 dienų termino praleidimas nagrinėjamu atveju yra esminis pažeidimas, kuris galėtų būti pakankamu pagrindu panaikinti atsakovo Sprendimą; 2) ar prie atsakovui priskirtino pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo termino pratęsimo ir pratęsto termino nesilaikymo bei papildomų dokumentų paprašymo ir negavimo neprisidėjo paties pareiškėjo veiksmai (neveikimas). Be to, nesutariama, ar objektyviai kilo atsakovo abejonės dėl to, kad mažoji bendrija „Letas“, kurios narys ir vadovas yra šią Bendriją įsigijęs pareiškėjas, nėra atidariusi ir neturi atsiskaitomosios banko sąskaitos, taip pat dėl to, kad vizos prašytojas, kaip MB „Letas“ vienintelis narys ir vadovas, piniginį įnašą į šią Bendriją suformavo iš MB (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat yra narys ir vadovas, pervesdamas 24 500 Eur už perkamą automobilį bei iš grynųjų pinigų (4 500 Eur) įnašo į Bendrijos kasą, o kasos knygos išrašą, kaip ir orderį, kvitą, pasirašė tik pats A. O.

39. Bylos dalyku yra nacionalinės vizos neišdavimo pagal pareiškėjo prašymą pagrįstumo ir teisėtumo aspektai. Bylos dalyku nėra ankstesnių pareiškėjo prašymų atsakovui (pirma, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir, antra, išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą) netenkinimo pagrįstumo ir teisėtumai aspektai, tačiau į pastaruosius atsižvelgtina tiek, kiek jie sistemiškai pažymimi nagrinėjamu atveju pareiškėjo kvestionuojamame atsakovo Sprendime (žr. šios nutarties 30, 42 punktus).

40. Viena vertus, teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo teisiškai (pagal įmonių ir bendrovių teisę) itin diskutuotiną Sprendimo dalį, kurioje vertinama, kad mažosios bendrijos registracijos patalpa, kurios adresu yra steigiamos įmonės, esą negali būti laikoma tinkama patalpa bendrijos veiklai vykdyti, ir vien todėl esą galima daryti išvadą, jog vizos prašytojas tapo bendrijos nariu ir vadovu ne tam, kad vykdyti teisėtą veiklą šioje Bendrijoje, bet tam, kad formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas.

41. Kita vertus, teisėjų kolegija nekritiškai ir palankiai vertina atsakovo sistemiškai argumentuotas ir esminių abejonių nekeliančias Sprendimo bei jo pagrįstumą ištyrusio pirmosios instancijos teismo sprendimo nuostatas, kaip visetą, tuo aspektu, kad: 1) pareiškėjo paprašytas nacionalinės vizos išdavimas narystės ir vadovavimo MB „Letas“ pagrindu vertintinas atsižvelgiant į anksčiau pareiškėjo nesėkmingai paprašytą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą narystės ir vadovavimo (duomenys neskelbtini) pagrindu; 2) objektyviai gali kilti pagrįstų abejonių dėl A. O. realaus piniginio įnašo MB „Letas“ nuosavybėn; 3) visa tai, taip pat kiti Sprendime nurodyti aspektai, objektyviai sudaro pagrindą abejoti dėl A. O. buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo. Todėl nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovo Sprendime ir pirmosios instancijos teisme sprendime iš principo tinkamai individualizuota pareiškėjo situacija ir pagrįstai suabejota tikruoju nacionalinės vizos paprašymo tikslu.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo Sprendime ir jį ištyrusio pirmosios instancijos teismo sprendime iš principo pagrįstai laikomasi vertinimo, kad pareiškėjo, buvusio ir esančio (duomenys neskelbtini) nariu ir vadovu, atliktas realios veiklos nevykdžiusios MB „Letas“ įsigijimas ir nedelsiamas (palyginti skubus) nacionalinės vizos paprašymas, grindžiamas tapimu MB „Letas“ vadovu ir vieninteliu nariu, kuris ne bankiniu pavedimu suformavo nemažesnės vertės kaip 28 000 Eur įnašą, gali būti objektyviai vertinamas kaip siekis legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje, bet ne realiai plėsti faktinę ūkinę veiklą tokiame kontekste, kai atsakovas anksčiau netenkino pareiškėjo 2021 m. spalio 29 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvoje 2019 m. liepos 24 d. registruotos (duomenys neskelbtini) narys ir vadovas.

Taigi pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą vertinimas ir sąlygų jo tenkinimui nenustatymas atsakovo Sprendime bei jį ištyrusio pirmosios instancijos teismo sprendime gali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisingas visų, bet ne pavienių, šiuose sprendimuose paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu. Pareiškėjas, dar iki MB „Letas“ įsigijimo ir tuo grindžiamo nacionalinės vizos paprašymo, kaip minėta, jau du kartus buvo jam nesėkmingai inicijavęs atsakovo valdymo sričiai priskiriamas asmens ilgalaikio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo procedūras, t. y.:

1) leidimo laikinai gyventi procedūrą, kai 2021 m. spalio 29 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi kaip 2019 m. liepos 24 d. Lietuvoje įregistruotos (duomenys neskelbtini) nariui ir vadovui, tačiau atsakovui paprašius papildomų dokumentų dėl (duomenys neskelbtini) pagal verslo planą Lietuvoje vykdytos veiklos ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jis šių dokumentų nepateikė ir pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą, o atsakovas tokį prašymą tenkino, priimdamas 2022 m. spalio 18 d. sprendimą nutraukti prašymo išduoti A. O. leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą;

2) Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir teisę į tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimo procedūrą, kai 2022 m. spalio 28 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti jam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą, o 2022 m. gruodžio 2 d. – prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi, kaip turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau atsakovas neišdavė šių dokumentų atitinkamai 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 23S59071 neišduoti leidimo nuolat gyventi ir 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 23S170396 neišduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo.

Pareiškėjas neabejotinai prisiėmė jo vėlesnių prašymų atsakovui, įskaitant nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo, padidinto išsamumo ir atsakingesnio vertinimo, kaip padarinio, riziką, kai, nepateikęs atsakovo paprašytų duomenų apie jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) pagal verslo planą Lietuvoje vykdytą veiklą ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė prašymą nutraukti jo prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas nepabrėžiant teisės aktuose nedraudžiamą jo galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką su Lenkijos institucijų išduota Šengeno viza ir įsigyti (pirkti) MB „Letas“ iš ją įsteigusio jos ankstesnio vadovo ar vadovauti jos veiklai ne registracijos vietos adresu, bet paneigiant atsakovo Sprendime nurodytą sisteminį vertinimą, grindžiamą ne tik MB „Letas“ įsigijimo neaiškiomis aplinkybėmis, bet pareiškėjo anksčiau jau du kartus inicijuotų kitų Migracijos departamento valdymo sričiai priskirtų viešojo administravimo procedūrų nepagrįstumu.

Pareiškėjui to nepaneigus, nėra pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime pabrėžtą atsakovo veikimą ir Sprendimo priėmimą pagal teisės aktų suteiktą kompetenciją.

43. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo atitinkamų argumentų, pagal kuriuos atsakovo delsimu priimti Sprendimą ir jo užvilkinimu padarytas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo termino, nustatyto teisės aktuose, pažeidimas yra esminis ir sudarantis pagrindą panaikinti Sprendimą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai susidarė itin išsamiai nagrinėtinas viešojo administravimo atvejis, nes pareiškėjas paprašė atsakovo išduoti jam nacionalinę vizą jo narystės ir vadovavimo MB „Letas“ pagrindu po to, kaip anksčiau buvo nesėkmingai prašęs atsakovo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jo narystės ir vadovavimo (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat buvo nesėkmingai prašęs atsakovo taikyti jam Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir teisės į tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimo procedūrą. Tokių pareiškėjo inicijuotų viešojo administravimo procedūrų kontekste atsakovas, gavęs ir nagrinėdamas trečiąjį prašymą, neabejotinai turėjo faktinį pagrindą taikytini atsakingesnio viešojo administravimo, itin išsamaus sisteminio vertinimo, standartą. Be to, atsakovas 2023 m. spalio 16 d. per MIGRIS neabejotinai pagrįstai išsiuntė pareiškėjui pranešimą su prašymu pateikti papildomus trūkstamus dokumentus, nes neabejotinai galėjo kilti rimtų finansinių neaiškumų, kodėl MB „Letas“ neturi banko sąskaitos ir kaip tiksliau buvo suformuotas vienintelio šios mažosios bendrijos nario, esančio atitinkamos užsienio valstybės piliečiu, įnašas. Be to, atsakovas, kaip nurodė pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, 2023 m. gruodžio 14 d. elektroniniu paštu teiktame atsakyme į paklausimą dėl vėlavimo priežasčių atsiprašė už nepatogumus ir apgailestavo, kad sprendimų priėmimas užtrunka dėl didelio darbuotojų darbo krūvio ir ženkliai išaugusio pateikiamų prašymų skaičiaus. Tokiame aplinkybių kontekste atsakovo padarytas nukrypimas nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo termino nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą panaikinti atsakovo Sprendimą ir jį ištyrusio pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

44. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 23S219152 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

45. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 147 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis