2024-05-15 Nr. AB-7910-3-61-3-07774-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1629-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07774-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovui Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M.) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė panaikinti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2023 m. liepos 25 d. raštą Nr. UGI7-67(23) „Dėl prašymo duoti sutikimą skirti nuobaudą“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakovas nesutiko teikti išankstinio sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiui gelbėtojui A. M..

2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. Departamento Vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Vilniaus PGV) 3-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo A. M. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Ugniagesys) veiksmų. Tarnybinio patikrinimo metu Ugniagesio veiksmuose įžvelgus administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje požymius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktu, tarnybinis patikrinimas dėl Ugniagesio veiksmų 2022 m. kovo 9 d. buvo sustabdytas, surinkta medžiaga parduota kompetentingai institucijai (policijai) įvertinti Ugniagesio veiksmus administracinės atsakomybės aspektu. Susipažinus su Administracinių nusižengimų registre esančia informacija ir nustačius, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi įvertino Ugniagesio veiksmus bei pripažino Ugniagesį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje, tarnybinis patikrinimas 2023 m. gegužės 31 d. atnaujintas. 2023 m. liepos 13 d. buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Ugniagesio veiksmų Nr. TPI-48/2023 (3.65E) (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaikė Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) įtvirtintų reikalavimų ir pareigų, pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1, (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatas. Už konstatuotus pažeidimus Ugniagesiui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą.

2.2. Departamento 2023 m. liepos 17 d. raštu Nr. 9.4-1635/2023 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir 2023 m. liepos 17 d. raštas) kreiptasi į atsakovą su prašymu išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

2.3. Atsakovas Rašte nurodė, kad Ugniagesio padarytas administracinis nusižengimas (o taip pat ir tarnybinis nusižengimas) yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, todėl yra mažareikšmis; Ugniagesys nusižengimą padarė prieš pusantrų metų, o tarnybinę nuobaudą pasiūlyta skirti daugiau nei po dviejų mėnesių, t. y. praleidus Statuto 39 straipsnyje numatytą dviejų mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai skirti; Departamentas nesudarė Profesinei sąjungai galimybės dalyvauti tyrime. Atliekant tarnybinį patikrinimą ir teikiant Išvadą sutikimui dėl tarnybinės nuobaudos buvo padaryti esminiai tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų pažeidimai, todėl atsakovas negali duoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

2.4. Vadovaujantis Statuto normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika panašaus pobūdžio bylose, profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Atsakovas Rašte vertino Išvadoje konstatuotus trečiojo suinteresuoto asmens padarytus teisės aktų pažeidimus bei atlikto tarnybinio patikrinimo pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršijo savo kompetenciją. Tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su Ugniagesio dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Atsakovas Rašte nenurodė jokių faktinių duomenų ir motyvuotų argumentų apie tai, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Profesinė sąjunga atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pagal 2022 m. spalio 10 d. pasirašytos Nacionalinės kolektyvinės sutarties, įsigaliojusios nuo 2023 m. sausio 1 d., (toliau – ir Sutartis) nuostatas, darbdavys, prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę. Atsakovas nuolat reikalauja sudaryti galimybę dalyvauti pareiškėjo atliekamuose tarnybinio nusižengimo tyrimuose dėl Profesinės sąjungos narių ir sudaryti galimybę pateikti nuomonę. Atsakovas, sužinojęs apie darbdavio padarytus procedūrinius pažeidimus, gali ir privalo išdėstyti savo pastebėjimus darbdaviui, ir, esant reikalui – pareikšti, kad nepritaria tokiems darbdavio veiksmams bei atsisako dalyvauti tolimesnėje tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje, kurioje darbdavys nevykdė Sutarties nuostatų.

3.2. Profesinė sąjunga Rašte nurodė mananti, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir teikiant Išvadą sutikimui dėl tarnybinės nuobaudos, buvo padaryti esminiai tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų pažeidimai dėl to negalėjo teikti sutikimo dėl siūlomos tarnybinės nuobaudos. Atsakovas atsisakė pateikti sutikimą, o tai nereiškia, kad pateikė nesutikimą.

3.3. Sutartyje numatyta galimybė dalyvauti atliekant tarnybinį patikrinimą neapsiriboja vien Profesinės sąjungos informavimu apie pradėtą tyrimą. Atsakovas neturi išankstinės nuomonės apie bet kurį pareiškėjo pradėtą ar atliekamą tyrimą ir objektyviai negali pareikšti nuomonės, neturėdamas tarnybinio patikrinimo metu surinktos informacijos ir nežinodamas tarnybinį patikrinimą atliekančio tikrintojo vertinimo. Profesinės sąjungos teisė dalyvauti tyrime sukuria pareigą darbdaviui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, bendradarbiauti, taip užtikrinant Sutarties 15 punkte numatytą teisę dalyvauti atliekant tarnybinį patikrinimą. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reguliavimą.

3.4. Pareiškėjo procesinės teisės pateikti prašymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniam teismui nenumato nei Profesinių sąjungų įstatymas, nei Statutas ar ABTĮ redakcija. Prašyme nėra nurodoma, kokia subjektinė pareiškėjo teisė yra pažeista, kurią jis siekia apginti, ir nėra pagrindžiama, kodėl toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėjo prašymas atmestinas arba paliktinas nenagrinėtu, arba byla nutrauktina.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. nepateikė atsiliepimo į prašymą.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Departamento prašymą, panaikino atsakovo Raštą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. eina Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas.

6.2. Departamento direktorius 2023 m. liepos 13 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-48/2023(3.65E), kurioje siūloma už tarnybinį nusižengimą Ugniagesiui skirti tarnybinę nuobaudą.

6.3. Išvadoje konstatuota, kad Ugniagesys nesilaikė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto tarnybinio pavaldumo principo, 21 straipsnio 2 punkte įtvirtintos pareigos (sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patiems būnant teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui), pažeidė Etikos kodekso 6.1 punktą (gerbti žmogų, jo teises ir laisves), 7.1 punktą (gerbti valstybės interesus), 7.4 punktą (nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams), 13.4 punktą (santykius su pavaldiniais ir vadovais grįsti abipuse pagarba, geranoriškumu ir aktyvia pagalba).

6.4. Departamentas 2023 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

6.5. Profesinė sąjunga Raštu atsakė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir teikiant Išvadą sutikimui dėl tarnybinės nuobaudos buvo padaryti esminiai tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų pažeidimai, dėl to negali teikti sutikimo dėl siūlomos tarnybinės nuobaudos. Ugniagesiui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą už jo padarytą administracinį nusižengimą, o papildomai kvalifikuojamas etikos pažeidimas nesudaro savarankiško tarnybinio nusižengimo sudėties, tik papildo trečiojo suinteresuoto asmens padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą; tarnybinį nusižengimą Ugniagesys padarė prieš pusantrų metų ir yra praleistas terminas tarnybinei nuobaudai skirti; trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos narys ir vadovaujantis Sutarties 15 punkto nuostatomis, Profesinei sąjungai turėjo būti sudaryta galimybė pateikti nuomonę iki Išvados surašymo.

7. Teismas vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, LVAT praktika išankstinio sutikimo, profesinės sąjungos atliekamos kontrolės aspektais ir sprendė, jog atsisakymas duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, vertintinas tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą Ugniagesiui dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat turi įrodyti, kad teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

8. Teismas nurodė, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas Profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius Profesinės sąjungos nariais.

9. Teismas nustatė, jog tarnybinis patikrinimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens pradėtas dėl jo veiksmų, įžvelgus administracinio nusižengimo požymius (tyrimo medžiaga buvo perduota tirti policijai) ir tarnybinis patikrinimas užbaigtas bei priimta Išvada jau po Ugniagesio veiksmų įvertinimo administracinių nusižengimų teisenos tvarka, Vilniaus apygardos teismui 2023 m. balandžio 20 d. priėmus nutartį. Išvada patvirtina, jog Departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Teismas, įvertinęs atsakovo Rašto motyvus, sprendė, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su Ugniagesio veikla Profesinėje sąjungoje. Iš Išvados teismas nustatė, kad Ugniagesio veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgė tarnybinį nusižengimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens padarytu administraciniu nusižengimu.

10. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, jog pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti Ugniagesį išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Teismas byloje taip pat nenustatė įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia diskriminuoti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Teismas sprendė, kad šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis (išaiškėjimo momentas, kvalifikavimas, nuobaudos skyrimo terminai ir kt.), nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda būtų ginčijama.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas, atstovaudamas Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl darbdavio bendradarbiavimo su Profesine sąjunga, informavimo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir kt., tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Dėl to, teismas plačiau nenagrinėjo atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų, susijusių su Sutarties taikymu, darbdavio ir Profesinės sąjungos bendradarbiavimu, taikant Sutarties atskirus punktus. Teismas priėjo prie išvados, jog šie argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų.

12. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl pareiškėjo teisės kreiptis į administracinį teismą dėl Rašto panaikinimo vadovaudamasis LVAT praktika, kuri patvirtina, jog ginčai tarp darbdavio ir darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos, jei darbdavys yra viešojo administravimo subjektas, o trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės tarnautojas, sprendžiami ABTĮ nustatyta tvarka administraciniame teisme.

13. Teismas nusprendė, kad atsakovas, Raštu atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, viršijo savo kompetencijos ribas, nurodydamas nepagrįstus argumentus, nesusijusius su Ugniagesio veikla Profesinėje sąjungoje, dėl negalėjimo teikti sutikimą dėl siūlomos tarnybinės nuobaudos, tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę savalaikiai reaguoti į Ugniagesio atliktą tarnybinį nusižengimą. Teismas panaikino Profesinės sąjungos Raštą.

III. 14. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti arba nutraukti bylą ir pareiškėjo skundą (prašymą) palikti nenagrinėtu.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, nurodytus atsiliepime į prašymą, susijusius su Sutarties 15 punkte įtvirtinta Profesinės sąjungos teise dalyvauti tiriant tarnybinį nusižengimą, kurią pažeidus iš esmės paneigiama Profesinės sąjungos galimybė dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrime, įsitikinti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas objektyviai, nešališkai, buvo surinkti ir įvertinti visi tarnybiniam nusižengimui ištirti reikšmingi duomenys, su nepagrįsta pareiškėjo teise kreiptis į administracinį teismą ginčijant ne viešojo administravimo subjekto aktą, o nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas neišnagrinėjo atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų, neįvertino nurodytų aplinkybių, susijusių su reikšmingais tarnybinio nusižengimo proceso pažeidimais. Profesinė sąjunga, gavusi darbdavio rengiamą sprendimą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžiama Sutarties 15 punkte įtvirtinta procedūra, privalo reaguoti į daromą pažeidimą ir gali atsisakyti spręsti darbdavio pateiktą klausimą pagal teisiškai ydingus dokumentus. Teismas, nepasisakęs dėl Statuto 61 straipsnio 5 dalies, neįsigilino į bylos aplinkybes ir neįvertino aktualaus reglamentavimo.

15.2. Teismas nevertino tarnybinio nusižengimo aplinkybių (ar jis nėra formalus), neatsižvelgė į tai, ar darbdavys turi teisę inicijuoti tarnybinę nuobaudą (ar nėra suėję senaties terminai, nėra praleisti procedūriniai terminai). Šios aplinkybės bent preliminariai turi būti įvertintos, kad būtų aišku, ar tikrai pažeidžiamas pareiškėjo, kaip darbdavio, interesas, ar jis turi teisėtą ir pagrįstą interesą inicijuoti tarnybinės atsakomybės taikymą. Teismas nukrypo nuo LVAT išplėstinės kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 suformuotos praktikos dėl darbdavio pareigos įrodyti, kad buvo pažeistas jo teisėtas interesas.

15.3. Teismo sprendimas nėra motyvuotas, o tai yra pagrindas naikinti teismo sprendimą pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

15.4. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad LVAT praktika patvirtina, jog ginčai su profesinėmis sąjungomis yra nagrinėjami administraciniuose teismuose, tačiau nei Profesinių sąjungų įstatymas, nei Statutas ar ABTĮ nenumato, kad vidaus reikalų įstaiga galėtų ginčyti profesinės sąjungos nesutikimą.

16. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Departamentas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Teismo pozicija atitinka LVAT praktiką dėl teisinio reguliavimo profesinių sąjungų narių garantijų kontekste

16.2. Tiek Statuto 61 straipsnio 5 dalis, tiek LVAT išplėstinės kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 suformuota praktika patvirtina, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiaujama įgaliojimais.

16.3. Profesinė sąjunga Rašte vertino dėl Ugniagesio atlikto tarnybinio patikrinimo aplinkybes, Išvados teisėtumą, t. y. viršijo savo kompetenciją. Apeliacinio skundo argumentai dėl siūlymo skirti Ugniagesiui tarnybinę nuobaudą pagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybės, ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, galės būti vertinamos tik priėmus Departamento direktoriaus įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos Ugniagesiui skyrimo ir jį apskundus.

16.4. Ginčas yra kilęs tarp Profesinės sąjungos – juridinio asmens ir Departamento, turinčio įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises. Įvertinus Departamento prašyme nurodytas aplinkybes, kurios sudaro prašymo pagrindą, ir suformuluotus reikalavimus, matyti, kad Departamentas iniciavo bylą administraciniame teisme dėl veiklų, priskirtinų administracinio teismo jurisdikcijai.

16.5. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2023 m. liepos 25 d. rašto Nr. UG17-67 (23) „Dėl prašymo duoti sutikimą skirti nuobaudą“, kuriuo atsakovas atsisakė teikti išankstinį sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiui gelbėtojui A. M., teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, atsakovo Raštą panaikino, konstatavęs, kad atsakovas, atsisakęs duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Ugniagesiui, viršijo savo kompetencijos ribas, nurodė nepagrįstus argumentus, nesusijusius su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę savalaikiai reaguoti į Ugniagesio atliktą tarnybinį nusižengimą.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, būtinų ginčui tinkamai išspręsti, neaptarė teisinio reguliavimo, nesivadovavo LVAT praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl darbdavio pareigos įrodyti, kad buvo pažeistas jo teisėtas interesas, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į administracinį teismą su prašymu.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d.).

22. Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

23. Aprašo 28 punkte nurodyta, jog vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

24. LVAT praktikoje išaiškinta, jog tiek Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, tiek ir Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta profesinių sąjungų narių (šiuo atveju valstybės pareigūno) tarnybos teisių garantija, kilus tarnybiniam ginčui, o tarnybinius ginčus nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 2 str. 1 ir 3 d., 17 str. 1 d. 5 p.) (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2501-520/2022).

25. Taigi, tiek LVAT praktika, tiek Aprašo 28 punktas, kuriame expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinta vidaus reikalų įstaigos teisė ginčyti profesinės sąjungos nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, paneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad byla turėtų būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliktas nenagrinėtu, nes pareiškėjas nepagrindė, kokiu pagrindu jis kreipėsi į administracinį teismą, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą.

26. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškinta, jog profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Taigi, atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga Rašte pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje (žr., pvz., 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024). Pareiškėjas byloje turi teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir, kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje (žr., pvz., 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą ir surašęs Išvadą, Departamento direktoriui pritarus Išvados siūlymui skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, dėl Ugniagesio padaryto tarnybinio nusižengimo kreipėsi į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo. Taip Departamentas įvykdė Statuto 61 straipsnio 5 dalyje bei Aprašo 28 punkte nustatytą procedūrinį reikalavimą. Profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui grindė šiais argumentais: (i) Ugniagesiui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą už jo padarytą administracinį nusižengimą. Papildomai kvalifikuojamas etikos pažeidimas nesudaro savarankiško tarnybinio nusižengimo sudėties, tik papildo Ugniagesio padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Trečiojo suinteresuoto asmens padarytas administracinis nusižengimas (o taip pat ir tarnybinis nusižengimas) yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tai atitinka Statuto 38 straipsnio 2 dalyje pateikto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo požymius; (ii) Ugniagesys padarė tarnybinį nusižengimą 2022 m. sausio 25 d., t. y. prieš pusantrų metų. Administracinio nusižengimo procesas baigėsi 2023 m. balandžio 20 d. Patikrinimas atnaujintas po daugiau nei trisdešimt dienų, o tarnybinę nuobaudą pasiūlyta skirti daugiau nei po dviejų mėnesių, t. y. praleidus Statuto 39 straipsnyje numatytą dviejų mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai skirti; (iii) Trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos narys ir vadovaujantis Sutarties 15 punkto nuostatomis Profesinei sąjungai turėjo būti sudaryta galimybė pateikti nuomonę iki tarnybinio patikrinimo išvados surašymo; (iv) Atliekant tarnybinį patikrinimą ir teikiant Išvadą sutikimui dėl tarnybinės nuobaudos buvo padaryti esminiai tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų pažeidimai, dėl to negalima duoti sutikimo dėl siūlomos tarnybinės nuobaudos.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo argumentus, atsakovo atsikirtimus į prašymą, byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą (ABTĮ 56 str. 7 d.), priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovo Rašte nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka LVAT formuojamą praktiką.

29. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekio skirti tarnybinę nuobaudą (neįvertino tarnybinio nusižengimo aplinkybių (ar jis nėra formalus), neatsižvelgė į tai, ar darbdavys turi teisę inicijuoti tarnybinę nuobaudą (ar nėra suėję senaties terminai, nėra praleisti procedūriniai terminai)), atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla (naryste) Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, jog Išvada patvirtina, kad Ugniagesio veikla, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinį nusižengimą, išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens padarytu administraciniu nusižengimu.

30. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 pateiktais išaiškinimais dėl darbdavio pareigos įrodyti, kad buvo pažeistas jo teisėtas interesas, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo aspektu aktualus LVAT 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2501-520/2022 pateiktas išaiškinimas. Aptariamoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 buvo vadovaujamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją, jei darbdavys įrodo, jog šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Akcentuotina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) 168 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Taigi atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjas (darbdavys) privalėjo įrodyti, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo (pareiškėjo) interesus.

31. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl Sutarties jam suteikiamų teisių, atsižvelgus į ginčui aktualų reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atskirų atsakovo atsikirtimų, išdėstytų atsiliepime į skundą, byla nebuvo išnagrinėta ir buvo priimtas nemotyvuotas sprendimas, kuris turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu (sprendimas yra be motyvų). Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių buvo tenkintas pareiškėjo prašymas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismo sprendime atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.), sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikti argumentai, pagrindžiantys teismo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Vien tai, kad Profesinė sąjunga nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis