2017-10-25 Nr. AB-19254-3-62-3-02232-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-526-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02232-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. B. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. B. ir akcinė bendrovė „Amber Grid“) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. B. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5–11), kurį vėliau keletą kartų tikslino (I t., b. l. 33–36, 41–45, 89–95, 106–115, 122–132). Pareiškėja 2016 m. liepos 20 d. mirė (I t., b. l. 164).

Pareiškėjos procesinių teisių perėmėjas G. A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. vasario 22 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, be kita ko, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą (II t., b. l. 33–47).

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą bei atsisakė priimti dalį patikslinto skundo reikalavimų (II t., b. l. 110–116). Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) atskirąjį skundą (II t., b. l. 120–126).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį paliko nepakeistą (II t., b. l. 154–158). Atskirasis skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. birželio 30 d.

II. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl 2017 m. birželio 21 d. nutarties išaiškinimo ir trūkumų ištaisymo (toliau – ir prašymas) (II t., b. l. 181–190). Prašyme pareiškėjas suformulavo šiuos reikalavimus: 1) išaiškinti proceso dalyvio teisę paduoti skundą administraciniam teismui dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. TS-250 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-439 ir sudaryti galimybę šia teise pasinaudoti; 2) aiškiai ir konkrečiai atsakyti, ar priklauso nuo pareiškėjos valios aplinkybė, kad 2013 m. kovo 27 d. įsakymo apskundimo terminu pareiškėjai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aplinkybė, kad 2015 m. liepos 23 d. sprendimo apskundimo terminu, šiuo sprendimu patvirtintas servitutas nebuvo įregistruotas; 3) pašalinti teismo išvadas, kad nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą, nėra pagrindo konstatuoti kaip svarbių termino praleidimo priežasčių, prieštaravimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai; 4) nurodyti konkretų įstatymą, kuriuo teismas vadovavosi, reikalaudamas nurodyti objektyvias priežastis, kodėl į teismą buvo kreiptasi praėjus daugiau nei 3 metams po įsakymo priėmimo, daugiau nei 2 metams nuo nuosavybės teisių atkūrimo ir daugiau nei pusmečiui nuo įsakymo, nustatančio servitutą priėmimo; 5) išaiškinti, ar priklauso nuo pareiškėjos valios aplinkybė, kad 2013 m. kovo 27 d. įsakymo apskundimo terminu pareiškėja neturėjo objektyvių duomenų apie apsaugos zonų ribų pagrįstumą ir dėl netinkamų kadastro duomenų nustatymo pažeistas jos nuosavybės teises.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad skundo padavimo terminu teismas nepriėmė skundo, nes nebuvo paveiktos pareiškėjos teisės, o vėliau teismas nepriėmė skundo dėl to, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas. Pasak pareiškėjo, tokiu būdu teismas apskritai užkirto kelią pasinaudoti konstitucine teise kreiptis į teisę, paneigdamas ne tik šią teisę, bet ir konstitucinius teisinės valstybės ir visuotinės teisminės gynybos prieinamumo principus. Pasak pareiškėjo, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje neišaiškinta pareiškėjo teisė paduoti skundą dėl teritorijų planavimo dokumentų ir nesudaryta galimybė šią teisę įgyvendinti, todėl buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į tinkamą teisinį procesą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kuriose faktinės aplinkybės ir keliamos problemos yra skirtingos. Pasak pareiškėjo, teismas neįvykdė imperatyvių ABTĮ reikalavimų aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Be to, pasak pareiškėjo, atsirado pagrindas abejoti teismo nešališkumu, nes, vertindamas, kad nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti kaip svarbių, teismas sukūrė naują precedentą, prieštaraujantį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pažeisdamas ABTĮ reikalavimą užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. Pareiškėjo nuomone, 2017 m. birželio 21 d. nutarties motyvavimas neatitinka šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, nutarties trūkumai nėra formalūs, nuo jų priklauso tolesnės galimybės pareiškėjui ginti pažeistas teises, todėl ši nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Pasak pareiškėjo, nutartį priėmusių teisėjų kvalifikacija buvo nepakankama, teisėjai nesugebėjo savo pareigų atlikti taip, kad nebūtų pažemintas teisėjų vardas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant šalies prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (LVAT 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-104-662/2016). Taigi, teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirtis – padėti bylos šalims tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu. Atitinkamai, ABTĮ sprendimo išaiškinimo teisę sieja su tam tikru terminu, t. y. tol, kol jis nėra įvykdytas. Prašoma išaiškinti nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje nėra jokių vykdytinų teismo patvarkymų, todėl ši nutartis laikoma įvykdyta jos priėmimo metu. Teismas neturi teisės išaiškinti įvykdytus teismo sprendimus, nes tokios galimybės ABTĮ nenumato.

Pareiškėjas, kaip minėta, prašo teismo ne tik išaiškinti nutartį, bet ir pašalinti jos trūkumus (pripažinti savo klaidas ir jas ištaisyti).

Apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties trūkumų pašalinimo galimybės ABTĮ taip pat nenumato. ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Šiuo institutu nagrinėjamu atveju nėra galimybės pasinaudoti dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, susijusių su nutarties įvykdymu. Be to, pareiškėjas prašyme nenurodė jokių rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų nutartyje.

Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartimi (jos motyvuojamąja dalimi) ir siekia, kad ji būtų pakeista (pašalinant tam tikras teismo padarytas išvadas). Pagal ABTĮ 145 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir negali būti revizuojamas.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir ištaisyti jos trūkumus yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Netenkinti pareiškėjo G. A. B. prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-526-438/2017.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė