3f75c45c-9fba-4689-abdf-d60e2d39aa8b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7248-484/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01837-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos 15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A.

P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–18) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, LukiÅ¡kių TI-K) 50 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Detalizavo, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 6,43-8,1 kv. m. ploto kamerose kartu su 3-4 asmenimis, tuo neužtikrinant teisės aktais nustatytos 3,6 kv. m. ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, normos.

Nurodė, kad kamerų plotÄ , tenkantį vienam asmeniui dar labiau mažino baldais užstatytas plotas. Dėl kamerų perpildymo, bÅ«damas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolatos gulėti arba sėdėti, neturėjo galimybių tinkamai pailsėti ir miegoti; keli asmenys vienu metu neturėjo galimybės pavalgyti, todėl tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , kildavo įtampa tarp kameroje esančių asmenų. Taip pat, pasak pareiÅ¡kėjo, nebuvo užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė, dienos maisto davinio energetinė vertė nuolat buvo deficitinė.

PareiÅ¡kėjas nurodė ir tai, kad pirmojo ir trečiojo korpuso gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , dėl to jautėsi nesaugus. PareiÅ¡kėjui nepakako vienos valandos pasivaikščioti kiemelyje. Nurodė, kad kalinamiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė daugiau nei 8 valandas praleisti už kameros ribų. Be to, pasak pareiÅ¡kėjo, kiemelių įrengimas neatitiko 2010-04-11 Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimų: juose nuolat buvo pilna Å¡iukÅ¡lių, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, sienos pažaliavusios nuo pelėsio ir grybelio.

Stogas Å¡iferio, kuriame buvo asbesto, kaip ir sienose, kanalizacijoje, kuris sukėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, nuo elektrinio apÅ¡vietimo stiprumo skaudėjo galvÄ . Kamerose ventiliacija neveikė, vėdinama per langÄ , buvo drėgna ir tamsu. Å varaus oro kiekis neatitiko nustatytų noprmų, langÄ dengė trijų eilių grotos, kurios ribojo Å¡viežio oro patekimÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose taip pat nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra:

žiemÄ Å¡alta, vasarÄ karÅ¡ta. Kameros neremontuotos, lubų sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Dėl Å¡ių aplinkybių nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne: buvo iÅ¡duota viena paklodė ir užvalkalas pagalvei, nebuvo iÅ¡duotas užvalkalas užklotui, rankÅ¡luosčių, buvo iÅ¡duotas tik vienas virtuvinis rankÅ¡luostis. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami.

Pasak pareiÅ¡kėjo, apatinį trikotaÅ¾Ä suimtieji turėjo galimybę iÅ¡skalbti, jeigu turėdavo sÄ skaitoje savo lėšų ir buvo įsigiję skalbimo maiÅ¡us. Neturintiems lėšų virÅ¡utiniai drabužiai buvo skalbiami du kartus per mėnesį, kas neleido užtikrinti asmens higienos. PareiÅ¡kėjui nepakako ir iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus kiekis, jo trÅ«ko. Kalinimo metu nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais, sanitariniais įrenginiais. Kamerose unitazas įrengtas gyvenamojoje patalpoje.

Gamtinius reikalus turėdavo atlikti stebint LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams (įskaitant moteris). Kamerose nebuvo veidrodžio, spintelės tualeto reikmenims. Dažnai nebuvo Å¡ilto (karÅ¡to) vandens, todėl negalėjo naudotis duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Kamerose buvo pilna tarakonų, vorų ir kitų gyvių. Anot pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos arba ji buvo atliekama po ilgų praÅ¡ymų, o ir atlikta buvo neefektyvi. Nurodė ir tai, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinama suimtųjų socialinių reabilitacijų programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, negalėjo sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, lankyti renginius, dirbti ir pan.

Nebuvo sudarytos sÄ lygos pasimatyti su Å¡eima, artimaisiais. Tuo, pareiÅ¡kėjo manymu, buvo pažeistos Konvencijos 8 ir 14 straipsnių nuostatos. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų A. P. teigė patyręs ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus. Jo laikymas perpildytose kamerose sukėlė kančiÄ , kurios intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingus sunkumus, baimę ir nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurie jį žemino ir menkino. Dėl to tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, sumažėjo bendravimo galimybės. Tai, pasak pareiÅ¡kėjo, sudaro pagrindÄ teigti, kad valstybė neužtikrinusi jam minimalaus gyvenamojo ploto ir higienos normų reikalavimų atitikančių sÄ lygų laisvės atėmimo įstaigoje pažeidė jo teisę į tinkamÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .

Skundo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡ A. P. priteisti 9,36 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų (b. l. 22-38 t. 1). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl galimai pažeistų teisių kreipėsi praleidęs Civilinio kodekso 1.125 traipsnio 8 dalyje numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį praÅ¡o taikkyti.

Dėl ginčo esmės nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2013-02-04 iki 2016-05-05. Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Lietuvos higienos norma (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“), galiojanti nuo 2015-11-01, taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Pabrėžė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstydama atvykusius asmenis į kameras LukiÅ¡kių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio reikalavimų.

Dėl Å¡ių aplinkybių, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laik,. t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Nurodė ir tai, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Remiantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės) kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, kuriose gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negalėtų bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Teigė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ yra iÅ¡duodamas į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Pažymėtina tai, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė ir tai, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Atsakovo atstovo teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Atkreipė dėmesį, kad įstatymuose nėra reglamentuota, jog gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, todėl kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.PaaiÅ¡kino, kad pagal SVÄ® 29 straipsnį, suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis SVÄ® 10 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, jog pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinta tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, suimtajam sutikus. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimo tvarkÄ .

Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Nurodė ir tai, kad pagal SVÄ® 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, taigi tiek suimtieji, tiek nuteistieji maitinami laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad SVÄ® 22 straipsnyje yra nurodytos suimtųjų teisės pasimatyti sÄ lygos.

BVK 85 straipsnyje yra nurodytos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygos. Vadovaujantis BVK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ yra reglamentuota, kad vienas trumpalaikis pasimatymas gali trukti iki 4 valandų. LukiÅ¡kių TI-K vadovaujamasi patvirtintu LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr. 1-89 „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkos apraÅ¡u“, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkÄ .

Å iuo tvarkos apraÅ¡u siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 62 punkto reikalavimus. Pagal „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ, asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų ne ilgesniame nei 15 dienų laikotarpyje suderinti pasimatymo datÄ , laikÄ , trukmę, užsiregistruoti LukiÅ¡kių TI-K pasimatymo biure telefonu, paÅ¡tu, raÅ¡tu arba tiesiogiai atvykus.

Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Asmenys, kurie atvyko ir nori pasimatyti tÄ pačiÄ dienÄ , gali gauti pasimatymÄ , jeigu yra laisvų vietų, kurios nebuvo užsakytos pagal iÅ¡ankstinį registravimÄ arba, jeigu kažkas atsisakė ir neatvyko į pasimatymÄ . Trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (iÅ¡skyrus nepilnamečių nuteistųjų). Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigÅ«nai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymÄ su jais atvykusius asmenis.

Nurodė ir tai, kad pasimatymų patalpos įrengtos remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. LukiÅ¡kių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių, ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėse.Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus bei nurodydamas, jog bausmę atliko nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis.

Taip pat nėra konkretumo dėl padarytos neturtinės žalos dydžio, jis nėra grindžiamas jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Mano, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Mano, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Atsakovo atstovas praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su bylos dokumentinės medžiagos rengimu, grindė tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-10 nutartimi LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo įpareigota pateikti teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių.

Å iÄ medžiagÄ sudaro 156 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Tokiu bÅ«du, atsakovo atstovo realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 146x0,06, t. y. 9,36 Eur (b. l. 22-38 t. 1).Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, todėl mano, jog jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas.

Siekiant gerinti nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygas, 2015 m. atliktas III-io korpuso 6 kamerų (171,3 kv. m.) pilnas remontas ir įrengimas - naujos lovos, spintelės, santechnika, tualetai, durys, elektros instaliacija. Taip pat atliktas pilnas 3 korpuso koridoriaus (50 kv. m.) (lubos, sienos, grindys) remontas.Pažymėjo, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija sÄ moningai nesiekė pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taip pat pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nenustatyti, o jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į psichologÄ ar psichiatrÄ , kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.Kalėjimų departamentas remdamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi praÅ¡o daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (t. 2, b. l. 1-4).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

            Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė 2013-2016 metais LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinus tinkamų suėmimo sÄ lygų.             Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Dėl ieÅ¡kinio senatiesPažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde apytiksliai nurodė laikotarpį, už kurį prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Bylos duomenys rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013-02-04 iki 2016-05-05. Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualiu laikotarpiu laikytinas bÅ«tent Å¡is. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių suėmimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.SkundÄ teismui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas paÅ¡tu iÅ¡siuntė tik 2016-05-04 (b. l. 19 t. 1), t. y. praleidęs ieÅ¡kinio senatį reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2013-02-04 iki 2013-05-03.

CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Å iuo atveju atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2013-02-04 iki 2013-05-03.CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. PareiÅ¡kėjas teismo prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K realiai buvo žalingos, kad yra visuotinai nustatomi tokie pažeidimai ir, kad apie tai, jog turi teisę ginčyti ir reikalauti priteisti kompensacijÄ , sužinojo tik tada, kai per televizijÄ pamatė, jog LR Prezidentė lankėsi įkalinimo įstaigoje ir davė interviu apie kalinimo sÄ lygas.

Å ios pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas kitų objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ , nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2013-02-04 iki 2013-05-03.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2013-02-04 iki 2013-05-03 teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti, teismas nenagrinėja Å¡ios skundo bei atsiliepimo argumentų dalies.

PareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2013-02-04 iki 2013-05-03 atmestina.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas toliau pasisako dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013-05-04 iki 2016-05-05.Dėl ginčo esmėsSVÄ® 44 straipsnio 1 dalyje ir BVK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Å iuo atveju taip pat aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pažymėtina, kad LVAT laikosi praktikos, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

EŽTT tai pat yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m. turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). Teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m.; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ ).Remiantis Nuteistųjų (kalinamųjų) tranzitu vykstančių per LukiÅ¡kių TI-K apskaitos kortelių (t. 1, b. l. 39-44) duomenimis ir LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (t. 1 , b. l. 22-38) detalizuotų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičiumi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013-02-04 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir Å¡ioje įstaigoje su pertraukomis buvo laikomas iki 2016-05-05 imtinai (iÅ¡ viso 1070 parų).

Laikotarpiais 2013-05-04 – 2013-06-20, 2013-06-26 – 2013-07-10, 2013-07-12 – 2013-07-16, 2013-07-18 – 2013-08-18, 2013-08-20 – 2013-09-02, 2013-09-04 – 2013-09-07, 2013-09-09 – 2013-09-20, 2013-09-24 – 2013-10-02, 2013-10-04 – 2013-10-07, 2013-10-09 – 2013-11-05, 2013-11-08 – 2013-11-14, 2013-11-16 – 2013-11-20, 2013-11-22 – 2013-11-27, 2013-11-29 – 2013-12-04, 2013-12-06 – 2014-01-12, 2014-01-14 – 2014-01-21, 2014-01-23 – 2014-02-06, 2014-02-08 – 2014-02-16, 2014-02-19, 2014-02-21 – 2014-03-05, 2014-03-07 – 2014-03-23, 2014-03-25, 2014-03-27 – 2014-04-27, 2014-05-03 – 2014-06-22, 2014-06-24 – 2016-06-25, 2016-06-27 – 2014-07-06, 2014-07-08 – 2014-07-09, 2014-07-11 – 2014-07-21, 2014-07-23 – 2014-09-16, 2014-10-07 – 2014-10-08, 2014-10-16, 2014-10-18, 2014-10-21 – 2014-10-26, 2014-10-31 – 2014-11-04, 2014-11-07 – 2014-11-09, 2014-11-18 – 2014-11-23, 2014-11-28 – 2014-12-07, 2014-12-11 – 2014-12-15, 2014-12-20 – 2015-01-14, 2015-01-23 – 2015-01-25, 2015-01-28 – 2015-02-01, 2015-02-03 – 2015-02-22, 2015-02-26 – 2015-03-03, 2015-03-05 – 2015-03-11, 2015-03-21 – 2015-03-24, 2015-04-18 – 2015-04-22, 2015-05-08 – 2015-05-14, 2015-05-22 – 2015-05-25, 2015-07-02, 2015-12-03, 2015-12-05 – 2015-12-08 gyvenamojo ploto norma, nustatyta Įsakyme Nr. V-124, pareiškėjui nebuvo užtikrinta.

PareiÅ¡kėjui Å¡iais laikotarpiais teko nuo 2,48 iki 3,54 kv. m. (įskaitant baldų užimamÄ plotÄ , Å¡is plotas buvo dar mažesnis) kameros ploto. Taigi, 646 paras iÅ¡ 1070 pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė į ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ kameroje buvo pažeista. Tai rodo, kad Å¡iuo atveju atsakovo atstovas neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ . Teismas pažymi, kad nustatytas pažeidimas nors ir nebuvo nepertraukiamas, tačiau tęsėsi gana ilgÄ laiko tarpÄ , be to, dalį Å¡io laikotarpio pažeidimas pasireiÅ¡kė dideliu mastu (pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas, atsižvelgiant į baldų užimamÄ plotÄ , buvo dar mažesnis, nei 2,48 kv. m), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog perpildytų kamerų sukeliami sunkumai pasiekė minimalų žiaurumo lygį ir pažeidė pareiÅ¡kėjo orumÄ .LVAT analogiÅ¡kose nagrinėjamai bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomasi nuostatos, kad aplinkybės, glaudžiai susijusios su minimalaus teisės aktuose numatyto gyvenamojo ploto vienam asmeniui neužtikrinimu (pvz., prastas miegas esant mažam kameros plotui, kt.), vertinamos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1395/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų esminiu veiksniu nurodė laikymÄ neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui, o kiti jo nusiskundimai (dėl ankÅ¡tų kamerų negalėjo judėti, netinkama ventiliacija, vietos pavalgyti trÅ«kumas, įtampa tarp kameroje esančių asmenų) laikytini glaudžiai susijusiais su nusiskundimu dėl laikymo perpildytose kamerose, todėl vertintina kaip minėto pažeidimo dalis.Ginčui taikytinos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (redakcija galiojusi iki 2015-11-01) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (įsigaliojo nuo 2015-11-01) patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Minėtos higienos normos 3 punktas nustato (Lietuvos higienos normos HN 76:2010, redakcija galiojusi iki 2015-11-01, 2 punktas nustatė), kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . PareiÅ¡kėjas skunde neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Teismas neturi pagrindo abejoti ir LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Taisyklių reikalavimus.

Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Be to, EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje G.prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02 ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).Teismo vertinimu, mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«rÄ , santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal Å¡io punkto nuostatas Å¡altuoju metų periodu santykinė oro drėgmė patalpose turi bÅ«ti 35-60 proc., Å¡iltuoju metų periodu – 35-65 proc. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog kamerose buvo drėgna, nekonkretizavo, ar jo nurodytos sÄ lygos buvo visose kamerose, ar tik kai kuriose iÅ¡ jų.

Byloje duomenų, kokia santykinė oro drėgmė buvo kiekvienoje iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikomų kamerų tam tikru periodu, taip pat nėra. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo abstraktų aplinkybių, susijusių su kamerų drėgme, iÅ¡dėstymÄ , pareigos pateikti tokius duomenis neturėjo ir atsakovas. Tačiau LukiÅ¡kių TI-K pateikta ginčui aktualaus laikotarpio Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų matavimų ir patikrinimų medžiaga patvirtina, kad nei vienoje iÅ¡ tikrintų kamerų, kuriose be kita ko, buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto, susijusio su patalpų drėgmės lygiu, pažeidimų nebuvo nustatyta (t. 1, b. l. 53-194).

Pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K reaguoja į nustatytus higienos normų pažeidimus ir pagal galimybes juos Å¡alina. LukiÅ¡kių TI-K prie atsiliepimo taip pat pridėjo 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“ sudarytÄ sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (t. 1, b. l. 188-191) dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo LukiÅ¡kių TI-K sandėlių, virtuvės, miegamosiose ir pirties patalpose. Å ios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“ įsipareigojo sutartyje numatytose patalpose du kartus per kalendorinį mėnesį teikti kenkėjų kontrolės paslaugas.

AnalogiÅ¡kÄ sutartį LukiÅ¡kių TI-K 2015-01-02 sudarė su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (t. 1, b. l. 192-194). Å ias aplinkybes patvirtina LukiÅ¡kių TI-K pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad kontrolės metu kamerose buitinių parazitų buvimo nenustatyta (t. 1, b. l. 53-119, 128-187). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobÅ«džio priežiÅ«ra ir profilaktika. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo Lukiškių TI-K kamerose atmestini.Lukiškių TI-K kamerų vėdinimas yra užtikrinamas per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog įstaigoje mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nėra, todėl kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

NatÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 keliamus reikalavimus, todėl Å¡iuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas nenustatytas. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje buvo labai žema temperatÅ«ra, prasta vėdinimo, apÅ¡vietimo sistema, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose tokių duomenų neužfiksuota, kitų duomenų, kurie galėtų įrodyti kalinimo sÄ lygų pažeidimus nepateikta. LukiÅ¡kių TI-K dažnai tikrinamas Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kamerose matuojamos įvairÅ«s parametrai, tačiau neatitikimai taisyklėms nustatomi gana retai ir dažnai nebÅ«na tokio masto, kad sukeltų ypatingus nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, tačiau patikrinimų pagal pareiÅ¡kėjo skundus nebuvo.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis LukiÅ¡kių TI-K administracijos pažyma nustatyta, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais dėl laikymo sÄ lygų kreipėsi ir į administracijÄ (t. 1, b. l. 46-52). Pažymėtina, kad kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar apie įpareigojimų nesilaikymÄ Å¾inant administracijai ji ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K reagavo į pareiÅ¡kėjo skundus ar praÅ¡ymus dėl laikymo sÄ lygų ir pagal galimybes juos tenkino. Atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu, todėl nėra ir valstybės civilinės atsakomybės.Remiantis SVÄ® 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

BVK 103 straipsnyje yra įtvirtinta nuteistųjų teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore 1 val., tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, kurį cituoja ir pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).

Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo ribojama teisė užsiimti kitomis veiklomis, naudotis socialinės reabilitacijos programomis, sportuoti nėra. Vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su tuo, nepakanka konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų neteisėtumÄ . Taigi, Å¡iuo aspektu, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, aptariamu aspektu nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-08-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21–22 punktai, kurie numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Remiantis Higienos normos HN 76:2010 18.4 punktu, laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.

Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimas Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, o minėtame nutarime nurodoma, kad Å¡ie gaminiai pagal Asbesto ir jo turinčių gaminių naudojimo ribojimo ir tarÅ¡os prevencijos priemonių planÄ Ä¯gyvendinami. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas, kurios bÅ«tų vertinę, ar asbestas kėlė pavojų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, ploto yra gana abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, iš jų nėra aišku, kokios pareiškėjo teisės buvo neteisėtai apribotos ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, todėl jie neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio. Pareiškėjo teiginiai, kad asbestas yra kanalizacijoje ir sienose yra nepagrįsti, nes tokiems teiginiams pagrįsti jis jokių duomenų nepateikė.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios bÅ«tų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus, todėl nustatyti pareiÅ¡kėjo teiginių pagrįstumÄ teismas neturi galimybių ir juos atmeta kaip nepagrįstus.Higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Kaip minėta, pareiga nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes tenka pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad ne kartÄ tokia teisė jam nebuvo sudaryta dėl Å¡ilto (karÅ¡to) vandens nebuvimo, tačiau nekonkretizuoja datų, taip pat nenurodo, kad dėl aptariamos teisės nesuteikimo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Å¡iuo atveju vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių nepakanka konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.Kaip pats pareiÅ¡kėjas nurodė skunde, galimybė skalbti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius LukiÅ¡kių TI-K yra suteikiama suimtiesiems.

Viršutinių drabužių skalbimo paslauga yra mokama. Esant tik abstraktiems pareiškėjo nusiskundimams, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto reikalavimų pažeidimus.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ (Žin. 2004, Nr. 93-3422) įstaigoje vyrams yra išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui.

PareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad jam buvo iÅ¡duotas pusė ritinėlio dviems savaitėms iÅ¡ esmės patvirtino Å¡ios normos laikymÄ si. Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nenustatytas.Vadovaujantis Higienos normos 63 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos 66 punktas).

Duomenų, kad pareiškėjas buvo aprūpintas netinkama patalyne, byloje nėra. SVĮ 44 straipsnio 5 dalis nustato, jog suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, nepilnamečiams – 3023 kcal.

Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės. Tai, kad maitinimo procesas išsamiai reglamentuotas, rodo, jog tvarkos turi būti laikomasi, kol neįrodyta priešingai, laikoma, kad pareiškėjas maitintas pagal teisės aktų reikalavimus.

Teismas laiko nepagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl iÅ¡kvietimo mygtukų kamerose nebuvimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl iÅ¡kvietimo mygtukų kamerose taip pat yra abstraktaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada jis negalėjo pasinaudoti iÅ¡kvietimo mygtuku ir ar dėl to jam buvo kilę atitinkamų pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LukiÅ¡kių TI-K administracija, žinodama apie tam tikrus kameros įrengimo trÅ«kumus, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių nepakanka konstatuoti jo teisių pažeidimo. PareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų neužtikrinimo yra abstraktaus pobÅ«džio, neindividualizuotas. PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, o iÅ¡ skundo turinio nėra aiÅ¡ku kada pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu dėl ilgalaikio pasimatymo, su kokiais asmenimis prašė ilgalaikio pasimatymo.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, detaliau dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo skunde nurodyto pažeidimo nepasisako. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta jo teisė bÅ«ti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, dėl ko pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ (CK 6.250 straipsnis).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis. Ilgiausiai vieno tranzito į kitas kardomojo įkalinimo įstaigas metu Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 523 paras. Ginčui aktualiu laikotarpiu 646 paras iš 1070 pareiškėjui Lukiškių TI-K tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m., siekė nuo 2,48 iki 3,54 kv. m.

Be to, kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, sanitariniu mazgu, dėl to pareiÅ¡kėjui realiai tekęs plotas buvo itin mažas, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. PareiÅ¡kėjui kamerose taip pat nebuvo neužtikrintas asmens privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nesilaikyta sanitarinių normų reikalavimų. Tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Vertindamas pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė tokio pobÅ«džio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad jam turėjo bÅ«ti priteista bÅ«tent jo praÅ¡omo dydžio (50 600 Eur) neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Taigi, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti neturtinės žalos suma yra 6 460 Eur, kuri priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 9,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .IÅ¡ ABTÄ® 44 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTÄ® 44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTÄ® 57 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 9,36 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 9,36 Eur už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 68 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014).

Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. P. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 460 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja                                                                                           Ina Kirkutienė