Legislator Case Law & Legislation
3f74a6be-f81a-4790-bfee-537726af9f8c AI generated

3f74a6be-f81a-4790-bfee-537726af9f8c · Kauno apygardos teismas

Case Number 3f74a6be-f81a-4790-bfee-537726af9f8c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

E. F. nuteista už tai, kad pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, tai yra 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 18.50 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo al­ko­holio (nustatytas 3,32 ‰ girtumas), kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), nepakluso į iÅ¡kvietimÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo atvykusių policijos pareigÅ«nų rei­kalavimams nusiraminti ir sėstis į tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpÄ , pasiprieÅ¡ino panaudodama fizinį smurtÄ - tyčia spyrė (duomenys neskelbtini) patru­liui A. J. į kairę kojÄ , dėl ko jis jautė fizinį skausmÄ , bei tyčia spyrė (duomenys neskelbtini) patru­liui V. R. į pilvo sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmÄ .

Legislator headnote

AI generated

3f74a6be-f81a-4790-bfee-537726af9f8c · Kauno apygardos teismas: Kyla klau­si­mas, ar E. F. veika savo pavojingumu pasiekė tokį laipsnį, kuris turėtų bÅ«ti verti­na­mas kaip nusikaltimas. Jos veikoje galima įžvelgti ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio 1 dalies požymių. Patys pareigÅ«nai savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose yra nurodę, kad E. F. nevykdė teisėto nurodymo sėstis į automobilį, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Smur­tiniai E. F. veiksmai grindžiami tik nukentėjusių pareigÅ«nų pa­ro­dy­mais, neapklausus nė vieno neÅ¡aliÅ¡ko liudytojo, kai pati E. F. savo veiks­mų dėl neblaivumo neprisimena.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-327/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42338-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.27.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistosios E. F. gynėjui advokatui Remigijui Uckui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios E. F. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. F. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir nuteista vienų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 10 mėnesių laisvės atė­mimo bausmė. BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu prie Å¡ios bausmės pridėta dalis Marijampolės apy­linkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams ir trims mė­nesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo faktinio pradėjimo jÄ vykdyti dienos.

BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamo­sios E. F. civiliniam ieÅ¡kovui Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 30,52 Eur tur­ti­nei žalai dėl nukentėjusiųjų A. J. ir V. R. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. F. nuteista už tai, kad pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, tai yra 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 18.50 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo al­ko­holio (nustatytas 3,32 ‰ girtumas), kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), nepakluso į iÅ¡kvietimÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo atvykusių policijos pareigÅ«nų rei­kalavimams nusiraminti ir sėstis į tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpÄ , pasiprieÅ¡ino panaudodama fizinį smurtÄ - tyčia spyrė (duomenys neskelbtini) patru­liui A. J. į kairę kojÄ , dėl ko jis jautė fizinį skausmÄ , bei tyčia spyrė (duomenys neskelbtini) patru­liui V. R. į pilvo sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmÄ .

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad kalti­na­mo­ji E. F., suvokdama savo veiksmų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir pasekmes, siekdama iÅ¡vengti pristatymo į policijos komisariatÄ dėl padaryto teisės pažeidimo, tyčia smurtavo prieÅ¡ tar­nybos pareigas vykdančius policijos pareigÅ«nus A. J. ir V. R., sukeldama jiems fizinį skausmÄ .

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. F. ir jos gynėjas advokatas Remigijus Uckus praÅ¡o pakeisti 2018 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį BPK 328 straips­nio 1 da­lies 2 punkto pagrindu ir nauju nuosprendžiu paskirti E. F. teisingÄ bausmę – vie­toje bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du paskirtos subendrintos galutinės vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskirti Å¡velnesnę bausmę - jos atžvilgiu taikyti BK 75 straips­nio 1 da­lies (2017-10-06 redakcija) nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti Å¡io įstatymo numatytam terminui nuo vienerių iki trejų metų; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuos­tatas E. F. atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psi­chi­kÄ vei­kiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose. 3.1.

Skunde teigiama, jog nepaisant to, kad tokiÄ pačiÄ veikÄ E. F. padarė pa­kar­to­tinai, o BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos jos atžvilgiu jau buvo taikytos kitoje bau­džia­mojoje byloje, Å¡ioje byloje bausmės vykdymo atidėjimas taip pat galėtų bÅ«ti taikomas. BK 75 straipsnio 1 dalies pakartotinis taikymas nėra negalimas. 3.2. Skunde nurodoma, kad pareigÅ«nai vykdė tiesiogines jiems pavestas funkcijas, jokia reali žala jiems nebuvo padaryta, galimas tik mažai tikėtinas skausmo jutimas įvykio metu, pa­rem­tas iÅ¡skirtinai tik jų pačių žodžiais (pateiktos į bylÄ specialisto iÅ¡vados yra tikėtinos), todėl nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigÅ«nų interesai Å¡ioje byloje bÅ«tų labiau užtik­rinti, jei E. F. liktų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Å i nusikalstama vei­ka, kilusi iÅ¡ vienos pusės iÅ¡ pareigÅ«nų, kaip padidintos profesinės rizikos valstybės tar­nau­tojų pro­fe­si­nės pareigos vykdymo, iÅ¡ kitos pusės E. F., kuri dėl neblai­vumo neatsimena įvykio aplinkybių, situacijos nesuvokimo. Mažai tikėtina, kad ji bÅ«dama 3,32 ‰ neblaivumo bÅ«senoje, galėjo sÄ moningai ir fiziÅ¡kai pasiprieÅ¡inti parei­gÅ«­nams. Jos at­Å¾vilgiu nebuvo panaudotos policijos specialiosios priemonės. Nepaisant to, E. F. pilnai pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, ir tai pripažinta jos atsakomybę leng­vi­nančia aplinkybe. 3.3.

Skunde taip pat pažymėta, jog E. F. savo iniciatyva gydosi psichikos ligų ka­bi­nete, konsultuojasi su psichologu dėl alkoholio vartojimo rizikos, vartoja psichinę bÅ«klę ge­rinančius vaistus, alkoholį vartoja retai. Jai bÅ«tina toliau tęsti gydymÄ , o at­lie­kant baus­mę pataisos namuose ji to negalėtų padaryti. E. F. pa­da­rytas nusi­kal­ti­mas yra nesunkus. BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės - vieÅ¡ieji darbai arba bau­da, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tai rodo, kad nusikaltimas nėra didelio pavo­jin­gumo, nors ir padarytas pakartotinai vienerių metų laikotarpyje.

Ä®vykio metu parei­gÅ«nai nebuvo sužaloti, teismo medicinos specialistas objektyviai jokių su­Å¾a­lo­jimų nenustatė, kitokiu bÅ«du pareigÅ«nai taip pat nenukentėjo, byloje ieÅ¡kinių dėl turtinės ar neturtinės žalos pa­reikÅ¡­ta nebuvo. PareigÅ«nai įvykio metu vykdė savo profesinę pareigÄ , kuri visada susijusi su padidintu pavojingumu sveikatai, tačiau tokio pavo­jin­gu­mo byloje nebuvo nustatyta. 3.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai pasisakė apie vei­kos pavojingumo laipsnį, nepasisakė apie galimÄ nusikalstamos veikos, numa­tytos BK 286 straipsnyje atribojimÄ nuo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų ko­dek­so (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio 1 dalies.

Kyla klau­si­mas, ar E. F. veika savo pavojingumu pasiekė tokį laipsnį, kuris turėtų bÅ«ti verti­na­mas kaip nusikaltimas. Jos veikoje galima įžvelgti ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio 1 dalies požymių. Patys pareigÅ«nai savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose yra nurodę, kad E. F. nevykdė teisėto nurodymo sėstis į automobilį, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Smur­tiniai E. F. veiksmai grindžiami tik nukentėjusių pareigÅ«nų pa­ro­dy­mais, neapklausus nė vieno neÅ¡aliÅ¡ko liudytojo, kai pati E. F. savo veiks­mų dėl neblaivumo neprisimena.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, pro­kuroras prašė skundÄ atmesti.

5. Nuteistosios E. F. ir jos gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nuteistosios kaltė apeliaciniame skunde neginčijama, praÅ¡oma Å¡velninti bausmę – taikyti jai BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, neper­Å¾eng­da­mas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skun­de (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

7. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas E. F. kalta, rėmėsi įstatymo nus­ta­ty­ta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡­vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines ap­lin­kybes atitinkančias iÅ¡vadas, tačiau nepagrįstai nuteistajai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

8. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teis­mas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog baus­mės tikslai bus pa­siekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-194-942/2017, 2K-7-266-511/2018), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusi­kals­tama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laips­nis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir nei­giamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuo­me­nė­je, polinkiai, nusikalstamos veikos padary­mo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos pa­da­rymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsa­ko­mybės, savo elgesiu po nusikalstamos vei­kos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulai­ky­tas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nu­baustas, ar jam bus apribota galimybė da­ry­ti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus už­tikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidė­ji­mÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kal­tininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžia­mo­sios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar igno­ruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiek­­vienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reak­ci­ja į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita bau­džia­mo­jo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nu­tar­tys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

11. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų savo sprendimÄ argu­men­ta­vo tuo, kad nuteistosios elgesys jai jau taikant probacijÄ , atidėjus paskirtos bausmės vyk­dy­mÄ , nepasikeitęs. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas rei­kalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir tai­ky­mo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismas iÅ¡imtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susiju­sias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo ati­dė­ji­mas, negali bÅ«ti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo tai­ky­tas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymÄ , sprendžia teismas ir Å¡ios teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Priimdamas tokį pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teis­mas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).

12. Na­gri­nėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistosios E. F. anks­tes­niems teistumams suteikė do­minuojančiÄ reikÅ¡mę, o paminėjęs atsakomybę lengvinančiÄ ap­lin­ky­bę, jos dalyvavimÄ elgesio pataisos programoje Å¡ių aplinkybių nepagrįstai nevertino kaip api­bÅ«­di­nančių nuteistosios galimybes pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regioninio skyriaus pa­teik­tos nuteistosios charakteristikos matyti, jog E. F. bausmės vykdymo atidėjimo lai­kotarpiu nebuvo pažeidusi probacijos sÄ lygų, nebuvo fiksuotų pareigos nevartoti psichikÄ vei­kian­Äių medžiagų pažeidimų, į probacijos tarnybÄ visada atvykdavo blaivi, nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 18 d. lankė probacijos tarnyboje elgesio pataisos programÄ â€žElgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ (b. l. 182), nėra jokių duomenų apie jos naujai padarytas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos dalyko ypatumus – pa­da­rytas nusikaltimas yra nesunkus, nėra didelio pa­vojingumo, nors ir padarytas pakartotinai vienerių metų laikotarpyje. Ä®vykio metu pareigÅ«nai nepa­tyrė sveikatos sutrikdymų, tik fizinį skausmÄ . Nusikalstama veika – pasiprieÅ¡inimas poli­ci­jos pareigÅ«nams prasidėjo tik po to, kai pareigÅ«nai, nors ir veikdami teisėtai, panaudojo prieÅ¡ nu­teistÄ jÄ fizinę jėgÄ , t. y.

įvyko reaguojant į pareigÅ«nų veiksmus, truko labai trumpÄ laikÄ , iÅ¡ esmės buvo spontaniÅ¡kas. PareigÅ«nai įvykio metu vykdė savo profesinę pareigÄ , kuri susijusi su pa­didintu pavojingumu sveikatai. Byloje ieÅ¡kinių dėl tur­tinės ar neturtinės žalos pareikÅ¡ta nebu­vo, todėl spręstina, kad tokia žala nebuvo padaryta. Nors E. F. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama teista, bausmės vykdymo atidėjimo metu, teisiama septintÄ kartÄ , tačiau beveik visos ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos yra su­si­ju­sios su kitų teisės saugomų ver­tybių pažeidimu ir nuo didžiosios dalies ankstesnių nusikals­ta­mų veikų yra praėjęs pakankamai ilgas laikas.

Dėl visų Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija spren­džia, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad E. F. yra pavojinga visuo­me­nei ir bÅ«tina jÄ izo­liuoti realiai taikant laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 75 straipsnio nuos­tatas netgi neiÅ¡nykęs teistumas, esant pakan­ka­mam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės at­li­kimo, nėra kliÅ«tis atidėti bausmės vykdymÄ (kasacinės nu­tar­tys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256-976/2016, Nr. 2K-256-976/2016).

13. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vados, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl to Å¡is teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Todėl apeliacinis skundas ten­kinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto bau­džia­mojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p. 328 str. 1 p.). Nuteistajai E. F. teismo pas­kirtos lais­vės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam laikui ir, atsi­Å¾velgus į nu­sikalstamos veikos po­bÅ«­dį ir nuteistosios asmenybę, skiriamos bau­džia­mo­jo poveikio priemonės – per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ vei­kiančių medžiagų, neiÅ¡­eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti už gy­ve­na­mo­sios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei da­lyvauti elgesio pataisos programoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistosios E. F. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skun­dÄ tenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti. E. F., pripažintai kalta pagal BK 286 straipsnį ir nuteistai vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 10 punktais įpareigoti nuteistÄ jÄ E. F. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nevar­toti psichikÄ vei­kiančių medžiagų, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Viktoras Preikšas Valdas Vitunskas