3f749297-a67e-4fea-8224-d542e3f647f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracine byla Nr

Administracine byla Nr. I-2151-562/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-01311-2010-2)

                                                                                            Â

Procesinio sprendimo kategorija 7.2.;74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Rositos Patackienes, teiseju Aruno Kaminsko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškejos atstovams R. K. ir advokatui Adomui Kunciui, atsakoves atstovui Elonui Šatui, treciojo suinteresuoto asmens atstovei V. V., viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos Lietuvos kinologu draugijos skunda atsakovei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, treciajam suinteresuotam asmeniui – individualiai imonei ,,Terra Animalis“ del nutarimo panaikinimo.

Teismas išnagrinejes byla,

nustate:

pareiškeja Lietuvos Kinologu draugija (toliau – ir Pareiškeja, LKD, Draugija) kreipesi i teisma su skundu, kuri patikslino (b.l. 82-96), prašydama panaikinti 2010-04-01 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir KT, Atsakove) nutarima Nr. 2S-9 „Del Lietuvos kinologu draugijos veiksmu atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas). Taip pat priteisti iš Konkurencijos tarybos Pareiškejos naudai jos turetas ˛yminio mokescio išlaidas, išlaidas del skundo surašymo ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinejimu.

Pareiškejos teigimu, priimant Nutarima nebuvo atsi˛velgta i Lietuvos kinologu draugijos statusa ir jos veiklos organizavima bei Tarptautines kinologu federacijos (toliau – ir FCI) subjektiškuma. Skunde pa˛ymint, kad Lietuvos kinologu draugija yra pagal Asociaciju istatyma isteigtas nesiekiantis pelno ribotos civilines atsakomybes viešasis asmuo, kurio tikslas — vienyti kinologijos megejus, koordinuoti LKD nariu veikla, atstovauti ju interesams (LKD istatu 1.3 p.), ir kurio nariais yra asociacijos, vienijancios arba tam tikru veisliu Šunu myletojus, arba kitus juridinius asmenis, jungiancius šunu myletojus. LKD yra Tarptautines kinologu federacijos (Federation Cynologique Internationale) nariu. Taciau LKD nera vienintele Lietuvos Respublikoje veikianti asociacija, kuri u˛siima tokia pacia veikla, iskaitant ir šunu kilmes liudijimu išdavima, atstovaujanti valstybe pasaulinese organizacijose. Nei viena pasauline šunu myletojus ar ju asociacijas vienijanti organizacija nera vienintele oficialiai (tarptautiniu lygiu) pripa˛inta organizacija, kurios išduodami kilmes dokumentai laikomi vieninteliais oficialiai pripa˛istamais dokumentais. Tai, kad FCI yra did˛iausia tokios rušies organizacija, nereiškia, kad kitos organizacijos negali vykdyti savo u˛daviniu, iskaitant ir šunu kilmes dokumentu išdavima.

FCI laikytina nevyriausybine organizacija, kurios isteigimo ir veiklos tikslai yra grynai nekomerciniai ir atitinka visuomenes interesa spresti ivairias humanitarines problemas atitinkamoje srityje. Nevyriausybinems organizacijoms taikoma apsauga ir specifinis reglamentavimas pripa˛intinas tiek paciai FCI, tiek visai jos strukturai, kuriai priklauso LKD, LKD nariais esantys kinologiniai klubai bei patys šunu myletojai, sudarantys šios strukturos pagrinda. Ypatinga nevyriausybiniu organizaciju svarba, veiklos laisve, nepagristo kišimosi i ju veikla draudimas yra pripa˛inti ir itvirtinti tarptautiniame lygmenyje (pvz., Jungtiniu tautu deklaracijos, patvirtintos Generalines asamblejos 1998 m. gruod˛io 9 d. rezoliucijos Nr. 53/144, 16 ir 17 straipsniuose; 2007 m. spalio

10 d. Ministru komiteto rekomendacijoje del nevyriausybiniu organizaciju statuso Europoje). Taigi LKD laikytina nevyriausybine organizacija, kadangi ji atitinka nekomercionalumo po˛ymi ir vykdo humanitarine funkcija. LKD priimtu sprendimu atitikimas konkurencijos teises normoms turi buti vertinamas atsi˛velgiant i Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 11 straipsni, LKD statusa bei tikslus ir vykdoma veikla. Šunu myletojai laisvanoriškai jungdamiesi i organizacijas, kurios yra LKD nariais, turi teise nuspresti kaip pasiekti savo nekomerciniu tikslu. Todel vertinant ar LKD veisimo nuostatu 4.3.9 bei 4.3.10 punktai, prieštarauja Konkurencijos istatymui butina atsi˛velgti i tai, ar igyvendinant LKD veiklos tikslus minetu nuostatu galima buvo išvengti, ar tokios nuostatos atitinka LKD veiklos tikslus ir visuomenes interesa. Lietuvos Respublikos teises aktai nenumato salygu, kurios draustu LKD priimti toki sprendima, ar tai prieštarautu galiojanciai tvarkai.

Viena iš FCI nuostatu — šuniuku perpardavinejimo ir pardavimo zooparduotuvese draudimas, u˛tikrinantis salygas augti sveikiems šunims. U˛siimti komerciniu veisimu savanoriškos narystes organizacijoje FCI grie˛tai draud˛iama. Pareiškejos teigimu, šuns perdavimas perparduoti i parduotuve, yra tuo paciu ir komercinis veisimas, kadangi šuo perduodamas tikslu gauti pelna. Tokie veiksmai neatitinka siekio apsaugoti viešaji interesa bei deklaracijos, kad visuomene jau yra pakankamai subrendusi pripa˛inti naminiu gyvunu reikšme ˛mogui ir juos apsaugoti. Tokios pozicijos laikosi kitu šaliu FCI nariai, u˛draude savo šaliu veisejams parduoti šuniukus i parduotuves, o prekyba šunimis zooprekiu parduotuvese neegzistuoja (pvz., Šveicarija, Švedija, Norvegija, Suomija, Olandija, Slovenija, Kroatija ir kt.). Pareiškeja pabre˛ia, kad tiriamu LKD nuostatu turinys atitinka FCI istatu ir veisimo nuostatu, Europos konvencijos del namuose laikomu gyvunu apsaugos reikalavimus, tenkina viešaji interesa, todel neprieštarauja nacionaliniams teises aktams. O ipareigojimas tokias nuostatas panaikinti prieštarauja Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos

11 straipsniui bei kitiems tarptautiniams dokumentams. Atsi˛velgiant i tai, negalima konstatuoti esant ukio subjekto susitarima riboti konkurencija rinkoje ir konkurencijos normu pa˛eidima, kadangi LKD elgesys atitinka LR Konstitucijoje itvirtinta visuomenes interesu viršenybes prieš individualius interesus principa.

Pareiškeja nurodo, kad nagrinejamu atveju negali buti taikoma kolizijos taisykle, t.y. kad FCI nariai FCI statutais, reglamentais, cirkuliarais, sprendimais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja nacionaliniams teises aktams, kadangi Lietuvos Respublikos teises aktai nedraud˛ia asmenims savanoriškai vienytis i organizacijas turint visuomeniniam interesui neprieštaraujanti tiksla — veisti šunis nekomerciniais tikslais ir susitarti ju neperduoti perpardavinetojams. Iš to seka, kad FCI nustatytas ir LKD akceptuotas draudimas perduoti šuniukus perpardavejams (fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti) tiesiogiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teises aktams. Lietuvos Respublikos teises aktai taip pat nenustato leidimo šuniukais prekiauti parduotuvese, todel nera aišku, kokiems teises aktams tiesiogiai prieštarauja tiek FCI, tiek ir LKD nustatytas draudimas veisejams neparduoti šuniuku i parduotuves.

LKD taip pat nesutinka ir Konkurencijos tarybos vertinimu, kad LKD priimti sprendimais, nors juose ir nera aiškiai išreikšto ketinimo riboti konkurencija, pagal susitarimo turini ir objektyvius tikslus, kuriu jais siekiama, buvo u˛kirstas kelias konkurentams (zooprekiu parduotuvems bei kitiems perpardavejams) veikti rinkoje. Pareiškeja pa˛ymi, kad nei LKD, nei jos nariai niekada neprekiavo ir neorganizavo jokios prekybos šuniukais, todel negali buti laikomi zooprekiu ar perpardavinetoju konkurentais, LKD nariai vienija šunu myletojus, t.y. ir šunu veisejus (veislynus). LKD klubams priklausantys veisejai nera konkurentai zooparduotuvems, nes jos neveisia šuniuku. Pareiškeja taip pat nesutinka su KT vertinimu, kad LKD nutarimas turi kolektyvinio boikoto po˛ymiu, kadangi laikytinas ribojanciu konkurencija. LKD tikslas yra ne eliminuoti konkurenta, o u˛tikrinti sveiku šunu veisima bei ju gerove, todel ir buvo priimtas FCI nuostatas atitinkantis sprendimas. Kadangi FCI tikslo riboti Lietuvos ar kitu valstybiu perpardavinetojus taip siekiant konkurencinio pranašumo, irodyti neimanoma, todel atitinkami LKD veiksmai turetu buti vertinami butent tokiu aspektu. LKD teigimu, Atsakove neirode ne tik to, kad LKD tikslas buvo riboti konkurencija, bet ir neigiamu pasekmiu, kurios nustacius toki draudima galejo atsirasti konkurencijai. KT neteisingai apibre˛us atitinkama rinka, nepagristai buvo suabsoliutintas LKD poveikis šunu pardavejams, kadangi nebuvo vertinami tie šunu pardavejai, kurie nera LKD veisejai. Neteisinga ir Atsakoves išvada, kad nustacius toki draudima, buvo susilpninta arba visai eliminuota veislynu tarpusavio konkurencija, kadangi veislynai nelaikytini verslo subjektais, siekianciais pelno, jie negali buti sutapatinami su gyvunu perpardavinetojais, kuriu tikslas yra pelno gavimas. Taip pat kritiškai vertintinas ir Atsakoves sprendimas panaikinti LKD Šunu veisimo nuostatuose numatytas reikalavimas per 1 menesi nuo šuniuko pardavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniuko perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas, kadangi to reikalauja nacionaliniai teises aktai LKD igyvendinant savo funkcijas.

Atsakove neteisingai apibre˛e prekes rinka kaip veisliniu šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka, kadangi neteisingai šuni priskyre prie kitu „prekiu“, nors šunu pardavimo rinka iš esmes skiriasi nuo iprastiniu prekiu pardavimo rinku. Visuotinai suprantama ir pripa˛inta, bei tarptautiniuose ir nacionaliniuose aktuose itvirtinta, kad tarp ˛mogaus ir šuns egzistuojantis ryšys nera tapatus ryšiui tarp ˛mogaus ir daikto. Nors civilines teises prasme šuo yra laikytinas komerciniu teisiniu santykiu objektu, kitaip tariant „preke", taciau toks jo subjektiškumas neturetu buti be jokiu išlygu taikomas ir nustatant jo, kaip specifinio objekto, išskirtinuma. Pareiškejos teigimu, šuns, kaip „prekes“ statusas yra priverstinis ir skirtas tik u˛tikrinti šuns pirkejo ir pardavejo teises. Del specifinio šuns statuso, didelio ˛moniu profesionalumo ir atidumo butinumo ši rinka pasi˛ymi ir dar viena savybe — išskirtiniu savireguliavimu. Lietuvos Respublikos teises aktai detaliai nereglamentuoja nuo kokio am˛iaus ir kokiu spalvu, kokius sveikatos tyrimus turincius šunis veisti, kokia tvarka pripa˛inti ju veisles grynuma ir kokius dokumentus išduoti, kaip butent šuni socializuoti ir aukleti. Dauguma šiu taisykliu yra itvirtinta ivairiu kinologiniu ir gyvunu globos organizaciju lygmenyje, kurios ir pri˛iuri tokiu reikalavimu laikymasi. Todel daryti išvada, kad šunu pardavimo rinkoje šunu myletoju organizacijos, tiek kiek tai neprieštarauja istatymams, savarankiškai sprend˛ia del šios rinkos ateities taip, kad kuo labiau butu u˛tikrinta šunu gerove.

Skunde taip pat nurodoma, kad KT išvada, jog šuniukai su LKD išduotais kilmes dokumentais yra vertingesni, kadangi jie gali dalyvauti parodose, var˛ybose, med˛ioklese ir tik tokie šunys gali buti veisiami ir ju palikuonys gali gauti kilmes dokumentus, yra kritikuotina. Jei parodas, var˛ybas, med˛iokles organizuoja LKD ar FCI, ar jos nariai, jie patys ir nustato, kokie šunys jose gali dalyvauti, todel tai negali buti laikoma diskriminacija kitu šunu savininku at˛vilgiu. Ir nors LKD išduotus kilmes dokumentus turintys šunys ir pripa˛istami kaip atitinkantys atitinkamos veisles standarta, taciau tai nereiškia, kad kiti šunys, turintys kitu organizaciju išduodamus kilmes dokumentus, neatitinka konkreciai veislei taikomu standartu, taciau šios aplinkybes Atsakove neanalizavo.

Rinka netinkamai buvo apibre˛ta dar ir todel, kad pagal prekiu pakeiciamumo kriteriju aiškiai egzistuoja šuniuku pardavimo rinka, kuri negali buti skirstoma i atskirus segmentus: šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais, šuniuku su kitu organizaciju išduotais kilmes dokumentais, grynaveisliu šuniuku be kilmes dokumentu, negrynaveisliu šuniuku. Šuniukai, neturintys LKD kilmes dokumentu, yra tinkami pakaitalai šuniukams su LKD kilmes dokumentais.

Pareiškeja taip pat mano, kad nagrinejamu atveju geografine rinka neteisingai apibre˛ta kaip Lietuvos Respublikos teritorija, kadangi ES galiojant laisvam prekiu judejimui, konstatuotina, kad iš bet kurios ES valstybes nares šuniukai gali buti ive˛ami i Lietuvos Respublika be jokiu apribojimu, jei tik laikomasi nustatytu transportavimo ir veterinarijos reikalavimu, todel geografine rinka turetu buti apibre˛ta kaip ES valstybiu nariu bendra teritorija, taip pat itraukiant ir Baltarusija ir Rusija, kadangi kaip nurode KT, iš pastaruju valstybiu i Lietuva taip pat yra ive˛ami šuniukai. Šiuo atveju nera reikšminga, ar jie yra su FCI pripa˛istamais kilmes dokumentais, nes prekes rinka yra apibre˛tim kaip šuniuku rinka.

Apibre˛iant geografine rinka, taip pat taikomas paklausos pakeiciamumo kriterijus, taciau šiuo atveju itin svarbus yra kainos faktorius. Kadangi 8 proc. visu registruotu šuniuku Lietuvoje sudaro ive˛ti iš kitu valstybiu, egzistuoja realios galimybes ive˛ti šuniukus su FCI pripa˛istamais kilmes dokumentais iš kitu valstybiu ir ju pardavimo kaina nera labai skirtinga nuo Lietuvoje vyraujanciu atitinkamu šunu kainu. Taigi egzistuoja tikimybe, kad i Lietuva gali buti ive˛ti ir šuniukai su kitu FCI šaliu dokumentais, bet neperregistruojami LKD, su kitu organizaciju pripa˛istamais kilmes dokumentais arba šuniukai be kilmes dokumentu, kurie atitinkamai laikytini šuniuku su LKD pripa˛istamais dokumentais pakaitalu (kaip tai nurodyta aukšciau, aptariant prekes rinka).

Pareiškeja pabre˛ia, kad gincijami LKD sprendimai neu˛kerta kelio zooparduotuvems ir šuniuku perpardavinetojams juos isigyti kitose šalyse ir verstis tokiu šuniuku prekyba. Tiek II „Terra Animalis“, tiek kiti asmenys yra laisvi isigyti šuniukus iš ES ar kitu valstybiu.

LKD teigimu, Atsakove nepagristai netaike Konkurencijos istatymo 6 str. numatytos išimties, kadangi draudimas parduoti šuniukus i parduotuve skatina veisejus atsisakyti komercinio veisimo ir visa savo demesi skirti šunu sveikatos, psichikos, eksterjero savybiu tobulinimui, o ne pelno siekimui, šios rinkos kontekste tai vertintina kaip „prekiu gamybos tobulinimas“, „technine pa˛anga“ ir net ,,nauda vartotojams“, nes kuo sveikesni ir gra˛esni yra šunys, tuo vartotojo gaunama nauda yra didesne. Atsakove nepagristai atmete šiuos Pareiškejos argumentus ir irodymus kaip nepakankamus, neirodancius aiškaus ryšio tarp susitarimo ir efektyvumo bei deklaruojamo efektyvumo tikimybes ir dyd˛io, taip pat to, kad šuniukai isigyti tiesiai iš veisejo yra geresnes kokybes, kadangi Pareiškejos pateikti irodymai patvirtino, jog šuniukams pirmaisiais ju menesiais yra itin svarbi juos supanti aplinka, bei tai, kad šuniuko iš veislyno ir šuniuko iš parduotuves vitrinos negalima tapatinti „prekes“ kokybes prasme. Anot Pareiškejos, toks irodymu atmetimas, patvirtina, jog KT neskiria šuns nuo paprasto daikto, todel jo pardavimui taiko tuos pacius reikalavimus, taciau: šuo nera tokios rušies preke, kuri gali keliauti per perpardavinetojus, kol pateks pas galutini vartotoja; zooparduotuves negali buti zoologijos sodai prekybos centruose, kur narvuose ar vitrinose butu eksponuojami ivairiu veisliu šuniukai tik tam, kad pirkejai galetu „palyginti“ skirtingu veisliu, ar net tos pacios veisles šuniukus kainos prasme, šuns pasirinkimas turi buti vykdomas vertinant ju busimas tiketinas savybes ir savo pasirengima isigyti šuni; šuniuku pardavimas tiesiai iš šunu veiseju niekaip neapriboja pirkeju galimybes išsirinkti, ap˛iureti, su˛inoti kaina ir susitarti del isigijimo; šunu veisejai nera verslo subjektai, siekiantys pelno, todel jie negali buti vertinami kaip tiesioginiai zooparduotuviu ir šunu perpardavinetoju konkurentai.

LKD taip pat nesutinka su KT nuomone, kad Pareiškejos sprendimas yra neadekvatus ir neproporcingas tokiu ribojimu siekiamam tikslui, kadangi buvo galima sutartyse su perpardavinetojais nustatyti salygas, kuriomis turi buti laikomas šuniukas. Taciau šunu veisejai nera verslininkai, šunu veisimas jiems nera pragyvenimo šaltinis, kas atitinkamai reiškia, kad jie negali savo laiko skirti dar ir sutarciu su perpardavinetojais kontrolei, taip pat nera aiškus ir tokios kontroles mechanizmas, kadangi jis gali buti apsunkintas ir perpardavinetojo nenoru atskleisti visa informacija. Todel Pareiškejai kyla pagrista abejone tokiu KT „pasiulymu“.

Skunde pa˛ymima, kad LKD nuostatos neapribojo vartotoju teisiu šunu pardavimo rinkoje, nenustate pardavimo kainu, vartotojai turi placias galimybes pasirinkti patikusi šuniuka, deretis del kainu, vartotoju daugumos nuomone apie šunu prekiavima parduotuvese grie˛tai neigiama. Del labai nedideles pareiškejo rinkos dalies (atitinkama rinka laikytina visu šuniuku rinka ES bei Rusijoje ir Baltarusijoje), LKD nuostatos neiškraipe konkurencijos rinkoje, neapribojo II ,,Terra Animalis“ ir vartotoju galimybiu pasirinkti pakaitalus kitose šunu pardavimo rinkos segmentuose. Todel LKD at˛vilgiu taikytina Konkurencijos istatymo 6 str. 1 d. numatyta išimtis.

Atsakove Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – KT, Taryba, Atsakove) atsiliepimu i Pareiškejos skunda (b.l. 55-69, 126) praše skunda atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime nurodant, kad Atsakove deramai ivertino aplinkybe, jog LKD nera vienintele oficiali Lietuvos Respublikos šunu myletoju asociacija, nei viena pasauline šunu myletojus ar ju asociacijas vienijanti organizacija nera vienintele oficialiai pripa˛inta organizacija, kurios išduodami kilmes dokumentai laikomi vieninteliais oficialiai pripa˛istamais dokumentais. KT nustate, kad tarptautines organizacijos UCI (United Kennel Clubs International) bei IKU (International Kennel Union), kurioms priklauso Lietuvos Gyvunu Augintoju Centras (toliau - LGAC), taip pat išduodantis kilmes dokumentus šuniukams, neprilygsta FCI, ir ju naudojami šuniuku kilmes dokumentai FCI nera pripa˛istami. LGAC išduodami kilmes dokumentai nera lygiaverciai su LKD išduodamais dokumentais.

Lietuvos konkurencijos teiseje pateikiamas platus ukio subjekto apibre˛imas, todel tam, jog LKD. turinti asociacijos statusa, galetu buti laikoma ukio subjektu Konkurencijos istatymo prasme, u˛tenka, kad LKD butu pripa˛inta ukio subjektu junginiu ir nustatyta LKD galimybe savo veiksmais daryti itaka ukinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos teises normu taikymui nedaro itakos ir tai, kad juridinis asmuo nesiekia ekonominiu tikslu, ar savo veikloje nesivadovauja pelno siekimo motyvais. LKD nariai, t.y. veislynai, veisejai, kiti šunu savininku junginiai, laikytini ukio subjektais Konkurencijos istatymo prasme, kadangi jie verciasi ukine veikla- šuniuku pardavimu. Taigi šiuos subjektus vienijanti asociacija – LKD pagal Konkurencijos istatymo 3 straipsnio

4 dali taip pat laikytina ukio subjektu, kadangi konkurencijos teiseje ukio subjektu laikoma ne tik rinkoje tiesiogiai veikianti imone, bet ir tie ukio subjektai, kurie daro itaka, ar kuriu ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka ukinei veiklai. Nagrinejamu atveju nustatyta, kad LKD pagal savo kompetencija ne tik gali daryti itaka ukinei šuniuku veisimo bei pardavimo veiklai, bet ir realiai igyvendino tokia savo galimybe. Atsakove pabre˛e, kad nors šios rušies juridiniams asmenims ir yra garantuojamas specifinis reglamentavimas bei taikoma tam tikra apsauga, taciau asociacijos tikslu igyvendinimas turi buti suderinamas su galiojanciu teises aktu. inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuojamos ukines veiklos laisves principu bei Konkurencijos istatymo reikalavimais, pagrindo privilegijuoti Pareiškeja vien del to, jog ji yra asociacija, siekianti nekomerciniu tikslu, ir tokiu budu atleisti nuo atsakomybes u˛ Konkurencijos istatymo reikalavimu pa˛eidimus, nera.

Pagal nacionalinius Lietuvos Respublikos teises aktus prekyba šuniukais nera draud˛iama, o FCI priimti sprendimai neturi viršenybes prieš Lietuvos Respublikoje galiojancius nacionalinius teises aktus, kadangi FCI priimami dokumentai nelaikytini tarptautinemis sutartimis. Atsi˛velgiant i tai, bet kokie reikalavimai, kuriuos savo nariams privaloma forma nustatytu LKD, turi buti suderinami su Lietuvos Respublikos teises aktu reikalavimais ir ju nepa˛eisti. Nors LKD teigia, kad valstybeje nesant aiškaus tam tikru teisiniu santykiu reguliavimo, tai yra palikta savireguliacijai, taciau LKD nustatytas draudimas yra paremtas Lietuvos Respublikoje teisines galios neturinciais tarptautines nevyriausybines organizacijos priimtais sprendimais. Istatymu leidejo valia buvo sukurti palankia aplinka verstis prekybos šuniukais ukine veikla Lietuvos Respublikoje, todel Pareiškejos teiginys, jog Lietuvos Respublikos teises aktai nenustato leidimo šuniukais prekiauti parduotuvese, laikytinas klaidingu ir atmestinu. Taigi pagrindo, netaikyti kolizijos taisykles, nustatytos FCI Statuto 9 straipsnio c punkte, nera. Atsakove taip pat pa˛ymi, kad šio ginco dalykas nera LKD nuostatu atitikties kitiems nei Konkurencijos istatymas teises aktams vertinimas.

Nepagristi yra Pareiškejos argumentai, kad LKD kaip FCI nare savo veikloje turi vadovautis FCI priimtais dokumentais, todel savo nariams privalo taikyti imperatyvia nuostata, draud˛iancia perparduoti šuniukus su LKD dokumentais, t.y. komercini pardavima. LKD nariai, u˛siimantys kinologine veikla, vykdo ukine-komercine veikla - parduoda šuniukus. Taigi, tarp LKD nariu šuniuku veiseju bei ju pirkeju susikloste komerciniai prekybiniai santykiai, todel nepagristas Pareiškejos argumentas, jog LKD privalejo drausti savo nariams parduoti šuniukus perpardavejams, nes to reikalavo FCI nuostatos, draud˛iancios komercini šunu veisima, kadangi akivaizdu, kad LKD nedraude savo nariams vykdyti komercines veiklos - pardavineti šuniuku, o draude tik parduoti šuniukus, asmenims, kurie juos perparduoda. LKD savo sprendimais daranti itaka tokiai komercinei prekybos veiklai, neturejo teises savavališkai eliminuoti iš atitinkamos rinkos kitu esamu ar potencialiu šuniuku pardaveju, t.y. zooprekiu parduotuviu.

Konkurencijos tarybos nutarimu Pareiškeja pripa˛inta pa˛eidusi ne tik Konkurencijos istatymo

5 straipsnio 1 dali. bet ir šios dalies 3 punkta, draud˛ianti visus susitarimus, kuriais nustatomi tam tikros prekes gamybos ar pardavimo kiekiai, taip pat ribojama technine pa˛anga ar investicijos. Pagal Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 2 dali toks susitarimas laikomas ribojanciu konkurencija visais atvejais, t.y. ab initio. Vertinant LKD veiksmu atitikti Konkurencijos istatymo 5 straipsnio prasme, pakanka konstatuoti susitarimo fakta bei tiksla, nagrinejamu atveju - pardavimo kiekiu nustatyma, o jo neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas. Kadangi Pareiškeja šios KT nutarimo dalies negincija, darytina išvada, kad su Konkurencijos tarybos išvadomis del Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pa˛eidimo LKD sutinka, taigi sutinka ir su tam tikro neigiamo poveikio konkurencijai, atsiradusiu del jos priimtu sprendimu, buvimu.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Europos Teisingumo Teismas yra konstataves, jog konkurencija suponuoja tai, kad kiekvienas ukio subjektas privalo nepriklausomai apsispresti del savo elgesio. Sprendimas netiekti šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais i parduotuves ar kitiems perpardavejams, veislynu buvo priimtas ne savarankiškai, o LKD valdymo organu sprendimu pagrindu, kuriais LKD per ivairius kontroles mechanizmus gali daryti ir realiai daro itaka šuniuku veisimo ukinei veiklai bei ja besiverciantiems ukio subjektams. Toks susitarimas pagal savo tiksla sieke riboti konkurencija, tokiu atveju, pagal Europos Teisingumo Teismo praktika, nebereikia nustatineti susitarimo realaus ar tiketino poveikio konkurencijai.

LKD priimtu sprendimu turinys ir objektyvus tikslai buvo tiesioginis konkurencijos suma˛inimas atitinkamoje rinkoje, nes tokiais sprendimais buvo u˛kirstas kelias konkurentams (zooprekiu parduotuvems bei kitiems perpardavejams) veikti rinkoje. Minetais draudimais, LKD taip pat u˛sitikrino, kad parduotuves ar prekiautojai nedarys LKD veisejams konkurencinio spaudimo. Šiuos aspektu nera svarbus Pareiškejos teiginiai, kad konkurencijos ribojimas yra ne˛ymus, nes pa˛eid˛ia tik vieno ukio subjekto, u˛siimancio prekyba gyvunais interesus. Atsakoves teigimu, draudimas nukreiptas ne prieš konkretu subjekta II „Terra Animalis“, o i neapibre˛ta subjektu rata, t.y. visus ukio subjektus, kurie u˛siima ar gali u˛siimti šuniuku perpardavimu, kadangi nustatyta, jog prekyba gyvunais augintiniais Lietuvos Respublikoje verciasi ne vienas ukio subjektas II „Terra Animalis“, o 31 imone. Nagrinejami LKD veiksmai vertintini kaip kolektyvinis atsisakymas tiekti prekes, t.y. šuniukus su LKD išduotais kilmes dokumentais, esamiems ar potencialiems šuniuku perpardavejams, ir toks kolektyvinis sprendimas yra taikomas visiems LKD nariams, kuriems jo nesilaikant gali atsirasti neigiamos pasekmes. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad LKD veiksmai apribojo veisejams laisve savarankiškai pasirinkti rinkoje igyvendinama politika, ir tuo budu visiškai eliminavo ju tarpusavio konkurencija, taip pašalinant galimybe parduotuvems ar kitiems perpardavejams isigyti šuniuku su LKD išduotais dokumentais, o iš galutiniu pirkeju atimant galimybe palyginti skirtingu veisliu ar tos pacios veisles, taciau iš skirtingu veislynu tiekiamu šuniuku kainas. Draudimas buvo igyvendintas, kadangi LKD galejo savo narius, nesilaikancius tokios nuostatos, pašalinti iš draugijos. Taigi nesant tokio susitarimo, veislynai galetu konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais potencialiais ar esamais rinkos dalyviais.

Atsakove taip pat pabre˛ia, kad kuo didesne draud˛iamo susitarimo dalyviu rinkos galia, tuo tokio susitarimo poveikis konkurencijai rinkoje yra ˛alingesnis. Kadangi LKD u˛ima virš 90 procentu atitinkamos rinkos dalies, neabejotinai LKD sprendimai reikšmingai ribojo ar galejo riboti konkurencija rinkoje. Konkurencijos proceso esme - laisve pasirinkti, su kuo nori bendradarbiauti, taigi LKD veisejams kolektyviai susitarus atsisakyti šios savo teises ir ivesti tam tikras taisykles kitiems, konkurencija ribojama savaime. Nutarimu konkurentais pripa˛inti veisejai bei perpardavejai, taciau nustatyta, kad LKD, kaip veisejus vienijanti asociacija, savo sprendimais daro itaka šiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ar galintiems potencialiai veikti konkurentams. Pagal Konkurencijos istatymo 3 str. 10 dali ukio subjektu asociaciju sprendimai Konkurencijos istatymo prasme laikomi tokiu pat susitarimu kaip ir ukio subjektu sudarytos sutartys ar suderinti veiksmai, todel jeigu asociaciju sprendimas riboja ar gali riboti konkurencija rinkoje, jam neabejotinai taikomos konkurencijos teises normos, reglamentuojancios draud˛iamus susitarimus.

Neapgristi yra ir Pareiškejos argumentai, kad nagrinejamu atveju neteisingai buvo nustatyta atitinkama rinka, kadangi ji nustatyta vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 (ˇin.. 2000. Nr. 19-487) bei Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 5 dalimi. Pagrindinis kriterijus apibre˛iant atitinkamas rinkas yra paklausos pakeiciamumo ivertinimas. Kadangi KT nagrinejamu atveju nustate, jog iš esmes šuniukai su LKD išduotais kilmes dokumentais neturi artimu pakaitalu, tad ir paklausos pakeiciamumo nera. Šuniukai su LKD išduotais kilmes dokumentais pagal savo savybes pranoksta kitus šuniukus, tik tokie šuniukai gali dalyvauti parodose, var˛ybose, med˛ioklese ir tik tokie šunys gali buti veisiami, ir ju palikuonys gali gauti kilmes sertifikatus, minetu šuniuku pardavimo kaina 2-3 kartus didesne negu šuniuku be LKD išduotu kilmes dokumentu. Pirkejai negali ˛ymiai paveikti vyraujanciu šuniuku su kilmes dokumentais kainu ir kitu pardavimo salygu, nes del aukšciau išvardintu prie˛asciu šuniuku su kilmes dokumentais negali pakeisti šuniukais be kilmes dokumentu. LKD nariu šuniuku kainai lemiamos itakos neturi ir kitu veiseju veisiamu šuniuku kaina, kadangi šuniukai su LKD kilmes dokumentais priklauso FCI ir turi geresnes veisimo ir pardavimo galimybes. Tai, jog šuniukai su išduotais LKD dokumentais del savo savybiu laikytini nepakeiciamais šuniukais su kitais kilmes dokumentais ar šuniukais be kilmes dokumentu, be kita ko, patvirtina ir pati LKD. Tik LKD yra vienintele Lietuvos atstove FCI strukturoje, tad veisejams norint gauti tarptautini pripa˛inima, jie turi rinktis naryste LKD.

Pareiškeja klaidingai nurodo, kad KT neanalizavo to, ar yra kitu tarptautiniu asociaciju, kuriu išduoti kilmes dokumentai taip pat garantuoja šunu savininkui, kad šuo atitinka tai veislei keliamus reikalavimus, kadangi šiu asociaciju reikšme, remiantis LKD prezidentes paaiškinimais, yra vertinama nutarimo 5.1. dalyje, apibre˛iancioje prekes rinka. Pa˛ymetina, kad pati LKD pripa˛ista, jog LKD nepriklausanciu veiseju šuniukai net ir su kilmes dokumentais nelaikytini konkurentais LKD nariams, todel darytina išvada, kad LKD prekes rinkos apibre˛imas yra netikslus, klaidingas bei per platus, nes i prekes rinka itraukiamos tos prekes, kurios nera ir negali buti tinkamais pakaitalais viena kitai.

Atsakoves teigimu, Pareiškeja nepagristai reikšmingais kriterijais geografinei rinkai apibre˛ti pripa˛ista paklausos pakeiciamumo kriteriju bei kainos faktoriu, kadangi darydama prielaida, jog egzistuoja realios galimybes ive˛ti šuniukus su FCI pripa˛istamais kilmes dokumentais iš kitu valstybiu ir ju pardavimo kaina nera labai skirtinga, nepateike jokiu tai patvirtinanciu irodymu, o hipotetine prielaida negali buti vertinama apibre˛iant geografine rinka. Ir atvirkšciai, bylos med˛iaga patvirtina, kad tos pacios veisles šuniuko kaina Lietuvoje ir u˛sienio valstybes veislyne gali skirtis vidutiniškai 2-3 kartus (priklausomai nuo veisles), ar net ir daugiau kartu. Atmestinas ir Pareiškejos argumentas del laisvo prekiu judejimo Europos Sajungos erdveje apibre˛iant geografine rinka, kadangi remiantis šiuo argumentu praktiškai ne vienos prekiu geografines rinkos apskritai nebutu imanoma apibre˛ti kaip nacionalines, kadangi praktiškai visoms prekems Europos Sajungoje taikomas laisvas judejimas. Taip pat atkreipiamas demesys, kad importo lygis, siekiantis apie 8 procentus per metus, laikytinas itin ma˛u ir nesuteikianciu pagrindo teigti, jog esant tokiam importo kiekiui geografine rinka turi buti bre˛iama placiau nacionaline valstybes teritorija. Europos Komisija 1992-02-17 sprendime Nr. 92/157/EEC (UK Agricultural Tractor Registration Exchange) geografine rinka pripa˛ino nacionaline Jungtines Karalystes rinka, nors buvo nustatyta, kad daugiau nei 50 procentu visu šalyje parduodamu traktoriu buvo ive˛ami iš kitu Europos Sajungos valstybiu. Itakos Konkurencijos tarybos apibre˛tai geografinei rinkai neturi ir Pareiškejos prie bylos pateikta FCI statistika, atspindinti šuniuku su FCI pripa˛istamais kilmes dokumentais skaiciu FCI šalyse narese, kadangi šie duomenys tiesiog parodo, kiek kokioje šalyje parduodama šuniuku su FCI kilmes dokumentais, taciau nepagrind˛ia to fakto, kad geografine rinka yra platesne nei nacionaline.

Atsakove taip pat nurodo, kad atitinkamos rinkos apibre˛imas konkurencijos teiseje nera savitikslis dalykas, jis priklauso nuo siekiamu tikslu (Pranešimo del atitinkamos rinkos 10 p.). Todel butinybe tiksliai apibre˛ti atitinkama rinka priklauso nuo itariamo pa˛eidimo pobud˛io. Tais atvejais, kai net ir tiksliai neapibre˛us atitinkamos rinkos galima ivertinti konkurencijos taisykliu pa˛eidimo buvima ar jo nebuvima, o išvada del pa˛eidimo buvimo ar nebuvimo nesikeistu net ir kitaip apibre˛us atitinkama rinka, nera butinybes tiksliai apibre˛ti atitinkamos rinkos.

Nors LKD teigimu ji riboja ne visus perpardavimo budus, o tik tuos. kurie kenkia šuniuku psichinei buklei, bylos nagrinejimo metu u˛fiksuota, kad LKD draud˛ia bet koki šuniuku perpardavinejima ir toleruoja tik pardavima tiesiai iš veislyno. Tai sudaro pagrinda pripa˛inti, kad LKD savo sprendimais iš atitinkamos rinkos sieke pašalinti visus LKD priklausanciu ukio subjektu esamus bei potencialius konkurentus.

Atsakant i Pareiškejos

argumentus del nepagristo atsisakymo taikyti Konkurencijos istatymo 6 str. nustatytas išimtis, Konkurencijos taryba pabre˛ia, kad pagal 6

str. 2 dali, pareiga irodyti, kad draud˛iamas susitarimas atitinka minetas salygas, tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi, t.y. LKD. Atsakoves teigimu, tariamas technines pa˛angos bei efektyvumo siekis veisejams draud˛iant parduoti šuniukus i parduotuves (del neva neigiamu laikymo salygu) niekaip negali pagristi LKD numatyto besalygiško draudimo parduoti šuniukus bet kokiems perpardavejams. Be to, Konkurencijos taryba aiškiai nurode, kad visi tvirtinimai apie efektyvuma turi buti pagristi taip, kad galima butu patikrinti: a) deklaruojamo efektyvumo pobudi, b) ryši tarp susitarimo ir efektyvumo, c) kiekvieno deklaruojamo efektyvumo tikimybe ir dydi, bei d) kaip ir kada kiekvienas deklaruojamas efektyvumas galetu buti pasiektas. Taciau Pareiškeja šiu aplinkybiu neirode. Atsiliepime taip pat pa˛ymima, kad Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba vykd˛iusi kelis tyrimus del galimu šuniuku laikymo salygu parduotuvese pa˛eidimo, ne vienu atveju pa˛eidimu nekonstatavo. Atsi˛velgiant i tai, privatus ukio subjektas, t.y. LKD, neturi pagrindo imtis konkurencija ribojanciu veiksmu, remdamasi tariamu gyvunu geroves u˛tikrinimo siekiu.

Pareiškeja taip pat neirode, jog šuniukus parduodant perpardavejams del to pablogeja šuniuku savybes, taigi neirode, kad LKD apribojus galimybes jos nariams parduoti šuniukus perpardavejams, vartotojai, pirkdami šuniukus tiesiai iš LKD nariu, isigis geresnes kokybes šuniukus. Net ir nustacius, kad tiesiai iš LDK nariu perkami šuniukai geresnemis savybemis, tai neatitinka vartotoju naudos kriterijaus, kuris pagal Komisijos komunikata del Sutarties 101 str. 3 d. taikymo gairiu (toliau – ir Gaires) 85 punkta, turi bent jau kompensuoti vartotojams jiems sukelta kiekviena esama ar galimai neigiama poveiki del konkurencijos ribojimo. Grynasis susitarimo poveikis tu vartotoju, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paliecia susitarimas, at˛vilgiu turetu buti bent jau neutralus. Jei tokiu vartotoju padetis del susitarimo pablogeja, vadinasi, netenkinama antroji Sutarties 101 str. 3 d. salyga. Atsakoves teigimu, del LKD draudimo, galutiniu vartotoju patiriama ˛ala nusveria galimus vartotoju geroves kelimo po˛ymius.

Gairiu 75 punkte nustatytas apribojimu butinumo salygos vertinimo testas reikalauja, kad efektyvumas butu budingas tam susitarimui ta prasme, kad nebutu kitu ekonomiškai ivykdomu ir ma˛iau ribojanciu priemoniu efektyvumui pasiekti. Tai vertinant butina atsi˛velgti i verslo aplinka bei rinkos salygas, kurioje ukio subjektai veikia. Noredama pasinaudoti išimtimi, susitarimo šalis turi paaiškinti ir irodyti, kodel tokios matomai realios ir ma˛iau ribojancios susitarimo alternatyvos butu ma˛iau efektyvios. Konkurencijos tarybos nuomone, LKD pasirinktas sprendimas siekiant minetu tikslu, t.y. draudimas parduoti šuniukus perpardavejams ir tokiu budu kliuciu u˛siimti komercine veikla sudarymas kitiems ukio subjektams, yra neadekvatus ir neproporcingas. Tyrimo metu nebuvo pateikta jokiu irodymu, patvirtinanciu, jog draudimas šuniukus tiekti visiems perpardavejams nepriklausomai nuo šuniuku laikymo salygu yra butinas, kodel yra nepakankamos ma˛iau konkurencija ribojancios priemones, kuriomis butu galima u˛tikrinti LKD nurodytus tikslus, susijusius su parduodamu šuniuku gerove. LKD visiškai nevertino galimybes, jog šuniukus perpardavejai galetu pardavineti ir ne parduotuvese. Taigi, laikytina, kad ši išimties salyga taip pat nera tenkintina.

Konkurencijos apribojimo rinkoje salyga grind˛iama nepagristai Pareiškejos išplesta atitinkama rinka, del ko LKD rinkos dalis tampa visiškai ne˛ymi, ir ši salyga tenkintina. Taciau Atsakoves teigimu, nutarime atitinkama rinka apibre˛ta objektyviai, o kadangi LKD vienijami veislynai, veisejai bei kiti juridiniai asmenys, u˛ima virš 90 procentu šios rinkos, Draugijos priimtu sprendimu poveikis konkurencijai negali nedaryti itakos didelei atitinkamos rinkos daliai. Vien tai leid˛ia teigti, kad nera tenkinama ketvirtoji išimties salyga. Del minetu LKD sprendimu atitinkamoje rinkoje visiškai eliminuojama konkurencija tarp LKD nariu del šuniuku pardavimo perpardavejams, o tai salygoja, kad kiti ukio subjektai neturedami iš kur isigyti šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais ir negaledami vykdyti prekybos veiklos, yra visiškai eliminuojami iš rinkos.

Atsakove pabre˛ia, kad Pareiškeja neirode, kad LKD sprendimai Konkurencijos tarybos nutarime pripa˛inti prieštaraujanciais Konkurencijos istatymo 5 straipsniui, atitinka Konkurencijos istatymo 6 str. nustatytus išimties reikalavimus, kadangi jos argumentai yra ne kas kita kaip teoriniai, deklaratyvus samprotavimai, nepagristi jokiais irodymais.

Treciasis suinteresuotas asmuo – individuali imone ,,Terra Animalis“(toliau – ir Imone) atsiliepimu i Pareiškejos skunda (b.l. 127-137) praše ji atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime nurodant, kad Pareiškejos pateiktas teisinis savo subjektiškumo bei teisines atsakomybes vertinimas yra nepagristas, visu pirma del to, kad Draugija savo juridine forma yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijos asociacija, kuriai galioja visi Lietuvos Respublikos teises aktai, taigi ir Konkurencijos istatymas, nustatantis atitinkamus draudimus ir pasekmes, kylancias subjektams, nesilaikantiems tu draudimu. Remiantis Konstitucijos 29 straipsnyje itvirtintu asmenu lygybes prieš istatyma principu, nera pagrindo konkurencijos teises normas taikyti atsi˛velgiant i Pareiškejos veiklos tikslus, kuriuos ji ivardija kaip ,,visuomenei naudingus“. Konkurencijos istatymo 5 str. 4 dalis bei Konkurencijos istatymo 6 straipsnis nustato konkrecias ir apibre˛tas išimtis, kada savo pobud˛iu draud˛iami susitarimai nelaikytini draud˛iamais, taciau Pareiškejas savo ,,subjektiškumu“, veikdamas kaip visuomenines naudos siekejas, šiu reikalavimu, eliminuojanciu atsakomybe sudarius draud˛iama susitarima, atitikimo neirode, todel apeliacijos i Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu konvencijos numatyta teise jungtis i asociacijas, nera šios bylos dalykas. Pa˛ymima, kad Atsakove nenagrinejo bei neturi kompetencijos nagrineti Pareiškejos veiklos teisetumo, veiklos ribojimo galimumo bei kitu veiklos aspektu. U˛ KT nustatyta pa˛eidima atsakomybe numatyta visiems neišskiriant nei asociaciju, nei viešuju istaigu, nei valstybes imoniu, nepaisant ju tikslu, pelno gavimo ar naudos visuomenei. Tas pats istatymu nustatytu draudimu pa˛eidimas, padarytas skirtingos teisines formos juridiniu asmenu, negali buti vertinamas remiantis skirtingais pagrindais, kadangi Konkurencijos istatymas išimciu juridines formos at˛vilgiu nenumato, istatyme laikomasi visu lygybes prieš istatyma principo.

Faktines situacijos neatitinka Pareiškejos teiginiai, kad Konkurencijos istatymo pa˛eidima salygojo ta aplinkybe, jog FCI yra ,,ipareigojusi“ priimti istatyma pa˛eid˛iancius vidinius dokumentus, kadangi FCI nuostatuose nera numatytas draudimas parduoti šuniukus perpardavinetojams, nuostatu 8 punkte tiesiog nustatyta, kad prekiautojams šunimis ir komerciniams šunu veisejams neleid˛iama verstis veisimo veikla FCI valstybeje nareje. Todel Pareiškejos pasirinktas FCI

8 punkto nuostatos igyvendinimas, nustatant draudima parduoti šuniukus parduotuvems, laikytinas LKD interpretacija, kuri prieštarauja nacionaliniams teises aktams, t.y. Konkurencijos istatymui, todel pagal FCI nuostatus toks draudimas negali buti taikomas. Tretysis asmuo nesutinka, kad šuniuku pardavimas parduotuveje atims galimybe pirkejui tureti sveika šuni, kadangi šis argumentas niekuo nepagristas, o kompetentingos institucijos nera nustaciusios pa˛eidimu del galiojanciu teises aktu reikalavimu prekybos gyvunais vietose. Prekyba gyvunais augintiniais teises aktais nera u˛drausta, todel Pareiškejos argumentais, kuriais ji grind˛ia priimta draudima, vertinti kritiškai, kaip neturintys nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tretysis asmuo sutinka su Atsakoves pozicija, kad Pareiškeja u˛ima 90 procentu veisliniu šunu rinkos, tuo tarpu kiti - neveisliniai šunys sudaro visiškai atskira rinka.

Nepagristas Pareiškejos argumentas, kad draudimas perparduoti šuniukus tiesiogiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teises aktams, kadangi konkreciu taisykliu, kurios reglamentuotu šuniuku pardavima, Lietuvos Respublikoje nera. Imones teigimu, šiuo metu jokiu teises aktuose nustatytu ipareigojimu/draudimu nera, rinka yra laisva, Konstitucijos 46 straipsnis u˛tikrina sa˛ininga prekiu konkurencija. Kadangi prekiauti gyvunais parduotuvese teises aktai leid˛ia, parduotuves gyvunu prekybai yra tinkama vieta. Treciojo asmens nuomone, ,,nekomercinis tikslas“, kuri deklaruoja Pareiškeja, negali buti viršesnis u˛ istatymu nustatytus reikalavimus, t. y. asociacija negali pateisinti istatymu nesilaikymo turedama atitinkamus tikslus, kadangi Asociaciju istatymas ipareigoja asociacijas laikytis teises aktu.

II ,,Terra Animalis“ taip pat nesutinka su Pareiškejos argumentais, kad nera irodyta, jog priimtas sprendimas buvo priimtas siekiant riboti konkurencija, o be to LKD kaip juridinis asmuo niekada neprekiavo šuniukais, ji tik vienija šunu myletojus. Atsiliepime pa˛ymima, kad Pareiškeja priimdama toki sprendima tiesiogiai dare itaka savo nariams del parduotuviu boikoto, o šio draudimo nesilaikantiems nariams buvo nustatytos atitinkamos sankcijos - pašalinimas iš LKD. Taigi tikslas, kad veisliniais šunimis nebutu prekiaujama parduotuvese, buvo išreikštas aiškiai, kaip ir jo laikymosi mechanizmas. Nesuprantamas Pareiškejos teiginys, kad šunu veiseju tikslas yra ne prekiauti šuniukais, bet juos perleisti asmenims, kurie juos augintu“, kadangi nustatyta, jog veisejai šuniukus perleid˛ia atlygintinai, ir tai nesiskiria nuo pardavimo. Niekuo nepagristas yra ir Pareiškejos teiginys, kad veislynai nelaikytini verslo subjektais, siekianciais pelno, todel jie negali buti sutapatinami su gyvunu perpardavinetojais, kuriu tikslas yra pelno gavimas. Nuo to nepriklauso teisinis Pareiškejos elgesio vertinimas, kadangi LKD u˛drausta šuniuku prekyba parduotuvese, o tai nepriklausomai nuo susitarimo tikslu, vien savo turiniu yra draud˛iamas susitarimas konkurencijos teises prasme.

Atsiliepime nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, koks nagrinejamu atveju yra atitinkamos rinkos apibre˛imas, t.y. ar Pareiškejos apibre˛ta, ar Atsakoves apibre˛ta rinka, tiek vienu, tiek kitu atveju gincijamas susitarimas neabejotinai riboja konkurencija bet kurioje iš nurodytu rinku, nes juo yra nustatomas tam tikros prekes (šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais) nulinis pardavimo kiekis (šuniuku perpardavejai yra eliminuojami iš rinkos), ir todel toks susitarimas negalioja nuo jo sudarymo momento, be to, yra draud˛iamas. Tai, ar rinka, kurioje sudarytas minetas draud˛iamas susitarimas, yra didesne, ar ma˛esne, lemia tik Konkurencijos istatymo pa˛eidimo masta, taciau nedaro jokios itakos faktui, jog pa˛eidimas egzistuoja.

Kaip nepagristi nurodomi Pareiškejos argumentai, kad Atsakove netinkamai apibre˛e rinka, kadangi neteisingai nurodoma, jog nagrinejamu atveju prekes rinka yra visu šuniuku, o ne tik šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka. Šuniukai be kilmes dokumentu ir šuniukai su Pareiškejo išduotais kilmes dokumentais nera ir negali buti tarpusavyje pakeiciamos prekes, nes tik turintys kilmes dokumentus šuniukai gali dalyvauti parodose, var˛ybose, med˛ioklese ir tik tokie šunys gali buti veisiami, ir ju palikuonys gali gauti kilmes sertifikatus ir pan. Svarbiausias irodymas, jog šios prekes tarpusavyje yra nepakeiciamos, yra ˛enkliai didesne šuniuku su kilmes dokumentais kaina. Treciojo asmens teigimu, nagrinejamu atveju prekes rinka laikytina šuniuku su Pareiškejo išduotais kilmes dokumentais rinka. Visiškai nepagristas yra ir Pareiškejos teiginys, kad nagrinejamu atveju geografine rinka turetu buti Europos Sajungos ir Rusijos bei Baltarusijos teritorija. Teoriškai imanoma yra geografine rinka apibre˛ti kaip Europos Sajungos teritorija, taciau joje yra daug ma˛esniu, nacionaliniu prekiu rinku, kadangi kiekvienoje Europos Sajungos valstybeje nareje konkurencijos salygos šuniuku su kilmes dokumentais rinkoje del skirtingu teises aktu, pirkeju iprociu ir kitu prie˛asciu yra skirtingos. Todel galima konstatuoti, kad lygiagreciai egzistuoja tiek Europos Sajungos teritorijos, tiek ir Lietuvos teritorijos šuniuku su kilmes dokumentais rinka, kuri reikšminga nagrinejamu atveju. Geografine rinka turetu buti apibre˛iama kaip Lietuvos Respublikos teritorija dar ir del to, jog nors ir yra imanoma šuniukus su kilmes dokumentais importuoti iš u˛sienio valstybiu, taciau tai yra susije su papildomomis laiko ir pinigu investicijomis - kontaktu paieška, kalbos barjeru šalinimu, transportavimo ir logistikos sprendimu priemimu ir pan., ir del to šuniukai su kilmes dokumentais iš u˛sienio valstybiu sudaro šuniukams su kilmes dokumentais iš Lietuvos tik potencialia konkurencija. Kadangi suniukai, išveisti Lietuvoje, pagrinde konkuruoja tik nacionalineje rinkoje (tarpusavyje), todel šiuo atveju, kai yra nustatytas draud˛iamas susitarimas, ribojantis konkurencija tokiu šuniuku pardavimo rinkoje, atitinkama rinka turi buti apibre˛iama kaip nacionaline rinka.

Treciasis suinteresuotas asmuo pa˛ymi, kad Konkurencijos istatymo 6 str. numatytos išimties salygos, kurias Pareiškeja prašo taikyti jos at˛vilgiu, taikomos draud˛iamiems susitarimams kaip tokiems, t.y. išimtis pritaikoma tik nustacius, kad savo esme susitarimas yra draud˛iamas pagal Konkurencijos istatymo 5 straipsni. Taigi Pareiškeja, reikalaudama taikyti išimti, pripa˛ista, kad draudimas prekiauti šuniukais parduotuvese atitinka Konkurencijos istatymo 5 straipsnyje ivardintas draud˛iamo susitarimo salygas. Konkurencijos istatymo 6 str. išimti leid˛ia taikyti tik, kai skatinama technine pa˛anga, t.y. tam tikras veiksmas daro tam tikros prekes kokybe geresne, nei buvo. Taciau Pareiškeja nurodo, kad šuns buvimas parduotuveje ,,neprisideda“ prie šuniuko kokybes skatinimo, taciau jokiu irodymu del to, kad šuniukus parduodant bet kur, tik ne parduotuvese, skatinama ju pa˛anga, progresas, gereja veisle, Pareiškejas nepateike. Taip pat nurodoma, kad LKD nustatytu draudimu, apribojamos vartotoju galimybes jiems patogioje vietoje ir laiku išsirinkti namini gyvuna- šuni, o tai nesudaro naudos vartotojams.

Teismo posedyje Pareiškejos atstovai palaike skunda ir praše ji tenkinti. Taip pat nurode, kad teismui pripa˛inus Lietuvos kinologu draugija pa˛eidus Konkurencijos istatymo nuostatas, suma˛inti nutarimu paskirta bauda.

Atsakoves atstovas su skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.

Treciojo suinteresuoto asmens atstove palaike atsiliepime išdestyta pozicija ir praše skunda atmesti.

Skundas atmestinas.

Gincas byloje yra kiles del Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – ir KT, Atsakove, Taryba) 2010-04-01 nutarimo Nr. 2S-9, kuriuo pripa˛inta, kad Lietuvos kinologu draugija (toliau – ir Pareiškeja, LKD) nustatydama draudima savo nariams parduoti šuniukus su LKD išduotais dokumentais fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, pa˛eide Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies bei šios dalies 3 punkto reikalavimus, todel jai paskirta 32 300 (trisdešimt dvieju tukstanciu triju šimtu) litu bauda ir ipareigota ši pa˛eidima, jei jis tesiamas, nutraukti, taip pat kuriuo Pareiškeja ipareigota panaikinti LKD Šunu veisimo nuostatuose numatyta reikalavima veisejams per viena menesi nuo šuniuko perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniuko perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas, teisetumo ir pagristumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-03-13 ir 2008-04-16 Konkurencijos taryboje buvo gautas II ,,Terra Animalis” prašymai, kuriuose nurodoma, kad Draugija savo internetiniame puslapyje viešai išplatino draudima pardavineti šuniukus su LKD išduotais kilmes dokumentais parduotuvese, taip pa˛eisdama Konkurencijos istatymo nuostatas (KT byla, I t., b.l. 21-24, 26-28). 2008-06-27 Konkurencijos taryboje gautas II ,,Terra Animalis” prašymas išnagrineti Lietuvos kinologu draugijos veiksmu draud˛iant pardavineti šuniukus su LKD dokumentais parduotuvese atitikima LR Konkurencijos istatymo 5 str. nuostatoms (KT byla, I t., b.l. 73).

Konkurencijos tarybos 2008-07-10 nutarimu Nr. 1S-96 buvo pradetas tyrimas del Lietuvos kinologu draugijos veiksmu atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos

istatymo (toliau – ir KI) 5 straipsnio reikalavimams (KT byla, I t., b.l. 86). Tyrimas buvo pratestas Konkurencijos

tarybos 2008-12-04 nutarimu Nr. 1S-172 (KT byla, II t., b.l. 33), 2009-03-05 nutarimu Nr. 1S-37 (KT byla, II t., b.l. 334, 2009-06-04 nutarimu Nr. 1S-81 (KT byla, II t., b.l. 66) ir Konkurencijos tarybos 2009-09-10 nutarimu Nr. 1S-142 (KT byla, II t., b.l. 70).

Tyrimas baigtas priemus skund˛iama Konkurencijos tarybos 2010-04 –01 nuarima Nr. 2S-9, kuriame konstatuota, kad LKD nustatydama draudima savo nariams parduoti šuniukus su LKD išduotais dokumentais fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, pa˛eide Konkurencijos istatymo 5 straipsnio

1 dalies bei šios dalies 3 punkto reikalavimus, u˛ tai jai paskirta 32 300 (trisdešimt dvieju tukstanciu triju šimtu) litu bauda ir nustatytas ipareigojimas pa˛eidima, jei jis tesiamas, nutraukti. Pareiškeja taip pat ipareigota panaikinti LKD Šunu veisimo nuostatuose numatyta reikalavima veisejams per viena menesi nuo šuniuko perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniuko perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (KT byla, III t., b.l. 34-44).

Nesutikdama su Konkurencijos tarybos nutarimus, Pareiškeja padave teismui skunda (b.l. 82-96) prašydama ji panaikinti kaip neteiseta ir nepagrista. Skunde nurodoma, kad Atsakove neatsi˛velge i Pareiškejos kaip asociacijos statusa bei subjektiškuma, jos siekiamus tikslus, neirode, kad del LKD draudimu buvo ribojama konkurencija ir kad jie turejo kolektyvinio boikoto po˛ymiu, neteisingai apibre˛e atitinkamos prekes rinka bei prekes geografine rinka, nepagristai Pareiškejos at˛vilgiu netaike Konkurencijos istatymo 6 str. numatytos išimties.

Byloje esanciais duomenimis nustatyta, kad 2007-10-24 vykusio LKD tarybos posed˛io protokole u˛fiksuotas priminimas LKD nariams, kad „<...> draud˛iama pardavineti šuniukus su kilmes dokumentais parduotuvese” (8 p.) (KT byla, I t., b.l. 148-149 ).

Kaip matyti iš 2008-01-29 LKD tarybos posed˛io protokolo (3 p.) šiame posedyje buvo svarstytas šuniuku pardavinejimo parduotuvese klausimas, nurodant, kad FCI laikosi aiškios pozicijos — šuniukai su FCI šaliu kilmes dokumentais negali buti pardavinejami parduotuvese. LKD yra FCI nare ir privalo laikytis FCI nuostatu todel nutraukia bendradarbiavima su organizacijomis, pardavinejanciomis parduotuvese šuniukus, taip pat laiko netinkama priimti parama iš šiu organizaciju (KT byla, I t., b.l. 152-153).

2008-04-12 vykusioje LKD konferencijoje buvo vienbalsiai nutarta - patvirtinti LKD pozicija netoleruoti šuniuku perpardavinejimo - tiek parduotuvese, tiek kitais budais (protokolo 3 punktas). Taip pat patvirtinti

LKD Šunu veisimo nuostatai (isigalioje nuo 2008-07-01) (KT byla, I t., b.l. 109-115), kuriuose imperatyviai itvirtinama

šunu veisejo prievole jokia forma neperduoti šuniuku fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti (4.3.10 p.), bei prievole realizavus šuniukus per dvi savaites nuo perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniuku perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (4.3.11, 13.3 p.). Jei veisejas parduoda savo šuniukus fiziniams ir

(ar) juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, LKD veisejas netenka veisimo teises 3 metams(14.1.3 p.) (KT byla, I t., b.l. 156-160).

LKD konferencijoje, vykusioje 2009-04-18 buvo patvirtinti nauji Šunu veisimo nuostatai (isigalioje nuo 2009-05-01), kuriu

4.3.9. p. itvirtintas draudimas jokia forma neperduoti šuniuku fiziniams ir

(ar) juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, o realizavus šuniukus per 1 menesi nuo perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniuku pardavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (4.3.10. p.). (KT byla, II t., b.l. 97-104).

 Tyrimo metu, taip pat nustatyta, jog LKD sprendimas, kuriuo vadovaujantis Draugijos nariams „Draud˛iama pardavineti šuniukus su LKD dokumentais parduotuvese”, buvo viešai skelbiamas LKD internetiniame tinklalapyje www.kinologija.lt, o taip pat ir vokieciu dogu savininkams skirtame interneto tinklalapyje http://greatdane.lt/Skelbimai/Demesio! (KT byla, I t., b.l. 23, 63-67, 88-91).

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2008-02-20 vykusio LKD tarybos posed˛io metu del grubaus LKD tarybos nutarimo netarpininkauti darant eksportinius Baltarusijos kinologu sajungos kilmes dokumentus šuniukams, del kuriu da˛niausiai kreipdavosi II „Terra Animalis”

valdomo „KIKA” parduotuviu tinklo klientai buvo suspenduota LKD tarybos nariu K. B. ir N. Z. veikla taryboje (3

p.), kadangi jos atstovaudamos Lietuvos kinologu megeju sajunga, oficialiai susitarusios su ,,KIKA” vadovybe del tarpininkavimo gaunant eksportinius šuniuku dokumentus iš Baltarusijos, padare rimta ˛ala Draugijos tarybos bei pacios Draugijos ivaizd˛iui, kadangi LKD, o taip pat ir jos nariai, turi laikytis FCI nuostatos netoleruoti šuniuku pardavinejimo parduotuvese (KT byla, I t., b.l. 154-155). 2008-04-12 vykusios Draugijos konferencijos metu buvo nuspresta K.

B. ir N. Z. pašalinti iš tarybos nariu (KT byla, I t., b.l. 156-160).

Nagrinejamoje byloje gincijamas Konkurencijos tarybos nutarimas yra priimtas Lietuvos kinologu draugijos at˛vilgiu.

Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 4 dalis pateikia ukio subjekto savoka. Jais laikomi imones, ju junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), istaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ukine veikla Lietuvos Respublikoje arba kuriu veiksmai daro itaka ar ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka ukinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 10 dalis susitarima apibre˛ia kaip bet kuria forma (raštu ar ˛od˛iu) dvieju ar daugiau ukio subjektu sudarytas sutartis arba ukio subjektu suderintus veiksmus, iskaitant bet kurio ukio subjektu junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovu priimta sprendima. Konkurencijos istatymo 5 straipsnyje numatytas konkurencija ribojanciu susitarimu draudimas. Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencija arba kurie riboja ar gali riboti konkurencija, yra draud˛iami ir negalioja nuo ju sudarymo momento.

Pa˛ymetina, kad pagal Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 4 dali ukio subjektu laikomos ne tik imones, bet ir ju junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), istaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ukine veikla Lietuvos Respublikoje arba kuriu veiksmai daro itaka ar ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka ukinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Sistemiškai ivertinus šias nuostatas, galima daryti išvada, kad Konkurencijos istatymas, be dvieju ar daugiau ukio subjektu sudarytu draud˛iamu susitarimu, draud˛ia ir konkurencijos teise pa˛eid˛iancius ukio subjektu asociaciju sprendimus. Atsi˛velgiant i tai, Atsakove pagristai konstatavo, kad LKD laikytinas ukio subjektu junginiu, turinciu galimybe daryti itaka jos nariams - ukio subjektams, veikiantiems veisliniu šuniuku su LKD išduotais dokumentais pardavimo rinkoje. Šias išvadas patvirtina tyrimo metu nustatyti duomenys. Lietuvos kinologu draugija yra pagal Lietuvos Respublikos asociaciju istatyma (toliau -Asociaciju istatymas) 1992 m. isteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilines atsakomybes viešasis juridinis asmuo (LKD istatu

1.1 punktas), kurio tikslas - vienyti kinologijos megejus, koordinuoti LKD nariu veikla, atstovauti LKD nariu interesams, juos ginti ir tenkinti kitus viešuosius interesus (LKD istatu 1.3 punktas).

Asociacija, igyvendindama savo tikslus ir u˛davinius, vadovaujasi savo istatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Asociaciju ir kitais istatymais bei teises aktais, taip pat FCI dokumentu reikalavimais (LKD istatu 1.8 punktas) bei tvarko Lietuvos šunu veisles knyga (2.4.1 punktas), išduoda šunu kilmes liudijimus (2.4.2 punktas), nustato šunu veisimo principus (2.4.4. punktas). LKD taip pat organizuoja oficialius tarptautinius ir nacionalinius kinologinius renginius (cempionatus, parodas, var˛ybas, bandymus, seminarus, kursus, apmokymus ir pan.) (2.4.8 punktas), koordinuoja savo nariu veikla kinologijos srityje (2.4.16 punktas) ir kt. Draugijos istatai numato, jog LKD nariais gali buti juridiniai asmenys - sajungos, asociacijos, bendrijos, kinologiniai centrai, klubai bei kitos kinologines organizacijos, iregistruotos ir veikiancios Lietuvos Respublikos teises aktu nustatyta tvarka, kuriu istatai neprieštarauja LKD istatams (3.1 punktas). Šie juridiniai asmenys jungia šunu savininkus, kurie veisia ar gali veisti grynaveislius šunis (jei tik jiems nuosavybes teise priklauso kale) bei šunims susilaukus palikuoniu (šuniuku) juos parduoda. LKD nariai (klubai, o taip pat ir ju nariai) privalo laikytis istatu ir vidaus taisykliu (4.3 punktas), o nesilaikymo atveju (tiek istatu, tiek kitu galiojanciu Konferencijoje priimtu LKD dokumentu reikalavimu, jei tai kenkia LKD ar jos nariu interesams), nariai gali buti šalinami iš Draugijos (3.6, 4.4 punktai). Taip pat nustatyta (LKD istatu 1.9, 5.1, 5.2 ir

7.4 punktai), jog Draugija igyja teises aktu, LKD istatu reikalavimams bei veiklos tikslams neprieštaraujancias civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas igyvendina per savo valdymo organus: konferencija, taryba, kuria sudaro 9 nariai (prezidentas ir 8 konferencijoje išrinkti asmenys), ir prezidenta.Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Asociacija vienija 37 šunininkystes klubus, kurie apjungia šunu savininkus, asmenis, veisiancius grynaveislius šunis, taip pat asmenis, kurie neabejingi šunims (LKD vienija apie 90 procentu visu Lietuvos šunu veiseju), o Asociacija yra vienintele organizacija, turinti teise oficialiai atstovauti Lietuvos kinologams Tarptautineje kinologu federacijoje - did˛iausioje pasaulyje tarptautineje kinologu organizacijoje(KT byla, I t., b.l. 56, 75, 122).

Nagrinejamu atveju taip pat nustatyta, kad LKD veda Lietuvos šunu veisliu knyga ir vienintele išduoda kilmes dokumentus Lietuvos Respublikoje gimstantiems grynaveisliams šuniukams, taip pat išduoda eksportinius šuniuku kilmes dokumentus, juos perregistruoja (jei šuniukas atkeliauja iš kitos valstybes su eksportiniais dokumentais); ukio subjektas (veisejas), norintis veikti veisliniu šuniuku su LKD išduotais dokumentais pardavimo rinkoje, t. y. pardavineti šuniukus su LKD išduotais dokumentais, turi tapti LKD nariu.

Pagal LKD istatus, Draugija atlieka šias funkcijas: nustato šunu veisimo principus (2.4.4. punktas), koordinuoja savo nariu veikla kinologijos srityje (2.4.16. punktas). LKD istatuose nustatyta, jog LKD naryste pasibaigia jos bet kuriam nariui išstojus iš LKD, nesumokejus nario mokescio, ji pašalinus iš LKD, nutraukus LKD veikla ar ja likvidavus. LKD konferencija turi teise pašalinti bet kuri nari iš LKD, jei jis kenkia LKD ar jos nariu interesams (3.6. punktas). LKD istatu 4.3. punktas nustato, jog LKD nariai privalo laikytis šiu istatu ir vidaus taisykliu; jei narys nesilaiko istatu, galiojanciu Konferencijoje priimtu LKD dokumentu reikalavimu, jis šalinamas iš LKD nariu (4.4.1. punktas). LKD šunu veisimo nuostatuose Draugijai suteikti platus igaliojimai jos nariu at˛vilgiu.

Skyriuje, reglamentuojanciame nuobaudu skyrima, nustatyta, kad LKD veisejas netenka teises veisti 3 metams, t.y. jo šunu palikuonims LKD kilmes dokumentai nebus išduodami, jei jis parduoda savo šuniukus fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti (Šunu veisimo nuostatu 14.1.3 punktas). Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad LKD, pasinaudodama turimomis teisemis bei priemonemis sieke igyvendinti savo sprendimus, t.y., kad jos nariai laikytusi nustatytu draudimu ir netiektu šuniuku su LKD išduotais dokumentais parduotuvems, bei kitais budais nebendradarbiautu su parduotuvemis, bei igyvendino šiuos draudimus (KT byla, I t., b.l. 78-79).

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2008-02-20 vykusio LKD tarybos posed˛io metu buvo suspenduota dvieju LKD tarybos nariu veikla taryboje, o 2008-04-12 vykusios Draugijos konferencijos metu buvo nuspresta juos pašalinti iš tarybos nariu. Sprendimai priimti atsi˛velgiant i tai, kad konstatuotas pa˛eidimas LKD tarybos nutarimo netarpininkauti darant eksportinius Baltarusijos kinologu sajungos kilmes dokumentus šuniukams, del kuriu da˛niausiai kreipdavosi II „Terra Animalis” valdomo „KIKA” parduotuviu tinklo klientai (KT byla, I t., 53-54,80-81).

 Atsi˛velgiant i nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija sutinka su LR Konkurencijos Tarybos išvada, kad LKD gali buti laikoma ukio subjektu ir del to, kad jos veiksmai daro itaka ar ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka jos nariu ukinei veiklai. Šiuo po˛iuriu Lietuvos konkurencijos teiseje pateikiamas platus ukio subjekto apibre˛imas (Konkurencijos istatymo 3 str. 4 d.), i kuri LKD patenka tiek kaip asociacija, tiek kaip subjektas, kurio veiksmai daro itaka ar ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka ukinei veiklai. Kadangi nagrinejamu atveju LKD atitinka Konkurencijos istatyme pateiktus ukio subjekto kriterijus, LKD argumentai, jog ji nera laikytina ukio subjektu Konkurencijos istatymo prasme, laikytini nepagristais. Konkurencijos teises normu taikymui taip pat neturi itakos juridinio asmens teisinis statusas bei jo finansavimo budas.

Naminiu gyvunu pardavimo salygas ir principus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvunu globos, laikymo ir naudojimo istatymas, nustatantis, kad gyvunai turi buti auginami ir laikomi tokiomis salygomis, kurios nera jiems kenksmingos, auginimo ir laikymo salygos turi buti parenkamos atsi˛velgiant i gyvuno rušies bei veisles ypatumus (4 str.), prekiauti naminiais ir dekoratyviniais gyvunais leid˛iama savivaldos instituciju nustatytose vietose ir laikantis prekybos naminiais gyvunais reikalavimu (8 str. ). Nagrinejamu atveju, taip pat taikytina ir Europos Tarybos 1987 m. lapkricio 13 d.

Europos konvencija del namuose laikomu gyvunu apsaugos, kurioje nustatyta, kad asmenys, norintys prekiauti gyvunais, turi apie tai pranešti atitinkamoms savo šalies kompetentingoms institucijoms (8 str.), o ši veikla gali buti atliekama tik tuo atveju, jei veiklai naudojamos patalpos ir iranga atitinka Konvencijos 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t.y. gyvunui teikiama prie˛iura, bustas ir demesys, parupinama tinkamo pašaro ir vandens, sudaromos salygos judeti, imamasi tinkamu priemoniu, kad gyvunas neištruktu. Konvencijos 8 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija Lietuvos Respublikoje yra LR Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kurios priimti teises aktai ( VMVT direktoriaus 2004-11-24 isakymu Nr. B1-1015 patvirtinti Veterinarijos reikalavimai gyvunu globos namams;

VMVT direktoriaus 2005-03-01 isakymu Nr. B1-146 patvirtinti Valstybines veterinarines kontroles objektu, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, reikalavimai) taip pat reglamentuoja prekyba naminiais gyvunais. Pa˛ymetina, kad Veterinarijos reikalavimai gyvunu globos namams, nustatantys bendriausius minimalius veterinarijos reikalavimus, kuriais siekiama u˛tikrinti gyvunu geroves kriteriju igyvendinima, yra suderinti su Europos konvencijos nuostatomis, o ju 2 punkte numatyta, jog šie reikalavimai taikomi taip pat ir šunu, kaciu veislynams bei viešbuciams.

Reikalavimu V skyriuje yra itvirtintos šunu laikymo taisykles, kurios reglamentuoja, kaip turetu buti globojami šunys, kokiame buste laikomi bei pri˛iurimi, bei kitus pagrindinius šunu gerove u˛tikrinancius kriterijus. Valstybines veterinarines kontroles objektu (išskyrus maisto tvarkymo subjektus), kuriems taip pat priklauso ir gyvunu augintiniu veisimo imones, prekiautojai gyvunais augintiniais bei prekiautoju gyvunais augintiniais patalpos, registracija ir ju kontrole, kuria garantuojama, kad ukio subjektas vykdo veikla pagal veterinarinius, sanitarinius higieninius reikalavimus, atlieka apskriciu VMVT.

Nurodytu teises aktu teisine analize patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje nera nustatyti draudimai parduoti šunis asmenims, kurie juos perparduotu, arba parduoti parduotuvese.

Konkurencijos istatymo (KI) 5 straipsnyje nustatytas konkurencija ribojanciu susitarimu draudimas. Šiame straipsnyje (kuris iš esmes atitinka EB sutarties 81 straipsnio nuostatas) nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencija arba kurie riboja ar gali riboti konkurencija, yra draud˛iami ir negalioja nuo ju sudarymo momento, iskaitant toliau straipsnyje vardijamus konkrecius susitarimus. Pagal 5 straipsnio 1 dalies suformulavima akivaizdu, kad tai nera baigtinis sarašas galimu draud˛iamu susitarimu. Esminis draud˛iamu susitarimu po˛ymis yra tai, kad jais siekiama riboti konkurencija ar ribojama ar gali buti ribojama konkurencija, t.y.

Konkurencijos istatymo 5 straipsnyje nera reikalavimo nustatyti konkrecius konkurencijos ribojimo faktus ar pasekmes, pakanka nustatyti susitarimo tiksla – siekima riboti konkurencija ar potencialia galimybe, kad del tokio susitarimo bus ribojama konkurencija. Pagal KI 3 str. 10 dali – susitarimas – bet kuria forma (raštu ar ˛od˛iu) dvieju ar daugiau ukio subjektu sudarytos sutartys arba ukio subjektu suderinti veiksmai, iskaitant bet kurio ukio subjektu junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovu priimta sprendima.

Kadangi istatymas priimtas igyvendinant Europos Sajungos teises akta – 2002 12 16 Tarybos reglamenta EB Nr. 1/2003 del konkurencijos taisykliu, nustatytu Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, igyvendinimo, aiškinant istatyma svarbios yra reglamento nuostatos bei ju taikymo praktika. Europos Teisingumo Teismas yra konstataves, kad konkurencija suponuoja tai, jog kiekvienas ukio subjektas privalo nepriklausomai apsispresti del savo elgesio. Nors šis nepriklausomybes reikalavimas neatima iš ukio subjektu teises patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentu elgesio, taciau jis draud˛ia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokiu subjektu, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveiki esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio krypti, kuria jie patys nusprende pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje (Europos Teisingumo Teismo 1975-12-16 sprendimas sujungtose bylose Nr. 40-48, 50, 54-56, 111, 113 ir 114/73 (Cooperatieve Vereniging „Suiker Unie” UA and others v Commisssion ofthe European Communities) (1975), ECR 1663) Kadangi pagal Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 10 d. nustatyta reglamentavima susitarimu laikomas ir bet kurio ukio subjektu junginio (iskaitant asociacijos) arba šio junginio atstovu priimtas sprendimas, todel LKD valdymo organu sprendimai laikytini susitarimu Konkurencijos istatymo prasme.

Pripa˛istant susitarima draud˛iamu Konkurencijos istatymo 5 straipsnio prasme, turi buti nustatyta aplinkybiu visuma: ukio subjektu dalyvavimas; susitarimas; susitarimo, sudaryto tarp ukio subjektu, tikslas ar poveikis yra konkurencijos ribojimas, trukdymas ar iškraipymas; ir ar toks poveikis buvo reikšmingas.

Pagal Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 d. nustatyta reglamentavima konkurencijos ribojimas kaip susitarimo tikslas ar kaip jo pasekme yra du alternatyvus po˛ymiai. Nustacius, kad susitarimo tikslas yra konkurencijos ribojimas, tokiu atveju nebereikia nustatineti susitarimo realaus ar tiketino poveikio konkurencijai. Draud˛iamo susitarimo tikslo riboti konkurencija nustatyma, atsi˛velgiant i susitarimo dalyviu elgesi bei kitas ivairias aplinkybes, net nesant akivaizdaus ketinimo riboti konkurencija, patvirtina Sutarties 101 straipsnio taikymo praktika. Europos Teisingumo Teismas yra konstataves, kad susitarimas, atsi˛velgiant i jo turini, ištakas, ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo priimtas, gali aiškiai išreikšti ketinima riboti konkurencija (Europos Teisingumo Teismo 1983 m. lapkricio 8 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. 96-102, 104, 105, 108 ir 110/82 NVIAZ International Belgium andothers v Commission ofthe European Communities (1983) ECR 3369). Kaip yra pa˛ymejes Europos Teisingumo Teismas, antikonkurenciniam tikslui irodyti pakanka, kad suderinti veiksmai galetu sukelti neigiamas pasekmes konkurencijai, kitaip tariant, atsi˛velgiant i ju ekonomines ir teisines aplinkybes, jie turi paprasciausiai trukdyti, riboti arba iškraipyti konkurencija (Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 sprendimas byloje Nr. C-8/08 T-Mobile Netherlands BV ir kt., ECR 2009). Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 101 straipsnio (buvusio 81 straipsnio) 3 dalies taikymo gaires" (toliau -Gaires) 22 punkte nustatyta, kad vertinant, ar susitarimas turi tiksla riboti konkurencija, atsi˛velgiama i kelis veiksniu. Šie veiksniai visu pirma yra susitarimo turinys ir objektyvus tikslai, kuriu siekiama susitarimu. Taip pat analizuotina su susitarimo igyvendinimu susijusios salygos ir faktiniai šaliu veiksmai bei elgesi rinkoje. Faktinis susitarimo igyvendinimo budas gali atskleisti ribojima pagal tiksla net ir tuo atveju, kai formaliai susitarime tokios aiškios nuostatos nera. Irodymas, kad yra subjektyvus ketinimas iš šaliu puses riboti konkurencija, yra svarbus veiksnys, taciau nebutina salyga.

Vertinant LKD priimtus sprendimus suformuotos teismu praktikos kontekste, akivaizdu, kad tiek ju turinys, tiek objektyvus tikslai buvo tiesioginis konkurencijos suma˛inimas atitinkamoje rinkoje, nes tokiais sprendimais u˛kertamas kelias konkurentams (zooprekiu parduotuvems bei kitiems perpardavejams) veikti rinkoje.

Atsi˛velgiant i tai, teismas sutinka su Konkurencijos tarybos nuomone, kad Pareiškeja priimdama sprendima drausti pardavineti šuniukus su LKD išduotais dokumentais perpardavejams, bei ši draudima nustatydamas šunu veisimo taisyklese, kurios privalomos visiems LKD veisejams, turejo tiksla riboti konkurencija veisliniu šuniuku su LKD išduotais dokumentais pardavimo rinkoje, kadangi LKD, priimtu draudimu pagrindu, nustate, jog LKD veisejai parduotuvems ar kitiems perpardavejams netieks ne vieno šuniuko, tuo u˛sitikrinant, kad parduotuves ar prekiautojai nedarys LKD veisejams konkurencinio spaudimo.

Pa˛ymetina, kad nagrinejami LKD veiksmai vertintini kaip kolektyvinis atsisakymas tiekti prekes, t.y. šuniukus su LKD išduotais kilmes dokumentais, treciajam asmeniui - II „Terra Animalis”, kuris per prekybos tinkla „KIKA” u˛siima ma˛menine zooprekiu bei gyvunu prekyba, ir toks kolektyvinis sprendimas yra taikomas visiems LKD nariams, kuriems šio ipareigojimo nesilaikant gresia LKD istatuose bei kituose dokumentuose (pavyzd˛iui, LKD priimtuose Šunu veisimo nuostatuose) numatytos neigiamos pasekmes.

Europos Komisijos pranešimo „Sutarties 101 straipsnio (buvusio 81 str.). 3 dalies taikymo gaires“ 21 punkte nustatyta, kad konkurencijos ribojimai pagal tiksla - tai tokie ribojimai, kurie vien pagal savo pobudi gali riboti konkurencija. Tai yra tokie ribojimai, kurie, atsi˛velgiant i Europos Bendrijos konkurencijos taisykliu tikslus, turi toki dideli potenciala daryti neigiama poveiki konkurencijai, kad Sutarties 101 straipsnio 1 dalis gali buti pritaikoma ir be irodymu, kad buvo padarytas poveikis rinkai. Ši prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra ˛ymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tiksla gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslu, kuriu siekiama igyvendinant Europos Bendrijos konkurencijos taisykles. Todel nustatytu nagrinejamos bylos duomenu pagrindu, pripa˛intina, kad Atsakove pagristai pa˛eidima kvalifikavo kaip galinti pagal savo tikslus riboti konkurencija.

 LKD priimtu sprendimu pobudis, kuris išreiktas draudimo forma, aiškiai ivardijant subjektus, kuriems negalima tiekti šuniuku, bei numatant neigiamas pasekmes visiems Asociacijos nariams, kurie tokio draudimo nesilaikys, apribojo veisejams laisve savarankiškai pasirinkti rinkoje igyvendinama politika, susijusia su šuniuku pardavimu parduotuvems ar kitiems perpardavejams, ir tokiu budu turejo itakos eliminuojant tarpusavio konkurencija del šuniuku pardavimo minetiems subjektams. Pareiškejo LKD veiksmai pašalino galimybe parduotuvems, ar kitiems perpardavejams isigyti šuniuku su LKD išduotais dokumentais, t. y. iš esmes tokiu budu iš atitinkamos rinkos buvo pašalinti esami (ar neileisti potencialus) konkurentai. Nagrinejamu atveju reikšminga ir tai, kad tyrimo metu Konkurencijos taryba nustate, jog draudimas buvo igyvendintas, nes LKD konferencija pagal Draugijos istatus turi teise pašalinti nari iš draugijos, jeigu jis nesilaiko istatu, galiojanciu Konferencijoje priimtu LKD dokumentu reikalavimu, taip pat jei narys savo veikla diskredituoja LKD veikla (KT byla, II t., b.l. 113-114; I t., b.l. 27).

Nagrinejamu atveju pagristos Konkurencijos tarybos išvados, kad neleid˛iant šuniukais prekiauti parduotuvese ar kitose perpardavimo vietose, iš galutiniu pirkeju buvo atimta galimybe palyginti skirtingu veisliu ar tos pacios veisles, taciau iš skirtingu veislynu tiekiamu šuniuku kainas. Todel šios nustatytos aplinkybes turi neigiamos itakos veislynu tarpusavio konkurencijai, nes veislynams nelieka poreikio konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais potencialiais ar esamais rinkos dalyviais.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad LKD yra sukurusi tam tikra savo nariu vykdomos šuniuku pardavimo veiklos prie˛iuros bei kontroles mechanizma, kadangi visi veisejai, realizave šuniukus, iki nauju Šunu veisimo nuostatu isigaliojimo privalejo per 14 dienu, o patvirtinus naujaja ju redakcija - per viena menesi nuo perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniuku perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (Šunu veisimo nuostatu 4.3.10 punktas) (KT byla, II t., b.l. 129-173). Tokiu budu LKD turi galimybe tikrinti ir kontroliuoti, jog šuniukai nebutu parduodami parduotuvems ar kitiems perpardavinetojams. Šie nagrinejamos bylos duomenys patvirtina, kad mineti LKD sprendimai tiek pagal savo tiksla, tiek ir savo poveikiu yra ribojantys konkurencija. Vertinant nagrinejamo LKD sprendimo poveiki konkurencijai taip pat turi itakos rinkos struktura, nes kuo didesne draud˛iamo susitarimo dalyviu rinkos galia, tuo tokio susitarimo poveikis konkurencijai rinkoje yra ˛alingesnis. Nagrinejamu atveju nustatyta, kad ukio subjektai LKD nariai (susitarimo dalyviai) veisliniu šuniuku su LKD kilmes dokumentais pardavimo rinkoje u˛ima virš 90 procentu rinkos, todel tokia didele minetu subjektu rinkos dalis neabejotinai parodo didele ju rinkos galia, del ko LKD sprendimai reikšmingai ribojo ar galejo riboti konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Todel ivertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pripa˛intina, kad LKD priimti sprendimai, kuriais draud˛iama LKD veisejams parduoti parduotuvems ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (perpardavinetojams) šuniukus su ju išduotais kilmes dokumentais, pagal tiksla ir poveiki ribojo ar galejo riboti konkurencija.

Konkurencijos taryba nagrinejamu atveju atitinkama rinka apibre˛e kaip veisliniu šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atitinkama rinka apibre˛iama vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr.

17 patvirtintu Konkurencijos tarybos paaiškinimais del atitinkamos rinkos apibre˛imo bei Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 5 d. nuostatomis.

 Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 5 d. nurodyta, kad atitinkama rinka - tam tikros prekes rinka tam tikroje geografineje teritorijoje.

Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 6 dalyje prekes nurodyta kaip prekiu visuma, kurios pirkejo po˛iuriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal ju savybes, naudojima ir kainas.

Kaip mineta nutarime, tyrimo metu buvo nagrineti LKD veiksmai, susije su šuniuku, turinciu Draugijos išduotus kilmes dokumentus, pardavimo veikla, kuria u˛siima LKD nariams priklausantys veisejai.

Konkurencijos Tarnyba nagrinejamu atveju nustate, kad šuniuku pardavimo pobudis priklauso nuo to, kokius šuniukus, t.y. grynaveislius (turincius kilmes dokumentus) ar ne, ketinama parduoti. Šuniukus turincius LKD kilmes dokumentus, veisejas tiesiogiai parduoda pirkejui tik su kilmes dokumentais, identifikuotus tatuiruote arba mikroschema bei esant sudarytai pirkimo - pardavimo sutarciai (KT bylos, I t., b.l.65; II t., b.l.67). Kadangi kilmes dokumentuose yra nurodoma šuniuko genealoginis medis (tevai, proteviai bei ju sveikatos bukle), šuniuko veisle, kailio spalva, veisejas, veislyno pavadinimas ir kiti svarbus duomenys, todel kilmes dokumentai garantuoja, kad isigytas šuo tures konkreciai šunu veislei budingas savybes bei gales dalyvauti parodose, var˛ybose, med˛ioklese ir tik tokie šunys gali buti veisiami, ir ju palikuonys gali gauti kilmes sertifikatus.

Nagrinejamos bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos šunu veisliu knygoje registruojami šunys ir kales, turintys LKD ir FCI pripa˛istamus kilmes liudijimus, taip pat šioje knygoje registruojami ir LKD klubu pateiktu vadu šuniukai (KT bylos, I t., b.l. 109).Veisliniu šuniuku kaina priklauso nuo to, kas yra šuniuko tevai, nuo veislyno populiarumo ir autoriteto (KT bylos, II t., b.l. l.80). Atsi˛velgiant i tai, kad pirkejas šuniuku su kilmes dokumentais negali pakeisti šuniukais be kilmes dokumentu, todel šuniuku be kilmes dokumentu kainu ma˛ejimas (nuo 5 iki 10 procentu ar net 50 procentu) negali tureti itakos minetiems pirkejams.

Ivertinus tai, kad šuniukai su LKD kilmes dokumentais priklauso FCI, kas u˛tikrina, jog gyvunas atitinka aukšciausius tai veislei keliamus standartus (KT bylos, II t., b.l. 92), kitu veiseju veisiami šuniuku, turinciu kilmes dokumentus, kainos neturi lemiamos itakos LKD nariu parduodamu šuniuku kainoms. Nors nepriklausantys LKD klubai taip pat gali vienyti veisejus, veisiancius šuniukus su kilmes dokumentais, taciau pastarieji negali konkuruoti su LKD klubams priklausanciais veisejais, nes tik LKD turi teise išduodi kilmes dokumentus, kuriuos pripa˛ista FCI.

LKD yra vienintele oficiali organizacija, atstovaujanti Lietuvos kinologams Tarptautineje kinologu federacijoje FCI (FCI turi 82 narius, po viena kinologu organizacija iš šalies, ir bendradarbiauja su JAV ir Did˛iosios Britanija organizacijomis, t. y. tai itakingiausia kinologu organizacija pasaulyje)( 1tomas b.l.163). Kaip nurodo ir pati pareiškeja, narystes LKD pagrindinis privalumas - presti˛as ir tarptautinis pripa˛inimas, LKD vienijami veisejai, kuriu veisiami šuniukai turi LKD kilmes dokumentus ir gali buti parduoti, sudaro apie 90 procentu visu Lietuvos veiseju (KT bylos, II t., b.l. l.92).

Kadangi  LKD yra vienintele Lietuvos atstove FCI strukturoje, todel veisejai, norintys gauti tarptautini pripa˛inima, turi rinktis naryste LKD. Ivertinus šias nagrinejamos bylos nustatytas aplinkybes, pripa˛intina, kad pirkejo, kaip ir tiekejo, po˛iuriu veisliniu šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais pardavimas neturi artimu pakaitalu. Todel pagristai Atsakoves prekes rinka apibre˛iama kaip veisliniu šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka. Atsi˛velgiant i tai, nepagristi Pareiškejos argumentai del prekes rinkos netinkamo apibre˛imo, kad ji turetu buti apibre˛iama ˛ymiai placiau, nes LKD šunys gali buti pakeiciami kitais šunimis, o šunu pirkejai netrukdomai gali išsirinkti šunis savo nuo˛iura iš bet kurio rinkos segmento.

 Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 7 dalyje geografine rinka apibre˛iama kaip teritorija, kurioje visi ukio subjektai susiduria iš esmes su panašiomis konkurencijos salygomis tam tikroje prekes rinkoje ir kuri, atsi˛velgiant i tai, gali buti atskiriama lyginant su greta esanciomis teritorijomis.

Nagrinejamojoje byloje, ivertinus paklausos pakeiciamuma, atitinkama geografine rinka apibre˛tina kaip nacionaline - Lietuvos Respublikos teritorija - rinka.

Nustatyta, kad LKD vienija 37 Lietuvos šunininkystes klubus -

13 regioniniu visu veisliu klubu, 22 veisles klubus, jaunuju vedliu kluba ir Lietuvos šunu sporto sajunga, t.y. apie 80 procentu Lietuvos šunininkystes klubu ir 90 procentu šuniuku veiseju (KT bylos, II t., b.l. 92), vykdanciu veikla visoje Lietuvoje iš esmes vienodomis konkurencijos salygomis. Nagrinejamu atveju aktualus LKD priimti sprendimai bei nutarimai, susije su veisliniu šuniuku paradavimu, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik jos ribose. Remiantis LKD pateiktais duomenimis, LKD naujai iregistruotu ir perregistruotu šuniuku su eksportines kilmes dokumentais sudaro iki 8 procentu per metus (KT bylos, II t., b.l. 92). Todel toks ne˛ymus iš kitu valstybiu ive˛tu šuniuku skaicius patvirtina, kad geografine rinka yra ne platesne nei nacionaline.

 Pareiškejos nuomone geografine rinka apire˛tina kaip ES, Rusijos ir Baltarusijos šuniuku rinka. Taciau šios Pareiškejos išvados nera pagristos. Tarptautineje Kinologu Federacijoje kiekvienai valstybei atstovauja po viena nacionaline kinologu draugija (LKD analogai), todel skirtingose valstybese galioja skirtingos nacionaliniu draugiju priimtos taisykles, taip pat nacionaliniai teises aktai, reglamentuojantys naminiu gyvunu veisima bei pardavima, todel skirtingose valstybese veisejai, veisiantys šunis, susiduria su skirtingu ju ukines veiklos reglamentavimu, kas tuo paciu turi itakos skirtingoms konkurencijos salygoms.

LKD veisejai veislinius šuniukus su LKD išduotais kilmes dokumentais iš esmes parduoda Lietuvoje, šuniukai iš kitu valstybiu veislynu, kad butu perregistruojami privalo tureti LKD reikalavimus atitinkancius eksportinius kilmes dokumentus. Nagrinejamu atveju nustatytas ne˛ymus LKD perregistruotu šuniuku su eksportines kilmes dokumentais skaicius patvirtina, kad geografine rinka yra ne platesne nei nacionaline. Be to, atitinkamos rinkos apibre˛imas konkurencijos teiseje nera savitikslis dalykas, nes jis priklauso nuo siekiamu tikslu (Europos Komisijos pranešimo „Del atitinkamos rinkos apibre˛imo Bendrijos konkurencijos teises tikslams” (97/C 372/03) 10 p.), todel priklausomai nuo tiriamo konkurencijos klausimo pobud˛io, atitinkama rinka gali buti apibre˛iama skirtingai.

Tais atvejais, kai net ir tiksliai neapibre˛us atitinkamos rinkos galima ivertinti konkurencijos taisykliu pa˛eidimo buvima ar jo nebuvima, o išvada del pa˛eidimo buvimo ar nebuvimo nesikeistu net ir kitaip apibre˛us atitinkama rinka, nera butinybes tiksliai apibre˛ti atitinkamos rinkos (Bendrojo Teismo (buves Pirmosios instancijos) 2000 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Nr. T-62/98 Volkswagen prieš Komisija, 230 punktas. 2005 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Nr. T-241/01 Scandinavian Airlines System AB prieš Komisija, 99 punktas).

Todel, net ir apibre˛us atitinkama rinka placiausiai kaip tik imanoma - i rinka itraukus visus veislinius šunis tiek su kilmes dokumentais, tiek be kilmes dokumentu, tai neturetu itakos išvadai del nagrinejamu susitarimu atitikties Konkurencijos istatymo 5 straipsnio reikalavimams, kadangi šioje byloje nagrinejami susitarimai laikytini pagal tiksla ribojanciais konkurencija, kuriu poveikio rinkai nereikia nustatineti ir jiems netaikomos išimtys del ma˛areikšmio poveikio  (Konkurencijos tarybos 2004 m. gruod˛io 9 d. nutarimas Nr. 1S-172, 11 dalis).

Atsi˛velgus i aukšciau išdestyta, atitinkama rinka nagrinejamu atveju pagristai apibre˛ta kaip veisliniu šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškeja nurodo, kad gincijami LKD sprendimai neu˛kerta kelio zooparduotuvems ir šuniuku perpardavinetojams juos isigyti kitose šalyse ir verstis tokiu šuniuku prekyba, tiek II „Terra Animalis“, tiek kiti asmenys yra laisvi isigyti šuniukus iš ES ar kitu valstybiu.

Nagrinejamu atveju nustatyta, kad atitinkamoje rinkoje veikia LKD priklausantys veisejai ir veislynai, parduodantys veislinius šuniukus su LKD išduotais kilmes dokumentais, kurie u˛ima virš 90 procentu atitinkamos rinkos. Likusia apytiksliai 10 procentu rinkos dali u˛ima veislynai ir veisejai, priklausantys alternatyvioms LKD organizacijoms, kurios taip pat išduoda šuniukams kilmes dokumentus (KT bylos, II t., b.l. 92). Kadangi Veisliniu šuniuku su LKD išduotais kilmes dokumentais pardavimo rinkoje veislynu konkurentais galetu buti zooprekiu parduotuves ir kiti šuniuku perpardavinetojai, taciau LKD priimti gincijami sprendimai pašalina šiuos subjektus iš atitinkamos rinkos, o veislynai ir veisejai, priklausantys alternatyvioms LKD organizacijoms, kaip jau mineta aukšciau, negaletu buti laikomi LKD nariu konkurentais atitinkamoje rinkoje.

Pareiškeja nurodo, kad draudimas perparduoti šuniukus nustatytas ir FCI priimtuose dokumentuose.

Pa˛ymetina, kad FCI priimtuose dokumentuose nera nuostatu, draud˛ianciu šuniuku pardavima perpardavejams. Pagal Tarptautines kinologu federacijos tarptautiniu veisimo nuostatu preambules 8 punkto nuostatas šunu pardavejams ir komerciniams šunu veisejams neleid˛iama u˛siimti veisimu FCI valstybeje nareje ar valstybeje partnereje (KT bylos, III t., b.l. 26). FCI tarptautiniu veisimo nuostatu 19 punkte nustatyta, jog FCI valstybiu nariu ir valstybiu partneriu veisimo taisykles gali nustatyti daugiau reikalavimu, nei šie FCI tarptautiniai veisimo nuostatai, taciau tos taisykles negali šiems FCI nuostatams prieštarauti ar buti su jais nesuderinamos. FCI statuto 9 straipsnio c dalyje, nustatancioje šios federacijos nariu ir valstybiu partneriu pareigas, nurodoma, kad visi nariai privalo pilnai vadovautis šiais statutais, FCI reglamentais, cirkuliarais ir FCI Generalines Asamblejos ir Generalinio Komiteto priimtais sprendimais, taciau su salyga, jog šie teises aktai neprieštarauja valstybes nares nacionaliniams teises aktams, priimtiems vietos vald˛ios instituciju. Nors, kaip jau buvo mineta, FCI dokumentuose nera draud˛ianciu šuniuku pardavima perpardavejams nuostatu, taciau net ir tuo atveju, jei FCI dokumentai numatytu analogiška draudima, tai neturetu itakos vertinant nagrinejamo LKD draudimo atitikties Konkurencijos istatymo reikalavimams, nes FCI dokumentai neturi viršenybes prieš Lietuvos Respublikoje galiojancius nacionalinius istatymus.

Konkurencijos istatymo 5 straipsnis netaikomas susitarimams, kurie del savo ma˛areikšmio poveikio laikomi negalinciais itin riboti konkurencijos (Konkurencijos istatymo 5 str. 4 d.). Tokiems susitarimams taikomas salygas ir reikalavimus nustato Konkurencijos tarybos 2004-12-09 Nutarimas Nr. 1S-172 del ma˛areikšmiškumo, kurio 4 punktas nustato, kad susitarimais, kurie del savo ma˛areikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, laikomi horizontalieji susitarimai tarp ukio subjektu, kuriu bendrai u˛imama atitinkamos rinkos dalis neviršija 10 procentu. Šio Nutarimo

7.3 punktu nustatyta, kad susitarimai, kuriais nustatomi tam tikros prekes gamybos ar pardavimo kiekiai, nelaikomi susitarimais, kurie del savo ma˛areikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos.

Atsi˛velgiant i tai, LKD sprendimai neatitikta minetame nutarime numatytu ma˛areikšmiškumo kriteriju, nes ukio subjektu, kuriuos vienija LKD, u˛imama dalis atitinkamoje rinkoje gerokai viršija Nutarime del ma˛areikšmiškumo nustatyta 10 procentu riba, taip pat ivertinus tai, kad nagrinejami LKD sprendimai kvalifikuotini kaip susitarimai, kuriais buvo nustatyti prekiu pardavimo kiekiai, šie sprendimai negali buti laikomi ma˛areikšmiais. Pripa˛inus, jog nagrinejamu LKD sprendimu nera pagrindo vertinti kaip negalinciu itin riboti konkurencijos del savo ma˛areikšmio poveikio, taikytinos Konkurencijos istatymo 5 straipsnio nuostatos.Â

Konkurencijos istatymo 6 straipsnyje nustatyta išimtis, reglamentuojanti, jog Konkurencijos istatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina technine ar ekonomine pa˛anga arba pagerina prekiu gamyba ar paskirstyma ir taip pat sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat, jeigu: susitarianciuju šaliu veiklai nesukelia apribojimu, kurie nera butini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti; nesuteikia susitarimo šalims galimybes riboti konkurencija dideleje atitinkamos rinkos dalyje. Pareiga irodyti, kad susitarimas atitinka Konkurencijos istatymo 6 straipsnio 1 dali t.y. išimciai keliamas salygas, tenka išimtimi besinaudojanciai susitarimo šaliai (KI 6 straipsnio 2 d.). Pa˛ymetina, kad norint remtis Konkurencijos istatyme numatyta išimtimi, butina atitikti visas nustatytas - t.y. kumuliatyvias - salygas.

Komisijos komunikatu del Sutarties 101 str. 3 d. taikymo gairiu (toliau - Gaires) nustatytos išsamios Išimties taikymo salygos.

Gairiu 51 punktas numato, jog vertinant šios salygos buvima, visi tvirtinimai apie efektyvuma turi buti pagristi taip, kad galima butu patikrinti: a) deklaruojamo efektyvumo pobudi, b) ryši tarp susitarimo ir efektyvumo, c) kiekvieno deklaruojamo efektyvumo tikimybe ir dydi, bei d) kaip ir kada kiekvienas deklaruojamas efektyvumas galetu buti pasiektas.

 Tyrimo metu nustatyta, kad prekyba naminiais gyvunais reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvunu globos, laikymo ir naudojimo istatymas, Europos Tarybos 1987 m. lapkricio 13 d. Europos konvencija del namuose laikomu gyvunu apsaugos. Prekyba naminiais gyvunais taip pat reglamentuoja Veterinarijos reikalavimai gyvunu globos namams, patvirtinti VMVT direktoriaus 2004-11-24 isakymu Nr. B1-1015 bei Valstybines veterinarines kontroles objektu, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimai, patvirtinti VMVT direktoriaus 2005-03-01 isakymu Nr. B1-146. Nurodyti teises aktai nustato tam tikrus gyvunu laikymo ir pardavimo principus bei tokiai veiklai keliamus reikalavimus, kuriu buvima kiekvienu konkreciu atveju tikrina kompetentinga institucija VMVT. Nustatyta, kad VMVT yra suteikusi 29 veterinarinius patvirtinimus prekiautojams gyvunais augintiniais (iskaitant ir patvirtinima, išduota Pareiškejai) bei u˛registravusi 95 prekiautoju gyvunais augintiniais patalpas, iš kuriu 45 priklauso II „Terra Animalis”. Tyrimo metu iš VMVT buvo gauta informacija, kad gyvunai turi buti auginami ir laikomi bei prekiaujama jais tokiomis salygomis, kurios nera kenksmingos gyvunui, ir gyvunu auginimo ir laikymo salygos turi buti parenkamos atsi˛velgiant i gyvuno rušies bei veisles ypatumus, kad prekiauti naminiais gyvunais leid˛iama savivaldos instituciju nustatytose vietose, kad specialiuju reikalavimu prekybai naminiais gyvunais prekybos tinklu parduotuvese arba zooparduotuvese nera, todel VMVT nuomone, prekiauti gyvunais augintiniais prekybos tinklu parduotuvese galima (KT byla, II t., b.l. 63, 64-65). Bylos duomenimis VMVT vykde kelis tyrimus del galimu šuniuku laikymo salygu parduotuvese pa˛eidimo, taciau ne vienu atveju pa˛eidimas nebuvo konstatuotas (KT byla, I t., b.l. 96-71).

Atsi˛velgiant i tai, pripa˛intina, kad nera irodytas prie˛astinis ryšis tarp susitarimo ir efektyvumo bei tiketino efektyvumo dyd˛io ir galimumo.

Gairiu 85 punkte nustatyta, kad naudos perdavimas vartotojams turi bent jau kompensuoti vartotojams jiems sukelta kiekviena esama ar galimai neigiama poveiki del konkurencijos ribojimo. Grynasis susitarimo poveikis tu vartotoju, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paliecia susitarimas, at˛vilgiu turetu buti bent jau neutralus. Jei tokiu vartotoju padetis del susitarimo pablogeja, vadinasi, netenkinama antroji Sutarties 101 str. 3 d. salyga. Atsi˛velgiant i tai, kad draud˛iant šuniukais prekiauti parduotuvese ir perpardavejams, yra ribojama galimybe palyginti skirtingu veisliu ar tos pacios veisles, taciau iš skirtingu veislynu tiekiamu šuniuku kainas. Taip pat veislynams nelieka poreikio konkuruoti tarpusavyje del patekimo i parduotuves. Kadangi del LKD sprendimu, kuriais u˛drausta parduoti šuniukus perpardavejams, galutiniu vartotoju patiriama ˛ala nusveria galimus vartotoju geroves kelimo po˛ymius, pripa˛intina, kad pareiškejos nurodyti argumentai neatitinka šios išimties salygos.

Pareiškeja nurodo, kad priimtais sprendimais buvo siekiama u˛tikrinant šunu fizine sveikata, psichine bukle, veislines savybes, temperamenta bei charakteri.

Gairiu 75 punkte nustatytas šios salygos vertinimo testas reikalauja, kad efektyvumas butu budingas tam susitarimui ta prasme, kad nera kitu ekonomiškai ivykdomu ir ma˛iau ribojanciu priemoniu efektyvumui pasiekti. Atliekant ši vertinima, reikia atsi˛velgti i rinkos salygas ir verslo aplinka, su kuriomis susiduria susitarimo šalys. Noredama pasinaudoti išimtimi, susitarimo šalis turi paaiškinti ir irodyti, kodel tokios matomai realios ir ma˛iau ribojancios susitarimo alternatyvos butu ma˛iau efektyvios.

Nagrinejamu atveju LKD draudimas parduoti šuniukus perpardavejams ir tokiu budu kliuciu u˛siimti komercine veikla sudarymas kitiems ukio subjektams, yra neadekvatus ir neproporcingas tokiu ribojimu siekiamam nurodytam tikslui. Tyrimo metu nebuvo pateikta duomenu, patvirtinanciu, jog draudimas šuniukus tiekti visiems perpardavejams, neatsi˛velgiant i laikymo salygas, yra butinas. Taip pat nera duomenu, kodel siekiant u˛tikrinti LKD nurodytus tikslus, susijusius su parduodamu šuniuku gerove, nebuvo nustatytos ma˛iau konkurencija ribojancios priemones. Nagrinejamu atveju nera aišku, kodel Pareiškeja nevertino galimybes šuniukus perparduoti ne parduotuvese, kur nebutu LKD nurodytos problemos, ryšium su kuriomis buvo priimti gincijami sprendimai - ma˛as plotas, aplinkiniu demesio ir pan. Ivertinus šias nustatytas bylos aplinkybes, pripa˛intina, kad ši išimties salyga taip pat nera tenkintina.

Nustatyta, kad LKD u˛ima virš 90 procentu atitinkamos rinkos, todel tokia didele u˛imama atitinkamos rinkos dalis leid˛ia pagristai pripa˛inti, kad nera tenkinama ketvirtoji išimties salyga. Kaip jau buvo mineta, norint remtis Konkurencijos istatyme numatyta išimtimi, butina atitikti visas nustatytas salygas. Kadangi nagrinejamas konkurencijos teises normu pa˛eidimas netenkina ne vienos iš reikalaujamu salygu, pripa˛intina, kad minetiems susitarimams del juose itvirtintu konkurencijos ribojimu Konkurencijos istatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis netaikytina.

Nagrinejamos bylos duomenys patvirtina, kad tyrimas baigtas priemus skund˛iama Konkurencijos tarybos 2010-04–01 nutarima Nr. 2S-9, kuriame konstatuota, kad LKD nustatydama draudima savo nariams parduoti šuniukus su LKD išduotais dokumentais fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, pa˛eide Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies bei šios dalies 3 punkto reikalavimus, u˛ tai Pareiškejai paskirta 32 300 (trisdešimt dvieju tukstanciu triju šimtu) litu bauda ir nustatytas ipareigojimas pa˛eidima, jei jis tesiamas, nutraukti. Pareiškeja taip pat ipareigota panaikinti LKD Šunu veisimo nuostatuose numatyta reikalavima veisejams per viena menesi nuo šuniuko perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniuko perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (KT byla, III t., b.l. 34-44).

LR Konkurencijos istatymo 40 str. 1d. nustato, kad konkurencijos taryba, nustaciusi, kad ukio subjektai ivykde šio istatymo draud˛iamus veiksmus ar kitus šio istatymo pa˛eidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teise: 1) ipareigoti ukio subjektus nutraukti neteiseta veikla, atlikti veiksmus, atkuriancius ankstesne padeti ar pašalinancius pa˛eidimo pasekmes, iskaitant ipareigojima nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šiu ipareigojimu ivykdymo terminus ir salygas; 2) ipareigoti ukio subjektus ar kontroliuojancius asmenis, ivykd˛iusius koncentracija, del kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padetis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio istatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriancius ankstesne padeti arba pašalinancius koncentracijos pasekmes, iskaitant ipareigojimus parduoti imone ar jos dali, ukio subjekto turta ar jo dali, akcijas ar ju dali, reorganizuoti imone, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šiu ipareigojimu ivykdymo terminus ir salygas; 3) skirti ukio subjektams šiame istatyme nustatytas pinigines baudas.

Atsi˛velgiant i tai, Konkurencijos tarybos 2010-04 –01 nutarimas Nr. 2S-9, nustatytu aplinkybiu pagrindu yra pagristas ir teisetas.

Konkurencijos taryba konstatavusi, kad LKD nustatydama draudima savo nariams parduoti šuniukus su LKD išduotais dokumentais fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, pa˛eide Konkurencijos istatymo 5 straipsnio

1 dalies bei šios dalies 3 punkto reikalavimus, 2010-04 –01 nutarimu Nr. 2S-9 skyre 32 300 (trisdešimt dvieju tukstanciu triju šimtu) litu bauda (KT byla, III t., b.l. 34-44).

Konkurencijos istatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad u˛ draud˛iamus susitarimus <...> ukio subjektams skiriama pinigine bauda iki 10 procentu bendruju metiniu pajamu praejusiais ukiniais metais.

Baudos diferencijuojamos atsi˛velgiant i pa˛eidimo pavojinguma, pa˛eidimo trukme, ukio subjekto atsakomybe lengvinancias ar sunkinancias aplinkybes, kiekvieno subjekto itaka pa˛eidimo padarymui, kai pa˛eidimas padarytas keliu subjektu (Konkurencijos istatymo 42 str. 1 d.). Baudos dyd˛io nustatyma taip pat reglamentuoja Vyriausybes 2004 m. gruod˛io 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos u˛ Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo pa˛eidimus, dyd˛io nustatymo taisykles (toliau – ir Taisykles). Remiantis šiomis taisyklemis, baudos dydis nustatomas taip: apskaiciuojami baudos u˛ pa˛eidimo pavojinguma dydis, baudos u˛ pa˛eidimo trukme dydis ir šiu dyd˛iu suma. Nustatant pa˛eidimo pavojinguma, atsi˛velgiama i pa˛eidimo pobudi, pa˛eidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai imanoma nustatyti) ir su pa˛eidimu susijusios atitinkamos geografines teritorijos (geografines rinkos) plota. Jeigu pa˛eidimas truko ilgiau kaip metus, baudos u˛ pa˛eidimo trukme dydis sudaro iki 10 procentu baudos u˛ pa˛eidimo pavojinguma dyd˛io u˛ kiekvienus pa˛eidimo metus (Taisykliu 2-4 p.). Remiantis Taisykliu 5 punktu bauda (bausme) individualizuojama (bauda suma˛inant arba padidinant iki 50 procentu), ivertinus ir ukio subjekto atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes bei jo itaka pa˛eidimo padarymui. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad atlikus Taisykliu 2 – 5 punktuose numatytus veiksmus yra realizuojami Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji baudu skyrimo pradmenys, t. y. igyvendinama bendroji taisykle, kuri nustato kokio dyd˛io bauda gali buti skiriama ukio subjektui u˛ konkretu jo padaryta pa˛eidima.

Konkurencijos taryba skund˛iamame nutarime apskaiciuodama bauda konstatavo, kad pa˛eidimas truko nuo 2007 m. spalio men. iki 2009 m. gruod˛io men., t.y. apytiksliai 2 metus 2 menesius.

Nustatant baudos dydi, Atsakove atsi˛velge i pa˛eidimo pobudi, kuri ivertintino kaip apysunki Konkurencijos istatymo pa˛eidima, kad Lietuvos kinologu draugijos at˛vilgiu sunkinanciu bei lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, taip pat i pa˛eidimo trukme. Taip pat Konkurencijos taryba, pripa˛inusi, kad del susiklosciusios sunkios ekonomines situacijos visi ukio subjektai šiuo metu susiduria ar gali susidurti su finansiniais sunkumais, skirtinos baudos dydi suma˛ino 10 procentu. Papildomu aplinkybiu, kuriu Atsakove nebutu ivertinusi, skirdama baudas, Pareiškeja iš esmes nepateike bei nenurode. Todel pripa˛intina, kad skiriant Pareiškejai bauda nebuvo pa˛eisti nustatyti bendrieji baudu skyrimo pradmenys.

Teises normos, reglamentuojancios bendruosius baudu skyrimo klausimus, numato ir išimtis, leid˛iancias geriau individualizuoti baudos dydi. Viena iš tokiu išimciu yra numatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 43 straipsnyje, kuris suteikia teise ukio subjekta, kuris yra draud˛iamo konkurentu susitarimo dalyvis, atleisti nuo baudos (bausmes), jei jo veika atitinka šiame straipsnyje nustatytas salygas. Kita išimtis yra nustatyta Taisykliu III skyriuje (6 – 8 punktai), kuris suteikia teise suma˛inti (sušvelninti) pagal Taisykliu II skyriaus nuostatas paskirta bauda ukio subjektui, kuris yra draud˛iamo konkurentu susitarimo dalyvis, jei jo veika atitinka Taisykliu 6 – 8 punktuose nustatytas salygas. Iš Taisykliu III skyriuje itvirtintu teises normu konstrukcijos matyti, kad Taisykliu 6 punktas veikia kaip bendro pobud˛io teises norma, Taisykliu 7 ir 8 punktu at˛vilgiu. Tai reiškia, kad ukio subjekto at˛vilgiu Taisykliu III skyriuje nustatyta išimtis gali buti taikoma tik tuomet, jei jo veika, visu pirma, atitinka Taisykliu 6 punkte nustatytas salygas, o butent, jeigu jis pateike visa jam ˛inoma informacija apie draud˛iama susitarima ir bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu. Ir tik tuomet, jei jo veika atitinka Taisykliu 6 punkte nustatytas salygas, gali buti sprend˛iamas klausimas del Taisykliu 7 ar 8 punktu, leid˛ianciu suma˛inti bauda nuo 50 iki 75 procentu taikymo, ar nuo 20 iki 50 procentu, taikymo. Taciau nagrinejamu atveju tokiu aplinkybiu nenustatyta.Todel nera pagrindo paskirtos baudos ma˛inti.

Byloje nustatytu aplinkybiu ir išdestytu motyvu pagrindu, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškejos Lietuvos kinologu draugijos skunda nera, todel skundas atmestinas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-04-01 nutarima Nr. 2S-9 paliekant nepakeista.

Vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teiseju kolegija n u s p r e n d e :

pareiškejos Lietuvos kinologu draugijos skunda atmesti.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacini skunda paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.

Teisejai                                                                                                                Â

Arunas Kaminskas

                                                                                                                       Rosita

Patackiene

                                                    Â

                                                                        Liudmila

Zaborovska