Legislator Case Law & Legislation
3f730f02-a67c-44a3-ab6f-ff5489f32222 AI generated

3f730f02-a67c-44a3-ab6f-ff5489f32222 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3f730f02-a67c-44a3-ab6f-ff5489f32222
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Aspolitas“ 2014 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui UAB „Notransa“. Nurodė, kad atsakovas pagal 2014 m. liepos 11 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ yra skolingas ieÅ¡kovui 2 930,91 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas yra nemokus, kadangi skolos nesumoka, o į raginimÄ nereaguoja. Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. lapkričio 23 d. gautas ieÅ¡kovo UAB „Aspolitas“ pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio atsisakymo.

Legislator headnote

AI generated

3f730f02-a67c-44a3-ab6f-ff5489f32222 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo procesinį praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , apeliantui privalėjo bÅ«ti priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantui susidarė tik apelianto iniciatyva. Apelianto teigimu, jis buvo priverstas gintis nuo reikalavimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nors apeliantas skolÄ sumokėjo 2014 m. lapkričio 12 d., tačiau pareikÅ¡to reikalavimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ieÅ¡kovas ir toliau neatsisakė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-569-178/2015Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00707-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 99.9; 101.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Notransa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir atmesti praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei baudos paskyrimo, civilinėje byloje Nr. B2-1707-460/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Aspolitas“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Notransa“ iÅ¡kėlimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Aspolitas“ 2014 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui UAB „Notransa“. Nurodė, kad atsakovas pagal 2014 m. liepos 11 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ yra skolingas ieÅ¡kovui 2 930,91 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas yra nemokus, kadangi skolos nesumoka, o į raginimÄ nereaguoja. Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. lapkričio 23 d. gautas ieÅ¡kovo UAB „Aspolitas“ pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio atsisakymo.

Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. lapkričio 23 d. taip pat gautas atsakovo UAB „Notransa“ atsiliepimas, kuriame praÅ¡oma atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ ; ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudÄ , 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojant sumokėti atsakovui UAB „Notransa“; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisti 1 815 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodo, jog ieÅ¡kovas po to, kai atsakovas skolÄ sumokėjo, nepagrįstai kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Notransa“. Atsakovo UAB „Notransa“ praÅ¡ymų dėl baudos skyrimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkino. Teismas ieÅ¡kovo 2014 m. lapkričio 24 d. praneÅ¡imÄ vertino kaip atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) (Ä®BÄ® 6 str. 5 d.) bei sprendė, kad ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimo atsisakymo pasekmės žinomos (CPK 42 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų ar įrodymų, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų, be to, nėra pateikta duomenų, kad įmonė yra nemoki ar bÅ«tų vieÅ¡ai paskelbusi arba kitaip praneÅ¡usi kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (-iais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, todėl teismo vertinimu, ieÅ¡kovo atsisakymas nuo pareiÅ¡kimo neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl jis priimtinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo patenkino kreditoriaus (pareiÅ¡kėjo), kuris kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo reikalavimus, todėl teismas atsisakė atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 10 str. 3 d. 1 p.).Dėl baudos skyrimo. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 7 d. raginimu pareiÅ¡kė pretenzijÄ , kad atsakovas iki 2014 m. lapkričio 8 d. sumokėtų 2 930,91 Lt skolÄ . IeÅ¡kovas atsakovui 2014 m. lapkričio 11 d.

įteikė praneÅ¡imÄ apie teismui pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismo vertinimu, atsakovas jau nuo ieÅ¡kovo 2014 m. spalio 7 d. raginime nurodytos datos – 2014 m. lapkričio 9 d. žinojo, kad ieÅ¡kovas gali kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taip pat informacija apie pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimÄ (apie 2014 m. lapkričio 12 d. priimtÄ pareiÅ¡kimÄ ) buvo skelbiama vieÅ¡ai specialioje interneto svetainėje (Ä®BÄ® 9 s. 3 d.), todėl atsakovas turėjo galimybę su priimtu pareiÅ¡kimu susipažinti vieÅ¡oje erdvėje.

Bylos duomenimis atsakovas skolÄ sumokėjo 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. jau po pareiÅ¡kimo padavimo, todėl atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas po skolos sumokėjimo teisme pareiÅ¡kė pareiÅ¡kimÄ , teismas atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 12, 178 str.). Teismas sprendė, kad tai, jog ieÅ¡kovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinama kaip piktnaudžiavimas jomis. Nenustačius ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudÄ , todėl praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo netenkino.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas nurodė, kad sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ yra svarbu tai, jog atsakovas tik po pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo dienos sumokėjo ieÅ¡kovui skolÄ , pretenzijų dėl paslaugų suteikimo ir skolos dydžio nereiÅ¡kė. Teismo vertinimu, faktiÅ¡kai procesinis sprendimas priimtinas ieÅ¡kovo naudai, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Be to, ieÅ¡kovas turėjo savo teises ginti teisme, o atsakovas ikiteisminėje stadijoje (derybų metu) dėl nežinomų priežasčių skolos gera valia nesumokėjo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė tik jo iniciatyva (CPK 93 str. 1, 4 d., CPK 94 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Notransa“ (toliau – apeliantas) praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį iÅ¡ dalies pakeisti; ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudÄ , 50 proc. iÅ¡ Å¡ios baudos įpareigojant sumokėti apeliantui; iÅ¡ ieÅ¡kovo apelianto naudai priteisti 1 815 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti ir apelianto iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b.l. 54-57).

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, nes pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas prašė teismo ne skolos iÅ¡ apelianto priteisimo, o bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taigi, ieÅ¡kovo siekis buvo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Teismas iÅ¡kelti bankroto bylÄ apeliantui atsisakė, t. y. atmetė ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ procesinį reikalavimÄ . BÅ«tent nutarties rezoliucinės dalies formuluotė atitinka apelianto pareikÅ¡to procesinio praÅ¡ymo turinį.

Teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo procesinį praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , apeliantui privalėjo bÅ«ti priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantui susidarė tik apelianto iniciatyva. Apelianto teigimu, jis buvo priverstas gintis nuo reikalavimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nors apeliantas skolÄ sumokėjo 2014 m. lapkričio 12 d., tačiau pareikÅ¡to reikalavimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ieÅ¡kovas ir toliau neatsisakė.

IeÅ¡kovas apie tai delsė informuoti teismÄ beveik 2 savaites, taip pat neprašė panaikinti ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismui iÅ¡siuntus apeliantui praneÅ¡imÄ , įpareigojantį rengti ir pateikti teismui procesinius bei buhalterinius dokumentus, apeliantas buvo priverstas teismo nurodymus įvykdyti ir dėl to patyrė iÅ¡laidas. Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtos dėl ieÅ¡kovo netinkamai pasirinktų teisminės gynybos priemonių bei dėl akivaizdaus bendradarbiavimo su teismu pareigos pažeidimo (CPK 8 str.).

IeÅ¡kovas, realiai net nebandęs iÅ¡siieÅ¡koti skolos tinkamomis teisminėmis priemonėmis, kreipėsi į teismÄ su reikalavimu iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui baudÄ . Byloje svarbu yra ne tai, ar apeliantas žinojo apie ieÅ¡kovo ketinimus inicijuoti jam bankroto bylÄ , bet tai, ar bankroto bylos inicijavimas yra tinkama skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonė ir ar apskritai tai gali bÅ«ti naudojama priverstiniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui, kuomet ieÅ¡kovas nenurodo absoliučiai jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai įtarti apeliantÄ esant nemokumo bÅ«senos.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo inicijavo kaip priemonę iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , o kartu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis piktavaliÅ¡kai apsunkinti apelianto veiklÄ . Taigi, ieÅ¡kovo siekis buvo inicijuotÄ apelianto bankroto procedÅ«rÄ panaudoti kaip skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonę, Å¡ių procedÅ«rų net nesiejant su apelianto galimu nemokumu. Apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai asmuo, laikantis save kreditoriumi, inicijuoja kito asmens bankroto procedÅ«rÄ panaudodamas jÄ kaip ginčijamos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonę arba neturėdamas rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu, jis piktnaudžiauja bankroto bylos inicijavimo teise.

Toks elgesys yra neteisėtas ir turi bÅ«ti baudžiamas CPK 95 straipsnyje numatytomis sankcijomis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2012). IeÅ¡kovo kryptingÄ siekį iÅ¡kelti apeliantui bankroto bylÄ rodo ir tai, kad dėl tariamo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo jis kreipėsi tiesiai į bankroto administratorių UAB „Verslo valdymo centras“. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavė ir procesÄ tęsė piktnaudžiaudamas bankroto bylos inicijavimo teise.

IeÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas, pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, reiÅ¡kia nepagarbÄ tokį ieÅ¡kinį nagrinėjančiam teismui ir apeliantui. IeÅ¡kovo veiksmais pakenkta apelianto veiklai, kas laikytina sunkiu pažeidimu, už kurį skirtina 20 000 Lt dydžio bauda. IeÅ¡kovas UAB „Aspolitas“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl baudos skyrimoApelianto teigimu, ieÅ¡kovas, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Todėl prašė ieÅ¡kovui skirti 20 000 Lt baudÄ , 50 proc. iÅ¡ Å¡ios baudos įpareigojant sumokėti apeliantui. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieÅ¡kovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, praÅ¡ymo skirti baudÄ netenkino. Su Å¡iuo teismo procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Teisminėje praktikoje pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: dalyvaujančio byloje asmens nesÄ Å¾iningumas pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, teikiant nepagrįstÄ skundÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Ä®statyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas 2014 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimo po to, kai 2014 m. spalio 7 d. raginimu pareikalavo 2 930,91 Lt skolos sumokėjimo iki 2014 m. lapkričio 8 d. Minėtame raginime ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad, neapmokėjus skolos iki nurodytos datos, bus kreiptasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (b.l. 5). Apeliantas neginčija, kad Å¡io raginimo nebÅ«tų gavęs, be to, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui raginimas iÅ¡siųstas registruotu laiÅ¡ku jo buveinės adresu, toks pat buveinės adresas nurodytas ir apelianto teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose (b.l. 6, 7, 24-29, 54-57).

Taigi, apeliantas, gavęs raginimÄ ir iki jame numatyto termino (2014 m. lapkričio 8 d.) nesumokėjęs įsiskolinimo ieÅ¡kovui, turėjo suprasti, kad ieÅ¡kovas nuo 2014 m. lapkričio 9 d. gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å iame kontekste atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju yra nesvarbu, ar jis žinojo apie ieÅ¡kovo ketinimus inicijuoti jam bankroto bylÄ . PrieÅ¡ingai, tai, kad apeliantas per įspėjime nurodytÄ terminÄ ne tik nesumokėjo santykinai ne itin didelio įsiskolinimo, bet ir faktiÅ¡kai apskritai nereagavo į įspėjimÄ , galėjo teikti pagrindÄ manyti ne tik apie galimÄ apelianto nesÄ Å¾iningumÄ , bet ir jo galimÄ nemokumÄ . Juo labiau, kad apeliantas neginčijo nei skolos fakto, nei jos dydžio, o PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija ASP Nr. 1400537, kurios pagrindu ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , iÅ¡raÅ¡yta dar 2014 m. liepos 11 d., nurodant apmokėjimo terminÄ iki 2014 m. liepos 26 d. (b.l. 4).

Tuo tarpu apeliantas skolÄ ieÅ¡kovui sumokėjo tik 2014 m. lapkričio 12 d. (b.l. 37, 38), t. y. jau pasibaigus raginime nustatytam terminui bei po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo veiksmai pasirenkant savo teisių gynimo bÅ«dÄ negali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, juo labiau, kai yra pagrindas manyti, kad pats apeliantas, nevykdęs savo prievolių laiku bei net ir po raginimo (įspėjimo) gavimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-988/2012, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie nutartyse iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡kose arba iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011).

Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje kreditorius inicijavo skolininkui bankroto bylÄ tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjamas Å¡alių ginčas dėl įsiskolinimo pagrįstumo, t. y. dėl tos sumos, dėl kurios neapmokėjimo buvo praÅ¡oma iÅ¡kelti skolininkui bankroto bylÄ . Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nebuvo ginčo nei dėl įsiskolinimo fakto, nei dėl jo dydžio, o apeliantui laiku nesumokant skolos buvo kreiptasi, tinkamai įvykdžius Ä®BÄ® nustatytas ikiteismines procedÅ«ras, su pareiÅ¡kimu į teismÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoApeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 815 Lt jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 36, 46). Teismas konstatavęs, kad faktiÅ¡kai procesinis sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, o bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė apelianto iniciatyva, praÅ¡ymo netenkino. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas sutinka iÅ¡ dalies. Apeliantas teigia, kad teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo procesinį praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , apeliantui turėjo bÅ«ti priteistos patirtos viso bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes priimtas apeliantui (o ne ieÅ¡kovui) palankus teismo procesinis sprendimas - kelti bankroto bylÄ atsisakyta, iÅ¡laidos patirtos dėl ieÅ¡kovo netinkamai pasirinktų teisminės gynybos priemonių ir akivaizdaus bendradarbiavimo su teismu pareigos pažeidimo.

Apelianto argumentai dėl ieÅ¡kovo netinkamai pasirinktų teisminės gynybos priemonių atmestini iÅ¡ esmės jau aukščiau paminėtais motyvais, todėl nekartotini.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliantas, skirtingai nei teismas, nurodo, kad priimtas jam palankus procesinis sprendimas.

Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad apeliantas patenkino (įvykdė) ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ kreditorinį reikalavimÄ , t. y. apeliantas sutiko su ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime nurodyta skola ir su juo atsiskaitė. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi tik nutarties rezoliucinės dalies formuluote, kuri, pasak apelianto, atitinka bÅ«tent jo, o ne ieÅ¡kovo pareikÅ¡to procesinio praÅ¡ymo turinį. Pažymėtina, kad pagrindai, kuriais remiantis teismas atsisako kelti įmonei bankroto bylÄ , numatyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 3 dalyje, kurios 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylÄ , jeigu įmonė iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reikalavimus.

Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas atsisakyti iÅ¡kelti apeliantui bankroto bylÄ priimtas dėl to, kad pastarasis patenkino ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ po to, kai Å¡is inicijavo teisminį bankroto bylos apeliantui kėlimo procesÄ , o ne dėl to, kad ieÅ¡kinys buvo nepagrįstas iÅ¡ esmės ar ieÅ¡kovas neturėjo teisės inicijuoti bankroto bylÄ . Ä®statymo nuostatomis įtvirtintų bankroto procedÅ«rų tikslas inter alia yra kreditorių interesų gynimas ir jų reikalavimų tenkinimas.

Todėl teismo nutartis atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl to, kad apeliantas (skolininkas) įvykdė ieÅ¡kovo (kreditoriaus) kreditorinį reikalavimÄ , negali bÅ«ti pripažinta apelianto naudai priimtu procesiniu sprendimu, nes toks jis priimtas dėl to, kad tokiais atvejais, net ir neanalizuojant skolininko (ne)mokumo iÅ¡ esmės, taip numato įstatymas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė visų pirma dėl jo paties elgesio. Kaip minėta, apeliantas, turėjęs apmokėti PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ serija ASP Nr. 1400537 iki 2014 m. liepos 26 d. ir vėliau nereagavęs į jam siųstÄ Ä¯spėjimÄ , įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui padengė tik po to, kai pastarasis kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Antra, apeliantas atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „Euroteisės biuras“ sudarė 2014 m. lapkričio 17 d., atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teismui pateikė 2014 m. lapkričio 24 d. bei už suteiktas teisines paslaugas apmokėjo 2014 m. lapkričio 25 d., t. y. visus Å¡iuos procesinius veiksmus apeliantas atliko jau po 2014 m. lapkričio 12 d. atlikto atsiskaitymo su ieÅ¡kovu (b.l. 24-29, 30, 46). Taigi, pažeidęs prievolę apeliantas, neatsiskaitęs su ieÅ¡kovu net ir įspėjime nustatytu terminu, galėjo bei turėjo vadovautis CPK 8 straipsnyje nustatytu kooperacijos (bendradarbiavimo) principu ir apie tai iÅ¡ karto informuoti teismÄ , o ne kreiptis į advokatų profesinę bendrijÄ dėl procesinio dokumento – atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimo.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, nepaisant paminėto, neturi pagrindo visiÅ¡kai nesutikti su apeliantu, kad ir ieÅ¡kovas laikytinas pažeidusiu šį principÄ â€“ gavęs apmokėjimÄ iÅ¡ apelianto ir žinodamas apie jo praÅ¡ymu plačiu mastu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu, tik beveik po dviejų savaičių pranešė teismui apie atsiskaitymÄ . Ä®statymas nustato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas yra sietinas, be kita ko, su Å¡alių procesiniu elgesiu (CPK 93 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu ieÅ¡kovo procesinio elgesio nevertino. Todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatavus abiejų Å¡alių netinkamÄ procesinį elgesį kooperacijos (bendradarbiavimo) principo įgyvendinimo kontekste, sprendžia, kad dalį apelianto iÅ¡laidų ieÅ¡kovas vis tik turėtų atlyginti.  Remiantis iÅ¡dėstytu, skundžiama nutartis Å¡ioje dalyje pakeistina (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p.). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Notransa“ praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti - priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Aspolitas“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Notransa“ 200 Eur (690,56 Lt) Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Teisėjas                                                                 Alvydas PoÅ¡kus