2021-04-21 Nr. AB-8318-3-65-3-00199-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-923-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00199-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 8 d. sprendimo ir 2020 m. sausio 27 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims F. Š., M. K., J. M. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir NŽT Biržų skyrius) 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 21SK-560-(14.21.110E) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu buvo patvirtinti F. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Biržų r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas (duomenys neskelbtini)), kuris turi bendrą ribą su pareiškėjui ir M. K. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Biržų r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į tai, jog jo priėmimo metu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje Nr. I-502-320/2019 buvo sprendžiamas ginčas dėl NŽT Biržų skyriaus atsisakymo panaikinti 2017 m. liepos 20 d. sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tikrinimo aktas), kuris nors ir nesukelia tiesioginių pasekmių pareiškėjui, tačiau atsakovas Sprendimą priėmė remdamasis Tikrinimo aktu, kai jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas dar nebuvo išspręstas administracinėje byloje. Pareiškėjas manė, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti pagrindiniai viešojo administravimo principai, sprendimo priėmimo procedūros, o Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

4. Remdamasis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. IP-(1.3.)-500 redakcija) (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), 6, 7, 8, 10 21 punktais, pareiškėjas teigė, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūra ir atlikus šį tikrinimą užpildyti dokumentai, tai yra Tikrinimo aktas ir kiti dokumentai, yra sprendimo patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis sudedamoji dalis, nes sudaro pagrindą tolesniems administracinės procedūros veiksmams.

5. Pareiškėjo nuomone, tikrinant sklypo (duomenys neskelbtini)kadastrinių duomenų bylą ir pildant Tikrinimo aktą buvo klaidingai taikytos teisės aktų nuostatos, tai yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės) 6 punktas (matavimų ir tikrinimo metu galiojusios redakcijos 11 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 21 punktas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis bei Tikrinimo taisyklių 8.3 ir 8.4 punktai. Pareiškėjas teigė, kad įvardinti teisės aktai buvo pažeisti, kadangi sklypas (duomenys neskelbtini) buvo matuojamas skirtingomis ribomis, neatsižvelgiant į vietovėje esančius riboženklius ir pagal faktinį šio sklypo naudojimą. Savo teiginius pareiškėjas grindė skunde išvardintais duomenimis, esančiais Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 bei šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjus 2019 m. gegužės 10 d. priimtu Panevėžio apygardos teismo sprendimu.

6. Pareiškėjo nuomone, sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla buvo patikrinta, Tikrinimo aktas užpildytas ir sklypo kadastro duomenų byloje sukomplektuotas žemės sklypo planas suderintas, nustatyta tvarka nekonstatavus teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Kadastro nuostatų 1 priede, ir, kad faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos ir/arba konfigūracija neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų. Kadangi nebuvo nustatytos tokio neatitikimo priežastys, Sprendimas buvo priimtas neatlikus faktinių aplinkybių tyrimo bei teisinio nustatytų faktų vertinimo.

7. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Sprendimu buvo tikslinami ne tik sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, bet ir pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties sklypu (duomenys neskelbtini) buvo išilginta 1,20 m, neatsižvelgiant į pareiškėjo žemės sklypo formavimo dokumentus bei vietoje esančius riboženklius pagal gretimo žemės sklypo ribą. Todėl pareiškėjas yra verčiamas kompensuoti sumažėjusį savo sklypo plotą, prisimatuodamas jam pagal sklypo dokumentus nepriklausančią teritoriją, tai yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklausančio J. M. Š., dalį. Pareiškėjas manė, kad taip yra nusavinama žemė, nes sklypas (duomenys neskelbtini) nebegali būti suformuotas tokio dydžio, koks yra šio sklypo teisinis plotas.

8. Atsakovas NŽT Biržų skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

9. Atsakovas paaiškino, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą, rėmėsi teisėtai parengtais dokumentais. Atsakovo teigimu, 2019 m. gegužės 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018, panaikinus 2017 m. spalio 16 d. to paties teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra panaikinus įpareigojimą NŽT Biržų skyriui sustabdyti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tvirtinimo procedūras, atsakovas teisėtai priėmė Sprendimą, o F. Š. įregistravo Sprendimu patvirtintus sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis valstybės įmonėje Registrų centre. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais dėl Sprendimo nepagrįstumo, nes manė, kad pareiškėjas dėl asmeninių paskatų ginčijasi, kadangi nesutinka su kitokia kitų ginčo šalių pozicija.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į skundą pašė jį tenkinti.

11. M. K. rėmėsi 2019 m. gegužės 10 d. Panevėžio apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-209-278/2019, nustatytomis aplinkybėmis bei teigė, kad jai nėra žinoma, pagal kokį dokumentą šiuo sprendimu nustatyta riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi sprendime minimo 2016 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo plano išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra. Taip pat M. K. teigė, kad Sprendimas buvo priimtas ginčytinų ir turinčių esminę reikšmę aplinkybių pagrindu, pažeidžiant viešojo administravimo principus ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo F. Š. atsiliepime su skundu nesutiko.

13. F. Š. nuomone, skundžiamas Sprendimas dėl F. Š. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų nustatymo patvirtinimo pareiškėjo teises gali pažeisti tik tokiu atveju, jeigu nustatytais kadastriniais matavimais buvo pažeista bendra pareiškėjo ir F. Š. žemės sklypų riba. F. Š. teigė, kad bendros žemės sklypų ribos nustatymo klausimas jau yra išspręstas galutiniu įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-209-278/2019, kadangi šiuo teismo sprendimu nustatyta riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visiškai atitinka kadastriniais matavimais, kurie buvo patvirtinti skundžiamu Sprendimu, nustatytą bendrą sklypų ribą. Todėl F. Š. manė, kad pareiškėjo teisės Sprendimu nėra pažeidžiamos. F. Š. nurodė, jog teismuose nėra nagrinėjamas ginčas dėl Tikrinimo akto teisėtumo, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-502-320/2019 sprendžiama dėl NŽT Biržų skyriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą ir kuriais nepanaikintas Tikrinimo aktas, tai yra šios bylos dalykas nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. Š., kurį pareiškėjas įtraukė į bylos nagrinėjimą savo patikslintame skunde, atsiliepime į skundą su juo sutiko.

15. Paaiškino, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, kad jis buvo priimtas neatsižvelgiant į aplinkybę, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama byla dėl Tikrinimo akto teisėtumo. J. M. Š. teigimu, Sprendimu patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai įtvirtino situaciją, kai sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba išilginta tokiu būdu, kad pareiškėjo pietinės ribos vakarinis ribų posūkio taškas įsiterpia į jam bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kas verčia pareiškėją keisti jo bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo ploto sąskaita. Taip pat J. M. Š. teigė, kad šios aplinkybės turėjo paaiškėti kadastrinių matavimų metu ir jis turėjo būti pakviestas į sklypo (duomenys neskelbtini) matavimus, tačiau pakviestas nebuvo.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 8 d. sprendimu R. K. skundą atmetė.

17. Teismas vadovavosi ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 ir 6 dalių, Kadastro nuostatų 65 punkto, Tikrinimo taisyklių 7, 8, 9, 10, 21, 22, 23 punktų nuostatomis.

18. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, tarp jų ir prie administracinės bylos pridėtos Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinės bylos Nr. 2-147-847/2018 duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui ir M. K. nuosavybės teise priklauso sklypas (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š. nuosavybės teise priklauso sklypas (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi bendrą ribą. UAB „Šiaurinis taškas“ matininkas T. B., vykdydamas F. Š. užsakymą, atliko ginčo sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo nustatytos šio sklypo ribų posūkio taškų koordinatės ir vietoje pažymėtos riboženkliais (2016 m. rugsėjo 16 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas), parengtas žemės sklypo planas, kuris pasirašytas 2017 m. kovo 27 d. UAB „Šiaurinis taškas“ matininkas T. B. 2017 m. liepos 3 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas patikrinti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, o F. Š. 2017 m. liepos 3 d. prašymu prašė patvirtinti nustatytus sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis.

19. Atsakovas 2017 m. liepos 20 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog ginčo sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, žemės sklypo planas sudarytas teisingai, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai ir suderino žemės sklypo planą.

20. Pareiškėjas su ieškiniu atsakovei F. Š., trečiajam asmeniui M. K. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Biržų skyriui) 2017 m. spalio 2 d. kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą (dabar – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai) dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendros ribos ir servituto nustatymo. Biržų rajono apylinkės teismas 2017m. spalio 16d. nutartimi ieškinio užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigojo NŽT Biržų skyrių sustabdyti visas sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tvirtinimo procedūras.

21. Pareiškėjo ir F. Š. ginčas dėl bendros jų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos bei servituto nustatymo buvo išspręstas įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 10 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu, priimtu apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2019-278/2019. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo panaikinta taikyta laikinoji apsaugos priemonė, tai yra panaikintas įpareigojimas NŽT Biržų skyriui sustabdyti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tvirtinimo procedūras.

22. NŽT Biržų skyrius 2019 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21SK-560-(14.21.110E), kuriuo patvirtino F. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Biržų r., kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. 2017 m. kovo 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra laikoma neatskiriama priimto Sprendimo dalimi.

23. Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti, kaip skundžiamas Sprendimas daro įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ir M. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turi vieną bendrą ribą su F. Š. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Todėl buvo daroma išvada, kad Sprendimas gali daryti įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, jeigu bus nustatyta, kad dėl pareiškėjo įvardintų argumentų, Sprendimu patvirtinus F. Š. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, yra pažeista riba tarp pareiškėjui ir M. K. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini), kuri yra nustatyta, Panevėžio apygardos teismui išsprendus pareiškėjo ir F. Š. civilinį ginčą dėl sklypų ribos.

24. Teismas nustatė, kad ieškovas R. K. Biržų rajono apylinkės teismo (vėliau – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai) priimtu ieškiniu prašė nustatyti sklypo (duomenys neskelbtini), priklausančio jam ir M. K., bendrą ribą su F. Š. priklausančiu žemės sklypu(duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodeziniai projektai“ 2017 m. liepos 28 d. parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti“. Taip pat ieškovas prašė nustatyti 88 kv. m bendro ploto servitutą sklypų bendros ribos vietoje, po 44 kv. m ploto abiejuose besiribojančiuose sklypuose. Ieškinį, be kita ko, ieškovas grindė tuo, kad UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. atliktais sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nustačius sklypo (duomenys neskelbtini) ribų posūkių taškų koordinates ir jas vietovėje pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pažymėjus riboženkliais, didžioji dalis abiejų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrai naudotos įvažos buvo priskirta sklypui (duomenys neskelbtini), be to, sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo keičiamos sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, kurios buvo nustatytos pagal dirbtinius objektus – gyvatvorę ir pastatus, bei, viršijant Kadastro nuostatų 21 punkte nustatytą maksimalią paklaidą, sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita padidėjo sklypo (duomenys neskelbtini) plotas.

25. Taigi, pareiškėjo ir F. Š. ginčas dėl bendros jų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos bei servituto nustatymo buvo sprendžiamas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018, kuri buvo užbaigta, Panevėžio apygardos teismui 2019 m. gegužės 10 d. priėmus sprendimą apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-2019-278/2019. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 10 d. LITEKO duomenimis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti R. K. kasacinį skundą.

26. Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad UAB „Šiaurinis taškas“ matininkas T. B. 2016 m. rugsėjo 16 d. atliko F. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) ribų posūkio taškų koordinatės ir vietoje pažymėtos riboženkliais. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime yra remiamasi tos pačios sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kuri šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje yra skundžiamo Sprendimo sudėtine dalimi.

27. Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis UAB „Šiaurinis taškas“ atliktais kadastriniais matavimais, kurių duomenys iš esmės yra ginčijami ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje, taip pat vadovaudamasis kitais civilinės bylos duomenimis, nustatė, kad sklypo (duomenys neskelbtini) kraštinė ties (duomenys neskelbtini) gatve nepailgėjo ir į sklypo (duomenys neskelbtini) pusę nepasislinko. Taip pat Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad UAB „Šiaurinis taškas“ atlikus sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) riba nebuvo pažeista, o sklypas (duomenys neskelbtini) pažymėtas riboženkliais, nekertant gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Panevėžio apygardos teismas taip pat nustatė, kad F. Š. priklausantis žemės sklypas, atlikus jo kadastrinius matavimus, padidėjo leistinumo ribose, be to, jis padidėjo ne sklypo (duomenys neskelbtini), sąskaita, o į ilgį.

28. Panevėžio apygardos teismo sprendime konstatuota, kad R. K. neįrodė, jog F. Š. žemės sklypo 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „Šiaurinis taškas“ atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ar juose nustatyta bendra sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba pažeidžia pareiškėjo ir M. K. nuosavybės teises bei, kad R. K. neįrodė su F. Š. sklypo ribų nustatymu susijusių jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Todėl Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Šiaurinis taškas“ atliktais kadastriniais matavimais sklypų riba taškuose 2 ir 3 (bendra sklypų riba) nustatyta neteisingai.

29. Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba yra taškuose 2 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)) ir 3 (koordinatės X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)), kuri nustatyta UAB „Šiaurinis taškas“ parengtu (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu-schema.

30. Taigi, Panevėžio apygardos teismas atmetė R. K. ieškinį ir 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu nustatė bendrą sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą, tai yra nustatė, kad žemės sklypo, priklausančio bendraturčiams R. K. ir M. K. bendra riba su žemės sklypu, priklausančiu F. Š., yra taškuose 2 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)) ir 3 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)) pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „Šiaurinis taškas“ parengtą kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo planą.

31. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija dėl prejudicinių faktų.

32. Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai nurodytoje civilinėje byloje ir šioje administracinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, išskyrus J. M. Š., į tai, kad abiejose bylose įrodinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės, susijusios su sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) bendros ribos nustatymu, tarp jų ir aplinkybės, susijusios su UAB „Šiaurinis taškas“ nustatytais sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniais duomenimis, kurie yra patvirtinti šioje byloje ginčijamu Sprendimu, teismas nusprendė, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti prieš tai aptartoje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismo nustatytus faktus prejudiciniais nagrinėjamoje administracinėje byloje šalių, kurios dalyvavo civilinėje byloje, atžvilgiu.

33. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo sprendimu, remiantis UAB „Šiaurinis taškas“ atliktais kadastriniais matavimais, nustatyta, kad bendra riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra taškuose 2 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)) ir 3 (koordinatės X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)). Panevėžio apygardos teismo sprendimu yra išspręstas ginčas dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendros ribos. Šis teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią ir šios administracinės bylos proceso šalims, dalyvavusioms civilinės bylos procese.

34. Iš skundžiamo Sprendimo, kuriuo yra patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. 2017 m. kovo 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra laikoma neatskiriama Sprendimo dalimi, ir iš šioje kadastrinių duomenų byloje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, nustatyta, kad Sprendimu yra patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, pagal kuriuos sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba nustatyta taškuose 2 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)) ir 3 (koordinatės X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini)), taigi, nustatyta ta pati riba, kokia nustatyta Panevėžio apygardos teismo sprendimu, todėl pareiškėjas nebegali ginčyti šios sklypų bendros ribos kadastrinių duomenų, patvirtintų skundžiamu Sprendimu.

35. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą, tačiau taip pat ir nustato, kad kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas, t. y. įrodyti skundo pagrįstumą.

36. Prieš tai teismas aptarė, kad Panevėžio apygardos teismas yra nustatęs prejudicinius faktus, paneigiančius pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad nustačius sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis pagal UAB „Šiaurės taškas“ atliktus kadastrinius matavimus, sklypo (duomenys neskelbtini) riba buvo pratęsta, pažeidžiant pareiškėjo ir M. K. nuosavybės teises, taip pat dėl to, kad sklypo (duomenys neskelbtini) plotas buvo padidintas sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita, pažeidžiant bendrą sklypų ribą. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad R. K. neįrodė, jog UAB „Šiaurinis taškas“ atlikti F. Š. žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi ar juose nustatyta bendra sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba pažeidžia pareiškėjo ir M. K. nuosavybės teises bei, kad R. K. neįrodė su F. Š. sklypo ribų nustatymu susijusių jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.

37. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl Sprendimo priėmimo procedūrų, Sprendimo priėmimo nestabdymo, dėl nagrinėjamos administracinės bylos stabdymo, kol bus išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinė byla Nr. 1-502-320/2019, dėl Sprendimo turinio neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui, dėl skunde įvardintų ir pareiškėjo nuomone nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nėra susiję su pareiškėjo ir sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtės M. K. subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamu Sprendimu nėra pažeidžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu nustatyta bendra sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba. Buvo daroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo subjektinės teisės ar įstatymu saugomo intereso pažeidimo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

38. M. K. ir J. M. Š. atsiliepimų argumentai iš esmės buvo susiję su pareiškėjo skundo argumentais, todėl remiantis prieš tai aptartu, buvo nepagrįsti. Be to, J. M. Š. argumentai, kad ateityje gali būti pažeidžiamos jo teisės, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba išilginta tokiu būdu, kad pareiškėjo pietinės ribos vakarinis ribų posūkio taškas įsiterpia į jam bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kas verčia pareiškėją keisti jo bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo ploto sąskaita, buvo hipotetiniai ir nebuvo įrodyti. Bylos duomenys taip pat nepatvirtino, jog J. M. Š. bendrosios nuosavybės teise valdomas sklypas turi bendrą ribą su F. Š. sklypu, todėl teiginiai, kad jis turėjo būti kviečiamas į F. Š. sklypo kadastrinius matavimus buvo nepagrįsti. Kita vertus, jei J. M. Š. mano, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų gynimo savarankiškai.

39. Remiantis aptartu, pareiškėjo skundas atmestas. Nors pareiškėjas prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, tačiau skundą atmetant, nebuvo pagrindo spręsti ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui.

40. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 27 d. papildomu sprendimu priteisė F. Š. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš R. K..

III. 41. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 27 d. papildomą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, prejudiciniais pripažintinų faktų vertinimo taisykles, galimai netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, dėl to priėmė iš esmės neteisingą ir turintį absoliutaus negaliojimo požymių sprendimą.

43. Pareiškėjas nurodo, kad J. M. Š. nebuvo įtrauktas nei į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinės bylos Nr. 2­147­847/2018, nei į Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A­2019­278/2019 procesą. Todėl situacija neatitinka būtinos prejudiciniams faktams konstatuoti sąlygos, kad abiejose bylose dalyvautų tie patys asmenys. J. M. Š. į procesą įsitraukė ne pareiškėjo, o savo iniciatyva (skirtingai, nei tvirtina teismas), 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikęs teismui prašymą. J. M. Š., susipažinęs su administracinės bylos procesiniais dokumentais, 2019 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2­147­847/2018 (apeliacine tvarka nagrinėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A­2019­278/2019). Remiantis aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A­2019­278/2019 bei administracinėje byloje Nr. eI3­240­739/2020 dalyvavo ne tie patys asmenys. Dėl šios priežasties ankstesnėje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, kuriais būtų galima remtis administracinėje byloje.

44. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė savo subjektinės teisės ar įstatymu saugomo intereso pažeidimo, nes byloje nustatyta (remiantis Panevėžio apygardos teismo nagrinėta civiline byla Nr. 2A­2019­278/2019), jog pareiškėjui priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba Sprendimu nėra pažeista. Tačiau ši aplinkybė nesudaro nei administracinio skundo pagrindo, nei įrodinėjimo dalyko ar net jo dalies: pareiškėjas nei ieškiniu civilinėje, nei skundu administracinėje byloje apskritai neįrodinėjo, kad jam priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, atlikus gretimai esančio sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (priklausančio F. Š.), buvo pažeistos, o šio sklypo plotas padidėjo pareiškėjo sklypo sąskaita.

45. Teismas, sprendime nurodęs, kad J. M. Š. atsiliepime pateikti argumentai (iš esmės susiję su pareiškėjo argumentais) yra hipotetiniai ir byloje nebuvo įrodyti, arba visiškai nenagrinėjo į bylą pateiktų ir prie jos prijungtų įrodymų, arba, juos nagrinėdamas, neteisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles: a) F. Š. žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nustatytos rytinės ribos (ties pareiškėjo žemės sklypu) ilgis sudaro 46.70 m (pagal pirminius sklypo formavimo dokumentus – 45 m), pareiškėjo žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytos vakarinės ribos (ties trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. žemės sklypu) ribos ilgis sudaro 45.50 m (pagal pirminius sklypo formavimo dokumentus – 45.65 m). Taigi skirtumas sudaro 1.20 m. Toks faktas nereikalauja įrodymų (ABTĮ 57 str. 1 d.); b) pareiškėjo namų valdos žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. M. Š. asmeninio ūkio žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) yra gretimi. Toks faktas yra preziumuojamas įstatymu (ABTĮ 57 str. 3 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.) ir byloje nebuvo paneigtas bendra tvarka; c) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 d. įtvirtinta faktinio valdymo teisėtumo prezumpcija reiškia, kad ne t J. M. Š. turi įrodyti, jog daiktas (ginčytina sklypo dalis, kuri pareiškėjui pagal jo žemės sklypo formavimo dokumentus nepriklauso ir negali priklausyti) priklauso būtent jam, o suinteresuotoji šalis turi procesinę pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šią prezumpciją nuneigti. Toks faktas preziumuojamas pagal įstatymus ir byloje nebuvo paneigtas bendra tvarka (ABTĮ 57 str. 3 d.). Atitinkamai, ne pareiškėjo pareiga įrodyti, kad daiktas (ginčytina sklypo dalis, kuri pareiškėjui pagal jo žemės sklypo formavimo dokumentus nepriklauso ir negali priklausyti) jam nepriklauso: tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo sutaria dėl faktų.

46. Ginčijamas Sprendimas yra susijęs su kadastro duomenų nustatymu, todėl šiam ginčo teisiniam santykiui visų pirma yra taikytinas aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas, be kita ko, Civiliniame kodekse, Žemės įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Kadastro nuostatuose, Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, Tikrinimo taisyklėse. Aktualus teisinis reguliavimas nenumato, kad sprendimas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priimamas teismo sprendimo pagrindu. Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A­2019­278/2019 nebuvo nagrinėjami kadastrinių matavimų objektu esančio žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams bei atliktų matavimų atitikimo kadastrinius matavimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams klausimai ir dėl to bendrosios kompetencijos teismas sprendime nepasisakė. Taip pat nors Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. sprendime pažymėjo, kad F. Š. sklypas padidėjo teisės aktais nustatytos leistinos paklaidos ribose, tačiau nesusiejo šio vertinimo su tinkamu teisės aktų taikymu (Kadastro nuostatų 21 p.).

47. Kokiu būdu po kadastrinių matavimų išilginus ginčo žemės sklypų bendrą ribą bus daroma įtaka pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens J. M. Š. teisėms ir pareigoms (tiek, kiek jos susijusios su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis), ar yra pagrindas keisti šiems asmenims priklausančių žemės sklypų bendros ribos vietą (atskaitos tašką) pagal trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytą faktinę ribą, Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A­2019­278/2019 nebuvo svarstoma, teismas šių klausimų nenagrinėjo ir neišsprendė. Pareiškėjo ir J. M. Š. žemės sklypų bendros ribos atskaitos taško klausimas nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A­2019­278/2019 nėra prejudicinis administracinėje byloje, ir neturi joje res judicata galios.

48. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir klaidingai sutapdino jį su anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

49. Sprendime teismas tik konstatavo, kad nustatant žemės sklypo ribas teismo keliu, jos ne visada nustatomos pagal faktinį naudojimą ir vertino, kad ieškovo pateiktas ribų nustatymo pasiūlymų planas turi formalių trūkumų.

50. Teismui pripažinus ginčo sklypų ribas neaiškiomis iš turimų dokumentų (taip pat ir iš sklypų kadastrinių matavimų dokumentų), nėra vienareikšmiškai aišku, kaip kvalifikuoti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 5 d. sprendimo motyvacinėje dalyje dėstomus vertinimus dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo ir tikslumo bei šių vertinimų pagrindu padarytas išvadas apie ieškovo (civilinėje byloje, pareiškėjo – administracinėje) subjektinės teisės pažeidimą arba tokios teisės pažeidimo nebuvimą. Pripažinus sklypų ribas neaiškiomis, tokie teismo vertinimai nebėra teisiškai reikšmingi ginčo išsprendimui ir jie nekvalifikuotini kaip prejudiciniai.

51. Pareiškėjo teigimu, anksčiau apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A­2019­278/2019 (Nr. 2­147­847/2018) bei administracinėje byloje Nr. eI3­240­739/2020 ieškiniu (skundu) buvo įrodinėjami iš esmės skirtingi dalykai. Administracinis teismas ginčijamame sprendime sutapatino anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas ir teisinius vertinimus su prejudiciniais faktais. Dėl šios priežasties ankstesnėje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, kuriais būtų galima remtis administracinėje byloje.

52. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą panaikinti administracinį aktą, iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises, byloje nagrinėjamas savininko teisių pažeidimo, o ne administracinio akto atitikties teisės aktų reikalavimams klausimas, pareiškėjas kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu. Sprendime teismas konstatuoja, kad byloje įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) bendros ribos nustatymu ir byloje keliamas ginčas dėl gretimo sklypo kadastrinių matavimų, kuriais nustatyta sklypo riba. Ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui). Vadovaujantis teismo sprendime pateiktomis išvadomis ir vertinimais, darytina išvada, jog teismas nagrinėjo bylą, iš esmės nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas daro prielaidą, kad arba teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santyki, arba teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3­240­739/2020 turi absoliutaus negaliojimo požymių.

53. Atsakovas NŽT Biržų skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

54. Nurodo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi teisėtai priimtais dokumentais, kurių pagrindu valstybės įmonė Registrų centras duomenis įrašė į duomenų bazę. Nurodo, kad pagrindas priimti Sprendimą buvo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo F. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimus nepakeistus.

56. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitoje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl NŽT sprendimų (2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-30-415/2020) jau pasisakė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje.

57. Tai, jog šioje byloje pareiškėjo iniciatyva, bet paties prašymu į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įsitraukė J. M. Š., nereiškia, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas neturi prejudicinės galios.

58. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ne tik nukrypsta nuo šios bylos skundo dalyko, bet ir siekia įrodyti, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu nustatyta F. Š. ir R. K. (su M. K.) sklypų riba turi ar gali turėti įtakos tiek pareiškėjo, tiek J. M. Š. teisėms, susijusioms su nekilnojamojo daikto valdymo teisės galimu atsiradimu ir išnykimu. Tai parodo, kad R. K. stengiasi pakeisti ir savotiškai paneigti įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu nustatytą žemės sklypų ribą.

59. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti ir 2020 m. sausio 27 d. papildomą sprendimą, bet tokio savo prašymo nemotyvuoja.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 60. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Biržų r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.

61. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu NŽT Biržų skyriaus Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šį sprendimą ir tvirtindamas, kad sprendimas priimtas pažeidžiant esmines procedūrines taisykles, žemės sklypas buvo netinkamai matuojamas, neatkreiptas dėmesys, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną, kad pakito žemės sklypo ribos ir tuo pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, kad pareiškėjo žemės sklypo ir ginčo žemės sklypo riba nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o kiti žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti teisingai ir pareiškėjo teisėms tiesioginės įtakos nedaro.

62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, prejudicinių faktų nustatymu, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.

63. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, jog nebūtų patvirtinti jo ir jo sutuoktinės valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gretimybėje esančio trečiajam suinteresuotajam asmeniui F. Š. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, tokį reikalavimą iš esmės motyvuodamas esminių procedūrų matuojant ginčo žemės sklypą, renkant kadastro duomenis ir juos tvirtinant, pažeidimu.

65. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde minimo neteisingo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

66. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

67. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. ginčas dėl žemės sklypų ribų ir servituto nustatymo yra išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-2019-278/2019. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Šioje civilinėje byloje apygardos teismas nustatė tikslią gretimų žemės sklypų ribą ir ją apibrėžė koordinatėmis, kurios atitinka UAB „Šiaurinis taškas“ parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinių matavimų planą- schemą. Šis planas-schema buvo pagrindu parengti kadastro duomenų bylą, kuri tapo neatskiriama Sprendimo dalimi. Taip pat apygardos teismas nurodė, jog žemės sklypų riba pagal R. K. prašomą 2017 m. liepos 28 d. UAB „Geodezinių matavimų projektai“ parengtą planą negali būti nustatyta, nes planas neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, be to, R. K. pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad F. Š. žemės sklypo 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „Šiaurinis taškas“ atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ar juose nustatyta bendra žemės sklypų riba pažeidžia ieškovo bei trečiojo asmens nuosavybės teises. Patvirtinti Sprendimu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys atitinka civilinėje byloje nustatytą žemės sklypų ribą. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebegali ginčyti bendros sklypų ribos ir su tuo susijusių gretimybėje esančio žemės sklypo kadastro duomenų.

68. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2A-2019-278/2019 prejudicine reikšme, teisėjų kolegija pažymi, kad į šį klausimą buvo atsakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-30-415/2020, kurioje teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu administracinėje byloje pareiškėjas siekia panaikinti NŽT 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimus, kuriais atsakyta į pareiškėjo skundus dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai akto ir bylos tikrinimo taisyklių pažeidimų, laikytina, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl NŽT 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimų teisėtumo, turės atsižvelgti į civilinėje byloje nustatytas aplinkybes. Tiek minėtoje civilinėje byloje, tiek ir šioje administracinėje byloje buvo tie patys proceso dalyviai, ginčas abiejose bylose irgi buvo susijęs su žemės sklypų ribų nustatymu, todėl vien tai, kad lingvistiškai skiriasi pareiškėjo reikalavimai, neduoda pagrindo nelaikyti Panevėžio apygardos teismo sprendimo neturinčio prejudicinės reikšmės. Pareiškėjas toliau bando kvestionuoti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 19 d. sprendime užfiksuotas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas sau naudinga linkme, tačiau tokie pareiškėjo subjektyvūs išvedžiojimai negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta aiški žemės sklypų riba, galios. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo J.M. Š. teigė, jog Panevėžio apygardos teismas be pagrindo neįtraukė jo į civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau jo pretenzijos yra atmestos įsiteisėjusiomis Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi bei Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.A2-976-857/2020, kuriose konstatuota, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog žemės sklypų ribos tarp R. K. , M. K. ir F. Š. nustatymas būtų kaip nors įtakojęs J.M. Š. teises ar teisėtus interesus, todėl jis pagrįstai nebuvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą ir nėra pagrindo atnaujinti procesą.

69. Apeliantas taip pat teigė, kad atsakovas neturėjo teisės priimti skundžiamą sprendimą, nes nebuvo baigtas teisminis ginčas dėl 2017 m. liepos 20d. sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo keliu nuginčijus minėtą Tikrinimo aktą, iškiltų klausimas dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-2806-609/2020 atmetė pareiškėjo R. K. skundą ir tikrinimo kameraliai aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šis apelianto argumentas nebetenka teisinės reikšmės.

70. Apeliacinio skundo argumentai, liečiantys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išmatavimus, pailgintą žemės sklypų ribą ir galimus J.M. Š. teisių pažeidimus, yra hipotetiniai. Nei pareiškėjo, nei J.M. Š. valdomiems žemės sklypams nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl nėra duomenų, kad F. Š. valdomo žemės sklypo ribos nustatytos netinkamai ar pažeidžia kieno nors interesus. Pareiškėjui taip pat nėra suteikta teisė ginti viešajį interesą, trečiojo suinteresuoto asmens J.M. Š. teises ar teisėtus interesus, juolab kad ir šioje byloje nėra objektyvių duomenų, jog viso trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimas turėtų realią įtaką J.M. Š. teisėms ar pareigoms. Be to, kaip teisingai paminėjo pirmosios instancijos teismas, J.M. Š., turėdamas įrodymų ir duomenų, kad Sprendimas pažeidžia jo teises, galėjo savarankiškai kreiptis į teismą, tačiau to iki šiol nepadarė.

71. Paskutiniu apeliacinio skundo argumentu pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį arba išnagrinėjo bylą, pažeisdamas rūšinio teisingumo taisykles. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Šioje byloje pareiškėjas ginčijo individualų administracinį aktą, priimtą atsakovui vykdant viešojo administravimo funkcijas ir patvirtinant žemės sklypo kadastro duomenis. Taigi toks ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėtinas administraciniuose teismuose. Tačiau pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas nuginčyti Sprendimą kyla iš žemės sklypo savininko teisių, kurias realizuodamas, pareiškėjas bendrosios kompetencijos teisme kėlė civilinį ginčą dėl žemės sklypo ribų ir servituto nustatymo.

72. Teisėjų kolegija, patikrinusi Sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo, Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo imperatyviems reikalavimams, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas, tikrindamas surinktus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir juos tvirtindamas, minėtų teisės aktų nepažeidė.

73. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, teisingai pritaikęs teisės aktų nuostatas bei remdamasis aktualia teismų praktika, teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

74. Apeliantas taip pat prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 27 d. papildomą sprendimą, kuriuo buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui klausimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016).

75. Pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo F. Š. už atsiliepimo į skundą pateikimą patyrė 200 Eur išlaidų, teismo procesiniu sprendimu apgintos jos teisės, todėl jos patirtos išlaidos pagrįstai priteistos iš pareiškėjo.

76. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius