3f6d14dc-1f53-46b2-9b24-b5c19daadf81 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkūnasTeisėjas Audrius Sadauskas                                                  Baudž. byla Nr. 1A-220-337/2012                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00026-2009-4                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

                                   (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 30 d.Panevėžys                                                                                                        Procesinio sprendimo k                                                                                                                                               1.2.14.5.3;2.4.8.           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Vanago, teisėjų Ričardo Gilio ir Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant:

Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorei Aurelijai GaliÅ¡anskytei,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,iÅ¡teisintosioms B. L., D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo B. L. ir D. S. pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. iÅ¡teisintos, neįrodžius, kad jos padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : B. L. ir D. S. buvo kaltinamos tuo, kad veikdamos bendrininkų grupėje ir turėdamos vieningÄ tikslÄ , jog valstybinio socialinio draudimo fondas D. S. apskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo paÅ¡alpas bei iÅ¡mokas vaiko priežiÅ«rai ir tokiu bÅ«du siekdamos apgaule D. S. naudai užvaldyti svetimÄ turtÄ , B. L. ir D. S. žinodamos apie D. S. nėštumÄ ir žinodamos, kad pagal tuo metu galiojusio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. nuostatas motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas užpraeitÄ kalendorinį ketvirtį, buvusį prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, ir motinystės paÅ¡alpa D.

S. turėtų bÅ«ti apskaičiuojama pagal D. S. 2008 m. 3 ketvirčio draudžiamÄ sias pajamas, o motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa D. S. turėtų bÅ«ti apskaičiuojama pagal D. S. 2008 m. 4 ketvirčio draudžiamÄ sias pajamas, iÅ¡ anksto žinodamos, jog jokio darbo D. S. neatliks, susitarė, kad ji fiktyviai įdarbins D. S. savo Å«kyje ir mokės 3000 Lt per mėnesį, melagingai įvardintus kaip darbo užmokestį, o laikotarpiu, iÅ¡ kurio bus skaičiuojamos motinystės paÅ¡alpos, mokės pinigus, melagingai įvardinamus kaip priedai,ir vykdamos savo nusikalstamus ketinimus B.

L., atstovaudama savo Å«kį, registruotÄ (duomenys neskelbtini), Panevėžys, su D. S. 2008-07-23 suklastojo darbo sutartį Nr. 4, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, jog D. S. priimama dirbti į B. L. Å«kį (duomenys neskelbtini) ir 3000 Lt. mėnesinė alga yra mokama už atliktÄ darbÄ ,po ko B. L. 2008-07-23 B. L. Å«kio praneÅ¡ime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Nr. 08-3 (Forma 1-SD) įraÅ¡ydama melagingus duomenis apie tai, jog D. S. priimta dirbti B.

L. Å«kyje, suklastojo tikrÄ dokumentÄ , kurį ji 2008-07-23 pateikdama valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, panaudojo,vėliau B. L. suklastojo 2008-09-01 įsakymÄ Nr. 08-2 bei 2008-10-01 įsakymÄ Nr. 08-3, kuriuose įraÅ¡yta tikrovės neatitinkanti informacija, jog D. S. pasiekė gerų darbo rezultatų tirdama rinkÄ atitinkamai per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, už kÄ D. S. skiriamos vienkartinės 2500 Lt ir 3800 Lt premijos,ir B. L. laikotarpiu nuo 2008-07-23 iki 2008-12-31 remiantis suklastota darbo sutartimi ir suklastotais 2008-09-01 bei 2008-10-01 įsakymais Nr. 08-2 ir 08-3 D.

S. priskaitė 22 254,55 Lt darbo užmokesčio už iÅ¡ anksto pagal susitarimÄ neatliktÄ darbÄ ir iÅ¡mokėjo 16 245,82 Lt: už liepos mėnesį D. S. iÅ¡mokėjo 696,82 Lt, už 2008 metų rugpjūčio mėnesį D. S. iÅ¡mokėjo 4015 Lt, už 2008 metų rugsėjo mėnesį D. S. iÅ¡mokėjo 4964 Lt, už 2008 m. spalio mėnesį D. S. iÅ¡mokėjo 2190 Lt, už 2008 lapkričio mėnesį D. S. iÅ¡mokėjo 2190 Lt, už 2008 lapkričio mėnesį D. S. iÅ¡mokėjo 2190 Lt, ir tokiu bÅ«du sukÅ«rus fiktyviÄ teisinę padėtį, B.

L. apie D. S. draudžiamÄ sias pajamas pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui:B. L. 2008-10-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriai, 2008-10-09 B. L. Å«kio suklastotÄ praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį Nr. 08-4 (forma SAM) su suklastotais priedais: 2008-10-09 valstybinio socialinio draudime ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2008-10-09 praneÅ¡imu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie D.

S. už 2008 m. 3 ketvirčio kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , melagingai įvardinamÄ kaip atlyginimÄ už darbÄ , ir už minėtÄ ketvirtį D. S. turėtas nepagrįstas 13 254,55 Lt dydžio draudžiamÄ sias pajamas,B. L. 2009-01-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, 2009-01-09 B. L. Å«kio suklastotÄ praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už 2008 m. 4 ketvirtį Nr. 08-5 (forma SAM) su suklastotais priedais: 2009-01-09 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2009-01-09 praneÅ¡imu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie D.

S. už 2008 m. 4 ketvirčio kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , melagingai įvardinamÄ kaip atlyginimÄ už darbÄ ir už minėtÄ ketvirtį D. S. turėtas nepagrįstas 9000 Lt dydžio draudžiamÄ sias pajamas,Toliau tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , D. S. 2009-01-06 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, kur įraÅ¡ydama praÅ¡yme skirti motinystės paÅ¡alpÄ tikrovės neatitinkančias žinias apie Å«kininkės B. L. Å«kį kaip apie savo darbovietę, suklastojo dokumentÄ ir panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus specialistams, remiantis dokumentais, tame tarpe D.

S. 2009-01-06 suklastotu praÅ¡ymu ir jos anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais: praneÅ¡imu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Nr. 08-3 (Forma 1-SD), 2008-10-09 praneÅ¡imu apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį Nr. 08-4 (forma SAM) su priedais, ir vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XI-71 pakeistu LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., motinystės paÅ¡alpų dydį apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, 2009-01-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimÄ Nr. 30-101 „Dėl D.

S. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œ, kuriuo D. S. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 skirta 18 536,94 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, iÅ¡ kurios apgaule padidintos motinystės paÅ¡alpos dalis sudaro 8 175, 23 Lt,Toliau tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , D. S. 2009-05-11 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, kur įraÅ¡ydama praÅ¡yme skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ tikrovės neatitinkančias žinias apie Å«kininkės B.

L. Å«kį kaip apie savo darbovietę, suklastojo dokumentÄ ir panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus specialistams, remiantis dokumentais, tame tarpe D. S. 2009-05-11 suklastotu praÅ¡ymu ir jos anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais: praneÅ¡imu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Nr. 08-3 (Forma 1-SD), bei 2009-01-09 praneÅ¡imu apie apdraustuosius už 2008 m. 4 ketvirtį Nr. 08-5 (forma SAM) su priedais, ir vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d.

įstatymu Nr. XI-71 pakeistu LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., jai motinystės paÅ¡alpų dydis apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, 2009-05-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimÄ Nr. 30-1224 „Dėl D. S. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos“, kuriuo D. S. vaiko iki 1 metų priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2010-02-21 skirta 50 740 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, kuri 2010-01-06 ir 2010-01-13 įsakymais Nr. 24-1 bei Nr. 24-123 sumažinta iki 49 415,63 Lt., ir iÅ¡ kurios apgaule padidintos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dalis sudaro 24 644,73 Lt,po ko 2010-03-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimÄ Nr. 30-464 „Dėl D.

S. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpos“, kuriuo D. S. vaiko iki 2 metų priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2010-02-22 iki 2010-02-28 skirta 47 679,26 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, kuri 2010-07-27 ir 2011-01-06 įsakymais Nr. 24-406 bei Nr. 24-4 sumažinta iki 38 680,13 Lt., iš kurios apgaule padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos dalis sudaro 13 759,64 Lt,tokiu būdu B. L. ir D. S., veikdamos išankstine vieninga tiesiogine tyčia, apgaule D. S. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, gauti 46579,60 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir, nuo 2009-01-05 iki 2010-12-31 išmokėjus D.

S. dalį Å¡ios didesnės nei priklauso motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, apgaule D. S. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 45125,51 Lt dydžio lėšas.Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-882/2012 panaikinti ir B. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirti baudÄ 250 MGL (32 500 Lt).

Pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 str. 1 d. ir paskirti baudÄ 150 MGL (19 500 Lt). Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti subendrintÄ bausmę - baudÄ 250 MGL (32 500 Lt). D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirti baudÄ 200 MGL (26 000 Lt). Pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 str. 1 d. ir paskirti baudÄ 120 MGL (15 600 Lt).

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti subendrintÄ bausmę - baudÄ 200 MGL (26 000 Lt). Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ D. S. ir B. L. solidariai 46 579,60 Lt. Nurodo, kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatyta, jog B. L. Å«kis galėjo D. S. mokėti sulygtÄ algÄ , tačiau teismo konstatuotas faktas apie realiai atliktÄ darbÄ , nepagrįstas surinktais duomenimis.

Tik gynybos pateiktos informacijos vertinimu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog D. S. dirbo B. L. Å«kyje. Tačiau teismas neiÅ¡analizavo kaltinimo pateiktų duomenų. Nuosprendyje lakoniÅ¡kai nurodyta, jog valstybinio kaltinimo pateikti įrodymai visiÅ¡kai neatlaiko konkurencijos prieÅ¡ kitas objektyvias byloje nustatytas kaltinamÄ sias teisinančias aplinkybes, tačiau motyvų, kodėl kaltinantys duomenys atmesti, nėra. Teismas nepasisakė ir dėl iÅ¡teisintųjų tarpusavio prieÅ¡taravimų bei neatitikimų kitiems bylos duomenims, tokiu bÅ«du pažeidė įstatymo reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje teismų praktikoje taikytinas įrodymų vertinimo taisykles.

Nurodo, kad byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad teisiniai santykiai, reguliuojami darbo kodeksu ir kitais įstatymais nebuvo sukurti, nes darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais deklaruojamų ir iÅ¡teisintosios B. L. tyrimo pradžioje nurodytų darbų D. S. neatliko. 2008-07-23 darbo sutartis bei 2008-09-01 įsakymas Nr. 08-2, 2008-10-01 įsakymas Nr. 08-3, yra suklastoti, nes jie neatitinka tikrovės. Å ie dokumentai buvo panaudoti kaip apgaulės priemonė siekiant nepagrįstai gauti didesnę motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .Pagal 2008-07-23 darbo sutartį D.

S. buvo priimta dirbti į B. L. Å«kį pardavimų vadybininke nustatant 2 valandų darbo dienÄ ir 3000 Lt mėnesinę algÄ . D. S. pradirbus kelis mėnesius B. L. Å«kyje, specialiai jos pareigybei buvo sukurti nuostatai, nes anksčiau pardavimų vadybininkės pareigybės nebuvo. Tačiau iÅ¡teisintųjų parodymai apie šį lokalinį teisės aktÄ prieÅ¡taringi ir neatitinka kitai bylos medžiagai. D. S. teigė, kad pareiginius nuostatus atspausdino ir jai pasiraÅ¡yti davė buhalterė A.P. Z.. Tuo tarpu A.P. Z. apklausos metu tvirtino 2008 metais nemačiusi D.

S.. Tai, jog D. S. dirbo jai darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ tvirtino ir B. L., tačiau pateikti raÅ¡ytinių dokumentų, įrodančių D. S. darbÄ , B. L. negalėjo, nurodydama, jog „pateikta vadovui informacija neiÅ¡saugota (...) susiraÅ¡inėjimai tarp darbuotojo ir darbdavio nėra saugotini“. Tačiau kaip nustatyta, nei vienos iÅ¡ jai pareiginiais nuostatais pavestų funkcijų D. S. neatliko ir tai patvirtino kaip liudytojais apklausti juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuriems 2008 metų II pusmetyje buvo parduota mediena, direktoriai, kurie parodė, jog jiems bendradarbiaujant su B.

L. Å«kiu, moteris nedalyvavo, o visus reikalus jie derindavo su B. L. Å«kio darbuotoju R. L.. Taigi minėtų įmonių direktorių parodymai paneigia B. L. parodymus apie tai, jog D. S. surado daug pirkėjų. Be to, remiantis B. L. Å«kio buhalterinės apskaitos dokumentais trims iÅ¡ nurodytų bendrovių: „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ B. L. Å«kis pardavinėjo medienÄ ir anksčiau. D. S. darbo metu atsirado naujas klientas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris iÅ¡ B.

L. Å«kio pirko medienÄ , tačiau Å¡ios bendrovės (duomenys neskelbtini) B. I. paneigė, jog B. L. Å«kį galėjęs susirasti D. S. dėka - jis nurodė, kad skelbimų jo vadovaujama įmonė nedėdavusi, o apie B. L. Å«kį sužinojo iÅ¡ kaimyno A. A. (UAB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini)).Teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad nesuinteresuotas liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) D. D. teigė, jog D. S. B. L. Å«kyje matė tris kartus.

D. D. tokių duomenų nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. Taip pat ir liudytojo V. M. parodymų, priešingai nei teismas nurodė nuosprendyje, negalima vertinti kaip nesuinteresuoto asmens, kadangi jis dirba išteisintosios ūkyje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad minėto liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš esmės skyrėsi. Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad D. S. „matė tris kartus“, o apklausiamas ikiteisminiame tyrime teigė jog „ūkyje dirbu aš, R.

L. ir dar 2008 metais dirbo moteris, tačiau moters aÅ¡ nesu matęs, tik jos pavardę esu matęs žiniaraÅ¡tyje“. Nurodo, kad tai, jog D. S. realiai nevykdė nei vienos iÅ¡ jai priskirtų funkcijų patvirtina ir tos aplinkybės, kad patikrinus 2007-2008 m. įmones, su kuriomis bendradarbiavo B. L. Å«kis, o pagal pardavimų nuostatas, D. S. su jomis privalėjo palaikyti prekybinius ryÅ¡ius, laiku pateikti klientams visÄ su parduodamu produktu susijusiÄ informacijÄ bei reklaminę medžiagÄ , nustatyta, kad minėtos įmonės jokios informacijos, pasiÅ«lymų ir pan. iÅ¡ B.

L. Å«kio negavo. Nors D. S. ir nevykdė nei vienos iÅ¡ jai priskirtų funkcijų, tačiau 2008-09-01 ir 2008-10-01 B. L. įsakymais Nr. 08-2 ir Nr. 08-3 jai buvo paskirtos vienkartinės premijos atitinkamai 2 500 Lt ir 3 800 Lt „už pasiektus gerus rezultatus, tiriant rinkÄ per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius“. Ikiteisminio tyrimo metu B. L. premijų skyrimÄ , kaip ir palyginti didelį atlyginimÄ , D. S. motyvavo tuo, jog jos darbas buvo pelningas Å«kiui - per savo darbo laikotarpį ji surado daug pirkėjų.

Tačiau tokius iÅ¡teisintosios parodymus paneigia surinkta bylos medžiaga. Be to, 2008 rugpjÅ«tį, už kurį D. S. skirta 2500 Lt premija, apskritai nebuvo jokio pardavimo.Nurodo, kad darbo sutartis buvo fiktyvi, priimant į darbÄ antraeilėms pareigoms D. S. nepristatė pažymų iÅ¡ kitų darboviečių, kuriose ji dirbo ir darbo sutartyje nebuvo nurodyta, jog sulygstama dėl namudinio darbo. Å ios nustatytos aplinkybės svarbios ne teisės akto pažeidimo konstatavimui, o apibÅ«dina iÅ¡ankstinę kryptingÄ iÅ¡teisintųjų tyčiÄ .

Mano, jog pažymų nebuvo pareikalauta dėl to, kad darbdaviui nebuvo įdomus D. S. sugebėjimas atlikti darbÄ , dėl kurio sulygstama darbo sutartimi, nes D. S. buvo priimta ne darbui, o tik atvaizdavimui didesnių draudžiamųjų pajamų. Laikotarpiu, iÅ¡ kurių buvo skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, D. S. dirbo Panevėžio lopÅ¡elyje - darželyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijoje, UAB „(duomenys neskelbtini) “, B.

L. ūkyje, (duomenys neskelbtini). Remiantis surinkta medžiaga 2008 metais rugsėjo mėnesį D. S. dirbo Panevėžio lopšelyje - darželyje „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijoje, B. L. ūkyje, (duomenys neskelbtini). D. S. darbo dienos trukmė, 2008 metų rugsėjį, siekė beveik 14 valandų, o tai pažeidė LR Darbo kodekso str. 144 str. 5 d. nuostatas. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2008 metų rugsėjį D. S. buvo nustatytas nėštumo stebėjimas esant rizikos faktoriams, tačiau, remiantis rašytine bylos medžiaga ir suinteresuotų asmenų teiginiais, D.

S. ir toliau dirbo keliolika valandų per parÄ .Nurodo, kad D. S. 2008-12-01 B. L. Å«kyje buvo suteiktos atostogos už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2009-05-23, tai yra suteiktos atostogos už neužsidirbtÄ laikotarpį, o apklausinėjant iÅ¡teisintÄ sias teisme tokio sprendimo motyvai iÅ¡siskyrė: B. L. aiÅ¡kino, kad D. S. skundėsi sveikata, o D. S. teigė, jog jokių problemų su sveikata neturėjo, o tokį sprendimÄ lėmė didelis krÅ«vis kitoje darbovietėje - darželyje. D. S. parodymai prieÅ¡tarauja ne tik B.

L. parodymams, bet ir surinktai bylos medžiagai: iÅ¡ 2011-11-14 Valstybinės ligonių kasos prie SAM raÅ¡tu Nr. 4K-62-9604 pateiktos informacijos matyti, kad nėštumo eigoje D. S. buvo stebima dėl anemijos, komplikuojančios nėštumÄ , gimdymÄ ir pogimdyminį laikotarpį, du kartus diagnozuotas nėštumo stebėjimas esant kitu padidintos rizikos faktorių. Be to, iÅ¡ pateiktų darželio - lopÅ¡elio „(duomenys neskelbtini)“ pažymų matyti, kad intensyviausi darbo mėnesiai buvo 2008 metų rugsėjis ir spalis, tačiau ne gruodis, kaip teigė D.

S..Nurodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu D. S., prieÅ¡taraudama darbdaviui - B. L., davė parodymus apie tai, kad ji ieÅ¡kojo pirkimui sklypų su miÅ¡kais. Å iuos jos parodymus tvirtino ir liudytojas R. L.. Tačiau aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo darbdavys nesugebėjo apibÅ«dinti priimamo į darbÄ asmens pareigų, vėliau suklydo ruoÅ¡iant tikrovės neatitinkančius pareiginius pardavimo vadybininko nuostatus. Taigi suinteresuotų asmenų parodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog darbas, dėl kurio buvo sulygta, visiÅ¡kai nedomino nei vadinamojo darbdavio, nei darbuotojo, o dokumentai buvo pasiraÅ¡inėjami siekiant sukurti fiktyviÄ teisinę padėtį.

Be to, apklausus asmenis, pardavusius sklypus B. L. ir J. L., versija apie D. S. kaip (duomenys neskelbtini) darbÄ taip pat buvo paneigta. Visi liudytojai, iÅ¡skyrus V. B., tvirtino patys jokių skelbimų apie parduodamus miÅ¡kus nedėję, o pirkėjÄ susiradę patys per skelbimÄ , pagal kurį paskambinus atsiliepdavo vyras, su kuriuo vėliau ir tvarkė pardavimo dokumentus. Liudytojas V. B. parodė, jog jis vienintelis įdėjęs skelbimÄ apie parduodamÄ miÅ¡kÄ , tačiau Å¡is skelbimas patalpintas 2009 metais, tai yra tuo metu, kai D.

S. jau buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiÅ«ros atostogų. Mano, jog D. S., B. L., jų gynėjui advokatui V.K. ir atitinkamai liudytojui R. L. tapus žinoma apie tai, jog versija apie 2008 - 2009 metais su D. S. pagalba įgytus sklypus yra tikrinama, liudytojas R. L. pateikė naujas aplinkybes, kad „D. S. darbo metu B. L. Å«kyje surinkta informacija turi įtakos iki Å¡iol, tai yra 2010 metais buvo įgyta 40 sklypų, o 2011 metais 2 -3 sklypai“. Kaip Å¡ias aplinkybes patvirtinantį įrodymÄ R.

L. pateikė ir lapus, kuriuose atsispindi D. S. darbas, t. y. rankraštinius D. S. lapus, kuriuose buvo nuodyti telefono numeriai ir trumpa informacija apie parduodamus sklypus. Tačiau šios informacijos raštu pusmečiu atgal buvo prašoma B. L. ir kaip jau minėjo, buvo gauta informacija, kad „pateikta vadovui informacija neišsaugota (...) susirašinėjimai tarp darbuotojo ir darbdavio nėra saugotini“. Nurodo, kad 2011-06-20 teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. „prisiminė“ dar du pardavėjus - S. J. ir D.

K., iÅ¡ kurių atitinkamai 2009 ir 2010 metais, buvo įgyti sklypai, kuriuos surado D. S.. Apklausus Å¡iuos asmenis paaiÅ¡kėjo, kad 2008 metais jie iÅ¡ tiesų buvo dėję skelbimus apie parduodamus sklypus, o jų abiejų telefonai buvo sÄ raÅ¡e, kurį 2011-01-26 pateikė R. L., tačiau sklypus jie pardavė atitinkamai 2009-05-12 ir 2010-01-04. Tokius R. L. pateiktus duomenis vertina kritiÅ¡kai, nes 2009-05-12 sutarties, kuri, pasak R. L., sudaryta D. S. dėka, tarp 2010-10-18 pateiktų 2008-2009 metų sutarčių kopijų nebuvo.

Apie 2010-01-04 sutartį duomenų ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo pateikta, nors ji buvo sudaryta prieš kelis mėnesius iki įtariamųjų ir liudytojo pirmųjų apklausų ir buvo išsiskirianti perkamo sklypo kaina. Taigi jokių objektyvių duomenų apie tai, jog iš D. K. ir S. J. įgytus sklypus surado D. S., byloje nėra. Priešingai - suinteresuotų asmenų parodymų prieštaringumas, šios informacijos nepateikimas ikiteisminio tyrimo metu (nors jos buvo prašoma), šių duomenų nurodymas tik nepasitvirtinus pirmosioms dvejoms versijoms leidžia pagrįstai abejoti jų teisingumu.

Be to, B. L., skirdama premijas už gerÄ darbÄ , tikrai negalėjo žinoti, kad po kelių metų D. S. padarytas darbas įtakos sandorių, vertinamų kaip pelningų, sudarymÄ . Taigi akivaizdu, kad iÅ¡teisintosios D. S. veiksmai nesukÅ«rė ir negalėjo sukurti ekonominės naudos B. L. Å«kiui, tačiau nuosprendyje Å¡ie duomenys nevertinti, o iÅ¡vada, jog D. S. dirbo pagrįsta iÅ¡imtinai suinteresuotų asmenų: B. L., D. S. ir R. L. pateiktais duomenimis.Nurodo, kad nuosprendyje nėra tinkamai įvertinti ir kiti suinteresuotų asmenų, t. y.

B. L. ir R. L. pateikti duomenys apie miÅ¡kų pirkimÄ , kaip pavyzdžiui, iÅ¡teisintoji B. L. teisme teigė, jog iki darbo sutarties sudarymo su D. S. ji pati ieÅ¡kojusi miÅ¡kų pirkimui, o po to sunkiai susirgus jos mamai, ji R. L. pasiÅ«lymu Å¡iam darbui priėmė D. S.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. L. tvirtino, kad iki D. S. šį darbÄ dirbdavo jis, tačiau dėl darbo krÅ«vio nespėdavo visa tai atlikti, todėl į darbÄ ir priėmė D. S.. Be to, mano, kad nustatyta D. S. 3000 Lt dydžio alga už dvi valandas, o už rugpjūčio mėnesį -5500 Lt, už rugsėjį - 6800 Lt net ir ekonominio pakilimo laikais buvo didelė.

Tačiau remiantis B. L. vertinimu nustatytas tokio dydžio užmokestis atsižvelgiant į kompiuterio daromÄ Å¾alÄ sveikatai ir jos darbo naudingumÄ nebuvo didelis. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog R. L. 8 valandų darbas, kurio metu jis ne tik ieÅ¡kodavo skelbimų, bet ir tiesiogiai bendravo su pirkėjais bei pardavėjais, turėjo įgaliojimÄ veikti B. L. Å«kio vardu ir jį naudojo sudarydamas sutartis ir pan., remiantis 2007-10-03 darbo sutartimi Nr. 3 buvo įvertintas 1500 Lt mėnesinė alga.

Laikotarpiui nuo 2008-02-01 iki 2008-06-30 R. L. darbo sutartis buvo pakeista ir šiuos mėnesius buvo nustatytas 6000 Lt mėnesinis atlyginimas, tačiau kaip nurodė B. L. ir R. L., tai buvo susiję ne su darbu, o su ketinimais lizingu įsigyti iš banko automobilį. Nuo 2008 metų liepos mėnesio R. L. vėl sumažintas darbo užmokestis iki 1500 Lt. Šie duomenys rodo, kad D. S. už dalį analogiško darbo, kurį anksčiau dirbo R. L. ir kuris kelis metus iš eilės nesikeitė, mokėta keliagubai daugiau nei R.

L.. Atlyginimas R. L. nepadidėjo ir D. S. išėjus nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiÅ«ros atostogų, nors jis Å¡iuo laikotarpiu atliko tÄ patį darbÄ , kuriam priimta buvo D. S..Nurodo, kad nėra jokių abejonių, jog Å¡iuo atveju darbas buvo fiktyvus ir tai patvirtina įvairÅ«s duomenys, įskaitant ir tai, jog didelė alga pakelta iÅ¡skirtinai tik D. S. ir tik tuo laikotarpiu, iÅ¡ kurio vėliau skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos. Vaikui suėjus 2 metams, kuomet paÅ¡alpos nebemokamos, ji negrįžo dirbti į B.

L. Å«kį, tačiau sugrįžo dirbti į lopÅ¡elį - darželį „(duomenys neskelbtini)“. D. S. tokį sprendimÄ motyvavo vaiko sveikata ir bÅ«tinumu jį prižiÅ«rėti. Tačiau tokie D. S. parodymai nelogiÅ¡ki ir vertintini kaip siekimu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes akivaizdu, jog didesnes vaiko priežiÅ«ros poreikiui sÄ lygas atitiktų darbas B. L. Å«kyje, t. y. darbas namudinis, tik 2 valandos per dienÄ , o atlyginimas nepalyginamai didesnis. Tai, kad D. S. neatliko darbo, nustatė ir specialistė, atlikusi dalinės Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ .

Taigi visi teismo neįvertinti duomenys, nagrinėjami susietai, rodo, kad iÅ¡teisintosios B. L. ir D. S. tyčia sukÅ«rė fiktyviÄ teisinę padėtį ir iÅ¡kraipė valstybės institucijos, įstatymo įgaliotos apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, tikrovės suvokimÄ ir iÅ¡ esmės suklaidino VSDFV Panevėžio skyrių dėl valstybės turto perleidimo, ko pasėkoje B. L. ir D. S. apgaule D. S. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, gauti 46 579,60 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, tai yra įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.Byloje yra gautas D.

S. atsikirtimas į paduotÄ apeliacinį skundÄ .D. S. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendį palikti nepakeistÄ ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinio skundo netenkinti. Atsikirtime nurodo, kad su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nesutinka, mano, kad skundžiamas nuosprendis priimtas visapusiÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, teismas bylos įrodymus įvertino tinkamai ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Nurodo, kad padedant R. L. įsidarbino B. L. Å«kyje (duomenys neskelbtini), ji iÅ¡ interneto bei laikraščių rinko duomenis apie parduodamÄ miÅ¡kÄ , pardavėjų kontaktinius duomenis, kuriuos perduodavo R. L., pati pirkimo – pardavimo sandorių nesudarinėjo. Nurodo, kad kartais tekdavo dirbti ir daugiau – savaitgaliais. Jokios tyčios kartu su B. L. klastoti dokumentus ir apgaule gauti didesnes nei priklauso motinystės paÅ¡alpas ji neturėjo, todėl, teigia, buvo iÅ¡teisinta pagrįstai. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais analogiÅ¡kose bylose.

Nors prokurorė nurodo dokumentus, kurie buvo suklastoti, tačiau realiai darbo sutartis buvo sudaryta, joje nurodytos darbo sÄ lygos, sÄ lygas darbo užmokestis ir nurodytos kitos sÄ lygos. Nurodo, kad premijos jais buvo realiai iÅ¡mokėtos už jos suteiktÄ vertingÄ informacijÄ , padėjusiÄ vėliai vykdyti pelningus sandorius. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikti duomenis apie apdraustuosius atitinka tikrovę, kadangi jai pinigai buvo mokami pagal darbo sutartį, už atliktÄ darbÄ .

Tai, kad sudarant darbo sutartį nebuvo pateiktos pažymos iÅ¡ kitų darboviečių, Å¡is pažeidimas nedaro darbo sutarties negaliojančia. Nurodo, kad pati prokurorė pripažįsta, kad ji buvo įdarbinta B. L. Å«kyje, jai dirbant kelis mėnesius, jos pareigybei buvo sukurti nuostatai. Prokurorė pripažino ir tai, kad B. L. Å«kis galėjo jai mokėti algÄ , tai nurodyta ir specialisto iÅ¡vadoje atlikus B. L. Å«kio finansinės veiklos tyrimÄ . Nurodo, kad prokurorė apeliaciniame skunde daro analizę apie jos veiklos ekonominę naudÄ B.

L. Å«kiui, tačiau nesiremia Å«kio savininkų parodymais apie tai, kad Å«kio veikla buvo pelninga ir prie to prisidėjo ir ji. Nurodo, kad jos darbo specifika neleidžia jo pilnai pagrįsti dokumentais. Nurodo, kad teismas nepažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatų, vadovavosi draudimu nuosprendį grįsti prielaidomis bei perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ kaltinamajam. Nurodo, byloje nebuvo įrodyta, kad ji realiai B. L. Å«kyje nedirbo. Jokių konkrečių duomenų, kad jai mokamo atlyginimo nustatymas buvo fiktyvus, VSDFV Panevėžio skyriui pateikti neteisingi duomenys apie jos draudžiamÄ sias pajamas ar kad bÅ«tų nesumokėti mokesčiai nuo jai iÅ¡mokėto atlyginimo, nėra.

Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog B. L. priėmė jÄ Ä¯ darbÄ Å¾inodama apie jos nėštumÄ . Teigia, kad teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nusikalstamų veikų jos ir B. L. veiksmuose nebuvimÄ .  Taip pat byloje yra gautas B. L. atsikirtimas į Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės paduotÄ apeliacinį skundÄ . B. L. praÅ¡o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ji neturėjo tikslo užvaldyti svetimÄ turtÄ , nepriklausė bendrininkų grupei, dėl fiktyvaus įdarbinimo ji nesitarė, jai pareikÅ¡i kaltinimai nesant įrodymų.

Teigia, kad su D. S. įdarbinimu susiję dokumentai nėra suklastoti ir atitinka tikrovę ir apie priimamos į darbÄ darbuotojos nėštumÄ ji nežinojo, neturėjo teisės tokių žinių reikalauti. Nurodo, kad už D. S. darbÄ , kuris jÄ tenkino, ji sumokėjo jai atlyginimÄ ir mokesčius. B. L. nurodo, kad atlyginimo dydis yra nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Kaltinimas jai D. S. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę nelogiÅ¡kas, kadangi jai jokios naudos nebuvo, ji jos ir nesiekė, o prieÅ¡ingas faktas nėra įrodytas.

Nurodo, kad D. S. surinkti duomenys apie parduodamus miÅ¡kus leido juos supirkti ir paruoÅ¡us medienÄ , jÄ parduoti ir gauti pajamas. Nurodo, jog tai, jog D. S. darbas buvo realus, įrodo liudytojų parodymai, pateiktas miÅ¡ko pardavėjų sÄ raÅ¡as. Pareiginius nuostatus vadybininkams ruošė ne ji, o buhalterė. Pažymi, kad D. S. į darbÄ buvo priimta vienai užduočiai – rinkti ir pateikti informacijÄ , pagal kuriÄ bÅ«tų galima nupirkti miÅ¡kÄ . Pardavimams D. S. įpareigota nebuvo. Nurodo, kad D.

S. darbo ieÅ¡kojimas įmonės medienos pardavimo srityje yra klaidingas jos pareiginių nuostatų supratimas. Nurodo, kad premijos D. S. buvo skirtos už informacija, pagal kuriÄ buvo ar bus perkami miÅ¡kai. Jeigu ji bÅ«tų ketinusi sukčiauti, bÅ«tų pasirÅ«pinusi pažymomis iÅ¡ D. S. darboviečių, tačiau ji su D. S. sutarė dėl namudinio darbo, be konkretaus darbo laiko, todėl D. S. darbai jos kitose darbovietėse jai nerÅ«pėjo. Teigia, kad tai D. S. valia buvo dirbti keliolika valandų per dienÄ .

Taigia, kad jos paaiÅ¡kinimus dėl D. S. suteiktų atostogų dėl jos sveikatos patvirtina byloje esantis raÅ¡tas. Nurodo ir tai, kad nėra pagrindo lyginti D. S. ir R. L. darbo užmokesčių, kadangi tai yra Å¡eimos verslas. Nurodo, kad nors byloje pateikta specialisto iÅ¡vada, tačiau atlikdama tyrimÄ specialistė ieÅ¡kojo D. S. pardavimų darbo turinio. Mano, kad dirbant namuose darbas nefiksuojamas, dirbama tiek, kiek yra galimybių.             Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, B.

L., D. S. ir jų gynėjas - apeliacinio skundo netenkinti.           Apeliacinis skundas atmestinas.           Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatų, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teismas nepadarė. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog B. L. ir D.

S. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.              Prokurorė, nesutikdama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžiu, kuriuo B. L. ir D. S. iÅ¡teisintos dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d., nurodo, kad teismo konstatuotas faktas apie D. S. realiai atliktÄ darbÄ yra nepagrįstas. Prokurorė pažymi, kad darbo sutartyje ir pareigybės nuostatuose nurodyto (duomenys neskelbtini) darbo D. S. neatliko.

Tai, prokurorės teigimu, byloje yra pagrįsta liudytojų, kurie pirko medienÄ iÅ¡ B. L. Å«kio parodymais - jie parodė, kad su jokia moterimi dėl medienos pirkimo nebendravo, visus reikalus derindavo su R. L., be to apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra nustatyta, kad dalis bendrovių, pirkusių medienÄ iÅ¡ B. L. Å«kio, jÄ pirko ir anksčiau, iki D. S. įdarbinimo. Nors iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡ tiesų matyti, kad D. S. R. L. Å«kyje buvo įdarbinta bÅ«tent (duomenys neskelbtini) – iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D.

S. buvo supažindinta su pardavimų vadybininko pareiginiais nuostatais, kad D. S. juos pasirašė, 2008-07-23 D. S. darbo sutartyje jos pareigos taip pat nurodytos kaip (duomenys neskelbtini) ( t. 1., b.l. 13; 14), tačiau iš byloje esančių D. S. ir R. L. paaiškinimų, kuriuos patvirtina liudytojo R. L. parodymai, matyti, kad D. S. darbas R. L. ūkyje buvo susijęs su informacijos apie parduodamus miško žemės paskirties sklypus suradimu ir pateikimu. B. L. ir D. S. apklausiamos kaip įtariamosios 2010-03-24 ir 2010-04-23 ikiteisminio tyrimo metu, analogiškai paaiškino, kad D.

S. darbas buvo ieÅ¡koti informacijos apie parduodamus miÅ¡kus ( t. 5., b.l. 4; 21). D. S. paaiÅ¡kino, kad jos R. L. prašė, ar ji negalėtų dirbti darbo – rinkti informacijÄ apie parduodamus miÅ¡kus ir surinktÄ informacijÄ pateikti jam. D. S. paaiÅ¡kino, kad ji ieÅ¡kojo tokios informacijos internete ir spaudoje, rastÄ informacijÄ suraÅ¡ydavo ir pateikdavo R. L. ( t. 5., b.l. 21). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu D. S. ir B. L. taip pat paaiÅ¡kino, kad D. S. buvo įdarbinta darbui rinkti informacijÄ apie parduodamÄ miÅ¡kÄ ( t. 6., b.l. 85-89).

Tai, kad D. S. rinko informacijÄ apie parduodamus miÅ¡kus ir jÄ pateikdavo, patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo R. L., taip pat dirbusio B. L. Å«kyje, parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis nurodė, kad bÅ«tent toks darbas buvo pasiÅ«lytas D. S., kurį ji ir atliko ( t. 5., b.l. 187-194). Nors prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad D. S. pareiginius nuostatus pasirašė vėliau, praėjus keliems mėnesiams po jos įdarbinimo, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad D. S. pareiginiuose nuostatuose turėjo bÅ«ti įtvirtinami D.

S. realiai jau atliekami darbai, tačiau ta aplinkybė, jog D. S. neatliko pareiginiuose nuostatuose nurodytų (duomenys neskelbtini) pareigų, o atliko kitas, susijusias su informacijos rinkimu apie parduodamÄ miÅ¡kÄ , t.y. pirkimo srityje, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tarp B. L. Å«kio ir D. S. susiklostę darbo santykiai bÅ«tų fiktyvÅ«s ir ji B. L. Å«kyje nedirbo. Pažymėtina, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia darbdaviui ir darbuotojui tartis dėl darbo funkcijų, jas keisti.

Todėl esant byloje nustatytoms aplinkybėms apie D. S. faktiÅ¡kai atliktas funkcijas – informacijos paieÅ¡kÄ apie parduodamus miÅ¡kus, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kaip patvirtinantys D. S. fiktyvų darbÄ , tai, jog nėra duomenų, patvirtinančių D. S. darbo realumÄ parduodant prekes - medienÄ , tokio teiginio nepagrindžia. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. S. niekada nebuvo nurodžiusi, jog jos darbas B. L. Å«kyje buvo susijęs bÅ«tent su klientų medienos pardavimui paieÅ¡ka ir medienos pardavimu.

Nors apeliaciniame skunde teisingai pastebima, kad B. L. 2010-04-23 vykusios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog D. S. surado daug pirkėjų, tačiau prieÅ¡ tai ji paaiÅ¡kino, kad Å¡i darbuotoja ieÅ¡kodavo informacijos apie parduodamus miÅ¡kus, visÄ gautÄ informacijÄ perduodavo R. L. ( t. 5., b. l. 4). Apklausiama pirmosios instancijos teisme ji taip pat nurodė, kad D. S. buvo priimta informacijos apie parduodamus miÅ¡kus suradimui, todėl tai, kad B. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog D.

S. surado pirkėjus, laikytina jos netiksliu pasakymu. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinkti įrodymai paneigia, jog D. S. realiai atliko ir pirkimų vadybininkės darbÄ â€“ rinko informacijÄ apie parduodamus sklypus. Prokurorė pažymi, kad byloje apklausti miÅ¡kÄ pardavę liudytojai parodė, jog jie patys jokių skelbimų apie parduodamus miÅ¡kus neskelbė. Didžioji dauguma byloje apklaustų liudytojų, kurie pardavė miÅ¡kÄ , iÅ¡ tiesų nurodė, kad jie patys rado skelbimÄ apie perkamÄ miÅ¡kÄ , dėl miÅ¡ko pardavimo bendravo su R.

L.. Tačiau, kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės dar nepatvirtina fakto, kad D. S. neatliko darbo - neieÅ¡kojo informacijos apie parduodamus sklypus. IÅ¡ byloje esančio 2011-01-26 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. L. pateikė tyrimui popieriaus lapus su informacija apie parduodamÄ miÅ¡kÄ â€“ telefonų numeriais ir kt. ( t. 3., b.l. 103-108). Teisiamojo posėdžio metu R. L. parodė, kad iÅ¡ juose nurodyto sÄ raÅ¡o buvo įsigyti du sklypai, Å¡iÄ informacijÄ surinko ir pateikė D. S. ( t. 5., 187-194 ).

Nors apeliaciniame skunde abejojama Å¡ia R. L. pateikta raÅ¡ytine informacija dėl to, kad ji tyrimui buvo pateikta gan vėlai ir nebuvo pateikta B. L., tačiau jau pirmosios D. S. apklausos, vykusios 2010-03-24, metu ji nurodė, kad ji rinkdavo informacijÄ ir jÄ suraÅ¡ydavo ant lapo, kurį pateikdavo R. L., visus lapus ji yra pateikusi R. L. ( t. 5., b.l. 21). Liudytojas R. L. nurodė, kad du sklypai, kurie buvo įsigyti iÅ¡ jam D. S. pateikto sÄ raÅ¡o, buvo įsigyti iÅ¡ S. J. ir D. K. ( t. 5., b.l. 187-194). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. J. ir D.

K. nurodė, kad jie apie parduodamÄ miÅ¡kÄ buvo įdėję skelbimus patys, dėl miÅ¡ko pardavimo teko bendrauti ir su moterimi. Abu liudytojai parodytame sÄ raÅ¡e nurodė jame esant jų telefono numerius. S. J. parodė, kad su R. L. dėl sklypo pardavimo pradėjo bendrauti nuo 2008 m. ( t. 6., b.l. 63-66). Kolegija sprendžia, jog tai, kad bylos duomenimis sandoriai dėl sklypų pirkimo-pardavimo su minėtais liudytojais buvo sudaryti vėliau - 2009 m. bei 2010-01-04 ( t. 6., b.l. 63., 69-73), t. y. tuo metu, kai D.

S. buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, neduoda pagrindo manyti, kad informacijos apie parduodamus sklypus D. S. nesurinko ir susitarta tvarka nepateikė. D. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad R. L. byloje pateiktus lapus su informacija apie parduodamÄ miÅ¡kÄ surašė ji ( t. 6., b.l. 85-89). Todėl fakto, ar D. S. realiai dirbo darbÄ , konstatavimas negali bÅ«ti siejamas tik su įvykusiais sklypų pirkimo-pardavimo sandoriais bei priklausomai nuo aplinkybės kada jie įvyko, juo labiau, kad byloje nustatyta, jog derybas dėl sklypų įsigijimo sandorių sudarymo vedė R.

L.. Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo netikėti D. S. paaiÅ¡kinimais, kad ji rinkdavo ir pateidavo informacijÄ R. L., jos paaiÅ¡kinimai apie atliktÄ darbÄ nėra paneigti. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuo 2008-07-23, kada buvo įdarbinta ir dirbo D. S., bei jos darbo laikotarpiu pas B. L. Å«kyje dirbo tik R. L. ir V. M. ( t. 2., 187). Apklaustas kaip liudytojas V. M. nurodė, kad jo darbas Å«kyje yra kirsti miÅ¡kÄ , jis nurodė, kad D. S. yra matęs tris kartus ( t. 5., b.l. 187-194).

Taigi nagrinėjamu atveju, esant pakankami mažam darbuotojų skaičiui, V. M. atliekant visai kitokio pobÅ«džio darbÄ â€“ miÅ¡ko kirtimÄ , kas leidžia pagrįstai manyti, kad V. M. ir negalėjo žinoti apie kitus, administracinio pobÅ«džio darbÄ dirbančius darbuotojus, jų funkcijas, iÅ¡samesnės aplinkybės apie D. S. darbÄ Å«kyje, byloje nenustatytos. Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, prie kokių tinklalapių D.

S. buvo prisijungusi jos naudojamu kompiuteriu ( t. 2., b.l. 84; 85). Tuo tarpu D. S. bei B. L. ir R. L. parodymais apie D. S. darbo faktÄ ir darbo pobÅ«dį, t. y. kad ji dirbo namuose rinkdama atitinkamÄ informacijÄ spaudoje bei internete, nėra pagrindo netikėti, byloje dėl esminių bylos aplinkybių jų parodymai sutampa ir nėra paneigti objektyviais ar abejonių nekeliančiais duomenimis. Apeliaciniame skunde kaip fiktyvius darbo santykius patvirtinančios aplinkybės nurodoma tai, jog D. S. buvo iÅ¡mokėtos dvi vienkartinės premijos bei tai, kad R.

L., dirbusiam tame pačiame Å«kyje tokį patį darbÄ iki D. S. įdarbinimo bei po to, kai ji išėjo nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiÅ«ros atostogų, buvo mokamas dvigubai mažesnis atlyginimas. Tačiau kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje analogiÅ¡kose bylose pabrėžiama, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų Å¡alių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų bÅ«ti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali bÅ«ti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimÄ gavo ar panaÅ¡ias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trÅ«kstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iÅ¡ darbuotojų turėtų bÅ«ti vertinamas kaip sukčiavimas ( 2011 m. birželio 28 d. kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-331/2011).

Taigi, esant tokiai formuojamai teisminei praktikai apeliacinės instancijos teismas nevertina D. S. du kartus išmokėtų premijų dirbant B. L. ūkyje dydžio ir jos atlyginimo nelygina su R. L. atlyginimu. Be to, kolegija pažymi, kad 2010-01-11 specialisto išvada Nr. 5-5/2 byloje nustatyta, jog 2008 metų metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje B. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 744142,93 Lt pajamas, vadovaujantis kasos ir banko dokumentais nustatyta, kad išmokėjimai D. S. fiksuoti grynaisiais pinigais iš kasos, pateiktos išvados, kad B.

L. ūkio kasoje nuolat buvo pakankamai grynųjų pinigų, B. L. ūkis turėjo pakankamai piniginių lėšų ir finansines galimybes mokėti D. S. 3000 Lt darbo užmokestį ( t. 3., b.l. 3-92.). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog specialisto išvada nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuota D. S. dviejų valandų darbo diena nepagrįsta jokiais dokumentais – D. S. atliktais darbais, dokumentais su parašais ir kt., tačiau atsižvelgiant į D. S. paaiškinimus apie jos darbo pobūdį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji realiai jos nurodomo darbo nedirbo.

Tokios iÅ¡vados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog įdarbinant D. S. nebuvo pateiktos pažymos iÅ¡ kitų jos darboviečių apie darbo laikÄ , taip pat tai, kad D. S. darbo diena 2008 m. rugsėjį sudarė 14 valandų bei tai, kad ji 2008-12-01 buvo iÅ¡leista atostogų už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2009-05-23. IÅ¡ D. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji nurodė, jog dirbdavo ir savaitgaliais. Å ios visos paminėtos aplinkybės nei kartu, nei atskirai neįrodo D. S. įdarbinimo bei jos darbo B.

L. Å«kyje fiktyvumo ir nėra pakankamos padaryti tokias iÅ¡vadas. Be to, pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog B. L., priimdama į darbÄ D. S., žinojo apie jos nėštumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad R. L. Å«kis realiai veikė, į tai, kad D. S. buvo įdarbinta tik dviejų valandų darbo dienai, darbui, kurio pobÅ«dis – informacijos paieÅ¡ka ir pateikimas ir ne visada objektyviai gali atsispindėti Å«kio subjekto dokumentuose ar kitokia iÅ¡raiÅ¡ka, nesant patikimų ir neabejotinų duomenų dėl D.

S. įdarbinimo bei jos darbo fiktyvumo, taip pat ir B. L. ir D. S. susitarimo daryti nusikalstamas veikas, bei atsižvelgiant į kitus išdėstytus motyvus konstatuotina, kad B. L. ir D. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., t. y. klastojant dokumentus ir juos panaudojant bei apgaule įgyjant D. S. naudai didelės vertės turtinę teisę, nėra įrodyta. Apeliaciniame skunde pateiktas bylos duomenų vertinimas nepagrindžia išteisintųjų tyčios veikiant bendrininkų grupe sukčiauti bei pateikti neteisingus duomenis VSDFV Panevėžio skyriui buvimo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo B. L. ir D. S. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Bylos įrodymų visuma nesudaro pakankamo pagrindo kaltinimui pagrįsti, o Å¡ioje byloje nepaÅ¡alintos abejonės vertintinos D. S. ir B. L. naudai. Todėl atsižvelgiant į visÄ tai, kas nurodyta, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžio, kuriuo R.

L. ir D. S. iÅ¡teisintos pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d., panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.                                                        Teisėjai                                                                                                          Evaldas Vanagas                                                                                                                      Ričardas Gilys                                                                                                                      Bronė Vidzėnienė            Â