3f6bef4a-40db-47b4-a2b4-c3a7cb597a3e · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas K

Pranešėjas K. Dargužis                                                 Baudžiamoji

byla Nr. 1A-792-245/2010

Teisėjas J. Malinauskas                                                 Proceso

Nr. 52-1-01281-09

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6

 (S)

                                                                                                                               Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 15 d.

Kaunas

     Â

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai V. N., jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, nuteistojo R. N. gynėjai advokatei Elenai Gylienei, viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-09-24

nuosprendžio, kuriuo R. N. nuteistas pagal:

 LR BK 140 str. 2 d. (dėl smurto naudojimo mažamečių vaikų atžvilgiu 2009-10-23) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

LR BK 140 str. 2 d. (dėl smurto naudojimo mažamečio atžvilgiu 2009-11-27) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimÄ nuteistasis privalo įvykdyti per 3

(tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. N. į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-12-02 iki 2009-12-02.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A.

N. ir D. N. – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš R. N. priteista mažamečių nukentėjusiųjų A.

N. ir D. N. įstatyminei atstovei nukentėjusiajai V. N. 2000 litų mažamečiui nukentėjusiajam A.

N. padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1000 litų mažamečiui D. N. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje

ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

R. N. pagal LR BK 140 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2009-10-23, apie 22.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio

konflikto metu, basa koja vienÄ kartÄ spyrė mažamečiui savo sÅ«nui A. N., gim. 2005-05-09, į kairę kojÄ , o mažamečiui sÅ«nui D. N., gim. 2000-04-21, ranka sudavė į veidÄ , tuo sukeldamas

abiems mažamečiams sÅ«nums fizinį skausmÄ .

Be to, R. N. pagal LR BK 140 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2009-11-27, apie 10.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kilusio

Å¡eimyninio konflikto metu, diržu vienÄ kartÄ sudavė mažamečiui sÅ«nui A. N., gim. 2005-05-09, į deÅ¡inę kojÄ , padarydamas jam

nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje deÅ¡inės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje.

Nuteistasis R. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad teismas padarė esminį LR BPK pažeidimÄ , nes visiÅ¡kai

nevertino ir neanalizavo jo parodymų, taip pat nepagrįstai atmetė liudytojų D. G. ir O. N. parodymus, nes jos

suinteresuotos bylos baigtimi. Teismas neatsižvelgė į jo argumentus, jog labiausiai bylos baigtimi yra suinteresuota nukentėjusioji V. N., ji siekia abu vaikus išsivežti į užsienį, todėl nepagrįstai jį apkaltino smurtavimu prieš vaikus.

Skunde nurodyta, kad jokių objektyvių įrodymų dėl 2009-10-23 jo naudoto smurto sūnų D.

ir A. atžvilgiu byloje nenustatyta. Nukentėjusioji V. N. davė nenuoseklius parodymus ir įtakojo sÅ«nų DeivydÄ duoti

neteisingus parodymus. Pažymėtina, kad abu vaikai kartu su motina V. N. savaitę laiko iki apklausos buvo VÅ Ä® ,,Vaiko namas“, kur motina akivaizdžiai nuteikinėjo vaikus prieÅ¡ jį ir mokino, kÄ reikės

kalbėti per apklausÄ , todėl ir D. apklausoje atsirado teiginys, kad jis jam spyrė, nes sÅ«nus kartojo motinos

žodžius. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į liudytojos D. G. parodymus, jog pati V. N. pasakojo, kad A.  jos padarytu lanku

vos nepataikė D. į akį, todėl tėvas liepė pastarajam mokytis anglų kalbÄ , A. stotis į kampÄ , o pati vaikams sudavė per užpakalį. Atkreiptinas dėmesys, kad V. N. pateikė praÅ¡ymÄ Alytaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybai iÅ¡analizuoti padėtį Å¡eimoje, nes

neva jis jÄ veja iÅ¡ namų bei muÅ¡a vaikus, nors teisme kaip motyvÄ , dėl ko nesikreipė iÅ¡ karto dėl vaikų sumuÅ¡imo, V. N. nurodė, kad kreipėsi 2009-11-27, nes smurtas vaikų

atžvilgiu pasikartojo antrÄ kartÄ . Toks faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujantis V. N. paaiÅ¡kinimas pagrindžia jos suinteresuotumÄ ir piktybinį norÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų jį nepagrįstai apkaltinti.

Dėl smurtavimo vaikų atžvilgiu 2009-11-27 jis taip pat nuteistas nepagrįstai, nes

teismas vadovavosi subjektyviais ir prieštaringais V. N., jos įtakotų mažamečių bei prieštaringais liudytojų

parodymais. Tuo tarpu objektyvÅ«s ir teisingi liudytojų D. G. ir O. N. parodymai buvo atmesti. NurodytÄ dienÄ tarp jo ir sutuoktinės kilo ginčas dėl vaikų, nes pastaroji juos norėjo iÅ¡sivesti. V. N. rengė sÅ«nų AivarÄ , o jis neleido jo rengti, abu pradėjo tampyti vaiko kelnes, kuriose buvo įvertas diržas. Suprato, kad diržas galėjo netyčia pataikyti vaikui į kojÄ . V. N. iki atvykstant policijos pareigÅ«nui spėjo pamokyti

vyresnįjį sūnų sakyti, kad tėtė mušė A. Teismas vadovavosi liudytojos R. P. prieštaringais parodymais, kad ant A.

kojos matėsi raudona dėmė, tuo tarpu 2009-11-27 šeimos aplankymo akte konstatuota, kad išoriškai mušimo žymių nesimato. Šiuo atveju, nesant objektyvių įrodymų dėl smurtavimo mažamečių vaikų atžvilgiu, teismas turėjo jį išteisinti.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neargumentuotai priteisė jam atlyginti neturtinę žalÄ . Teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso teisės ir įstatymo normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimÄ . Byloje nėra duomenų apie vaikams diagnozuotÄ depresijÄ , apie jų sveikatos pablogėjimÄ . Nukentėjusioji teisme nurodė, kad vaikams reikalinga psichologo ir logopedo pagalba, tačiau apie tai jokių įrodymų nepateikė. Teismas Å¡aliÅ¡kai rėmėsi subjektyviais V.

N. parodymais. Nustatant žalos dydį, turėjo būti atsižvelgta į realiai kilusias pasekmes. Be to, teismas net nevertino jo turtinės padėties.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo gynėjÄ , praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorę, nukentėjusiÄ jÄ ir jos atstovÄ , praÅ¡iusius nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad R. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo R. N. nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 140 str. 2 d., ir priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ . Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.).

Pripažindamas

R. N. kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d., pirmosios

instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios V. N., mažamečių D. N. ir A. N., liudytojų R. P. ir M. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita

rašytine bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad šeimoje vyko konfliktai ir buvo naudojamas smurtas vaikų atžvilgiu, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.

Nukentėjusioji V. N. teisme nurodė, kad 2009-10-23 ji padarė vaikams lankus, vaikai juos parodė R. N., Å¡is pradėjo Å¡aipytis. A. pradėjo spardyti R. N. į kojas ir Å¡okinėdamas siekti lanko, tačiau ranka netyčia pataikė jam į veidÄ . Tuomet R. N. spyrė A. į kojÄ ir Å¡is pargriuvo. ViskÄ stebėjęs vyresnysis sÅ«nus D., siekdamas atkerÅ¡yti už brolį, pribėgęs prie R. N. spyrė Å¡iam į kojÄ . Tuomet pastarasis spyrė ir Å¡iam vaikui bei ranka trenkė į žandÄ . Šį įvykį pavieÅ¡ino tik tuomet, kai vyras antrÄ kartÄ panaudojo smurtÄ prieÅ¡ A. 2009-11-27 R. N. neleido jai su vaikais iÅ¡eiti pas mamÄ . Jai rengiant sÅ«nų A., supykęs R. N. iÅ¡traukė iÅ¡ vyresniojo sÅ«naus rankų dirÅ¾Ä ir užsimojęs juo pataikė A. į kojÄ . AnalogiÅ¡kus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 46-50).

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausti mažamečiai D. N. bei A. N.. Pastarasis patvirtino, kad R. N. mušė jį diržu, parodydamas į deÅ¡inės kojos Å¡launį, teigė matęs, kad brolį irgi mušė. D. N. nurodė, kad tėtis jam sudavė rankos plaÅ¡taka per veidÄ . KitÄ kartÄ , kai jiems su mama neleido eiti pas močiutę, tėtis diržo sagtimi kirto A. per kojÄ (1 t., b. l. 74-78).

Teisme apklausta liudytoja R. P., dirbanti Alytaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, parodė, kad 2009-11-27 kartu su policijos

darbuotojais nuvykus tirti incidento, rado R. N. ir V. N. besiaiškinančius tarpusavio santykius. D. pasakė, kad

tėtis mušė A., ant Å¡io vaiko kojos matėsi raudona dėmė. R. N. paaiÅ¡kino, kad vaikui sudavė netyčia, traukdamas dirÅ¾Ä . V.

N. nurodė, kad vyras vaikus mušė dar ir spalio 23 d.

Liudytoja M. M. patvirtino, kad perrengdama anÅ«kÄ A., ant jo kojos matė kraujosruvÄ , paklausus, kas čia, vaikas paaiÅ¡kino, kad tėtis mušė.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad A. N. padaryta poodinė kraujosruva odoje deÅ¡inės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje. Sužalojimas padarytas veikiant Å¡launį kietu buku žalojančiu daiktu prieÅ¡ 5-7 paras iki apžiÅ«ros, o tai atitinka 2009-11-27 laikÄ . Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 12-13). IÅ¡ A. N. ligos istorijÄ matyti, kad 2009-12-04 apžiÅ«ros metu gydytoja konstatavo deÅ¡inės Å¡launies sumuÅ¡imÄ (2 t., b. l. 5 ).

Byloje esantys Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos raštai patvirtina, kad R. N. ir V.

N. Å¡eimoje vyko skyrybų procesas, sutuoktiniai konfliktuodavo, nepasidalino vaikais, V. N. skundėsi, kad vyras jÄ veja iÅ¡ namų, smurtauja prieÅ¡ jÄ ir vaikus (1 t., b.l. 20-22, 29).

Viešosios įstaigos ,,Vaiko namas“ direktoriaus rašte aptarta mažamečių D.

N. ir A. N. psichologė bÅ«sena ruoÅ¡iant juos apklausai ir apklausos metu. D. N. smurto epizodus pasakoja savo kalba, prisiminimai susiję su stipriomis emocijomis. A. N. nurodė, kad tėtis mušė mama, taip pat mušė jį ir brolį diržu, parodė, į kuriÄ vietÄ jį mušė (1 t., b.l. 42).

Å ių įrodymų visetas patvirtina, kad 2009-10-23 savo namuose R. N. mušė savo mažamečius sÅ«nus, spirdamas koja A. ir suduodamas ranka į veidÄ D. bei 2009-11-27

A. suduodamas diržu į deÅ¡inę kojÄ , padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ,

pasireiškusį kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje. Tokia R. N. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2

d., nes nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji Å¡io nusikaltimo požymiai: buvo muÅ¡ami mažamečiai vaikai, kuriems sukėlė fizinį skausmÄ , o vienam iÅ¡ jų padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliantas skunde neigia nusikaltimus padaręs tyčia, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R.

N. namuose nuolat konfliktavo, smurtavimo prieš vaikus atvejis buvo ne pavienis, tačiau pasikartojantis, todėl atmetamas nuteistojo argumentas, kad sūnų A. sužalojo netyčia.

R. N. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino jo parodymų ir atmetė liudytojų D. G. bei O.

N. parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo nepadarė, kadangi nuteistojo ir liudytojų

D. G. bei O. N. parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, jų pateiktos versijos nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, be to, liudytojos D. G. bei O. N. yra artimos nuteistojo giminaitės (mama ir sesuo), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėtina, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2009-12-08 raÅ¡te Nr. VT2-950 nurodyta, jog neigiamÄ Ä¯takÄ daro R. N. giminių kiÅ¡imasis į Å¡eimos reikalus (1 t., b. l. 20).

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisingai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimÄ , tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų, priteisdamas neturinės žalos atlyginimÄ mažamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymÄ V. N., vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, neturtinė žala priteista motyvuotai ir jos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Civiliniame

ieÅ¡kinyje nukentėjusioji V. N. nurodė, kad dėl netinkamo R. N. elgesio Å¡eimoje vaikai patyrė iÅ¡gÄ stį, fizinį skausmÄ ,

dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo vaikų sveikata, vaikus reikėjo vežti į Vilniaus universiteto vaikų raidos centrÄ , kur jie buvo gydomi. Dėl Å¡ių aplinkybių nukentėjusioji prašė teismo mažamečiui A. priteisti 3000 litų, mažamečiui D. – 1500 litų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 56-59). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tinumo ir nukentėjusiosios praÅ¡omas sumas sumažino atitinkamai iki 2000 litų mažamečiui A. bei 1000 litų mažamečiui D. padarytos neturtinės žalos atlyginimui, kas neprieÅ¡tarauja teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose ir yra teisingas atlygis nukentėjusiems mažamečiams, patyrusiems skriaudÄ dėl R. N. nusikalstamų veiksmų. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nevertino jo turtinės padėties, kad nukentėjusioji V. N. nepateikė konkrečių įrodymų, jog vaikai patyrė emocinę depresijÄ ir pablogėjo jų sveikata, tačiau atsižvelgiant į priteistų sumų dydžius ir mažamečių vaikų patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminio pažeidimo, kurio pagrindu bÅ«tų keičiamas ar naikinamas skundžiamas nuosprendis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-09-24 apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo

proceso įstatymų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti R. N. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais.Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                          Kęstutis

Dargužis

Teisėjai:                                                                               Regina

Cemnolonskienė

                                                                                            Arvydas

Stankus