2019-04-30 Nr. ANB-344-4-24-3-00239-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-29-693/2019

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00239-2018-8

Procesinių sprendimų kategorijos:

1.5.3; 16.20

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Vilma Grekštienė 2018 m. spalio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad Vilniaus pl. 10, Dirvupių kaime, Klaipėdos rajone, 2018 m. spalio 17 d. 14.30 val. kontrolės metu pasvėrus nustatyta, kad vairuotojas A. L. pats pasikrovęs krovinį važiavo sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu, automobiliu „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „H&W“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (triašis automobilis su triaše priekaba), su negaliojančiu leidimu Nr. LDS-017099 (negaliojantis, nes viršyta leidime nurodyta bendroji masė) maršrutu Kaišiadorys–Klaipėda. Pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad bendroji masė – 50,94 t, tai 10,94 t viršijo leistiną 40 t bendrąją masę. Šiais savo veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-819 20 straipsnio 1 dalį, Didžiausiųjų leidžiamų, naudojantis keliais, transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.8 punktą, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“, 4 ir 30 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 459 straipsnio 6, 10 dalyse.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. L. dėl ANK 459 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymo paskyrė 900 Eur baudą, dėl ANK 459 straipsnio 10 dalyje įtvirtinto nusižengimo paskyrė 560 Eur baudą. Pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį paskirtas baudas subendrino parinkdamas baudą pagal sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų, ribas ir paskyrė galutinę 900 Eur baudą.

3. Šis nutarimas apskųstas Klaipėdos apygardos teismui nebuvo.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. prašo pakeisti nutarimą ir jo nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius, ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis, ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais dydis gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir kelio naudotojo) tarpusavio sutarimu.

5.2. Automobilių leidžiamas mases įtvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintas Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas, kurio 19.8 punkte nurodoma, kad triašio krovininio automobilio, sukabinto su dviaše arba triaše puspriekabe, didžiausia leidžiama masė yra 40 t.

5.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintas Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašas. Nuo 2018 m. gegužės 19 d. įsigaliojo nauja redakcija, pagal kurią neteko galios 41 punktas, kuriame buvo nurodyta, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 tona, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, ir taikomi šio aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai.

5.4. Išvardytuose teisės aktuose nėra jokios nuostatos, kad jeigu transporto priemonės faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 tona, laikoma, kad leidimo valdytojas (vairuotojas) krovinio vežimo metu neturėjo leidimo. Taigi negalima daryti išvados, kad viršijus leidime nurodytą svorį transporto priemonės savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo. Tokiais atvejais reikia konstatuoti, kad leidimas buvo, tačiau nustatytas leidime nurodyto svorio viršsvoris.

5.5. A. L., vairuodamas sunkiasvorį transporto junginį, automobilį su priekaba, kurio masė buvo nustatyta 50,94 t, turėjo galiojantį leidimą Nr. LDS-017099 vežti transporto priemonių junginiu krovinį, kurio bendroji masė yra 48 t, todėl viršsvoris buvo 2,94 t, o ne 10,94 t, kaip konstatuota nutarime.

5.6. Klaipėdos apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad A. L. vežė krovinį neturėdamas galiojančio leidimo, ir dėl to netinkamai kvalifikavo nusižengimą pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo netenkinti prašymo ir palikti galioti teismo nutarimą. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Kelių įstatymo 20 straipsnis vienareikšmiškai nustato, kad jeigu transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausius leidžiamus matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm, ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Įvertinus šias nuostatas akivaizdu, kad A. L. prašymas ir nurodyti motyvai yra nepagrįsti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį

8. A. L. nubaustas už dviejų administracinių nusižengimų, kvalifikuotų pagal ANK 459 straipsnio 6 ir 10 dalis, padarymą. A. L. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo vieną iš jo padarytų nusižengimų perkvalifikuoti iš ANK 459 straipsnio 6 dalies į 459 straipsnio 4 dalį, argumentuodamas tokį prašymą netinkamu materialiosios teisės taikymu.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu pagal byloje nustatytas aplinkybes, neteisingo nusižengimo kvalifikavimo ir materialiosios teisės netinkamo taikymo pagal išdėstytus argumentus nenustatė.

10. Pažymėtina, kad Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius, ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis, ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t.

Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais dydis gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir kelio naudotojo) tarpusavio sutarimu. Kartu šio straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) įtvirtina, kad jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai.

Pagal juos:

1) transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau transporto priemonei važiuoti turi būti draudžiama tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuriai yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį;

2) transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą;

3) transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą.

11. Šioms įstatymo nuostatoms, priešingai negu nurodoma pareiškėjo prašyme, neprieštaravo ir jų niekaip nepadarė negaliojančių nuo 2018 m. gegužės 19 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinta Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo redakcija.

12. Byloje nustatyta, jog A. L. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės faktinė bendroji masė buvo 50,94 t, o leidime nurodyta masė yra 48 t, vadinasi, faktinė masė buvo didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t. Tokia aplinkybė atitinka Kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nurodytą sąlygą, dėl kurios taikomi to paties straipsnio 10 dalies reikalavimai, įpareigojantys įforminti administracinį teisės pažeidimą ir toliau važiuoti tik gavus leidimą.

13. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog negalima formuoti tokios praktikos, pagal kurią viršijus leidime nurodytus dydžius būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius, nes tai reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016).

14. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. L. veiksmai, jo vairuojamo sunkiasvorio automobilio viršsvorį skaičiuojant ne nuo leidime nurodytos leistinos masės (48 t), bet nuo didžiausios leidžiamos naudojantis keliais triašio krovininio automobilio, sukabinto su dviaše arba triaše puspriekabe, masės (40 t), pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį kvalifikuoti teisingai, materialiosios teisės taikymo klaidų nenustatyta.

Dėl nuobaudos paskyrimo

15. Klaipėdos apylinkės teismas A. L. už nusižengimą, nustatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, paskyrė 900 Eur dydžio baudą, už nusižengimą, nustatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje, paskyrė 560 Eur dydžio baudą. Teismas, pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį baudas subendrinęs, paskyrė 900 Eur dydžio baudą.

16. ANK 22 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuobaudų paskirtį: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

17. Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

18. Šio straipsnio nuostatos leidžia teismui, išnagrinėjusiam bylą ir įvertinusiam nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, paskirti švelnesnę negu sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė tokias nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes: A. L. nebaustas administracine tvarka, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, gyvena iš gaunamo darbo užmokesčio (650 Eur), turi ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nepaisydamas nustatytų aplinkybių, teismas nesvarstė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybės, o formaliai motyvavo, kad pagal ANK 459 straipsnio 6 ir 10 dalis skirtinos minimalios jų sankcijose nustatytos baudos, kai minimali bauda – 900 Eur – pusantro karto viršija pažeidėjo mėnesines pajamas.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.

20. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, nustatęs nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, nors ir nurodė, kad į jas atsižvelgia, bet nepaisydamas ANK įtvirtintų ir aptartų nuobaudos skyrimo principų, nesvarstė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybių, nevertino nuobaudos dydžio proporcingumo bei teisingumo principų aspektu, taip nagrinėjamu atveju buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, dėl to apylinkės teismo nutarimas naikintinas perduodant bylą nagrinėti apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Pranas Kuconis

Vytautas Masiokas