3f656814-4697-4e84-a9b8-104f6497f37a · Klaipėdos apylinkės teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2-4682-1071/2018                                                    Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00354-2018-4                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2. (S)                                                       3.2.6.1.

                                                         KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS                    SPRENDIMAS                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2018 m. liepos 18 d.                                               Gargždai            Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant atsakovui A.

K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl nepagrįstai gautos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje R. K..               Teismas n u s t a t ė :                        ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo A.

K. 1269,34 Eur nepagrįstai gautos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.          Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2009 m. kovo 22 d. Klaipėdos mieste, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo vairuojama ir jam priklausanti transporto priemonė „M. B. 200“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. K. vairuojama transporto priemonė „C.

X.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įtariamuoju dėl eismo įvykio buvo pripažintas R. K., o nukentėjusiuoju atsakovas. Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija (toliau – UAB DK) „PZU Lietuva“, buvusi UAB DK „Lindra“) vykdydama 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir nukentėjusiam asmeniui A.

K. iÅ¡mokėjo 1269,34 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, ADB „Gjensidige“ kompensavo iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡ viso 1269,34 Eur. 2010 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ra priėmė nutarimÄ , kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimÄ R. K. atžvilgiu nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Priėmus šį nutarimÄ , iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas A. K. gavo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jis vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 65.3 punkto nuostatomis, privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui be pagrindo gautas draudimo iÅ¡mokas.

IeÅ¡kovas su pretenzija kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, tačiau atsakovas ieÅ¡kovui nepagrįstai gautos draudimo iÅ¡mokos negrÄ Å¾ino, todėl liko skolingas 1269,34 Eur.             Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ (b. l. 33-37), kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė nesutikimo motyvus: dėl 2009 m. kovo 22 d. įvykusio eismo įvykio Klaipėdos m. atsakovas niekada nebuvo pripažintas kaip įtariamasis baudžiamojoje byloje, o ir nebuvo pripažintas kaltu, pažeidus tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso teisės (toliau – ATPK) normas.

R. K., kuris galimai sukėlė eismo įvykį, administracinių teisės pažeidimų byloje buvo pripažintas kaltu už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (ATPK 128 straipsnio 1 dalis) ir jam buvo paskirta 1300 litų bauda. Jo manymu, R. K. yra visiÅ¡kai patirties neturintis vairuotojas ir galimai nežino bei nesupranta kelio ženklų reikÅ¡mės. Nurodė, jog prokuratÅ«ra, nutraukdama ikiteisminį tyrimÄ R. K. atžvilgiu nutarime nurodė, jog lemiamÄ reikÅ¡mę kaltės bei įvykio aplinkybių nustatymui turi liudytojų parodymai, nes eismo įvykio vietoje nėra filmavimo ar kitokių automobilių fiksavimo priemonių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad atsakovas važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, tačiau prokuroras nusprendė, kad Å¡ios liudytojos parodymai, kaip lemiamÄ reikÅ¡mę turintis įrodymas negali bÅ«ti vertinamas, nes liudytoja prieÅ¡ eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, nors jos blaivumo niekas nenustatinėjo. Apklausus liudytojÄ ji parodė, jog eismo įvykio metu ji buvo visiÅ¡kai blaivi, nes dėl sveikatos problemų negali vartoti alkoholinių gėrimų, ir kad ji gerai matė, kad atsakovas važiavo per žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ .

Nurodė, kad jo nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai su liudytoja, todėl jam nesuprantama, kodėl liudytoja turėtų duoti neteisingus parodymus, nors ir pati eismo įvykio metu patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus. Jis mano, kad ieÅ¡kovui eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ turėtų atlyginti bÅ«tent R. K., kuris eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir be galiojančio civilinės atsakomybės draudimo. Taip pat atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes bÅ«tent ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“, buvusi UAB DK „Lindra“) nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir iÅ¡mokėjo atsakovui draudimo iÅ¡mokÄ , todėl, jo manymu, Å¡iuo atveju draudimo teisiniai santykiai susiklostė su ADB „Gjensidige“, t. y. su tuo, kas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovas, kuris kompensavo iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas reikalavimus turėtų reikÅ¡ti ADB „Gjensidige“, o ne atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kad žalÄ atsakovui iÅ¡mokėjo ne ieÅ¡kovas, o jo draudimo kompanija, su kuria buvo sudaryta transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tokiam tarp Å¡alių kilusiam ginčui, atsakovo įsitikinimu, turėtų bÅ«ti taikomi draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai bei sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.            Pasirengimas Å¡iÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdyje vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.           IeÅ¡kovas dublike į atsakovo atsiliepimÄ nurodė, jog kompetentingos institucijos nenustatė 2009 m. kovo 22 d.

įvykusio eismo įvykio kaltininko, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo R. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovas, nesutikdamas su 2010 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros priimtu nutarimu, nepateikė įrodymų, kad minėtas nutarimas bÅ«tų apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka bei atitinkamai pakeistas. Tai, kad R. K. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nubaustas, ieÅ¡kovo tikinimu, nereiÅ¡kia, kad jis yra atsakingas už 2009 m. kovo 22 d. eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

Kadangi Å¡iuo atveju eismo įvykio kaltininkas, t. y. asmuo, kuriam kiltų civilinė atsakomybė, nustatytas nebuvo, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 1 dalies 9 punkto nuostatomis, turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas. IeÅ¡kovas nesutinka, kad bÅ«tų taikytas ieÅ¡kinio senaties terminas, nes ieÅ¡kovas draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai bei taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PrieÅ¡ingai, tokiems reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kinys ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas 2018 m. kovo 6 d., todėl bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nebuvo.           Atsakovas tripliku į dublikÄ nurodė, kad jis 2010 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros priimtÄ nutarimÄ neskundė tik todėl, kad jam buvo atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala, jis tada nežinojo, kad po 9 metų iÅ¡ jo gali pareikalauti tÄ Å¾alÄ grÄ Å¾inti, be to, jis neturėjo ir teisinių žinių, kad numanyti, kas gali įvykti toliau jei jis neapskųs priimto pareigÅ«nų nutarimo baudžiamojoje byloje.

Tai, kad jis neapskundė priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , pasak atsakovo, dar nereiÅ¡kia, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Mano, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas tik todėl, kad pareigÅ«nai, kurie atliko ikiteisminį tyrimÄ , netinkamai atliko savo darbines funkcijas. Jie nevertino vienintelės pagrindinės liudytojos parodymų vien dėl to, kad buvo nuspręsta, jog liudytoja prieÅ¡ eismo įvykį naudojo alkoholinius gėrimus, nors jos blaivumo niekas netikrino.

Jis mano, kad tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti R. K., kuris buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nubaustas. Nurodė, kad jam Å¡iuo metu yra 64 metai (eismo įvykio metu buvo 55 metai), jis nuo pilnametystės yra sukaupęs didžiulę vairavimo patirtį bei staÅ¾Ä , turi profesionalo vairuotojo pažymėjimÄ , o R. K., kuriam eismo įvykio metu buvo 36 metai, niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, jis teistas15 kartų. Mano, jog Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, nes žalÄ atsakovui iÅ¡mokėjo ne ieÅ¡kovas, o atsakovo draudimo kompanija, su kuria buvo sudaryta transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, todėl tokiam ginčui turėtų bÅ«ti taikomi draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai bei sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

          Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog palaiko ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį tenkinti. Trečiojo asmens teigimu dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas atsakovas. Ir nors jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės ir jo vairuota transporto priemonė nebuvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jis nesutinka, kad tai įtakojo eismo įvykio kilimÄ (b. l. 85).            IeÅ¡kovo atstovas ir trečiasis asmuo R.

K. į teismo neatvyko, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta, gauti jų praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo atstovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 ir 2 dalis).            Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas advokato padėjėjas R. Banevičius su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas A. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad jis eismo įvykio metu dirbo taksi vairuotoju.

TÄ vakarÄ vykdė iÅ¡kvietimÄ . Jis važiuodamas iÅ¡ tolo pamatė, kad prieÅ¡ais Sausio 15-osios gatvę užsidegė raudonas Å¡viesoforo signalas, jis prilėtino greitį, ir prieÅ¡ 15-20 m. iki sankryžos jam užsidegė geltonas, jis pristabdė, o kuomet užsidegė žalios spalvos Å¡viesoforas, jis įjungė pavarÄ ir kirto sankryÅ¾Ä . Kai jau buvo beveik pravažiavęs visÄ sankryÅ¾Ä , likus 2-3 m. sankryžos, gavo smÅ«gį į vairuotojo keleivio pusę iÅ¡ Å¡ono. Važiuojant jis stebėjo keliÄ , tai yra vairuotojo instinktas, tačiau iÅ¡ Å¡ono atvažiuojančio automobilio nematė.

Atsitrenkus kitam automobiliui į jo automobilį, priekyje sėdėjusi keleivė iÅ¡lėkė iÅ¡ automobilio. Ä® eismo įvykio vietÄ buvo atvykusi ir policija, visi iÅ¡ balkonų Å¡aukė, kad taksi važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, tačiau tie liudytojai priėję nebuvo. SmÅ«gį į automobilį jis gavo jau baigiant pravažiuoti sankryÅ¾Ä . MoteriÅ¡kė sėdėjusi gale buvo blaivi. Tuo metų laiku Å¡viesoforus iÅ¡jungdavo 24 val. vakaro, įvykis įvyko prieÅ¡ 24 val., todėl dar Å¡viesoforai veikė.

NutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ jis gavo tik neseniai, anksčiau nebuvo jo gavęs. Jis nesidomėjo bylos eiga, 10 metų toliau dirbo taksi vairuotoju. Gavęs pretenzijÄ grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ , jis atsisakė jÄ mokėti, nes nesijaučia kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Automobilis buvo jo asmeninis, iÅ¡mokÄ gavo jis asmeniÅ¡kai, praėjus pusei metų po eismo įvykio. PaaiÅ¡kino, kad po eismo įvykio buvo iÅ¡kviestos trys greitosios pagalbos maÅ¡inos, visi jo automobiliu važiavę asmenys atsidÅ«rė ligoninėje.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tris kartus su policija buvo atliekama autoavarijos imitacija, nustatinėjama, kaip mirksi šviesoforas, kiek galima pravažiuoti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis dėl įvykusio eismo įvykio buvo pripažintas nekaltu. Jam buvo apskaičiuota žala, policija perdavė dokumentus, kad jis yra nekaltas, todėl jam buvo apskaičiuota draudimo išmoka virš 4 tūkstančių litų ir ji jam buvo išmokėta. Jo automobilis po eismo įvykio buvo nurašytas kaip netinkamas naudoti.

Eismo įvykio metu R. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisė vairuoti, transporto priemonė nebuvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Per savo vairuotojo staÅ¾Ä jis nėra turėjęs tokio eismo įvykio, iÅ¡skyrus smulkias avarijas. Per 40 metų nėra baustas už vairavimÄ neblaiviam. Jis eismo įvykio metu nematė kas sėdėjo Å¡alia R. K. jo automobilyje, nieko nepastebėjo. ŽalÄ iÅ¡ savo draudiko jis gavo praėjus pusei metų po eismo įvykio.             Liudytoja I.

S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji eismo įvykio metu važiavo kaip klientė taksi automobilyje. Ji nepažįsta nei atsakovo nei trečiojo asmens. AtsakovÄ ji byloje mato antrÄ kartÄ , jokie santykiai jų nesieja. TÄ dienÄ , kai įvyko eismo įvykis, jie Å¡ventė gimtadienį kavinėje, pasibaigus baliui, iÅ¡sikvietė taksi. Taksi automobilio priekyje sėdėjo marti, o ji su sÅ«numi už nugaros. Važiuojant taksistas pristabdė automobilį, ji pagalvojo kodėl, pakėlė galvÄ , pamatė, kad dega geltonas Å¡viesoforo signalas.

Ä® sankryÅ¾Ä taksi įvažiavo jau degant žaliam Å¡viesoforui. NeiÅ¡važiavus iÅ¡ sankryžos įvyko eismo įvykis, kurio metu į taksi automobilio Å¡onÄ atsitrenkė kitas automobilis. Jos marti sėdėjusi priekyje iÅ¡lėkė iÅ¡ automobilio per duris. SmÅ«gis buvo labai didelis. Kas vairavo taksi automobilį ji tÄ vakarÄ net neatkreipė dėmesio, taksi vairuotojas važiavo tvarkingai. Kadangi turi problemÄ su Å¡irdimi, tÄ vakarÄ ji iÅ¡gėrė tik simboliÅ¡kai, Å¡ampano. Ligoninėje ji taip pat atsidÅ«rė.

Kito automobilio vairuotojo, kuris atsitrenkė į taksi automobilį, ji nematė ir nežino, matė tik, kad jaunas vyras, jo nepažįsta. Tikrai ji matė, kad sankryžoje taksi automobilis įvažiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, be to, tÄ vakarÄ taksi automobilis visÄ keliÄ važiavo tvarkingai. PaaiÅ¡kino, kad jokių problemų su akimis dėl žiÅ«rėjimo į tolį ji neturi, akinius neÅ¡ioja tik darbui. Kita transporto priemonė į taksi automobilį trenkėsi ne iÅ¡ karto, tik po nedidelio tarpo pavažiavus sankryža.

Taksi vairuotojas važiavo tvarkingai, stabtelėjo prieÅ¡ Å¡viesoforÄ .          Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas.            IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovo A. K. paaiÅ¡kinimų ir liudytojos I. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. birželio 11 d. iÅ¡duota pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje patvirtina, kad 2009 m. kovo 22 d. 00:54 val., Taikos pr./Sausio 15-osios g., Klaipėdos m., įvykusio eismo įvykio metu, kuriuo metu susidÅ«rė atsakovo vairuojama transporto priemonė „M.

B. 200“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens R. K. vairuojama transporto priemonė „C. X.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiuoju pripažintas buvo A. K., o įtariamuoju R. K. (b. l. 4-5). Nustatyta, kad 2009 m. kovo 27 d. atsakovas A. K. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymais dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo už sugadintÄ transporto priemonę ir magnetolÄ (b. l. 13, 17-19). IeÅ¡kovas, vadovaudamasis tarp ieÅ¡kovo ir ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“, buvusi UAB DK „Lindra“) 2002 m. kovo 29 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatomis, ieÅ¡kovo 2009 m. liepos 13 d. sudaryta žalos skaičiavimo iÅ¡vada, iÅ¡mokėjo atsakovui A.

K. 1184,91 Eur (4091,25 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintÄ automobilį ir 84,43 Eur (291,52 Lt) už sugadintÄ magnetolÄ , iÅ¡ viso 1296,34 Eur (b. l. 6-10, 11-21). IeÅ¡kovas 2017 m. gruodžio 4 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovÄ dėl 1269,34 Eur nepagrįstai gautos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo (b. l. 25-26).           IÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00146-09 medžiagos nustatyta, kad pagal 2009 m. kovo 22 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį (I t., b. l. 1, 2-3). 2009 m. rugpjūčio 11 d. trečiajam asmeniui R.

K. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kuriuo jam praneÅ¡ta, kad jis yra įtariamas padaręs nusikalstamÄ veika, numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje) (b. l. 6-7). 2009 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu trečiajam asmeniui R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 376,51 Eur (1300,00 Lt) bauda (II t., b. l. 94-95). 2010 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo R.

K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutarime prokuroras nurodė, kad Å¡ioje situacijoje lemiamÄ reikÅ¡mę turi fakto – kuris vairuotojas važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui nustatymas. Be to, Å¡ių įvykių nustatymui lemiamÄ reikÅ¡mę kaltės ir įvykio aplinkybių nustatymui turi liudytojų parodymai, nes jokių kitų objektyvių duomenų byloje nebuvo. Konstatavo, kad esant prieÅ¡taringiems abiejų automobilių vairuotojų parodymams, vien liudytojos I.

S. parodymai yra nepakankami, kad įrodyti įtariamojo R. K. kaltę ( II t., b. l. 126-127).          Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, Biurui reiÅ¡kiant reikalavimÄ grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .            Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ iÅ¡ draudimo teisinio santykio atsirandantiems reikalavimams.

IeÅ¡kovas su atsakovo pareikÅ¡tu reikalavimu dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovas draudiko funkcijų neatlieka, nesudaro draudimo sutarčių, todėl negalima teigti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, dėl to, jo nuomone, taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.           Pagrindinis nacionalinės Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDÄ®).           TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiajam trečiajam asmeniui Biuras moka iÅ¡mokÄ , nors ir nėra sudaręs sutarties su atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu, taigi nėra draudikas.

Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 18 dalis). Dėl to nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka Biuras.

Remiantis TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtÄ rekomendacijÄ Nr. 5 yra įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ , tačiau pati Å¡ios funkcijos neatlieka. Taigi draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v.

E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2012).            CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas bÅ«tent iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Kadangi Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai bei taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos Å¡alių nesieja draudimo teisiniai santykiai, byloje taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).           Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie nurodomÄ jo teisės pažeidimÄ sužinojo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai 2010 m. vasario 15 d. priėmus nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ R. K. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Minėtas nutarimas apskųstas nebuvo, todėl ieÅ¡kovui 2010 m. vasario 15 d. buvo ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad R. K. kaltė baudžiamÄ ja tvarka nenustatyta ir jam nekyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio, t. y. kai ieÅ¡kovas sužinojo, jog atsakovas galbÅ«t nepagrįstai gavo draudimo iÅ¡mokÄ (CPK 1.127 straipsnio 1 dalis). Biuras atsakovui draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2009 m. liepos 30 d. IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ir teismo priimtas 2018 m. kovo 12 d., taigi nepraleidus bendrojo deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino, todėl atsakovo reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

          Dėl pareigos grÄ Å¾inti Biurui nepagrįstai iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), tai reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).            Šioje byloje nagrinėjamas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo nepagrįstai gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tuo pagrindu, kad trečiasis asmuo R. K. nelaikytinas atsakingu už 2009 m. kovo 21 d. įvykusį eismo įvykį, jam nekilo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, nes 2010 m. vasario 24 d.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo R. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutarime prokuroras konstatavo, kad esant prieÅ¡taringiems abiejų automobilių vairuotojų parodymams, vien liudytojos I. S. parodymai yra nepakankami, kad įrodyti įtariamojo R. K. kaltę. Taigi iÅ¡ esmės Å¡ioje civilinėje byloje aktualus ir turi bÅ«ti iÅ¡spręstas kaltės dėl autoįvykio Taikos pr. / Sausio 15-osios g., Klaipėdos mieste, klausimas.           Šiame kontekste teismas pažymi, kad nors vienu veiksmu gali bÅ«ti padaroma žalos skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės Å¡akos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė, todėl tas pats veiksmas gali bÅ«ti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, o asmeniui už tÄ patį veiksmÄ gali bÅ«ti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ys, tačiau faktas, kad asmuo pažeidė vienos teisės Å¡akos normas, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog yra pažeistos kitos teisės Å¡akos normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015).

Taigi vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo R. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai savaime nereiškia, kad nėra delikto, nes baudžiamojoje teisėje ir civilinėje teisėje skirtinai suprantami neteisėti veiksmai bei kaltė, nes taikant transporto priemonės valdytojui civilinę atsakomybę, jo veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojama ne tik dėl konkrečios normos (kelių eismo taisyklių) pažeidimo, bet ir dėl nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme.

Vis dėlto daugelis ikiteisminio tyrimo byloje nustatytų faktų įeina ir į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016). Todėl baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, ir jų nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti (CPK 182 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras, įvertinęs nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ Nr.11K-388(09), 2010 m. vasario 24 d. nutarime, baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00146-09, konstatavo, kad abiejų automobilių vairuotojų parodymai yra prieÅ¡taringi, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę kaltės bei įvykio aplinkybių nustatymui turi liudytojų parodymai.

Nurodė, kad ikiteisminiam tyrimui nepavyko nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, nors specialisto paskaičiavimu, vieno iÅ¡ automobilių vairuotojas turėjo įvažiuoti į sankryÅ¾Ä degant raudonam Å¡viesoforo signalui, tačiau abu vairuotojai teigia važiavę degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Nustatyta, kad eismo įvykio metu R. K. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, jam Å¡i teisė nesuteikta.

Å ia veika R. K. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir jam už tai buvo paskirta 376,51 Eur (1300,00 Lt) dydžio bauda, tačiau dėl jo kaltės autoįvykio metu Å¡iame nutarime nėra pasisakyta. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje turi bÅ«ti nustatyta, kurio iÅ¡ eismo įvykio dalyvio – atsakovo ar trečiojo asmens veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. Nagrinėjamu atveju eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai, žala padaryta dėl automobilių sÄ veikos, tai yra susidÅ«rimo.

CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojams dėl Å¡ių Å¡altinių sÄ veikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Taigi sprendžiant dėl draudimo iÅ¡mokos pagrįstumo, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat ir kaltę civilinės, o ne administracinės ar baudžiamosios atsakomybės prasme (CK 6.248 straipsnis).CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad trečiasis asmuo R. K. nelaikytinas atsakingu už 2009 m. kovo 21 d. įvykusį eismo įvykį, jam nekilo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, todėl atsakovas turi grÄ Å¾inti nepagrįstai gautÄ 1269,34 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuri jam buvo iÅ¡mokėta 2009 m. liepos 30 d. ir 2009 m. rugpjūčio 24 d.Trečiasis asmuo R.

K. atsiliepime nurodė, jog jis nepripažįsta savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, mano, kad kaltininkas dėl įvykusio eismo įvykio yra atsakovas.Atsakovas A. K. savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia tuo, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, nes į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Teismo posėdžio metu jis nuosekliai paaiÅ¡kino eismo įvykio aplinkybes, patvirtino, kad jis važiuodamas iÅ¡ tolo pamatė, kad prieÅ¡ais Sausio 15-osios gatvę, sankryžoje, užsidegė raudonas Å¡viesoforas, jis prilėtino greitį, prieÅ¡ 15 - 20 metrų iki sankryžos jam užsidegė geltonas Å¡viesoforo signalas, tada jis pristabdė automobilį kol užsidegė žalios spalvos Å¡viesoforo signalas, tada įjungė pavarÄ ir kirto sankryÅ¾Ä .

Likus 2-3 metrams iki sankryžos pabaigos į jį įvažiavo trečiojo asmens vairuojamas automobilis. TÄ aplinkybę, kad atsakovo vairuojama transporto priemonė „M. B. 200“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui patvirtino ir liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta I. S., kuri eismo įvykio metu sėdėjo atsakovo automobilyje ant galinės sėdynės. Ji patvirtino, kad ji tÄ vakarÄ kartu su sÅ«naus Å¡eima grįžo iÅ¡ gimtadienio, ji buvo blaivi, nes tik simboliÅ¡kai buvo iÅ¡gėrusi vienÄ taurę Å¡ampano, kadangi dėl sveikatos problemų alkoholio vartoti negali.

Ji gerai atsimena visas eismo įvykio aplinkybes. Patvirtino, kad atsakovui prilėtinus automobilį ji nukreipė žvilgsnį į keliÄ , tada matė, kad dega geltonas Å¡viesoforo signalas, todėl vairuotojas ir pristabdė maÅ¡inÄ , tiksliai matė, kad atsakovo vairuojamas automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo tik užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui. Konkrečiu atveju netikėti liudytojos I. S. parodymais teismui nėra jokio pagrindo, nes nei atsakovo, nei liudytojos, nei trečiojo asmens nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai, liudytoja patvirtino, kad atsakovÄ mato gal tik 2 ar 3 kartÄ , anksčiau jo niekada nepažinojo.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių atsakovo ir liudytojos I. S. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jie davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nors po įvykio praėjo 9 metai, tiek atsakovas, tiek liudytoja nuosekliai atsimena įvykio aplinkybes, ir jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ devynerius metus esminėse detalėse sutampa su teismo posėdyje duotais parodymais, todėl teismui ir nekyla abejonių dėl jų objektyvumo.Taip pat, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios specialisto iÅ¡vados, joje yra nurodyta, kad, atlikti skaičiavimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vieno iÅ¡ automobilių vairuotojas turėjo įvažiuoti į sankryÅ¾Ä degant raudonam Å¡viesoforo signalui.

Kadangi automobilių vairuotojų parodymai yra prieÅ¡taringi, konkrečiu atveju lemiamÄ reikÅ¡mę kaltės bei įvykio aplinkybių nustatymui turi bÅ«tent liudytojų parodymai.Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodė, kad jis nepripažįsta, kad yra kaltas dėl eismo įvykio. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nustatyta, kad jam važiuojant automobiliu „C. X.“ ir artėjant prie sankryžos Sausio 15-osios g. – Taikos pr., degė žalios spalvos Å¡viesoforo signalas, tačiau įvažiavus į sankryÅ¾Ä Ä¯sijungė mirksintis žalios spalvos Å¡viesoforo signalas.

Ä® sankryÅ¾Ä jis įvažiavo nestabdydamas automobilio. Jo parodymų kartu važiavusi liudytoja nepatvirtino, ji tik manė, kad R. K. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, nes prieÅ¡ pat eismo įvykį jis važiavo nelėtindamas greičio. Baudžiamojoje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykio metu R. K. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, jam Å¡i teisė nesuteikta. Už šį administracinį teisės pažeidimÄ jam buvo paskirta administracinė nuobauda.Kartu, vertinant trečiojo asmens R.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, negalima nepaminėti ir to, kad parodymus jis davė bÅ«damas įtariamuoju, taigi nebÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , be to, jis aiÅ¡kiai buvo suinteresuotas proceso eiga. Maža to, kaip nurodyta anksčiau, jo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Todėl jo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai.Pažymima, kad taikant deliktinę atsakomybę, veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali bÅ«ti konstatuojama ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai neatidaus ir neatsargaus elgesio, Å¡iuo atveju dalyvaujant su transporto priemone eisme.

Autoįvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4-5 punktuose buvo nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Å¡ias taisykles ir jų laikytis. EismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti Å¡iose taisyklėse ir kitose Å¡alyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Iš nurodytų bylos duomenų – tiek atsakovo, tiek atsakovo parodymus atitinkančių liudytojos                     I. S. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, tiek tokius jų parodymus patvirtinančios baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados, labiau tikėtina, kad būtent trečiasis asmuo R.

K. įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Be to, trečiojo asmens R. K. nepakankamÄ atidumÄ ir neatsargų elgesį dalyvaujant su transporto priemone eisme, be jau nurodytų atsakovo ir liudytojos parodymų, pagrindžia ir tai, kad eismo įvykio metu R. K. nebuvo įgijęs vairuotojo pažymėjimo, todėl galimai nebuvo susipažinęs ir su saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir kelio ženklais bei jų nesilaikė. Tokiu bÅ«du jis pažeidė Taisyklių 4-5 punkto reikalavimus.

BÅ«tent dėl visų pirmiau nurodytų iÅ¡ iÅ¡analizuotų aplinkybių ir darytina iÅ¡vada, kad trečiojo asmens R. K. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, atsiradusia žala ir dėl įvykusio eismo įvykio yra jo kaltė. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 65.3 punktÄ , iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo iÅ¡mokÄ gavęs asmuo grÄ Å¾intų gautÄ iÅ¡mokÄ ar jos dalį, kai draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymÄ gauti Å¡ios iÅ¡mokos asmeniui.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ už 2009 m. kovo 21 d. eismo įvykio metu sugadintÄ transporto priemonę ir automagnetolÄ . Nagrinėjamoje byloje, kaltu dėl 2009 m. kovo 21 d. įvykusio eismo įvykio Klaipėdoje, kurio metu susidÅ«rė atsakovo vairuojamas automobilis „M. B. 200“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens vairuojamas automobilis „C. X.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas trečiasis asmuo                                   R.

K.. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo teisę gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡iam iÅ¡mokėtÄ 1269,34 Eur draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos jo patirtos ir raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos 520,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ ) (b. l. 38, 60 ir 93).

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 4,70 Eur tokių iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, tai jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, 520,00 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų (už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ ) atsakovo A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, 4,70 Eur (keturis eurus 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei yra bÅ«tina pateikti teismui.Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriui ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 30-1-00146-09, 2 tomai.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                               Vytautas Pliuskevičius Â