Legislator Case Law & Legislation
3f65669e-4db2-49b0-b923-0d7eecd34804 AI generated

3f65669e-4db2-49b0-b923-0d7eecd34804 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 3f65669e-4db2-49b0-b923-0d7eecd34804
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

, ekspertei D. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Amilina“ dėl sandorio žalos atlyginimo priteisimo , nustatė: kooperatyvas „LietuviÅ¡ki javai “ pateikė ieÅ¡kinį UAB „Amilina“ ir prašė priteisti iÅ¡ pastarosios 207723,29 Eur žalos atlyginimo, procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog 2013 m. liepos 11 d.

Legislator headnote

AI generated

3f65669e-4db2-49b0-b923-0d7eecd34804 · Panevėžio apygardos teismas: PraÅ¡ydamas teismo skirti laikinÄ sias apsaugos priemones, asmuo prisiima rizikÄ dėl tokių priemonių taikymu galimų sukelti neigiamų turtinio pobÅ«džio padarinių kitam asmeniui atsiradimo. Å iuo atveju Atsakovės padarytas bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) yra patvirtintas 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas Atsakovės ieÅ¡kinys IeÅ¡kovui dėl nuostolių atlyginimo, ir 2013 m. liepos 11 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                    Civilinė byla Nr. e2-125-755/2017                                   Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00600-2015-0                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1, 3.6.10.5.2.16. (S)                                                              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                         SPRENDIMAS                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                               2017 m. vasario 8 d.     Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,dalyvaujant ieškovo kooperatyvo „Lietuviški javai“atstovei advokatei S. S.- D., atsakovės UAB“Amilina“ atstovui advokatui G.

M. , ekspertei D. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Amilina“ dėl sandorio žalos atlyginimo priteisimo , nustatė: kooperatyvas „LietuviÅ¡ki javai “ pateikė ieÅ¡kinį UAB „Amilina“ ir prašė priteisti iÅ¡ pastarosios 207723,29 Eur žalos atlyginimo, procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog 2013 m. liepos 11 d.

Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-528/2013 paliko galioti 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas Atsakovės UAB „Amilina“ (toliau ir – Atsakovė) ieÅ¡kinys dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ IeÅ¡kovo Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ (toliau – IeÅ¡kovas) civilinėje byloje Nr. 2-7735-603/2010. Minėtoje civilinėje byloje Atsakovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl nuostolių priteisimo kompensuoti žalai, neva padarytai nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2010-03-29-1 ND nevykdymu.

Toje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino Atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo IeÅ¡kovui ir areÅ¡tavo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 1 800 000 Lt (521 316,03 EUR) sumos reikalavimui užtikrinti. Atsakovė visos jos užvestos civilinės bylos nagrinėjimo metu daug pastangų dėjo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui/iÅ¡laikymui/iÅ¡plėtimui IeÅ¡kovo atžvilgiu:1)2010 m. spalio 18 d.

Atsakovė Vilniaus apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡plėtimo, pritaikant piniginių lėšų areÅ¡tÄ , nors 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad piniginių lėšų areÅ¡tas itin suvaržytų IeÅ¡kovo veiklÄ , jam atsirastų nuostolių, kurie galėtų sukelti IeÅ¡kovo nemokumÄ , todėl teismas areÅ¡tavo IeÅ¡kovo nekilnojamÄ jį ir (ar) kilnojamÄ jį turtÄ , o praÅ¡ymo areÅ¡tuoti IeÅ¡kovo pinigines lėšas netenkino. 2010 m. spalio 28 d.

Vilniaus apygardos teismas nutartimi atsisakė iÅ¡plėsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , areÅ¡tuojant IeÅ¡kovo pinigines lėšas, pakartodamas 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvus bei pažymėdamas, kad „tiek ieÅ¡kovas UAB „Amilina“, tiek atsakovas Kooperatyvas „LietuviÅ¡ki javai“ užsiima panaÅ¡ia veikla, t.y. Å«kine–komercine veikla, susijusia su grÅ«dų prekyba, t. y. Å¡ioje byloje ginčas kilo iÅ¡ vienoje rinkoje veikiančių Å«kio subjektų, kurie galimai konkuruoja tarpusavyje, taigi Å¡iuo atveju piniginių lėšų areÅ¡tas yra itin varžanti įmonės veiklÄ priemonė, kuriÄ pritaikius atsakovui (past.

– IeÅ¡kovui Kooperatyvui „LietuviÅ¡ki javai“) bÅ«tų sukeltas nemokumas, todėl galėtų bÅ«ti iÅ¡kelta bankroto byla ir tokiu bÅ«du įmonė bÅ«tų paÅ¡alinta iÅ¡ rinkos“;2) 2010 m. lapkričio 10 d. atskiruoju skundu Atsakovė ginčijo 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. 2011 m. kovo 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ ;3) 2010 m. lapkričio 2 d. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ IeÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2010 m. rugsėjo 24 d.

Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuriuo argumentavo, kad IeÅ¡kovo praÅ¡ymas panaikinti 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones nekilnojamam ir (ar) kilnojamam turtui yra nepagrįstas;4) 2012 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi IeÅ¡kovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones IeÅ¡kovo kilnojamajam turtui panaikinus, Atsakovė teikė naujÄ 2012 m. rugpjūčio 23 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė vėl taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones IeÅ¡kovo kilnojamam turtui.

IeÅ¡kovui priklausiusio kilnojamojo turto areÅ¡tas dėl Atsakovės praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilnojamajam turtui truko nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d. IeÅ¡kovas Å¡iuo laikotarpiu negalėjo vykdyti prekybos žemės Å«kio produkcija, dėl to negavo pajamų, kurias, jei veikla bÅ«tų vykdoma normaliomis sÄ lygomis, bÅ«tų gavęs, bei patyrė nuostolių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Dėl Å¡ios priežasties IeÅ¡kovas Atsakovei pateikė 2015 m. birželio 25 d. pretenzijÄ dėl taikaus situacijos iÅ¡sprendimo neteismine tvarka, kuria reikalavo atlyginti dėl Atsakovės praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus praradimus – negautas pajamas.

Atsakovė 2015 m. liepos 8 d. atsakymu atsisakė tenkinti IeÅ¡kovo reikalavimus.Teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovas nurodė CPK 146 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta procesÄ civilinėje byloje pralaimėjusios Å¡alies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesÄ laimėjusiai Å¡aliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesÄ Å¡alies praÅ¡ymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Bylos ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ginčo iÅ¡sprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigÄ atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), pasisakydamas dėl žalos, atsiradusios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „įstatymų leidėjas CPK 146 straipsnio 2 dalyje neapibrėžė civilinės atsakomybės sÄ lygų. Aptariamoje normoje nenurodyta civilinė atsakomybė be kaltės, tačiau tokia iÅ¡vada iÅ¡plaukia iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovas, suvaržydamas kito asmens teisę, atitinkamai turi prisiimti rizikÄ , jeigu ieÅ¡kinys nebus patenkintas“ (2013 m. spalio 14 d.

LAT civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).Taigi, tokiu atveju turi bÅ«ti nustatytos ir įrodytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.Atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, atsiradusi žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos pasireiÅ¡kė taip:Dėl neteisėtų veiksmųTeikdamas praÅ¡ymÄ teismui taikyti tam tikras ieÅ¡kinio reikalavimus užtikrinančias laikinÄ sias apsaugos priemones iki bÅ«simo galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymo, asmuo veikia sÄ moningai, siekdamas laikinai apriboti kito asmens civilines teises ir pareigas, jų įgyvendinimÄ .

PraÅ¡ydamas teismo skirti laikinÄ sias apsaugos priemones, asmuo prisiima rizikÄ dėl tokių priemonių taikymu galimų sukelti neigiamų turtinio pobÅ«džio padarinių kitam asmeniui atsiradimo. Å iuo atveju Atsakovės padarytas bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) yra patvirtintas 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas Atsakovės ieÅ¡kinys IeÅ¡kovui dėl nuostolių atlyginimo, ir 2013 m. liepos 11 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-528/2013, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.Dėl turtinės žalos Dėl Atsakovės praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių IeÅ¡kovo kilnojamajam turtui, Å¡ių priemonių taikymo laikotarpiu IeÅ¡kovas negalėjo vykdyti prekybos žemės Å«kio produkcija, dėl to negavo pajamų, kurias, jei veikla bÅ«tų vykdoma normaliomis sÄ lygomis, bÅ«tų gavęs ir taip patyrė nuostolių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Tai reiÅ¡kia, kad IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti turtinės žalos, patirtos dėl Atsakovės praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d. atlyginimo.2012 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje, panaikindamas IeÅ¡kovo kilnojamojo turto areÅ¡tÄ , pažymėjo, kad „atsižvelgiant į atsakovo (past. – Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“) vykdomos veiklos specifikÄ â€“ grÅ«dų supirkimÄ ir pardavimÄ Lietuvos ir užsienio Å¡alių rinkose, <...> kilnojamojo turto areÅ¡tas neproporcingai apriboja atsakovo (past.

– Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“) vykdomÄ veiklÄ â€œ. Å is teismas taip pat konstatavo, kad „taikomas kilnojamojo turto areÅ¡tas apima prekes, produkcijÄ , supirktÄ iÅ¡ Å«kininkų, o tai užkerta bet kokiÄ galimybę atsakovui (past. – IeÅ¡kovui Kooperatyvui „LietuviÅ¡ki javai“) vykdyti ekonominę–komercinę veiklÄ â€œ. Å is apeliacinio teismo nutartyje pateiktas argumentas yra teisingas, nes, vadovaujantis CPK 645 straipsnio 1 dalimi, galiojusia ir laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d., „skolininkas privalo antstolio reikalavimu raÅ¡tu pateikti duomenis apie turimÄ turtÄ ir jo buvimo vietÄ , pas trečiuosius asmenis esantį turtÄ <...>“.

Tai reiÅ¡kia, kad IeÅ¡kovas negalėjo vykdyti Å«kinės–komercinės veiklos be jokių suvaržymų, nes tik įsigijęs bet kokį kilnojamÄ jį turtÄ , IeÅ¡kovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu kilnojamam turtui bÅ«tų privalėjęs praneÅ¡ti antstoliui apie įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ , kad Å¡is turtas bÅ«tų areÅ¡tuotas. Dėl to IeÅ¡kovas negalėjo vykdyti 2008 m. balandžio 4 d. ir 2012 m. kovo 30 d. Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ dalyvavimo rinkose taisyklių nuostatų ir negalėjo supirkti iÅ¡ savo narių jų iÅ¡augintų grÅ«dų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu. 2015 m. birželio 15 d. nuostolių apskaičiavimo ataskaitoje( toliau tekste-Ataskaita) nurodo,jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ nariai iÅ¡augino ir iÅ¡ viso tretiesiems asmenims pardavė 23 128,578 t javų už 17 211 405,00 Lt (4 984 767,44 EUR).

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Ieškovas šių javų nesupirko ir nepardavė tretiesiems asmenims. 2015 m. birželio 15 d. Ataskaita pagrindžia, kokio dydžio praradimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Ieškovas patyrė. Ataskaitoje nurodytas Ieškovo pelno (nuostolių) kitimas laikotarpiu iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų taikymo metu ir po jų panaikinimo. 2010 m. iš žemės ūkio produkcijos pardavimų Ieškovas uždirbo 258 764 Lt (74 943,23 EUR) pelno iki mokesčių.

Po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, IeÅ¡kovas iÅ¡ prekybos žemės Å«kio produkcija patyrė nuostolių: 2011 m. jis patyrė 7 616 Lt (2 205,75 EUR) nuostolių iki mokesčių, 2012 m. liepos 31 d. bendrasis pelnas buvo 0 Lt, o veiklos sÄ naudos sudarė 61 966 Lt (17 946,59 EUR). IeÅ¡kovui, kurio vienintelė veikla yra prekyba žemės Å«kio produkcija, tokie nuostoliai sukėlė bankroto grėsmę. Tik 2013 m. IeÅ¡kovas pradėjo gauti pelnÄ â€“ 2013 m. uždirbo 40 694 Lt (11 785,80 EUR) pelno iki mokesčių, ir tik 2014 m.

IeÅ¡kovo pelnas iÅ¡ žemės Å«kio pardavimų pasiekė panašų į buvusį 2010 m., prieÅ¡ taikant laikinÄ sias apsaugos priemones (2014 m. IeÅ¡kovas gavo 257 490 Lt (74 574,26 EUR) pelno iÅ¡ žemės Å«kio produkcijos).Be to, IeÅ¡kovas negalėjo vykdyti 2010 m. liepos 30 d. su Žemės Å«kio kooperatyvu„LIT-KOOP“ ( toliau tekste ir- ŽŪK „LIT-KOOP“ ) sudarytos grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G, kuria IeÅ¡kovas įsipareigojo parduoti ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. derliaus 2500 tonų maistinių kviečių.

IeÅ¡kovas, vykdydamas Å¡iÄ sutartį, 2010 m. rugsėjo mėn. pardavė 500 tonų maistinių kviečių. Vėliau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių savo įsipareigojimų vykdyti negalėjo, todėl, remiantis GAFTA (Tarptautinės grÅ«dų ir paÅ¡arų prekybininkų asociacijos) tiekimo sÄ lygomis Nr. 200, IeÅ¡kovas buvo priverstas sumokėti ŽŪK „LIT-KOOP“ 194 000 Lt (56 186,28 EUR) dydžio kompensacijÄ už nepatiektÄ maistinių kviečių kiekį. Dėl Å¡ios priežasties IeÅ¡kovas patyrė 56 186,28 EUR dydžio nuostolių iÅ¡laidų forma.Vadovaujantis Ataskaita sprendžia, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų kilnojamojo turto atžvilgiu, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d., IeÅ¡kovas negavo 523 227 Lt pelno po mokesčių iÅ¡ žemės Å«kio produkcijos pardavimų, kurį bÅ«tų gavęs veiklÄ vykdant įprastinėmis sÄ lygomis.

Taip pat, negalėdamas tinkamai vykdyti 2010 m. liepos 30 d. su ŽŪK „LIT-KOOP“ sudarytos grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G, Ieškovas patyrė 56 186,28 EUR dydžio išlaidų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Ieškovas konstatuoja, kad jo patirtų nuostolių suma dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sudaro 207 723,29 EUR (151 537,01 EUR + 56 186,28 EUR).Dėl priežastinio ryšioCK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Priežastinis ryÅ¡ys laikomas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu tada, kai nustatoma, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryÅ¡ys (pvz., 2005 m. kovo 30 d. LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005). IeÅ¡kovo įsitikinimu, Å¡iuo atveju egzistuoja abi priežastinio ryÅ¡io stadijos. Faktinis bei teisinis priežastinis ryÅ¡ys Å¡iuo atveju konstatuotinas dėl to, kad IeÅ¡kovo patirtÄ turtinę žalÄ negautų pajamų pavidalu nulėmė bÅ«tent Atsakovės veiksmai.

Nebuvo jokių kitų aplinkybių, lėmusių IeÅ¡kovo vykdomos veiklos sÄ stingį laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d. – tiek derliaus, tiek javų supirkimo kainų atžvilgiu Å¡is laikotarpis niekuo neiÅ¡siskyrė iÅ¡ buvusio prieÅ¡ ir po to. IeÅ¡kovas, sužinojęs apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, sustabdė savo veiklÄ Å¾emės Å«kio produkcija, nes jam tapo aiÅ¡ku, kad bet kokia jo įgyta perpardavimui skirta žemės Å«kio produkcija bus areÅ¡tuota, o jis net neturės lėšų už jÄ atsiskaityti.

IeÅ¡kovo manymu, Atsakovės itin aktyvÅ«s veiksmai siekiant iÅ¡laikyti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones IeÅ¡kovo kilnojamam turtui bei, jas panaikinus 2012 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, veiksmai teikiant naujÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, patys savaime įrodo Atsakovei buvus aiÅ¡kiÄ aplinkybę, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas IeÅ¡kovo kilnojamam turtui visiÅ¡kai paralyžiuoja IeÅ¡kovo veiklÄ . PrieÅ¡ingu atveju jokia logika nepaaiÅ¡kina tokių aktyvių Atsakovės pastangų siekiant iÅ¡saugoti IeÅ¡kovo kilnojamojo turto areÅ¡tÄ , kai realiai antstolio areÅ¡tuoto kilnojamojo turto vertė nesiekė net 1 proc.

Atsakovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų .Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IÅ¡ Atsakovės praÅ¡o priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             Atsakovė procesiniais dokumentais ir teismo posėdžiuose prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti jos naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių IeÅ¡kovas negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal 2010-07-30 GrÅ«dų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30 07 10/-02G, dėl to buvo priverstas sumokėti pirkėjui ŽŪK „LIT-KOOP“ 56286,28 EUR dydžio kompensacijÄ už nepateiktų maistinių kviečių kiekį. SusitarimÄ prie 2010-07-30 GrÅ«dų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G dėl minėtos kompensacijos IeÅ¡kovas ir ŽŪK „LIT-KOOP“ pasirašė 2010-12-30.

Å io susitarimo 2 p. numatė, kad IeÅ¡kovas sumoka kompensacijÄ , nurodytÄ susitarimo 1 p. per 5 darbo dienas nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos arba, jei susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ pirkėjas yra skolingas IeÅ¡kovui, kompensacijos suma sudengiama prieÅ¡prieÅ¡iniais reikalavimais. IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl Å¡ios priežasties jis neva tai patyrė 56 286,28 EUR dydžio nuostolių iÅ¡laidų forma.IÅ¡ pateiktos informacijos sprendžia, kad IeÅ¡kovui apie patirtus nuostolius tapo žinoma 2010-12-30. KompensacijÄ sumokėti/užskaityti turėjo per 5 darbo dienas.

IeÅ¡kinį dėl Å¡ių nuostolių atlyginimo IeÅ¡kovas Kauno apygardos teismui pateikė tik 2015-07-30, t.y. praėjus daugiau kaip 4,5 metams po dienos, kai IeÅ¡kovas sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie neva tai savo teisių pažeidimÄ ir patirtus nuostolius.Nors IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog bÅ«tent dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jų galiojimo laikotarpiu, jis negalėjo supirkti iÅ¡ savo narių jų iÅ¡augintų grÅ«dų ir jų parduoti tretiesiems asmenims, dėl to jis patyrė nuostolių negautų pajamų forma, atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių dalis, t.y. kilnojamojo turto areÅ¡tas, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1524/2012 buvo panaikintas 2012-07-31.

Lietuvoje javų derlius nuimamas vienÄ kartÄ per sezonÄ - rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Minimas areÅ¡tas buvo panaikintas prieÅ¡ 2012 m. derliaus nuėmimÄ , todėl apie nuostolių atsiradimÄ galima kalbėti tik dėl 2011 m. javų derliaus, apie kurį IeÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma vėliausiai iki 2011 m. pabaigos. Atsižvelgiant į IeÅ¡kinio dėl negautų pajamų atlyginimo pateikimo teismui datÄ , mano, kad jis yra pateiktas praėjus daugiau kaip 3,5 metų po dienos, kai IeÅ¡kovas sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie neva tai savo teisių pažeidimÄ ir patirtus nuostolius.

Atsakovas mano, kad IeÅ¡kovas praleido CK nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio termino praleidimo teisinių pasekmių taisykles ir ieÅ¡kinį atmesti.2010-09-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7735-603/10, areÅ¡tavo IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas IeÅ¡kovÄ ar bet kuriuo trečiuosius asmenis, uždraudžiant esamiems turto valdytojams areÅ¡tuojamu turtu disponuoti, areÅ¡tuotÄ turtÄ Ä¯keisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip apsunkinti.

Minimoje teismo nutartyje nurodoma,jog Atsakovas ( Å¡ioje byloje tai IeÅ¡kovas) sutiko, jog bÅ«tų areÅ¡tuotas tas turtas, kurio areÅ¡tas sukeltų mažiausiai nepatogumų IeÅ¡kovui. Jis atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodęs, kad labiausiai jo teises suvaržytų piniginių lėšų areÅ¡tas. Teismo buvo taikytas tik kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto areÅ¡tas 1 800 000 Lt sumai, o sÄ skaitos minimoje byloje areÅ¡tuotos nebuvo.Vykdant minėtÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį, IeÅ¡kovas 2010-10-05 antstoliui pateikė raÅ¡tÄ , kuriame pats patvirtino, kad nuosavybės teise be nurodytų telefonų, kompiuterių bei interneto svetainės, daugiau neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat trumpalaikio turto.

Tai, kad neturi jokio IeÅ¡kovui priklausančio turto patvirtino ir jo pirkėjas ŽŪK „LIT-KOOP“.Antstolis, vykdydamas minėtÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areÅ¡tavo tik tÄ turtÄ , kuris buvo nurodytas IeÅ¡kovo. Antstolis pateikė Atsakovei raÅ¡tÄ â€žApie teismo sprendimo vykdymÄ â€œ, kuriame nurodė, kad apraÅ¡ytas IeÅ¡kovui priklausantis kilnojamasis turtas: 3 kompiuteriai, 6 mobilieji telefonai bei internetinė svetainė (viso antstolio areÅ¡tuoto kilnojamojo turto vertė sudarė 14 566,10 Lt).

Per visÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį daugiau kito turto areÅ¡tuota nebuvo.AreÅ¡tuotas turtas buvo paliktas saugoti IeÅ¡kovui. IeÅ¡kovas, vykdydamas įprastinę savo veiklÄ , jais galėjo naudotis. RealÅ«s suvaržymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palietė tik minėtas antstolio apraÅ¡ytas darbo priemones, todėl Atsakovas mano, kad IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ Atsakovo atlyginti tik tuos nuostolius, kuriuos IeÅ¡kovas patyrė dėl kompiuterių, mobiliųjų telefonų bei internetinės svetainės areÅ¡to.             ReikÅ¡damas ieÅ¡kinį po ginčo iÅ¡sprendimo jo naudai, IeÅ¡kovas, kuriam buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali bÅ«ti atlyginami tik tie realÅ«s IeÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė.Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek ieÅ¡kovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ , o didesnio, nei faktiÅ¡kai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ .IeÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ siekia negautų pajamų (151 537,01 EUR) ir turėtų iÅ¡laidų (56 186,28 EUR) atlyginimo.Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti.

Negautas pajamas kaip nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, ir pajamas suprantant kaip sumÄ , kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis iÅ¡ tikro asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos. Tai turi bÅ«ti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Teismų praktikoje yra pažymėta, kad negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan.IÅ¡ Ataskaitos apie faktinius pastebėjimus mato, kad IeÅ¡kovo tariamas negautas pelnas už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2012-07-31 dienos skaičiuojamas taip: 17 211 405 Lt tariamos pajamos dauginamos iÅ¡ 0,045 Lt bendrojo pelno maržos ir atimamos tariamos 223 748 Lt veiklos sÄ naudos.

Tokiu bÅ«du gaunama 550 765 Lt tariamai negauto pelno iki mokesčių suma. IÅ¡ Å¡ios atimama mokesčių suma 27 538 Lt ir gaunamas pelnas po mokesčių 523 227 Lt (151 537,01 EUR).IÅ¡analizavus Ataskaitoje nesuprantama, kodėl jis skaičiuojamas naudojant bÅ«tent minimus duomenis, apskaičiavimas nėra realus ir pagrįstas.Pirma, IeÅ¡kovo nurodomos veiklos sÄ naudos ir negauto pelno marža už šį laikotarpį nepagrįstai skaičiuotos nuo 17 211 405 Lt sumos, t.y. sumos, už kuriÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu kooperatyvo nariai pardavė žemės Å«kio produkcijÄ kitiems asmenims.

Nėra jokių įrodymų, kad kooperatyvas iÅ¡ narių supirktÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ bÅ«tų pardavęs už Å¡iÄ sumÄ . NeaiÅ¡ku kokiomis kainomis nariai parduotų minimÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ kooperatyvui, kokiomis kainomis parduotų Å¡iÄ produkcijÄ IeÅ¡kovas, todėl nėra pagrindo pardavimo kainÄ , sÄ naudas ir pelno marÅ¾Ä skaičiuoti naudojant Å¡iÄ sumÄ .Antra, pagal 2008-04-04 ir 2012-03-30 kooperatyvo “LietuviÅ¡ki javai” dalyvavimo rinkose taisyklių 1 p. nuostatas kooperatyvo nariai yra įsipareigoję parduoti savo Å«kiuose iÅ¡augintus javus tik kooperatyvui.

Pagal Ataskaitos priede Nr. 2 “Kooperatyvo narių pardavimailaikotarpiu 2010-09-24 – 2012-07-31” bendroje sumoje (17 211 404,81 Lt) yra nurodyti ir rapso pardavimai, kurie pagal minėtas dalyvavimo rinkose taisykles leidžiami parduoti ir ne IeÅ¡kovui. Tai liudija, jog apskaičiuojant negautas pajamas negali bÅ«ti naudojama IeÅ¡kovo nurodyta bendrų pardavimų suma.Trečia, Ataskaitoje, skaičiuojant negautÄ pelnÄ , naudojama 0,045 Lt pelno marža. Nėra jokių įrodymų ir pagrindo manyti, kad IeÅ¡kovas žemės Å«kio produkcijÄ bÅ«tų pardavęs su tokia pačia pelno marža.

Minimos Ataskaitos 5 atsakyme į klausimÄ â€žKokia vidutiniÅ¡kai buvo bendrojo pelno marža per prekybos žemės Å«kio produkcija laikotarpį: nuo 2010-09-24 iki 2012-07-31?“ yra nuodyta, kad „Kooperatyvas per 2010-09-24 - 2012-07-31 laikotarpį iÅ¡ žemės Å«kio produkcijos gavo 50 759 Lt pajamų ir jų savikaina buvo 50 040 Lt. Bendrasis pelnas sudarė 0,014 Lt nuo kiekvieno pardavimo lito, neįskaitant PVM“. Dėl Å¡ios priežasties Atsakovas mano, kad apskaičiuojant negautas pajamas nepagrįstai naudojama 0,045 Lt vidutinė pelno norma.

Atsakovo nuomone, kiekvieno produkto pardavimo pelningumas skiriasi. Bendras veiklos pelningumas parodo tik įvairių produktų pelningumo vidurkį ir tai nėra tikslus skaičius. IeÅ¡kovas net ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms turėjo galimybę vykdyti žemės Å«kio produkcijos prekybÄ . TÄ patvirtina Ataskaitos priede Nr. 1 “Kooperatyvo “LietuviÅ¡ki javai“ pelno (nuostolio) paskirstymas” 2011 metų stulpelyje nurodyti duomenys.2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys rodo, kad iÅ¡ 914 086 Lt IeÅ¡kovo pardavimo pajamų 2011 metais, žemės Å«kio produkcija sudaro 902 909 Lt.

Tai liudija, kad IeÅ¡kovas žemės Å«kio produktų prekybÄ vykdė net intensyviau negu nurodyta Ataskaitoje. Akivaizdu, kad 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiÅ¡kai netrukdė IeÅ¡kovui vykdyti su žemės Å«kio produkcijos prekyba susijusios veiklos. Jei kuriuo nors laikotarpiu IeÅ¡kovas neprekiavo žemės Å«kio produkcija ir dėl to negavo pelno, tai buvo daroma ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių.Ketvirta, skaičiuodamas negautÄ pelnÄ už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2012-07-31 Ataskaitoje IeÅ¡kovas remiasi 2010, 2013 ir 2014 m. veiklos sÄ naudų vidurkiu, kuris neva sudarė 1,3 proc. pardavimo pajamų.

Toks sÄ naudų dydis yra tik vidutinis, teorinis, paskaičiuotas tik procentiniu dydžiu nuo pardavimo pajamų ir neatspindintis realių veiklos sÄ naudų atitinkamu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstÄ vertintina ir IeÅ¡kovo apskaičiuota 223 748 Lt patirtų veiklos sÄ naudų sumÄ .Kadangi savo tariamÄ negautÄ pelnÄ IeÅ¡kovas apskaičiavo iÅ¡ teorinio pelno iki mokesčių (774 513 Lt) atėmęs teorines veiklos sÄ naudas (223 748 Lt), todėl ieÅ¡kinyje nurodomas 151.537,01 EUR tariamas negautas pelnas negali bÅ«ti vertinamas kaip realus.IeÅ¡kinyje nurodytas negauto pelno dydis yra tik hipotetinis, apskaičiuotas remiantis paties IeÅ¡kovo nurodytais duomenimis ir vidutiniais, santykiniais dydžiais, todėl vertintinas kaip nepagrįstas ir nerealus.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad IeÅ¡kovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo vykdyti 2010-07-30 GrÅ«dų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G, sudarytos su ŽŪK „LIT-KOOP“. IeÅ¡kovas Å¡ia sutartimi buvo įsipareigojęs parduoti 2010 m. derliaus 2 500 t maistinių (t.y. sutartyje numatytos kokybės) kviečių. IeÅ¡kovas pagal Å¡iÄ sutartį ŽŪK „LIT-KOOP“ buvo pateikęs 471 t kviečių, kurie neatitiko sutarties kokybės (priedas Nr. 4). IeÅ¡kovo pateikti kviečiai pirkėjo buvo įskaityti į sutartinį kiekį, mokant už juos mažesnę kainÄ .

Tai liudija, kad minėtos sutarties nevykdymo pagrindas buvo numatytos kokybės kviečių neturėjimas, o ne taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Be to, nepaisant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, IeÅ¡kovas vykdė prekybÄ Å¾emės Å«kio produkcija.Atsižvelgdami į tai, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones antstolis neareÅ¡tavo žemės Å«kio produkcijos, IeÅ¡kovas turėjo galimybes įgyvendinti minėtÄ sutartį, o kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ turto atžvilgiu pritaikytas areÅ¡tas niekaip neribojo jo vykdomos veiklos.Atsakovas nesutinka su IeÅ¡kovo argumentu, kad vadovaudamasis CPK 645 str. 1 d. nuostatomis, jog “skolininkas privalo antstolio reikalavimu raÅ¡tu pateikti duomenis apie turimÄ turtÄ ir jo buvimo vietÄ , pas trečiuosius asmenis esantį turtÄ , lėšas kredito įstaigose”, negalėjo vykdyti Å«kinės-komercinės veiklos be jokių suvaržymų, nes tik įsigijęs bet kokį kilnojamÄ jį turtÄ , IeÅ¡kovas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu kilnojamajam turtui bÅ«tų privalėjęs praneÅ¡ti antstoliui apie įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ , kad Å¡is turtas bÅ«tų areÅ¡tuotas.

Dėl to IeÅ¡kovas negalėjo vykdyti 2008-04-04 ir 2012-03-30 kooperatyvo “LietuviÅ¡ki javai” dalyvavimo rinkose taisyklių nuostatų ir negalėjo supirkti iÅ¡ savo narių jų iÅ¡augintų grÅ«dų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu“. Antstolio nurodymas pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ objektyviai negali sutrukdyti IeÅ¡kovui šį turtÄ perleisti. Pati informacija apie turimÄ turtÄ yra teikiama ne nuolat, o tik per antstolio reikalavime nurodytÄ Ä¯vykdymo terminÄ .IeÅ¡kovas nurodo, kad jis buvo priverstas sumokėti ŽŪK „LIT-KOOP“ 56 186,28 EUR kompensacijÄ už nepateiktÄ maistinių kviečių kiekį ir taip patyrė 56186,28 EUR dydžio nuostolių iÅ¡laidų forma.

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo, turi įrodyti ne galimas sÄ naudas ar kaÅ¡tus, o iÅ¡ tikrųjų pagal sutartį sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais.IÅ¡laidų suma turi bÅ«ti fiksuojama ir apskaitoma pagal galiojančius apskaitos reikalavimus. Visos Å«kinės operacijos turi bÅ«ti pagrįstos apskaitos dokumentais. Ä® bylÄ pateiktas susitarimas, 2010-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, tačiau nepateikta mokėjimo dokumento. Atsiskaitymų suderinimo aktas yra suvestinis dokumentas, jis turi bÅ«ti grindžiamas pirminiais apskaitos dokumentais, kurie turi turėti Å«kinės operacijos apskaitai bÅ«tinus rekvizitus.

Jeigu tokių dokumentų nepateikta ar nenurodyta, tai atsiskaitymų suderinimo aktas nėra pakankamas, kad pavirtintų Å«kinę operacijÄ . Byloje esančiame 2010-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nėra nuorodų į pirminius dokumentus, atitinkančius įstatymo reikalavimus, be to iÅ¡ čia nurodytos informacijos negalima nustatyti, kuri suma yra priskiriama bÅ«tent minėtam 2010-12-30 susitarimui prie 2010-07-30 GrÅ«dų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G. IeÅ¡kovo nurodytos turėtos iÅ¡laidos, jei jos buvo patirtos, atsirado ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (areÅ¡tuoti tik telefonai, kompiuteriai ir internetinė svetainė), o dėl pačio IeÅ¡kovo neveiklumo.

Bylos įrodymai nepatvirtina, kad IeÅ¡kovo nurodomi nuostoliai bÅ«tų priežastiniu ryÅ¡iu susiję su jo atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Pirma, 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo perduota vykdyti antstoliui. Vykdydamas Å¡iÄ nutartį, antstolis iÅ¡ IeÅ¡kovui priklausančio kilnojamojo turto areÅ¡tavo tik 3 kompiuterius, 6 mobiliuosius telefonus bei internetinę svetainę . BÅ«tent Å¡io turto disponavimas buvo apribotas. Jokio kito kilnojamojo turto, kaip ir nekilnojamojo turto antstolis nerado ir neareÅ¡tavo.

Atsižvelgiant į tai mano, kad 2010-09-24 teismo nutartimi pritaikytas turto areštas jokios įtakos Ieškovo veiklai ir galimybėms prekiauti žemės ūkio produkcija realiai neturėjo. Antra, nesutinka su teiginiu, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Ieškovas negalėjo vykdyti 2008-04-04 iki 2012-03-30 visuotinio narių susirinkimo patvirtintų dalyvavimo rinkose taisyklių, įpareigojančių kooperatyvo narius savo ūkiuose išaugintus javus parduoti tik Ieškovui.Teismo nutartis nedraudė Ieškovui supirkinėti grūdų iš kooperatyvo narių.

IeÅ¡kovo banko sÄ skaitos ir piniginės lėšos nebuvo areÅ¡tuotos, todėl jis turėjo tiek juridines, tiek faktines galimybes toliau supirkinėti javus iÅ¡ savo narių. IÅ¡ 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad IeÅ¡kovas ir vykdė prekyba žemės Å«kio produkcija.IeÅ¡kovas nurodo, kad sužinojęs apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ pagal 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nutartį, sustabdė savo veiklÄ Å¾emės Å«kio produkcija. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad žemės Å«kio produktų pirkimo/pardavimo veiklÄ sustabdė pats.

Tai, jog Ieškovas nesudarinėjo sutarčių dėl žemės ūkio prekių pirkimo/pardavimo ir negavo pajamų (pelno) iš šios veiklos, savaime nereiškia, kad šiuos nuostolius lėmė taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai, kad Ieškovas nurodytu laikotarpiu neįgyvendino veiklos, yra paties Ieškovo neveikimo padarinys.Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu nesikreipė dėl jų pakeitimo ar masto sumažinimo, t.y. nesiėmė aktyvių veiksmų, tam kad būtų pakeistas.Ieškovo nurodomi Atsakovės aktyvūs veiksmai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu/papildymu, yra normali civilinio proceso praktika teisės aktų nustatyta tvarka siekiant būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.

Kreipdamasi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynybos ir praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, Atsakovė prisiėmė rizikÄ , kad jos reikalavimai gali bÅ«ti atmesti, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo teise.             IeÅ¡kinys atmestinas.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos įrodymus, nustatė, jog 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas Atsakovės UAB „Amilina“ ieÅ¡kinys dėl 1,8 mljn.

Lt nuostolių priteisimo iÅ¡ IeÅ¡kovo Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ kompensuoti žalai, padarytai grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2010-03-29-1 ND nevykdymo( civilinė byla Nr.2-1956-603/2011) . 2013 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-528/2013 paliko galioti šį sprendimÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 3). Civilinės bylos proceso pirmos instancijos teisme metu 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iÅ¡ dalies tenkino Atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo IeÅ¡kovui ir areÅ¡tavo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 1,8 mljn.

Lt sumos reikalavimui užtikrinti (ieÅ¡kinio priedas Nr. 4). Atsakovė pavedė antstoliui surasti ir apraÅ¡yti areÅ¡tuojamÄ turtÄ . IeÅ¡kovas 2010 m.spalio 5 d. raÅ¡tu antstoliui nurodė, kad nuosavybės teise be nurodytų telefonų, kompiuterių bei interneto svetainės, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat Å¡iuo metu ir trumpalaikio turto. Tai, kad neturi IeÅ¡kovui priklausančio turto patvirtino ir ŽŪK „LIT-KOOP“ ( atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedai Nr. 1-5). Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areÅ¡tavo ( sudarė apraÅ¡Ä ) turtÄ -3 kompiuterius, 6 mobiliuosius telefonus bei internetinę svetainę (viso antstolio areÅ¡tuoto kilnojamojo turto vertė 14 566,10 Lt), daiktai palikti saugoti (administruoti) ieÅ¡kovui.

Per visÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį daugiau kito turto areÅ¡tuota nebuvo, nėra duomenų, jog antstolis po turto apraÅ¡o sudarymo bÅ«tų atlikęs dar kokių vykdymo veiksmų kitam turtui nustatyti ir jį areÅ¡tuoti, ieÅ¡kovas apie kitÄ vėliau įgytÄ turtÄ ( turtines teises ar pan.) antstolio neinformavo.IÅ¡ Liteko duomenų bazės matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-364/2011 atmetė ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties. 2012 m. liepos 31 d.

Lietuvos apeliacinis teismas apeliacinio proceso dėl pirmos instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo metu teismo nutartimi IeÅ¡kovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones IeÅ¡kovo kilnojamajam turtui panaikino (ieÅ¡kinio priedas Nr. 10).IÅ¡ ieÅ¡kinio priedų nustatyta, jog 2010 m. spalio 18 d. Atsakovė Vilniaus apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr.

5) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡plėtimo, pritaikant piniginių lėšų areÅ¡tÄ . 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė. 2010 m. lapkričio 10 d. atskiruoju skundu (ieÅ¡kinio priedas Nr.

7) Atsakovė Å¡iÄ nutartį ginčijo. 2010 m. lapkričio 2 d. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ IeÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties (ieÅ¡kinio priedas Nr. 9), kuriuo argumentavo, kad IeÅ¡kovo praÅ¡ymas panaikinti 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones nekilnojamam ir (ar) kilnojamam turtui yra nepagrįstas. 2011 m. kovo 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 28 d. nutartimi skundÄ atmetė, Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 8).

Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 23 d. vėl pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones IeÅ¡kovo kilnojamam turtui (ieÅ¡kinio priedas Nr. 11). Apibendrinant nurodytais teismų dokumentais nustatyta, jog IeÅ¡kovui priklausiusio kilnojamojo turto areÅ¡tas truko nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 dIeÅ¡kovas pateikė 2015 m. birželio 25 d. pretenzijÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr.

12) dėl situacijos iÅ¡sprendimo neteismine tvarka, pareikalavo atlyginti patirtus praradimus – negautas pajamas. Atsakovė pateikė neigiamÄ atsakymÄ .IeÅ¡kovas su ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. liepos 30 d. sudarė grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.300710/-02G (ieÅ¡kinio priedo Nr. 14 6 punkto dokumentai), kuria IeÅ¡kovas įsipareigojo parduoti ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. derliaus 2500 tonų maistinių kviečių. IeÅ¡kovo aiÅ¡kinimu nustatyta, jog pagal Å¡iÄ sutartį, 2010 m. rugsėjo mėn. jis pardavė 500 tonų maistinių kviečių.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir iÅ¡ pridėtų dokumentų matosi, jog ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. spalio 5 d. raÅ¡tu Nr.10/-1 užklausė IeÅ¡kovÄ dėl Å¡io ketinimo vykdyti sutartį. IeÅ¡kovas sumokėjo ( buvo atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas) ŽŪK„LIT-KOOP“ 194 000 Lt (56 186,28 EUR) dydžio kompensacijÄ už nepatiektÄ maistinių kviečių kiekį (ieÅ¡kinio priedo Nr. 14 6 ir 12 dokumentai, dubliko 6-7 lapai).IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu nustatyta ir kiti bylos duomenys to nenuneigia, jog minėta aukščiau grÅ«dų pirkimo-pardavimo sutartis dėl 2010 metų derliaus daugiau nebebuvo vykdyta.

IÅ¡ akto matyti,jog ieÅ¡kovas nuo 2010-09-24 iki 2012-07-31 prekiavo grÅ«dinėmis kultÅ«romis (rapsais, žieminių kviečių sėklomis, žieminių rapsų sėklomis) su pirkėjais: Linas Agro AB, Kulvos žemė ŽŪK, P. V., kooperatyvu Å iaulių aruodas, bendroje 50 758,59 Lt sumoje bei įvairiomis trÄ Å¡omis su pirkėjais: Nutritechsystem Baltic UAB, Scandagra UAB, L. R., Galinta ir partneriai UAB, LIT-KOOP ŽŪK, MÅ«sų Å«kis ŽŪK, Å iaurės aruodai ŽŪK, Minijos Lanka KB, Fertera UAB, bendroje 1 590 793,30 Lt sumoje.Dėl ieÅ¡kinio senaties             Atsakovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo pasekmes ir ieÅ¡kinį atmesti tuo pagrindu netenkinamas, sprendžiama, jog Å¡is terminas iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui nesibaigė.IeÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį numatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikÅ¡ti . CK 1.127 straipsnis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .Å iuo atveju reikalinga nustatyti kada ieÅ¡kovas suvokė, kad jo negautos veiklos pajamos, patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti vertinamos kaip negautos( patirtos) bÅ«tent dėl , kaip parodė bylos procesinė baigtis, nepagrįsto laikinųjų poveikio priemonių, inicijuotų toje byloje ieÅ¡kovės, pritaikymo.Teismo vertinimu, Å¡ių priemonių taikymo nepagrįstumas tapo akivaizdus įsiteisėjus 2011 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo sprendimui, kuriuo buvo atmestas Atsakovės UAB „Amilina“ ieÅ¡kinys dėl 1,8 mljn. Lt nuostolių priteisimo iÅ¡ IeÅ¡kovo.Sprendimas įsiteisėjo 2013 m. liepos 11 d. po bylos iÅ¡nagrinėjimo Apeliaciniame teisme, kur skundas buvo atmestas.Nuo to laiko teisiÅ¡kai buvo nustatyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindo nebuvo ir ieÅ¡kovui tapo aiÅ¡ku, jog jo teisės buvo pažeistos     dėl kitos asmens procesinio elgesio. Spręstina,jog nuo to laikotarpio ieÅ¡kovas sužinojo apie jo teisių pažeidimÄ ir sprendimo įsiteisėjimo diena yra ieÅ¡kinio senaties termino dėl žalos atlyginimo pareikalavimo pradžia.

IeÅ¡kinys pateiktas 2015 m. liepos mėnesį, taigi senaties termino ribose. Nėra pagrindo šį terminÄ kaip motyvuoja atsakovė skaičiuoti nuo 2011 metų pabaigos        ( dėl negautų pajamų) ir nuo 2010 m.pabaigos ( dėl patirtų iÅ¡laidų), nes, nesant įsiteisėjusio sprendimo dėl ginčo esmės, ieÅ¡kovui nebuvo pagrindo patirtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas vertinti kaip patirtÄ Å¾alÄ , o ne kaip sutartinių įsipareigojimų kitiems asmenims sÄ lygotus mokėjimus ( užskaitÄ ) ar paties neefektyvios veiklos sÄ lygotus netekimus.Dėl žalos atlyginimo CPK 146 str. 2 d. pagrindu sÄ lygų              Kaip aukščiau minėta, Atsakovė pralaimėjo kitÄ civilinę bylÄ , kurioje jos turtui, iÅ¡skyrus pinigines lėšas, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonė- turto areÅ¡tas.

CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesÄ civilinėje byloje pralaimėjusios Å¡alies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesÄ laimėjusiai Å¡aliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesÄ Å¡alies praÅ¡ymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. IeÅ¡kinio atmetimas yra bÅ«tina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sÄ lyga, nes ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio praÅ¡ymo tenkinimas dar nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Dėl to tokiu atveju ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ginčo iÅ¡sprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigÄ atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius. Ä®statymų leidėjas CPK 146 straipsnio 2 dalyje neapibrėžė civilinės atsakomybės sÄ lygų, o kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, atmetus ieÅ¡kinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismÄ atskiru ieÅ¡kiniu ..... tvarka praÅ¡ydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sÄ lygos – kaltės, nes tai yra ieÅ¡kovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010;kt.).

Å is teismas suformavo praktikÄ , kad, sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių, padarytų taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo ieÅ¡kovui, praÅ¡iusiam taikyti tokias priemones, yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Taigi, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Å ioje byloje Atsakovė kelia ginÄÄ tik dėl dviejų atsakomybės sÄ lygų – žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp jos ir veiksmų buvimo, tad teismas pasisako Å¡iais dviem aspektais.Dėl žalos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ,kad nustatant negautų pajamų faktÄ ir jų dydį turi bÅ«ti įvertintos galinčios jiems turėti reikÅ¡mės. Pirma, negautų pajamų numatomumas, kai atsakovas sugeba įrodyti, kad patyrė tokius nuostolius, kuriuos buvo numatęs sudarydamas sutartį.

Antra, negautos pajamos turi bÅ«ti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimÄ . Trečia, prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Praradimai gali atsirasti tik tada, kai uždraudus atlikti tam tikrus veiksmus, atsakovui atimama galimybė gauti naudÄ , įgyvendinant turtines teises į areÅ¡tuotÄ turtÄ . Praradimams atsirasti taip pat svarbu įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį ir trukmę. Negautos pajamos turi turėti ir realumo požymių , o nuostoliai turi bÅ«ti realÅ«s, Å¡alims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008) .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieškinį, – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2006). Sprendžiant dėl žalos fakto ir dydžio įrodytumo, teismai turi taikyti CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai neįrodė žalos nei pagal negautų pajamų, nei pagal patirtų iÅ¡laidų požymius.IeÅ¡kovas žalÄ Ä¯rodinėjo UAB “Censitor“ atstovės (duomenys neskelbtini) A. S. pateikta Ataskaita apie faktinius pastebėjimus( jos iÅ¡vadomos, skaičiuotėmis), netesybų apskaičiavimo ir jų sumokėjimo( užskaitymo) faktu. Kadangi negautų pajamų nustatymas reikalavo specialių žinių, didelės apimties pirminių dokumentų tyrimo, jų analizės, sintezės ir pan., ieÅ¡kovo praÅ¡ymu byloje buvo paskirta ir atlikta teismo buhalterinė (ekonominė) ekspertizė.

Teismo nutarties pagrindu ekspertizę atliko ekspertė D. A., kuri į nutartyje suformuluotus klausimus pateikė atsakymus. Sprendžiant dėl galimai padarytos žalos ekspertė į pirmÄ klausimÄ â€žAr Kooperatyvas „LietuviÅ¡ki javai", neįvykdęs 2010 m. liepos 30 d. su ŽŪK „LIT-KOOP" sudarytos grÅ«dų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02 G, patyrė turtinių nuostolių? Jeigu taip, kokio jie dydžio ir kokie dokumentai tai patvirtina?“ pateikė atsakymÄ ( iÅ¡vadÄ ), kad „dėl grÅ«dų pirkimo - pardavimo sutarties Nr.30 0710/-02G nevykdymo ir baudos (netesybų) sumokėjimo ŽŪK „LIT-KOOP", Kooperatyvas „LietuviÅ¡ki javai“ nepatyrė jokio nuostolio, nes sumokėtÄ baudÄ Kooperatyvui „LietuviÅ¡ki javai“ pilnai kompensavo grÅ«dų tiekėjai:

Å«kininkas O. T., Å«kininkas V. G., Å«kininkas A. G., Å«kininkė E. G. ir DaukniÅ«nų ŽŪB“, į antrÄ klausimÄ â€žAr patyrė ir, jeigu taip, kokius nuostolius (suprantamus kaip pelnas po mokesčių) Kooperatyvas „LietuviÅ¡ki javai" dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimtoje c.b, Nr. 2-7735- 603/10, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai" kilnojamam turtui ?“ atsakė, kad “kooperatyvas „LietuviÅ¡ki javai" dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimtoje c.b.

Nr. 2-7735-603/10, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilnojamam turtui, nepatyrė jokių nuostolių (suprantamų kaip pelnas po mokesčių), į aÅ¡tuntÄ klausimÄ suformuluotÄ taip:“iÅ¡ 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad IeÅ¡kovas 2011 m. gavo 139 682 Lt pelnÄ , 2012 m. patyrė 120 672 Lt nuostolį, o 2014 m. 190 634 Lt dydžio pelnÄ . Kokie veiksniai įtakojo tokius Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai" pelningumo rodiklius?“ atsakė, kad“ Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai" pelningumo rodiklius 2011 m. -2014 m.

įtakojo Å¡ie veiksniai: bendrovės priimta verslo vykdymo politika, javų supirkimo kainų lygis, gautas javų derlius, gautų pajamų dydis, iÅ¡ valstybės gautos paramos dydis bei pajamoms uždirbti patirtos sÄ naudos: pastoviai auganti parduotų prekių savikaina, iÅ¡mokamas didelis darbo užmokestis su priskaitymais, transporto, teisinės ir kitos sÄ naudos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sÄ naudos, mokėtinos palÅ«kanos“ ir į 11 klausimÄ â€ž ar Vilniaus apygardos teismo 2010-09-24 nutartimi c. b.

Nr. 2-7735-603/10 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu iki 2012-07-31, galėjo bÅ«ti kitų veiksnių, kurie turėjo įtakos Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai" veiklai ir pajamoms? Jeigu taip, kokie jie?“ atsakė, jog „Vilniaus apygardos teismo 2010-09-24 nutartimi e. b. Nr. 2-7735-603/10 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu iki 2012-07-31, Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai" veiklai ir pajamoms turėjo įtakų Å¡ie veiksniai: bendrovės priimta verslo vykdymo politika, javų supirkimo kainų lygis, gautas javų derlius, gautų pajamų dydis, iÅ¡ valstybės gautos paramos dydis bei pajamoms uždirbti patirtos sÄ naudos: pastoviai auganti parduotų prekių savikaina, iÅ¡mokamas didelis darbo užmokestis su priskaitymais, transporto, teisinės ir kitos sÄ naudos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sÄ naudos, mokėtinos palÅ«kanos.“.Taigi, iÅ¡ ekspertės iÅ¡vadų, akto priedų sprendžiant ar laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog tuo laikotarpiu jis patyrė žalos, o jo teikti tuo klausimu įrodymai paneigti ekspertizės akto iÅ¡vadomis.Nenustatyta priežasčių dėl kurių akto iÅ¡vadas reiktų vertinti kaip nepatikimas ar keliančias pagrįstų abejonių.

Aktas motyvuotas, iÅ¡vados pagrįstos nurodant kokia tyrimo metodika ( bÅ«dai) taikyta, tirti pirminiai buhalteriniai ir su jais susiję dokumentai.IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindė Ataskaita apie faktinius pastebėjimus,kuri atlikta ieÅ¡kovo užsakymu. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti specialų žinių reikalaujančio tyrimo patikimumÄ , ekspertei buvo pateiktas klausimas(devintas) „Ar (duomenys neskelbtini) A. S., parengusios 2015-06-15 ataskaitÄ apie faktinius pastebėjimus, pasirinkta retrospektyvinio Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai" veiklos vertinimo metodika yra tinkama skaičiuojant 2010-09-24 - 2012-07-31 laikotarpiu galimai patirtus nuostolius?“ į kurį ekspertės atsakyta, kad “ (duomenys neskelbtini) A.

S., parengusios 2015-06-15 ataskaitÄ apie faktinius pastebėjimus, pasirinkta retrospektyvinio Kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai" veiklos vertinimo metodika skaičiuojant 2010- 09-24 - 2012-07-31 laikotarpiu galimai patirtus nuostolius, Å¡iuo konkrečiu atveju, yra netinkama“. Nenustatyta priežasčių su Å¡ia ekspertės iÅ¡vada dėl Ataskaitos tyrimo principų netinkamumo nesutikti.IeÅ¡kovo atstovės nurodyta akto kritika( 2016-12-07 ieÅ¡kovo atstovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl ekspertizės akto), jog jis nepatikimas, Å¡is įrodymas netinkamas, nes akte padaryta klaidų, iÅ¡ esmės nepagrįsta.

Klaidų padaryta nurodant bendrovės vykdomos kai kurios veiklos pobÅ«dį kaip mobiliojo ir fiksuoto ryÅ¡io paslaugų teikimÄ . Teismo ekspertė buvo apklausta teismo posėdyje ir paaiÅ¡kino Å¡ioje vietoje padariusi klaidÄ . Teismas sutinka, jog Å¡i klaida techninio pobÅ«džio , akto iÅ¡vadoms bereikÅ¡mė, nes iÅ¡ akto visumos aiÅ¡ku kieno veikla ir kokiu aspektu tirta. Dėl kitų neva padarytų klaidų ekspertė pateikė paaiÅ¡kinimus žodžiu ir teismas sprendžia, jog daugiau reikÅ¡mingesnių klaidų nenustatyta.Kiti raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dėl ekspertizės akto motyvai- nesilaikyta tyrimo iÅ¡samumo principo, „daug „ iÅ¡vadų nemotyvuota, nesutinkama su ekspertės iÅ¡vadomis, sÄ vokų aiÅ¡kinimu ir pan., teismo vertinim,u nepaneigia ekspertizės akto iÅ¡vadų, ekspertės patvirtintų ir teismo posėdyje, esminio žalos fakto nekonstatavimo klausimu pagrįstumo.

Å alių atstovų paaiÅ¡kinimai nėra asmens turinčio specialių žinių(eksperto) paaiÅ¡kinimais, t.y. jie nėra patikimesniu įrodymu nei ekspertizės akto iÅ¡vados. Po ekspertės apklausos ir įrodymų tyrimo pabaigos ieÅ¡kovas nekėlė klausimo dėl naujų įrodymų rinkimo, pvz. papildomos, naujos ekspertizės atlikimo.Po ekspertizės akto gavimo teisme ieÅ¡kovas 2016 m. gruodžio 5 d. teismui PraÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikė jo narių visuotinio 2010 m. lapkričio 17 d. susirinkimo protokolÄ Nr.7, kurio turinys rodo, kad narių susirinkimas svarstė situacijÄ , susidariusiÄ po teismo nutarties priėmimo, ir nusprendė nevykdyti sudarytų ir neįvykdytų 2010 metų derliaus javų ir rapsų pirkimo-pardavimo sutarčių, sumokėti netesybas, numatytas sutartyse, kooperatyvo finansinei situacijai pagerėjus, svarstyti dėl narių sumokėtų netesybų kompensavimo.Kadangi Å¡is protokolas gautas po ekspertizės atlikimo, jos metu dėl Å¡ios priežasties ir negalėjo bÅ«ti tirtas, prieÅ¡ ekspertės apklausÄ teismo posėdyje jo kopija nusiųsta ekspertei susipažinimui.

Dėl akto ji teismo posėdyje teikė paaiškinimus. Ekspertė nepateikė išvados, jog minėtas narių nutarimas turėtų įtakos akto išvadoms dėl žalos nepadarymo.Teismas taip pat sprendžia ,jog minėtas protokolas ( pajininkų sprendimas) žalos padarymo fakto neįrodo, o patvirtina, jog nevykdyti su ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. liepos 30 d. sudarytos grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.300710/-02G nusprendė pats ieškovas. Teismo nutartimi vykdyti sutartį nebuvo nuspręsta ir tokio prašymo atsakovė procese neteikė.

Nors savo ekonominio elgesio modelį dėl šios sutarties nevykdymo ieškovas susiejo su teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi dėl kilnojamojo turto arešto, teismo vertinimu, tam nebuvo pakankamo faktinio pagrindo. Teiginys, jog parduoti grūdai bus areštuoti antstolio teismo vertinimu tebuvo prielaida. Jau aukščiau minėta, jog 2010 m. spalio pradžioje buvo areštuota, bet leista naudotis, tik įvairi organizacinė technika už maždaug 14000 Lt. Iki pat arešto galiojimo pabaigos kito turto antstolis nebeieškojo, tokių veiksmų atsakovė neinicijavo.

Pagal turimus įrodymus ieškovas javų ( trašų) rinkoje reikšmingu bylai laikotarpiu veiklos organizavimo pobūdžiu paprastai veikė kaip tarpininkas-iš ūkininkų buvo gaunami javai, parduodami jų pirkėjui, o pastarajam sumokėjus už grūdus, lėšas už parduotus grūdus iš ieškovo gaudavo javų augintojai( tiekėjai)( toks modelis ieškovo aprašomas jo 2011 m. vasario 4 d. prašyme Vilniaus apygardos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių galimų dėl šių priemonių taikymo užtikrinimo – popierinės bylos dalies I tomo b.l.130-134).

IeÅ¡kovo ekonominė nauda buvo skirtumas tarp sumų, kurias jis, gavęs lėšas iÅ¡ pirkėjo, iÅ¡mokėdavo grÅ«dų tiekėjams. Teismo vertinimu, esant tokiam verslo modeliui, nuosavybės teisių į grÅ«dus ieÅ¡kovas neįgydavo ar jų neiÅ¡vieÅ¡indavo, todėl tikimybės, kad grÅ«dus areÅ¡tuos antstolis realiai nebuvo.Pastebima, jog 2011-2012 metais ieÅ¡kovas vykdė tiek prekybÄ grÅ«dais, tiek trÄ Å¡omis, bet tuo laikotarpiu nebuvo areÅ¡tuotas joks Å¡is turtas, nors pagal ieÅ¡kinio logikÄ galiojant turto areÅ¡to priemonei Å¡is turtas turėjo bÅ«ti areÅ¡tuotas.

Apie turtÄ antstoliui nepraneÅ¡ta. Pasakyta rodo, jog pats ieÅ¡kovas vertino, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jo kaip tarpininko veiklos esmingai netrukdo. Neįrodžius žalos padarymo fakto civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp negautų pajamų, sumokėtų netesybų ir laikinųjų apsaugos priemonių Teismo vertinimu, neįrodyta ir Å¡i bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga.Nesutinkama su ieÅ¡kovo teiginiu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 31 d. nutartyje, panaikinusioje kilnojo turto areÅ¡to priemonę, konstatavus, jog kilnojamojo turto areÅ¡tas neproporcingai apriboja atsakovo vykdomÄ veiklÄ , jis apima prekes, produkcijÄ , supirktÄ iÅ¡ Å«kininkų, o tai užkerta bet kokiÄ galimybę ieÅ¡kovui vykdyti ekonominę-komercinę veiklÄ , Å¡i iÅ¡vada patvirtina negalėjimÄ vykdyti veiklos, ieÅ¡kovo pareigÄ apie įsigytÄ turtÄ praneÅ¡ti antstoliui, kad Å¡is jį areÅ¡tuotų, dėl to ieÅ¡kovas negalėjo iÅ¡ kooperatyvo narių supirkti iÅ¡augintų grÅ«dų ( ieÅ¡kinio 4 lapas).Nors ieÅ¡kovas Å¡ios teismo iÅ¡vados tiesiogiai neįvardija kaip prejudicinės aplinkybės               ( CPK 182 straipsnio 2 punktas), bet jÄ taip aiÅ¡kina, todėl dėl jos reikÅ¡mės pasisakoma.Minėtos nutarties iÅ¡vados negali bÅ«ti vertinamos kaip prejudicinės, kadangi jos padarytos ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu, baigus iÅ¡ esmės nagrinėti ginÄÄ , kaip reikalauja nurodyta norma, bet teismo nutartimi, kuria ginčas dėl sutarties iÅ¡ esmės nebuvo iÅ¡spręstas , o spręstas tarpinis bylos klausimas, kurio baigtis galutinėms teismo sprendimo iÅ¡vadoms( tenkinti ar atmesti ieÅ¡kinį) reikÅ¡mės neturėjo.

Antra, teismas nagrinėjo tik kilnojamojo turto areÅ¡to teisėtumo problemÄ , bet niekaip nesprendė ar iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jų taikymas ieÅ¡kovui jau padarė žalos. Taigi, minėtos teismo nutarties priėmimas ir kilnojamojo turto panaikinimas neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos įrodyti priežastinį ryšį egzistuojant.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ,jog CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryÅ¡ys, kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, reiÅ¡kia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ .Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti.

Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).Å io ginčo atveju neatmestina, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pritaikius kilnojamojo turto areÅ¡tÄ , ieÅ¡kovui kilo abejonių ar tai nesutrukdys grÅ«dų ir kitų priekių pirkimo-pardavimo sandoriams ateityje vykdyti, tačiau, teismo vertinimu, Å¡is jo įsitikinimas buvo subjektyvus, nepagrįstas konkrečiais duomenimis ir klaidingas.

Tokio klaidingo įsitikinimo sÄ lygotas veiklos apimčių sumažinimas, netesybų pagal sutartį sumokėjimas vertinamas kaip pernelyg nutolęs , kad galėtų bÅ«ti laikomas nustatyta civilinės atsakomybės sÄ lyga.Pastebima, jog 2010 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas netaikė ieÅ¡kovo lėšoms areÅ¡to, nes vertino , kad tai labai suvaržytų ieÅ¡kovo Å«kinę-komercinę veiklÄ . Su Å¡iais argumentais 2011 m. kovo 24 d. sutiko ir Lietuvos apeliacinis teismas( ieÅ¡kinio 8 priedas).Nenustačius tiesioginio ir pakankamai susijusio su taikytų kilnojamojo turto areÅ¡tu netiesioginio priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos, bÅ«tinos civilinės atsakomybės taikymui, ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas ir dėl Å¡ios priežasties.

Bylinėjimosi iÅ¡laidosSutinkamai su CPK 93 str.1 d., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kinį atmetus, atsakovui priteistinos jo ir valstybės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ( CPK 93,98 str.). Byloje buvo atlikta ekspertizė, aktas pateiktas teismui. Teismo ekspertė apmokėjimui už darbÄ pateikė 4000 Eur sÄ skaitÄ .

Už ekspertės darbÄ turi bÅ«ti atlyginta ( CPK 91 str.).Už ekspertizės atlikimÄ Å¡alys sumokėjo po 1200 Eur avansÄ . PaaiÅ¡kėjus didesniems ekspertizės atlikimo nei planuota kaÅ¡tams ir teismui įpareigojus Å¡alis sumokėti Å¡ių lėšų papildomai, atsakovė sumokėjo dar 1600 Eur. Atsakovė patyrė 300 Eur ekspertės atvykimo iÅ¡laidoms kompensuoti. Ekspertė pateikė sÄ skaitÄ tokiai sumai. Å alys nekelia ginčo dėl iÅ¡laidų apmokėjimo bÅ«tinumo ir dydžio, tad jos ekspertei atlygintinos.

Å ios iÅ¡laidos atsakovei priteistinos atlyginti iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes bylos procesinė baigtis jam nepalanki. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas įpareigotinas apmokėti atsakovės visas patirtas ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas 2800 Eur bei 300 Eur už ekspertės atvykimÄ .Viso 3100 Eur.IeÅ¡kinį atmetus, atsakovė gali reikalauti atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies ( CPK 98 str.).Atsakovė patyrė atstovavimo iÅ¡laidų, pateikė tokių iÅ¡laidų paskaičiavimo pažymÄ , iÅ¡laidų sumokėjimo faktÄ patvirtinančius dokumentus( 2017-01-18 praÅ¡ymas su priedais).IÅ¡ pateiktų dokumentų ( darbų ataskaitų, sÄ skaitų faktÅ«rų, mokėjimo duomenų) matyti, jog jos sudaro 14254,97 Eur .Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007), teismai, spręsdami bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , privalo vadovautis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kuriose nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Taigi teismas priteisia bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos individualias aplinkybes.Teismas, remdamasis Rekomendacijų 2 punkto kriterijais, 8 punkte nustatytais maksimaliais dydžiais, taikytinais apskaičiuojant procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo teismo posėdžiuose iÅ¡laidas, atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga, nors pareikalavo specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimai, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas sumažinti priteistas atstovavimo iÅ¡laidas iki 5000 Eur.Valstybė patyrė 2,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, bet jų dydis nevirÅ¡ija minimalaus iÅ¡ieÅ¡kotino dydžio , todėl jos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos.

Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ “( kodas Nr. 301608713) UAB“Amilina“ naudai 8100 ( aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ ) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Ekspertei D. A. pagal teismui pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras iÅ¡mokėti 4300 Eur iÅ¡ kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ ir UAB“Amilina“ į teismo sÄ skaitÄ sumokėtų avansų. MokėjimÄ pavesti atlikti teismo buhalterijai. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui pateikiant skundÄ apygardos teisme.

Teisėjas                                                                              Eigirdas Činka