3f645ef5-a6fb-4faa-9cb8-9f0aec0f0790 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1834-431/2020 Teisminio proceso Nr.2-39-3-01147-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; (S) 3.2.4.11; 3.4.5.2; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, vienasmeniÅ¡kai teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. J. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje:

A. J., J. J., G. J., Y. N., valstybės įmonė „Turto bankas“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė savo tėvo I. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog motinos palikimÄ faktiniu valdymu priėmė tėvas. Tėvas testamento nepaliko, jo turtÄ sudaro žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais.

PareiÅ¡kėjas ir suinteresuotieji asmenys, dvi seserys ir du broliai, yra palikėjo įpėdiniai pagal įstatymÄ . Suinteresuotasis asmuo, Y. N., nuo 1988 m. iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, ji pas notarÄ neatvyko, bet atsiuntė dokumentus, jog neprieÅ¡tarauja, kad kiti įpėdiniai priimtų palikimÄ . A. J. sakė, kad sumokėjo Y. N., kad ji nepriimtų tėvo palikimo. Broliai J. J. ir G. J. pas notarÄ pasirašė, jog atsisako tėvo palikimo.

2. PareiÅ¡kėjas ir sesuo A. J. palikimo neatsisakė. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas pas notarÄ , pasirašė kažkokį dokumentÄ , tačiau pareiÅ¡kimo, kad nori priimti palikimÄ , nerašė. Konfliktas tarp pareiÅ¡kėjo ir sesers įvyko tuomet, kai broliai pasirašė atsisakantys nuo palikimo. Pasirašęs dokumentus pas notarÄ , pareiÅ¡kėjas manė, kad jis tapo tėvo turto savininku. PareiÅ¡kėjas nesuprato, kad turėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ notarui, kad priėmė tėvo palikimÄ . PareiÅ¡kėjas po tėvo mirties jo name negyveno, nes turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), bet maždaug kartÄ per savaitę atvažiuodavo kartu su žmona poilsiauti.

Tėvo namuose liko gyventi A. J., kuri neprieÅ¡taraudavo, kai pareiÅ¡kėjas atvykdavo gyventi. PareiÅ¡kėjas mokėjo už tėvų namui tiekiamÄ elektrÄ , tvarkė žemės sklypÄ , darÅ¾Ä , tvarkydavo aplink namÄ , Å¡ienaudavo. PareiÅ¡kėjas turi raktus nuo namo, jokių kliūčių patekti į namÄ nebuvo. Pradėjo mokėti už elektrÄ , kai sesuo iÅ¡važiavo iÅ¡ namo ir moka iki Å¡iol. 2002 m. už elektrÄ mokėjo sesuo.

3. Suinteresuotas asmuo, A. J., nesutiko su pareiÅ¡kimu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2000 m. susirgo tėvai, todėl visi kartu nusprendė, kad ji iÅ¡eis iÅ¡ darbo ir juos prižiÅ«rės. Tėvus prižiÅ«rėti padėdavo dukterėčia V. J., kuri gyveno netoliese. Kai mirė motina, A. J. buvo paskirta neįgalaus tėvo rÅ«pintoja. Broliai atvažiuodavo, aplankydavo. PareiÅ¡kėjas irgi atvažiuodavo, bet žymiai rečiau, tėvo prižiÅ«rėti nepadėdavo, Å«kio tvarkyti taip pat. Nakvoti nelikdavo, asmeninių daiktų namuose neturėjo. PareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai tėvų name negyvena nuo 1997 m., čia liko tik deklaruota jo gyvenamoji vieta. Mirus tėvui, susirinkę visi broliai ir seserys nusprendė, kad palikimÄ priims A. J., nes ji prižiÅ«rėjo tėvus, visi kiti turėjo kur gyventi.

4. Praėjus mėnesiui nuo tėvo mirties, visi kartu nuvažiavo pas notarÄ . A. J. parašė pareiÅ¡kimÄ priimti tėvo palikimÄ . Broliai J. J. ir G. J. pasirašė atsisakymÄ nuo palikimo. PareiÅ¡kėjas pasakė, kad nesiruoÅ¡ia atsisakyti palikimo, bet jokių dokumentų nepasirašė, noro priimti palikimÄ taip pat nepareiÅ¡kė. Dėl to Å¡alys susiginčijo ir išėjo iÅ¡ notaro neužbaigę procedÅ«rų. Po kelių mėnesių A. J. skambino pareiÅ¡kėjui, prašė pasiraÅ¡yti atsisakymÄ nuo palikimo arba jį priimti, bet pareiÅ¡kėjas atsisakė, nurodęs, kad jam to nereikia.

Kol gyveno tėvo name, pareiÅ¡kėjas niekada nebuvo atvažiavęs padėti. Padėdavo kiti giminaičiai. PareiÅ¡kėjas nesidomėjo nei namo, nei žemės likimu. Po tėvų mirties A. J. rÅ«pinosi motinos nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimu. A. J. tėvo name gyveno iki 2008 m. Vėliau name iki 2011 m. gyveno jos krikÅ¡tasÅ«nis, kuris prižiÅ«rėjo namÄ , mokėjo už elektrÄ . Po savaitės A. J. rado pakeistas namo spynas. Nusprendusi vėl apsigyventi Å¡iame name, pradėjo tvarkyti dokumentus, užsakė geodezinius matavimus.

5. Suinteresuotas asmuo G. J. sutiko, jog pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , bet dėl pareiÅ¡kimo tenkinimo nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė. Nurodė, jog iÅ¡ karto po tėvo mirties namuose liko gyventi A. J.. PareiÅ¡kėjas atvažiuodavo į tėvų namÄ , bet nedažnai. G. J. retai lankydavosi tėvų namuose, todėl nežino, ar pareiÅ¡kėjas ten kÄ nors darė, tvarkė. Bet tuo metu name Å¡eimininkavo A. J.. PareiÅ¡kėjas raktų nuo tėvų namų tikriausiai neturėjo. Pas notarÄ buvo visi kartu. G. J. pasirašė, kad atsisako nuo palikimo.

6. Suinteresuotas asmuo J. J. nesutiko su pareiÅ¡kimu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog A. J. prižiÅ«rėjo tėvus, juos laidojo. Praėjus mėnesiui po tėvo mirties, susirinko visi broliai ir seserys bei nusprendė, kam liks turtas. PareiÅ¡kėjas buvo nuvykęs pas notarÄ , bet nieko nepasirašė. IÅ¡ karto po tėvo mirties namuose gyveno A. J.. Namas ir pastatai nebuvo remontuojami, tėvo žemę dirbo ir daržus sodino A. J.. PrieÅ¡ kreipiantis į notarÄ , pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad irgi atsisako palikimo, bet pas notarÄ jis pakeitė nuomonę. Tai visiems buvo netikėta. Ä® tėvų namus J. J. atvažiuodavo savaitgaliais. PareiÅ¡kėjo tėvų namuose per tris mėnesius po tėvo mirties nematė.

7. Suinteresuotas asmuo Y. N. nesutiko su pareiÅ¡kimu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su tėvu iki jo mirties gyveno ir jį slaugė A. J., kuri po tėvo mirties kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Å eimoje buvo sutartÄ , kad po tėvų mirties turtÄ paveldės tas įpėdinis, kuris tėvus prižiÅ«rės ir slaugys iki mirties. PareiÅ¡kimÄ dėl palikimo atsisakymo turėjo pasiraÅ¡yti ir pareiÅ¡kėjas, tačiau paskutinę akimirkÄ jis atsisakė tai padaryti. Po tėvo mirties jo name liko gyventi A. J. su Å¡eima iki 2009 m. Po to ten leido gyventi G. J. sÅ«nui. PareiÅ¡kėjas į namus atvykdavo tik retkarčiais aplankyti tėvų, o po jų mirties namuose nesilankė.

8. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog suinteresuotasis asmuo nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai yra paveldimas nekilnojamasis turtas. VÄ® „Turto bankas“ nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo I. J. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų apie faktinį palikėjo turto priėmimÄ valdyti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjo S. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1 282,50 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų suinteresuotajam asmeniui A. J..

10. Teismas nustatė, jog po I. J. mirties notaro biure užvestoje paveldėjimo byloje nėra nei vieno dokumento su pareiÅ¡kėjo paraÅ¡u. Taigi pareiÅ¡kėjas per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo nepadavė. Kadangi po konflikto tarp įpėdinių notaro biure 2002 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kėjas į tėvo namus nebeatvažiuodavo, jis atvažiuoti į tėvo namus bei atlikti Å«kio darbus prie tėvo namų jis galėjo ne daugiau kaip dvi savaites po tėvo mirties. Tikėtina, kad per dvi savaites po tėvo mirties negalėjo prisikaupti ir didesnių Å«kio darbų, kuriuos bÅ«tų bÅ«tina atlikti. Å iuo laikotarpiu turėjo bÅ«ti organizuojamos mirusiojo laidotuvės, todėl labiau tikėtina, kad Å«kio darbus prie tėvo namų pareiÅ¡kėjas atlikdavo dar iki tėvo mirties, kuomet jo santykiai su kitais artimais giminaičiais buvo geri.

11. Teismas pažymėjo, kad pats pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog jo tėvas po motinos mirties priėmė jos palikimÄ , nustatymo faktas negali bÅ«ti laikomas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančiu pareiÅ¡kėjo tikrÄ jÄ valiÄ priimti tėvo palikimÄ , o turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas, kad pareiÅ¡kėjo tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimÄ , yra tik prielaida pareiÅ¡kėjui iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ priimti tėvo palikimÄ ir tapti jo turto savininku.

Tačiau valiÄ priimti tėvo palikimÄ jis turi vienu ar kitu bÅ«du aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti. I. J. palikimo atsiradimo metu namo su priklausiniais teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre nebuvo atlikta. Paveldėjimo byloje esanti nekilnojamojo turto paieÅ¡ka patvirtina, kad net 2019 m. kovo 20 d. namas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas. Ä®raÅ¡as apie namÄ su kitais statiniais Nekilnojamojo turto registre atsirado A. J. iniciatyva atlikus turto kadastrinius matavimus ir įregistravus turtÄ VÄ® „Registrų centras“.

12. Priimdamas tėvo palikimÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo priimti ir motinos palikimÄ , kurį paveldėjo jo tėvas. PareiÅ¡kėjo motinos mirties dienÄ jai dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į anksčiau turėtus žemės sklypus. Mirusiosios Z. J. nuosavybės teisės į 2,56 ha ir 0,44 ha ploto žemės sklypus buvo atkurtos Apskrities virÅ¡ininko 2006 m. birželio 5 d. sprendimais. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2005 m. rugsėjo 15 d. aktai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teisių į motinos turėtus žemės sklypus atkÅ«rimo procese nedalyvavo, nes Å¡iuose aktuose pasirašė A.

J.. Dar iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo vienÄ iÅ¡ sklypų valdė A. J., 2004 m. gegužės 21 d. teikdama paraiÅ¡kÄ tiesioginėms iÅ¡mokoms už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų naudojęsis bent dalimi motinos žemės sklypų, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas jokių veiksmų, susijusių su motinos nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimų, su Å¡ių žemės sklypų dirbimu ar su namo teisine registracija, neatliko, nors laikydamas save tėvų turto paveldėtoju, galėjo ir turėjo faktiÅ¡kai rÅ«pintis jų turtu.

13. Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjo teiginiu, jog jis nesuprato, kad norėdamas priimti tėvo palikimÄ , privalėjo notarui paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , patvirtinantį jo valiÄ . PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas pakankamai iÅ¡silavinusiu žmogumi (baigęs (duomenys neskelbtini)), žinojo, kad siekiant priimti palikimÄ , nepakanka tik pasirodyti notarų biure ir nepasiraÅ¡yti atsisakymo nuo palikimo. PareiÅ¡kėjo bei suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad jie iki kreipimosi į notarÄ aptarinėjo paveldėjimo klausimus ir tvarkÄ , kartu buvo sutarę eiti į notarų biurÄ ir buvo ten nuėję. PareiÅ¡kėjas kartu su A. J. buvo kreipęsis ir į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Vadinasi tokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų žingsnių seka leido pareiÅ¡kėjui suprasti, kad palikimo priėmimo faktas turi bÅ«ti įformintas dokumentiÅ¡kai: arba notaro liudijimu, arba teismo sprendimu.

14. Tarp įpėdinių notaro biure įvykęs konfliktas nesutrukdė A. J. apie palikimo priėmimÄ notarui pareikÅ¡ti vėliau, nepraleidus trijų mėnesių palikimo priėmimo termino. TÄ patį atskirai nuo A. J. galėjo padaryti ir pareiÅ¡kėjas. Tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo valia valdyti tėvų namÄ atsirado tik 2011 m., kada jis savavaliÅ¡kai pakeitė spynas ir pradėjo mokėti už namui tiekiamÄ elektros energijÄ . Todėl teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjo valia valdyti tėvų namÄ , kaip nuosavÄ , buvo epizodinė. Kai namas buvo apvogtas 2018 m., pareiÅ¡kėjas namo likimu ir vagystės pasekmėmis nesidomėjo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartyje nurodyta, kad namas yra A. J. ir S. J., tačiau pastarasis nagrinėjant bylÄ teisme nedalyvavo.

15. Teismas pripažino, kad visos nustatytos aplinkybės patvirtina pareiÅ¡kėjo veiksmų nenuoseklumÄ ir pasyvumÄ dėl tėvo turto paveldėjimo. O palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai turtÄ valdyti esmė – aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjas, kreipęsis kartu su seserimi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jokių kitų aktyvių veiksmų, siekdamas priimti tėvo palikimÄ per įstatyme numatytÄ trijų mėnesių palikimo priėmimo terminÄ , nesiėmė.

Suinteresuoti asmenys ir liudytojai patvirtino, kad po konflikto, kuris įvyko 2002 m. gegužės 28 d., pareiÅ¡kėjas tėvo name nesilankė ir jokio tėvo turto faktiÅ¡kai valdyti nepradėjo. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepriėmė tėvo palikimo, kadangi neatliko veiksmų, įrodančių, kad jis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tėvo turtÄ kaip nuosavÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. PareiÅ¡kėjas S. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 5.50 ir 5.51 straipsnių nuostatas, sprendimÄ priėmė pažeisdamas 178 ir 185 straipsnių reikalavimus. Pagal CK 5.51 straipsnio nuostatas įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismas nepagrįstai susiaurino palikėjo paveldimo turto apimtį ir vertino tik pareiÅ¡kėjo veiksmus, susijusius su paveldimu materialiuoju turtu, tai yra gyvenamuoju namu.

Tuo tarpu CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paveldimi ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Taigi pareiÅ¡kėjo tėvas savo mirties momentu disponavo paveldėjimo teisėmis į sutuoktinės palikimÄ pagal įstatymÄ . Paveldėjimo teisė, kaip turtinė teisė, taip pat gali bÅ«ti paveldima. 16.2. Vienas iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų yra tada, kai įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. Nei CK, nei kiti įstatymai nenumato, kad turtinės teisės negali bÅ«ti paveldėtos faktiniu valdymu pagal CK 5.51 straipsnį. Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2002 m. sprendime civilinėje byloje Nr. N2-495-03/2002 konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas po savo tėvo mirties kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ tam, kad bÅ«tų nustatytas turintis juridinę reikÅ¡mę faktas, jog pareiÅ¡kėjo tėvas po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimÄ faktiniu valdymu.

Teismas tinkamai neįvertino Å¡ios aplinkybės. 16.3. PareiÅ¡kėjas savo iniciatyva kreipėsi į advokatÄ , kad bÅ«tų parengtas pareiÅ¡kimas dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo, bei rinko įrodymus ir dokumentus, kurie patvirtintų praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PareiÅ¡kėjas savo iniciatyva pateikė pareiÅ¡kimÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismui, nepraleisdamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. PareiÅ¡kėjas dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiÅ¡kinimus.

Todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo veiksmai negali bÅ«ti laikomi pasyviais, nes jis aktyviai siekė įgyvendinti paveldėtojo teisę priimti palikimÄ , atsiradusį po tėvo mirties. 16.4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl atsiradusio palikimo. PareiÅ¡kėjas 2002 m. gegužės 28 d. notaro biurÄ oficialiai pareiÅ¡kė, kad nepasiraÅ¡ys pareiÅ¡kimo dėl atsisakymo nuo tėvo palikimo. Taip pareiÅ¡kėjas tiesiogiai ir nedviprasmiÅ¡kai savo broliams ir seseriai patvirtino savo valiÄ dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties.

Teismo motyvai, kad pareiÅ¡kėjo valios iÅ¡reiÅ¡kimas vis tik turėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas apčiuopiama forma, tai yra pasiraÅ¡ant dokumentÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nei CK, nei kiti įstatymai nenumato, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi bÅ«tinai bÅ«ti įformintas pasiraÅ¡ant dokumentÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodine forma. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . 16.5.

Teismas pareiÅ¡kėjo veiksmus vertino atskirai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas jokių duomenų, kad po trijų mėnesių pareiÅ¡kėjo valia dėl palikimo priėmimo bÅ«tų pasikeitusi, nenustatė. Å i aplinkybė patvirtina, jog po tėvo mirties pareiÅ¡kėjo valia buvo priimti palikimÄ ir jis palikimÄ priėmė, pradėdamas turtÄ valdyti pagal objektyvias galimybes. Teismas tinkamai neįvertino ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų bei liudytojų J. J. ir V. J. parodymų.

Å ie paaiÅ¡kinimai ir parodymai kartu su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol naudojasi tėvui priklausiusiu namu, kaip savo turtu, nes moka mokesčius už elektrÄ , prižiÅ«ri namÄ bei Å«kio pastatus, Å¡iuo turtu naudojasi be kitų suinteresuotų asmenų leidimo ir sutikimo. Todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo veiksmai patvirtina, jog jis buvo aktyvus dėl tėvo turto paveldėjimo. 16.6. Teismas netinkamai įvertino turimus duomenis apie vagystę iÅ¡ tėvo namo. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas namo likimu ir vagystės pasekmėmis nesidomėjo, todėl jo valia valdyti namÄ , kaip nuosavÄ , buvo epizodinė.

Teismas konstatavo faktinę aplinkybę, kad vagystė buvo įvykdyta įsibrovus į pareiÅ¡kėjui ir suinteresuotajam asmeniui, A. J., priklausantį gyvenamÄ jį namÄ . Taigi bylos dėl vagystės procesiniuose dokumentuose pareiÅ¡kėjas yra nurodomas, kaip vienas iÅ¡ namo savininkų. PareiÅ¡kėjas, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisme nedalyvavo, kadangi vagystės metu buvo pasikėsinta pagrobti tik V. J. ir A. J. turtÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui priklausantis turtas nebuvo pagrobtas. Todėl pareiÅ¡kėjas, nebÅ«damas nukentėjusiu nuo nusikalstamų veiksmų asmeniu, neturėjo pagrindo dalyvauti baudžiamajame procese.

17. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. J. apeliacinį skundÄ suinteresuotasis asmuo A. J. nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Byloje ginčo dėl palikėjui priklaususio turto apimties nekilo. Teismas pažymėjo, jog priimdamas tėvo palikimÄ , pareiÅ¡kėjas priimtų ir motinos palikimÄ , kurį paveldėjo jo tėvas. Todėl teismui priėmus sprendimÄ , palikėjo paveldimo turto apimtis sumažinta nebuvo.

Teismas vertino, ar pareiÅ¡kėjas dalyvavo nuosavybės teisių į nacionalizuotÄ Å¾emę atkÅ«rimo procese, nes Å¡i aplinkybė galėtų patvirtinti pareiÅ¡kėjo teiginius dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo bÅ«du. Taigi teismas palikėjo paveldimo turto apimties nemažino. 17.2. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad teismas vertino tik jo veiksmus, susijusius su paveldimu materialiuoju turtu. Teismas patikrino ne tik tai, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiÅ¡kė gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų faktinis valdymas, bet ir tai, ar pareiÅ¡kėjas dalyvavo nuosavybės teisių į nacionalizuotÄ motinos turtÄ atkÅ«rimo procese, nes tokius veiksmus taip pat galima bÅ«tų pripažinti palikimo priėmimu, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti likusį turtÄ .

Be to, pats pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo pirmiausia grindė pastatų, likusių po tėvo mirties, valdymu ir priežiÅ«ra. Viso proceso metu pareiÅ¡kėjas akcentavo bÅ«tent gyvenamojo namo ir prie jo esančių Å«kinių pastatų faktinį valdymÄ , todėl Å¡ioms aplinkybėms teismas ir skyrė daug dėmesio. 17.3. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas svarbiu tėvo palikimo priėmimo įrodymu laikė kreipimÄ si į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jo tėvas faktiÅ¡kai priėmė savo sutuoktinės ir tuo pačiu pareiÅ¡kėjo motinos palikimÄ .

Teismas pažymėjo, kad pats kreipimosi į teismÄ faktas negali bÅ«ti laikomas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančiu pareiÅ¡kėjo tikrÄ jÄ valiÄ priimti tėvo palikimÄ , o turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais pareiÅ¡kėjo siekį tėvo palikimÄ priimti. Teismas taip pat pabrėžė, jog aptariamo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra tik prielaida pareiÅ¡kėjui iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ priimti tėvo palikimÄ ir tapti jo turto savininku.

Tačiau valiÄ priimti tėvo palikimÄ jis turi vienu ar kitu bÅ«du aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti. 17.4. PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ , kad iÅ¡ karto po tėvo mirties jis pradėjo valdyti jo turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ , grindžia tik dviem raÅ¡ytiniais įrodymais: Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 13 d. sprendimu ir atsiskaitymo knygelės, pradėtos pildyti nuo 2013 m., kopija. Todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad pats kreipimosi į teismÄ faktas negali bÅ«ti laikomas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančiu pareiÅ¡kėjo tikrÄ jÄ valiÄ priimti tėvo palikimÄ , o turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas, iÅ¡tyręs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, kad tik suinteresuotas asmuo, A. J., rÅ«pinosi tėvų namo dokumentų sutvarkymu, užsakė namo bei jo priklausinių kadastrinius matavimus, vėliau kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrÄ , kuriame namo duomenys buvo įregistruoti. 17.5. Po konflikto notaro biure 2002 m. gegužės 28 d. iki termino palikimui priimti pabaigos buvo likę dar daugiau kaip du mėnesiai. Tačiau pareiÅ¡kėjas taip ir neatvyko pas notarÄ pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo pateikti, tėvo namo ir Å«kinių pastatų registracijos dokumentų ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo į motinos žemę dokumentų netvarkė, faktiÅ¡kai nutraukė bendravimÄ su seserimi ir jÄ palaikiusiais broliais.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad po 2002 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kėjas visgi buvo nusprendęs nepretenduoti į palikimÄ , likusį po tėvo mirties. PareiÅ¡kėjas savo nuomonę pakeitė tik praėjus 9 metams po tėvo mirties, tai yra 2011 metais, kai savavaliÅ¡kai pakeitė namo spynas ir pradėjo mokėti už namui tiekiamÄ elektros energijÄ . Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog tuo pačiu pareiÅ¡kėjas paliudijo, kad iki tol už elektrÄ mokėjo sesuo, ir pripažino, kad pareiÅ¡kėjo valia valdyti tėvų namÄ , kaip nuosavÄ , buvo epizodinė. 17.6.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å i teisės norma yra imperatyvi. Tai reiÅ¡kia, kad įpėdinio valia dėl palikimo priėmimo gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik dviem bÅ«dais:

1) įpėdinio aktyviais veiksmais, tai yra pradedant valdyti palikimÄ sudarantį turtÄ kaip savo;

2) paduodant notarui raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Valios dėl palikimo priėmimo iÅ¡reiÅ¡kimas žodine forma CK nėra numatytas.

18. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. J. apeliacinį skundÄ suinteresuotasis asmuo G. J. sutinka su skundu, praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. Suinteresuotasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinkantis su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas atvažiuodavo į tėvų namus, juos prižiÅ«rėjo, atlikdavo smulkius remonto darbus. PareiÅ¡kėjas kartu su A. J. Å¡eimininkavo tėvo namuose ir laikė save namo pilnaverčiu Å¡eimininku. PareiÅ¡kėjas, nepraėjus trims mėnesiams nuo tėvo mirties, ne tik tvarkė dokumentus dėl tėvo palikimo, bet tik jo pastangomis tėvo namas Å¡iandien nėra apleistas, o suremontuotas ir prižiÅ«rimas.

19. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. J. apeliacinį skundÄ suinteresuotasis asmuo J. J. nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Mirus tėvui, jo namuose liko gyventi A. J.. Ji buvo vienintelė to namo ir Å«kinių pastatų Å¡eimininkė, dirbdavo Å¡alia esančiÄ Å¾emę, sodindavo daržus. PareiÅ¡kėjas per tris mėnesius nuo tėvo mirties name nepasirodė, į tas apylinkes atvažiuodavo tik žvejoti.

Vėliau A. J. sutvarkė namo bei Å«kinių pastatų registracijos dokumentus, juos įregistravo Nekilnojamojo turto registre. A. J. pati rÅ«pinosi nuosavybės teisės į nacionalizuotÄ Å¾emę atkÅ«rimu. PareiÅ¡kėjas nei tėvų namu, nei žeme visiÅ¡kai nesirÅ«pino. Todėl aplinkybė, jog praėjus 10 metų po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas staiga apsigalvojo, iÅ¡laužęs spynas pateko į namus ir pareiÅ¡kė, kad čia gyvens, neturėtų bÅ«ti vertinama jo naudai.

20. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. J. apeliacinį skundÄ suinteresuotasis asmuo Y. N. nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad jis turėtų bÅ«ti laikomas priėmusiu palikimÄ po tėvo mirties, vien dėl to, kad praėjus 10 metų pakeitė namo spynas ir pradėjo mokėti už elektrÄ . PareiÅ¡kėjas pasielgė nesÄ Å¾iningai, nes iki tol, 10 metų nei namu, nei kitu po tėvų likusiu turtu nesirÅ«pino, jokių Å¡io turto dokumentų netvarkė. PareiÅ¡kėjas taip pat nepagrįstai teigia, jog priėmė palikimÄ , nes kartu su seserim kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad tėvas priėmė motinos palikimÄ , nustatymo. Byloje nėra kitų pareiÅ¡kėjo valiÄ priimti tėvo palikimÄ patvirtinančių įrodymų.

21. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo S. J. apeliacinį skundÄ suinteresuotasis asmuo VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡o apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Pagal Å¡ias Taisykles valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. 21.2. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotasis asmuo, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo I. J. palikimo perėjimÄ valstybei. Å iuo atveju akivaizdu, jog palikėjas turi įpėdinių, kurie paveldės jo turtÄ . Todėl VÄ® „Turto bankas“ neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos VÄ® „Turto bankas“ teisėms ir pareigoms.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 22. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas jį valdyti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina, o (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas, kuris nebuvo sudaręs testamento. PareiÅ¡kėjas kartu su dviem seserimis ir dviem broliais yra įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai. Suinteresuotasis asmuo A. J. iki mirties prižiÅ«rėjo tėvÄ , buvo paskirta jo rÅ«pintoja, kartu gyveno tėvų name. Suinteresuotieji asmenys G. J. ir J. J. 2002 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kimu notarui atsisakė nuo jiems pagal įstatymÄ priklausančios mirusio tėvo palikimo dalies.

PareiÅ¡kėjas kartu su A. J. kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog jų tėvas priėmė jų motinos palikimÄ . Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2002 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-495-03/2002 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog po pareiÅ¡kėjo motinos mirties jo tėvas priėmė palikimÄ , tai yra faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti ir valdė iki savo mirties.

24. PareiÅ¡kėjo sesuo A. J. palikimÄ priėmė 2002 m. rugpjūčio 1 d., pateikdama pareiÅ¡kimÄ notarui. PareiÅ¡kėjas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo. Tačiau teigia, jog aktyviais veiksmais faktiÅ¡kai priėmė tėvo palikimÄ , tai yra jo teisę į mirusios sutuoktinės palikimÄ , pateikdamas pareiÅ¡kimÄ teismui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, taip pat lankydamasis tėvui priklausiusiame name, tvarkydamas jo aplinkÄ , žemės sklypÄ , mokėdamas už namui tiekiamÄ elektros energijÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dėl fakto, kad jo tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimÄ , nustatymo vertinimo 25. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai susiaurino palikėjo paveldimo turto apimtį ir analizavo tik aplinkybes, susijusias su namo valdymu po tėvo mirties. Tuo tarpu aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , siekdamas įgyvendinti tėvo paveldėjimo teisę, patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas priėmė visÄ tėvo palikimÄ , pradėdamas valdyti ir Å¡iÄ jo turtinę teisę.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

26. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

27. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡Â CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

28. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

29. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). 30.

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

31. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas susiaurino paveldimo turto apimtį ir visÄ dėmesį skyrė tik pareiÅ¡kėjo veiksmams, susijusiems su paveldėtu materialiuoju turtu. PrieÅ¡ingai, pirmos instancijos teismas analizavo pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad jo tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimÄ , reikÅ¡mę, atsižvelgdamas į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat į kitus byloje nustatytus pareiÅ¡kėjo veiksmus, susijusius su galimu jo tėvo turto valdymu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai šį pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į teismÄ Ä¯vertino tik kaip prielaidÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ priimti tėvo palikimÄ .

32. IÅ¡ dalies sutiktina su pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo argumentu, jog pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimÄ sudaro ir palikėjo turtinės teisės, tai yra ir jo tėvo teisė į mirusios sutuoktinės palikimÄ . Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkÅ«rimÄ (pvz., paduoda pareiÅ¡kimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikÅ¡mės palikėjo teisių atkÅ«rimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2007; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2014 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).

33. Tačiau CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įpėdinis laikomas priėmęs palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. O pagal CK 4.20 ir 4.22 straipsnių nuostatas valdymo teisė yra visų pirma daiktinė teisė, kuri atsiranda faktiÅ¡kai užvaldant daiktÄ , kai yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia turėti tÄ daiktÄ kaip savÄ (CK 4.25 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas tik vienas faktas, jog pareiÅ¡kėjas kartu su suinteresuotuoju asmeniu A. J. pateikė pareiÅ¡kimÄ teismui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jų tėvas po motinos mirties priėmė jos palikimÄ .

Po Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 13 d. sprendimo įsiteisėjimo pareiÅ¡kėjas daugiau jokių aktyvių veiksmų, susijusių su tėvo teisių į jo sutuoktinei priklausiusiÄ Å¾emę atkÅ«rimu bei tėvų turėto namo su priklausiniais įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, neatliko. Todėl negalima pripažinti, jog vien tik pareiÅ¡kėjo kreipimasis į teismÄ yra pakankama jo valios valdyti tėvo palikimÄ iÅ¡raiÅ¡ka ir įgyvendinimas.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog visus veiksmus, susijusius su motinai bei tėvui priklausiusių teisių įgyvendinimu, nuosekliai atliko suinteresuotais asmuo A. J., tai yra valdė vienÄ iÅ¡ motinai iki nacionalizacijos priklausiusių žemės sklypų, įgyvendino motinos nuosavybės teisių į 2,56 ha ir 0,44 ha ploto žemės sklypų atkÅ«rimÄ , atliko tėvams priklausiusio namo su priklausiniais kadastrinius matavimus ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre. PareiÅ¡kėjas prie Å¡ių veiksmų atlikimo visiÅ¡kai neprisidėjo.

Taigi vien tik pareiÅ¡kimo teismui padavimas dėl tėvo paveldėjimo teisės įgyvendinimo nepakanka, kad galima bÅ«tų pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ tėvo turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Dėl pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų vertinimo 35. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo atliktu kitų byloje esančių duomenų, ypač pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų ir liudytojų J.

J. ir V. J. parodymų vertinimu. PareiÅ¡kėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina, jog jis į tėvo namus atvykdavo kartÄ per savaitę, mokėjo už namui tiekiamÄ elektrÄ , turi raktus nuo namų, tvarkė žemės sklypÄ , darÅ¾Ä , Å¡ienaudavo, remontavo Å«kinius pastatus, tvorÄ , tai yra pareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais priėmė tėvo palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais.

36. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pagal jÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

37. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Įvertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

38. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje tiek pareiÅ¡kėjo, tiek suinteresuotųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, tiek liudytojų parodymai yra vertintini atsižvelgiant į dvi neginčijamai nustatytas aplinkybes, jog du įpėdiniai, G. J. ir J. J. 2002 m. gegužės 28 d. atsisakė palikimo, o A. J. 2002 m. rugpjūčio 1 d. pateikė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo ir visÄ laikÄ po tėvo mirties nuosekliai atliko aktyvius veiksmus dėl nuosavybės teisių į tėvų turtÄ atkÅ«rimo bei įregistravimo. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs notarui per 3 mėnesius pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, taip pat pripažino, jog nei iki tėvo mirties, nei po jos tėvų name nuolat negyveno, o į jį atvykdavo tik savaitgaliais. PareiÅ¡kėjo pateikti mokėjimai už elektros energijÄ , patvirtina, jog jis mokėti už tėvų namui teikiamÄ elektrÄ pardėjo tik 2013-2018 m.

39. PareiÅ¡kėjo, suinteresuotųjų asmenų paaiÅ¡kinimų bei liudytojų parodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog A. J. tėvų name gyveno tiek iki jų mirties, tiek ir po jų mirties. Kiti įstatyminiai įpėdiniai, kurie atsisakė palikimo, tai yra G. J. ir J. J., po tėvo mirties taip pat atvykdavo į tėvo namus, padėdavo seseriai tvarkytis Å«kyje. Taip pat minėtame name A. J. leisdavo gyventi ir suinteresuotųjų asmenų vaikams. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo apsilankymai name po tėvo mirties savaitgaliais, Å«kio darbų atlikimas ir Å¡ienavimas vertintini ne kaip valios valdyti tėvo palikimÄ iÅ¡raiÅ¡ka, o tik kaip buvusių tėvų namų aplankymas ir pagalba seseriai.

Tuo tarpu valiÄ apsigyventi tėvų name pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė tik 2011 m., kada jau buvo parėjęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį įpėdinis gali priimti palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo valia valdyti tėvo namÄ , kaip nuosavÄ , buvo epizodinė.

40. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Laima Gerasičkinienė