2018-09-06 Nr. AB-15212-3-61-3-00369-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4559-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00369-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. (V. K.), R. N. (R. N.), O. P. (O. P.), R. L. (R. L.), D. A. (D. A.), O. A. (O. A.), A. Č. (A. C.), O. S. (S.), N. (N.) T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., R. N. ir kt. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. K., R. N., O. P., R. L., D. A., O. A., A. Č., O. S., N. T. (toliau – ir pareiškėjai) 2018 m. sausio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 11 d. sprendimus Nr. (15/4-1)17I-26, Nr. (15/4-1)17I-17, Nr. (15/4-1)17I-28, Nr. (15/4-1)17I-21, Nr. (15/4-1)17I-22, Nr. (15/4-1)17I-19 bei 2018 m. sausio 12 d. sprendimus Nr. (15/4-1)17I-29, Nr. (15/4-1)17I-35 ir Nr. (15/4-1)17I-36 (toliau – ir Sprendimai); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjų prašymus svarstyti iš naujo (I t., b. l. 1–11).

2. Pareiškėjai nurodė, kad yra Ukrainoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Toltek“ darbuotojai. RAB „Toltek“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inoverslas“ sudarytos sutarties vykdymui pareiškėjus reikėjo komandiruoti į Lietuvą, tačiau ginčijamais Sprendimais Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjams daugkartines nacionalines Lietuvos vizas.

3. Pareiškėjų nuomone, Sprendimai yra neteisėti, nes buvo priimti pažeidžiant teisės aktais nustatytus terminus sprendimams dėl pateiktų prašymų priimti. Be to, Sprendimai, pasak pareiškėjų, yra grindžiami tikrovės neatitinkančia informacija, kad UAB „Inoverslas“ ir UAB „Improva“ bei RAB „Totek“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, todėl ginčijami Sprendimai, pareiškėjų nuomone, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pagrįsti sprendimą objektyviais duomenimis (faktais).

4. Pareiškėjai nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja komandiruotų darbuotojų būtinai teikti paslaugas (atlikti darbo funkcijas) pačios bendrovės patalpose. Migracijos departamentas, pareiškėjų nuomone, nepagrįstai susiaurina sąvoką „atsiunčiamas dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje“. Pareiškėjai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio 4 dalį, darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta.

5. Pareiškėjai paaiškino, kad RAB „Toltek“ realiai vykdo gamybos veiklą, tokios veiklos vykdymui pareiškėjai buvo komandiruoti į UAB „Inoverslas“. Pareiškėjai nurodė, kad jų turimais duomenimis, UAB „Inoverslas“ vadovė A. R. Migracijos departamentui nėra nurodžiusi, kad UAB „Inoverslas“ yra paslaugas teikianti ir gamybos nevykdanti įmonė.

6. Pareiškėjai pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje RAB „Toltek“ komandiruojamiems darbuotojams vizas išduodavo. Be to, daliai RAB „Toltek“ darbuotojų vizas yra išdavęs ir Migracijos departamentas, tačiau pareiškėjams vizas išduoti buvo atsisakyta.

7. Pareiškėjų nuomone, jie atitiko visas sąlygas, būtinas vizoms išduoti (nurodytas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau – Tvarkos aprašas), 66.14 punkte), t. y. visi pareiškėjai yra nuolatiniai Ukrainoje registruotos RAB „Toltek“ darbuotojai; RAB „Toltek“ vykdo jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymų dėl vizų išdavimo pateikimo; pareiškėjai RAB „Toltek“ darbuotojais yra daugiau kaip 3 mėnesius; pareiškėjų darbo sutarčių nuostatos numato jų komandiravimo galimybę; pareiškėjai komandiruotės metu lieka apdrausti Ukrainoje; tarp RAB „Toltek“ ir UAB „Inoverslas“ yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis; pareiškėjų specialybę įrodo darbo sutarčių 2.1 punktas, kompetencijos patikrinimai, į bylą pateikti mokinio žurnalai.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 1–8).

9. Migracijos departamentas pažymėjo, kad tam, jog užsienietis būtų komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos įmonę, jis turi atitikti visas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 58 straipsnio 12 punkte nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju, pasak Migracijos departamento, pareiškėjai šių sąlygų neatitiko, nes nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

10. Migracijos departamentas paaiškino, kad atlikęs tyrimą nenustatė, kad UAB „Inoverslas“ vykdytų gamybos veiklą (tokių duomenų taip pat nepateikė ir pareiškėjai), be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Inoverslas“ jokių darbo funkcijų neatlieka (jie iš karto yra siunčiami į kitas įmones, kuriose ir dirba). Migracijos departamentas taip pat pastebėjo, kad patys pareiškėjai, teikdami laisvos formos paaiškinimus, nenurodė, kad yra komandiruojami į UAB „Inoverslas“. Priešingai, jie teigė, kad įsidarbino kitose įmonėse. Migracijos departamentas teigė, kad pagrįstai nustatė, jog UAB „Inoverslas“ teikia tarpininkavimo paslaugas įdarbinant Ukrainos piliečius Lietuvos įmonėse. Migracijos departamentas pastebėjo, kad patys pareiškėjai taip pat buvo nurodę ir tai, kad RAB „Toltek“ užsiima ne gamyba, o darbuotojų Ukrainoje paieška. Taigi, pasak Migracijos departamento, minėtos įmonės užsiima Ukrainos piliečių fiktyviu komandiravimu į Lietuvos Respubliką.

11. Migracijos departamentas nurodė, kad vien sudarytų darbo sutarčių faktas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjai iš tikrųjų dirbo RAB „Taltek“. Migracijos departamentas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų išvadai, kad pareiškėjai faktiškai minėtoje įmonėje nedirbo, o darbo sutartys buvo sudarytos tik siekiant atitikti teisės aktų reikalavimus vizoms gauti.

12. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad UAB „Inoverslas“ direktorės A. R. paaiškinimai yra užfiksuoti raštu, prie jų yra A. R. parašas, be to A. R. pasirašė, kad ji yra įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

13. Migracijos departamentas paaiškino, kad ginčijami Sprendimai buvo priimti taip pat tuo pagrindu, kad pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jų darbą Ukrainoje ir Lietuvoje. Dar daugiau, tai, jog pareiškėjai siekė tik formaliai atitikti teisės aktų reikalavimus nacionalinei vizai gauti, kad jie RAB „Toltek“ įsidarbino tik tam, kad galėtų išvykti dirbti į Lietuvos Respubliką (piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis), pasak Migracijos departamento, leido daryti pagrįstą išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.

14. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjai skunde nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, galinčių paneigti ginčijamų Sprendimų išvadas.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 61–69).

16. Teismas, aprašęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvadomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, siekdami gauti vizas komandiruočių Lietuvoje pagrindu, turi ne tik formaliai atitikti Įstatymo 58 straipsnio 12 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai pateikė savo darbo sutartis, sudarytas su RAB „Toltek“, tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai šioje įmonėje realiai dirbo pagal savo specialybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad RAB „Toltek“ savo internetiniame puslapyje skelbia, jog ieško profesionalų, dirbančių Lietuvoje, garantuojamas darbas užsienyje, vizos išdavimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjai A. Č. ir O. P. paaiškinimuose savo darbo nesiejo su UAB „Inoverslas“, bet nurodė, kad dirba fabrikuose. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai į RAB „Toltek“ buvo įdarbinami tik siekiant sudaryti galimybę jiems išvykti dirbti į Lietuvą. Be to, teismas nurodė, kad pagrįstų įtarimų kelia ir UAB „Improva“ pareiškėjams išduoti sertifikatai, nes pareiškėjų apmokymai vyko Ukrainoje, o jokių duomenų apie šios bendrovės veiklą Ukrainoje nėra. Be to, šios bendrovės direktorė, kuri yra ir UAB „Inoverslas“ direktorė, pripažino, kad Lietuvoje apmokami tik lietuviai, o apie ukrainiečių apmokymus informacijos neturėjo.

17. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Inoverslas“ jokių darbuotojų be komandiruojamų užsieniečių, paslaugoms teikti neturi. Be to, pagal minėtos bendrovės 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, ši bendrovė užsiima būtent laikinu įdarbinimu (užsakovams realiai teikiamos ne paslaugos, o darbuotojai). Teismas konstatavo, kad tai sudaro rimtą pagrindą teigti, kad RAB „Toltek“ ir UAB „Inoverslas“ iš tiesų tik tarpininkauja įdarbinant Ukrainos piliečius Lietuvos įmonėse, rengia jiems dokumentus, pagal kuriuos jie formaliai atitinka komandiravimo į Lietuvą sąlygas, tokiu būdu išvengiant leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo procedūrų. Teismas nurodė, kad toks pareiškėjų įdarbinimas neatitinka Įstatymo 58 straipsnio 12 punkte nustatytų sąlygų.

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepagrindė savo nurodomo atvykimo į Lietuvą tikslo, nes tikrasis pareiškėjų tikslas buvo ne komandiruotė į UAB „Inoverslas“, o darbas kitose Lietuvos bendrovėse. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kyla šių užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

19. Teismas taip pat sprendė, kad Sprendimų motyvai aiškūs, pagrįsti priėmimo metu žinomais duomenims, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl šių Sprendimų naikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl vizų išdavimo nėra pagrindo. Dėl nesilaikytų terminų Sprendimams priimti, teismas pažymėjo, kad tai nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti Sprendimus, tuo labiau, kad Sprendimų priėmimas užtruko dėl išsamių pareiškėjų pateiktų duomenų tikrinimo veiksmų.

III. 20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti (IV t., b. l. 72–83).

21. Pareiškėjai nurodo, kad teismas savo išvadą, kad RAB „Toltek“, UAB „Inoverslas“ ir UAB „Improva“ yra įdarbinimo tarpininkės grindė tik vienu įrodymu – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. 20-IL-55847 (toliau – Pažyma), tačiau nenurodė, kodėl nevertindamas atmeta kitus byloje esančius įrodymus, paneigiančius Pažymos duomenis. UAB „Improva“ turi licenciją vykdyti neformalųjį profesinį mokymą. UAB „Improva“ direktorė aiškiai nurodė, kad ukrainiečių mokymai vyksta Ukrainoje partnerių pagalba.

UAB „Improva“ ne tik turi licenciją, bet ir faktiškai vykdo mokymo veiklą, o tai įrodo UAB „Improva“ ir RAB „Toltek“ sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše apie UAB „Inoverslas“ nėra nurodyta, kad minėta bendrovė užsiima laikinojo įdarbinimo ar tarpininkavimo įdarbinant veikla. Byloje yra sertifikatas, kad RAB „Toltek“ yra Ukrainos gamintojas (tiekėjas). UAB „Inoverslas“ dar 2016 metais buvo reikalingi baldų apmušėjai bei įrangos priežiūros mechanikai.

Tai patvirtina 2016 m. lapkričio 29 d. šios bendrovės sudaryta sutartis su UAB „Personalo sprendimai“. UAB „Inoverslas“ ir RAB „Toltek“ 2016 m. lapkričio 3 d. sudaryta sutartis dėl siuvimo darbų, baldų gamybos darbų, suvirinimo ir kitų darbų teikimo. 2017 m. lapkričio 7 d. N. S. paaiškinimas, kad UAB „Inoverslas“ teikia gamybines paslaugas, taip pat UAB „Inoverslas“ direktorės 2017 m. lapkričio 7 d. paaiškinimas, kad jos vadovaujama bendrovė yra paslaugų įmonė. Byloje taip pat yra UAB „Improva“ patalpų nuotraukos, kurios patvirtina, kad minėta bendrovė užsiima mokymų veikla.

Byloje esančios UAB „Inoverslas“ paslaugų teikimo sutartys, pasak pareiškėjų, taip pat paneigia teismo išvadas, kad minėta bendrovė užsiima įdarbinimo tarpininkavimo veikla. Pareiškėjai pastebi, kad joks teisės aktas nedraudžia teikti paslaugas kitiems ūkio subjektams, remiantis kitos įmonės pajėgumais (subranga). Pareiškėjai taip pat pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja bendrovės teikti paslaugas jos veiklos ar buveinės registracijos vietoje. Pareiškėjai pastebi, kad aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „Inoverslas“ pagrindinė veikla yra laikinas įdarbinimas, buvo pateiktas prie 2016 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės, o nagrinėjamu atveju yra vertinama UAB „Inoverslas“ veikla 2017 metų antroje pusėje.

22. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad teismas ignoravo itin svarbų įrodymą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2018 m. vasario 14 d. raštą Nr. SD-2-2199 (toliau – Raštas), kuriame nurodyta, kad atliekant UAB „Inoverslas“ patikrinimą imperatyvių darbo teisės normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjai pastebi, kad laikino įdarbinimo veiklą gali vykdyti tik nustatytus kriterijus atitinkanti įmonė, tačiau VDI nenustatė su tuo susijusių jokių pažeidimų. Tai, kad minėta bendrovė vykdo laikino įdarbinimo veiklą, nebuvo nustatyta ir 2017 m. kovo 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje.

23. Pareiškėjų nuomone, RAB „Toltek“ informacija, pateikta internetinėje šios bendrovės svetainėje, nereiškia, kad RAB „Toltek“ yra įdarbinimo agentūra, o ne gamybos įmonė. Pareiškėjai nurodo, jog jei panagrinėti Lietuvos bendrovių skelbimus internete taip pat būtų matyti, kad yra ne mažai bendrovių Lietuvoje, kurios ieško darbuotojų darbui užsienyje, nes Lietuvos įmonės šiose šalyse turi užsakovų.

24. Pareiškėjų vertinimu, byloje esanti Pažyma, kuria vadovavosi teismas, yra nepagrįsta, nes nėra paremta surinkta medžiaga, o labiau paremta pavieniais dokumentais, pasisakymais, kurie neatspindi viso įrodymų visumos.

25. Pareiškėjų nuomone, Migracijos departamentas apskritai neturėjo kompetencijos konstatuoti laikinojo įdarbinimo veiklos fakto, nes jis neturi kompetencijos vykdyti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę, nes ši funkcija pagal kompetenciją yra priskirta VDI.

26. Pareiškėjai nurodo, kad ne tik formaliai atitiko Įstatymo reikalavimus, bet ir faktiškai buvo komandiruoti dirbti Lietuvoje. Byloje yra pateiktos Ukrainos Pensijų fondo išduotos pažymos, kurios patvirtina, kad už pareiškėjus yra sumokėti mokesčiai Ukrainoje. Taigi, pareiškėjai visiškai pagrindė savo atvykimo tikslą, kuris nebuvo menamas. Pareiškėjai pažymi, kad net ir Migracijos departamento atliktas tyrimas patvirtino, jog pareiškėjai dirbo pagal UAB „Inoverslas“ sudarytas paslaugų sutartis kitų ūkio subjektų patalpose. Tai, pasak pareiškėjų, patvirtina, kad jie atvyko į Lietuvą kaip komandiruoti darbuotojai ir pateikė Migracijos departamentui teisingą informaciją. Pareiškėjų nuomone, ginčas šioje byloje kilo iš esmės dėl to, ar komandiruoti darbuotojai privalo dirbti tos įmonės patalpose, į kurią yra siunčiami, ar gali dirbti ir kito ūkio subjekto patalpose.

27. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad įstatymai nedraudžia paslaugas teikti remiantis ne savo darbuotojų pajėgumais, o kitos bendrovės pajėgumais, kitaip tariant kitos įmonės komandiruotais darbuotojais. Tai reiškia, kad nei RAB „Toltek“, nei UAB „Inoverslas“, teikdami paslaugas kitiems subjektams, jokių teisės normų nepažeidė. Pareiškėjai nurodo, jog nesupranta, koks esminis skirtumas susidaro, jei komandiruojamas darbuotojas dirba kitos įmonės patalpose ir kuo tai skiriasi nuo situacijos, jeigu tas pats darbuotojas būtų komandiruotas tiesiai į tą įmonę, kurioje vykdytų savo funkcijas. Pareiškėjų nuomone, tokiu atveju situacija iš esmės nesikeistų. Pareiškėjai pažymi, kad šioje situacijoje valstybei nebuvo padaryta jokia žala, nebuvo pažeistas nei vienas teisės aktas, nebuvo klastojami dokumentai, nebuvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, nebuvo sukelta nelegalios migracijos grėsmė ir nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėjai tik menamai buvo komandiruojami į Lietuvos Respubliką.

28. Pareiškėjai mano, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių principas, nes pareiškėjai pateikė visą įstatyme nustatytą informaciją ir dokumentus vizai gauti, todėl pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, kad jų prašymas dėl vizos išdavimo bus patenkintas.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Migracijos departamentas pažymi, kad užsienietis tam, jog būtų komandiruotas laikinai dirbti į Lietuvos įmonę, turi atitikti visas Įstatymo 58 straipsnio 12 punkte nustatytas sąlygas. Migracijos departamentas nurodo, jog laikosi pozicijos, kad tie atvejai, kai užsieniečiai atvyksta dirbti į laikinojo įdarbinimo įmones, o vėliau siunčiami dirbti į kitą įmonę, neatitinka Įstatymo 58 straipsnio 12 punkto nuostatų.

31. Migracijos departamento nuomone, teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų nurodytų argumentų, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliaciniame skunde pareiškėjai nepaneigė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjams išduoti daugkartines nacionalines vizas, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 19 straipsnyje yra nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai. Šiame straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui nacionalinę vizą atsisakoma išduoti. Imperatyvus šios normos pobūdis reiškia, kad, esant nors vienam iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, nacionalinę vizą užsieniečiui privaloma atsisakyti išduoti.

34. Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjams išduoti vizas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1–2 ir 10 punktais (III t., b. l. 13, 63, 114, 164, 207, 250, 302, 352, 401). Taigi, Migracijos departamentas nustatė kelis vizos atsisakymo išduoti pagrindus, t. y. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytų atvykimo sąlygų (Įstatymo 19 straipsnio 1 punktas), norėdami gauti vizą, pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 19 straipsnio 2 punktas) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 10 punktas).

35. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta tokia atvykimo sąlyga, kurią privalo atitikti trečiųjų šalių piliečiai – jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas konstatavo tai, jog pareiškėjai (šiuo atveju – Ukrainos piliečiai) nepagrindė numatomo buvimo tikslo. Ši aplinkybė atitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatytą atsisakymo išduoti vizą pagrindą.

36. Numatomas buvimo tikslas buvo nurodytas nustatytos formos prašymuose išduoti nacionalinę vizą. Tiek pareiškėjai, tiek ir UAB „Inoverslas“ nurodė, kad pareiškėjai yra RAB „Toltek“ siunčiami laikinai dirbti į UAB „Inoverslas“ (kviečiančią įmonę) pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistai pagal turimą profesinę kvalifikaciją. Iš byloje esančios minėtos sutarties turinio matyti, kad RAB „Toltek“ užsakovui (t. y. UAB „Inoverslas“) įsipareigojo teikti siuvimo darbus, minkštų baldų gamybos paslaugas, suvirinimo darbus ir bet kokius kitus darbus ar paslaugas reikalingas UAB „Inoverslas“ veiklai vykdyti (sutarties 2.1 punktas).

37. Migracijos departamentas ginčijamuose Sprendimuose konstatavo, kad UAB „Inoverslas“ nevykdo veiklos, susijusios su nurodytos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimu, todėl Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjai nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo – darbo UAB „Inoverslas“ pagal turimą profesinę kvalifikaciją. Kitas Migracijos departamento nustatytas atsisakymo išduoti vizas pagrindas yra susijęs su prieš tai nurodytu, nes Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, susijusius su tuo, kad pareiškėjai yra komandiruojami pagal turimą profesinę kvalifikaciją dirti UAB „Inoverslas“. Taigi, Migracijos departamentas, tikrindamas, ar nėra Įstatyme įtvirtintų atsisakymo išduoti vizas pagrindų, privalėjo įvertinti, ar pareiškėjai pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, susijusius su jų komandiravimu į Lietuvą pareiškėjų nurodyto darbo tikslais. Atitinkamai, Migracijos departamentas turėjo vertinti ir tai, ar pareiškėjai iš tiesų ketina komandiruotės pagrindu dirbti nurodytoje bendrovėje (UAB „Inoverslas“) pagal jų turimas profesines kvalifikacijas. Tam, kad atsakyti į šį klausimą, Migracijos departamentui buvo būtina, be kita ko, vertinti tai, ar UAB „Inoverslas“ apskritai turi galimybę pareiškėjams suteikti darbą pagal jų turimas profesines kvalifikacijas. Taigi, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su UAB „Inoverslas“ vykdoma veikla.

38. Pareiškėjai, kreipdamiesi dėl vizų išdavimo nurodė savo turimą kvalifikaciją (įrangos priežiūros specialistai, lino apdirbimo specialistas, baldų apmušimo specialistas, baldų apmušalų siuvėjas). Taigi, nagrinėjamu atveju reikšminga tik tai, ar UAB „Inoverslas“ turi galimybę suteikti darbą pareiškėjams pagal šias jų turimas kvalifikacijas. Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad UAB „Inoverslas“ vykdo veiklą, susijusią su kokios nors įrangos turėjimu, lino apdirbimu, baldų apmušalų siuvimu ar baldų apmušimu. Pareiškėjai apeliaciniame skunde tokių argumentų taip pat nenurodė. Priešingai, pareiškėjai apeliaciniame skunde pažymėjo, kad UAB „Inoverslas“ teikia darbų paslaugas kitiems ūkio subjektams. Iš esmės tai reiškia, kad RAB „Toltek“ pareiškėjus atsiunčia dirbti į UAB „Inoverslas“, o UAB „Inoverslas“ pareiškėjus siunčia dirbti į kitas bendroves. Pareiškėjų nuomone, UAB „Inoverslas“ tokią veiklą vykdyti gali, todėl pareiškėjams buvo nepagrįstai neišduotos vizos.

39. Pareiškėjai dėl vizų išdavimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Tuo metu galiojusio Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 3 d.) 66.14 punktas nustatė, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės (šiuo atveju – RAB „Toltek“) nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją. Ši nuostata į Tvarkos aprašą iš esmės buvo perrašyta iš Įstatymo 58 straipsnio 12 punkto, kuriame minėta sąlyga yra pagrindas užsienietį atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Iš aptartos nuostatos matyti, kad darbuotojai į Lietuvos įmonę gali būti atsiunčiami pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistai pagal turimą profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgiant į pareiškėjų turimas profesines kvalifikacijas, pareiškėjai buvo atsiunčiami į UAB „Inoverslas“ darbų atlikimui, tačiau UAB „Inoverslas“, kaip minėta, tokio pobūdžio veiklos, kurioje būtų reikalingi pareiškėjų turimos profesinės kvalifikacijos darbuotojai, nevykdė.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, ginčas šioje byloje kilo ne dėl to, ar komandiruoti darbuotojai gali dirbti kito ūkio subjekto patalpose, bet dėl to, ar komandiruojami darbuotojai įmonės, į kurią yra atsiunčiami darbų atlikimui, gali būti persiunčiami dirbti į kitas įmones. Kitaip tariant, reikšminga yra ne tai, kam priklauso patalpos, kuriose trečiųjų šalių piliečiai dirba, o tai, ar jie atlieka darbus įmonei, į kurią jie yra atsiunčiami iš trečiųjų šalių (trečiųjų šalių piliečius atvykti dirbti kviečiančiajai įmonei).

41. Kaip minėta, pagal Tvarkos aprašo 66.14 punktą, vizos gali būti išduodamos tik trečiųjų šalių piliečiams, atsiunčiamiems į Lietuvos įmonę pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistai pagal turimą profesinę kvalifikaciją. Iš minėtos nuostatos matyti, kad atsiunčiami asmenys turi teikti paslaugas (arba kaip nagrinėjamu atveju – atlikti darbus) pagal turimą profesinę kvalifikaciją būtent tai įmonei, į kurią yra atsiunčiami.

42. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjama situacija niekaip nesiskirtų nuo situacijos, kai tie patys darbuotojai būtų komandiruoti tiesiai į tą įmonę, kurioje vykdytų savo funkcijas. Pareiškėjai pažymi, kad šiuo atveju nebuvo klastojami dokumentai, nebuvo padaryta valstybei jokia žala, nebuvo pažeistas joks teisės aktas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai, ar UAB „Inoverslas“ veikė nepažeisdama teisės aktų, taip pat klausimai dėl žalos ar dokumentų klastojamo yra nevertinami, nes tai nėra šios administracinės bylos dalykas. Nagrinėjamu atveju vertinama tik tai, ar Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai ginčijamais Sprendimais konstatavo, kad pareiškėjai negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.

43. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo, t. y. prašymuose nurodytos aplinkybės, kad yra siunčiami darbui į UAB „Inoverslas“ kaip specialistai pagal jų turimą profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodė, kad tai pagrindė RAB „Toltek“ ir UAB „Inoverslas“ sudaryta paslaugų sutartis, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad vien minėtos sutarties nuostatos, nesant duomenų apie UAB „Inoverslas“ realiai vykdomą minėtą gamybos veiklą, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjai buvo siunčiami į minėtą bendrovę darbui kaip specialistai pagal jų turimas profesines kvalifikacijas, nurodytas šios nutarties 35 punkte.

44. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašios bylose. Šiai bylai yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4360-438/2018 ir vėliau pakartotos 2018 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4321-261/2018. Minėtose bylose taip pat buvo sprendžiama dėl Migracijos departamento atsisakymo išduoti vizas, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, t. y. pareiškėjams, RAB „Toltek“ darbuotojams, atvykus į Lietuvos Respubliką dirbti UAB „Inoverslas“. Šiose bylose buvo konstatuota, kad UAB „Inoverslas“ realiai gamybinės veiklos, kurios pagrindu atsiųsti pareiškėjai, nevykdo, o perduoda pareiškėjus, kaip darbuotojus, kitiems subjektams.

45. Minėtose bylose buvo išaiškinta, kad užsieniečiai komandiruotės pagrindu gali būti atsiunčiami dirbti pas konkretų darbdavį darbams pagal turimą profesinę kvalifikaciją atlikti, todėl šiose bylose buvo atmesti argumentai, kad komandiruoti darbuotojai gali teikti paslaugas kitiems ūkio subjektams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose bylose nurodė, kad priešingas aiškinimas visiškai iškreiptų Įstatymo 58 straipsnio 12 punkto tikrąją prasmę. Be to, minėtose bylose buvo išaiškinta, kad Įstatymo 58 straipsnyje įtvirtintos išimtys iš bendrosios taisyklės neturėtų būti aiškinamos ir suprantamos plečiamai.

46. Taigi, teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo analogiškose bylose suformuotų teisės aiškinimo taisyklių, pripažįsta, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjams daugkartines nacionalines vizas dėl to, kad pareiškėjai neatitiko Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos pagrįsti numatomą buvimo tikslą, todėl teisėjų kolegija kitų atsisakymo išduoti leidimą pagrindų nevertina, nes jų vertinimas nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės nebeturi.

47. Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad ginčijamais Sprendimais buvo pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių principas, teisėjų kolegija pažymi, kad Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis Vizų kodekse išvardintais pagrindais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai, vizų išdavimui pateikę visus reikalaujamus dokumentus, neįgijo teisėto lūkesčio, kad daugkartinės nacionalinės vizos jiems bus išduotos, nevertinant pareiškėjų pateiktų duomenų tikrumo ir patikimumo, nesiaiškinant, ar nėra kitų Vizų kodekse ir Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant vizas turi būti atsisakoma išduoti. Atitinkamai, pareiškėjų argumentai, susiję su tuo, kad buvo pažeistas minėtas lūkestis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. K. (V. K.), R. N. (R. N.), O. P. (O. P.), R. L. (R. L.), D. A. (D. A.), O. A. (O. A.), A. Č. (A. C.), O. S. (S.), N. (N.) T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė