2013-09-24 Nr. AB-5252-3-61-3-00065-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1980/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00065-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 13.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 8-11), prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120319-00116 nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2013 m. gruodžio 19 d.

Pareiškėja paaiškino, jog Inspekcija 2012 m. vasario 21 d. pareiškėjai surašė savavališkos statybos aktą už tai, kad ji, neturėdama rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su D. K. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, įrengė tvorą, atraminę sienelę bei laiptus, t. y. I kategorijos nesudėtingus statinius. Inspekcija 2012 m. kovo 19 d. pareiškėjai surašė reikalavimą iki 2012 m. rugsėjo 19 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius arba įteisinti statinius, o vėliau šį terminą pratęsė iki 2012 m. gruodžio 19 d.

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo įsigyti valstybinės žemės dalį, kurioje yra savavališkai pastatyti statiniai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. birželio 7 d. priėmė įsakymą leisti rengti detalųjį planą, kurio tikslas – padidinti D. K. žemės sklypą. Apie tai pareiškėja informuota 2012 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. A51-87575 (2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl sutikimo padidinti pareiškėjai priklausantį sklypą.

Šiuo metu planas dar nėra parengtas ir D. K. žemės sklypas nėra padidintas. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjos statiniai būtų buvę statomi jai priklausančiame sklype, jie būtų laikomi pastatytais teisėtai, nes tokio pobūdžio statinių įrengimui nereikalingas statybą leidžianti dokumentas. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė neprieštarauja dėl pareiškėjos žemės sklypo padidinimo prijungiant dalį valstybinės žemės ir šiuo metu atlieka veiksmus, kuriais siekiama pašalinti aplinkybes, darančias statinius savavališkais.

Žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą, yra rengiamas vadovaujantis Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu. Žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas, o pareiškėja žemės sklypo plano rengime nedalyvauja ir negali daryti įtakos planavimo proceso eigai bei terminams.

Pažymėjo, kad svarbiomis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Pareiškėja yra atlikusi visus nuo jos valios priklausančius veiksmus, kad būtų pašalintos aplinkybės, kurios statybas daro savavališkomis, konkretūs terminai, per kuriuos bus parengtas planas dėl valstybinės žemės įsigijimo, priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja dėl termino pratęsimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą pirmą kartą kreipėsi 2012 m. gruodžio 12 d., tačiau 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5164-473/12 teismas atsisakė prašymą priimti, kadangi pareiškėja tinkamai nesuformulavo reikalavimo.

Ketindama apskųsti nutartį dėl atsisakymo priimti prašymą, pareiškėja 2013 m. sausio 4 d. atvyko į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau raštinėje jai buvo pasiūlyta pateikti naują prašymą. Pareiškėja 2013 m. sausio 7 d. pateikė naują prašymą, kuris taip pat nebuvo priimtas, bet buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Šios aplinkybės patvirtina, jog tinkamai ir sąžiningai naudojasi savo teisėmis, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nuo pat termino savavališkos statybos padariniams šalinti pradžios ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimams pašalinti, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir inicijavo plano rengimą.

Matydama, kad per nustatytą terminą nespės pašalinti savavališkos statybos padarinių dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, ėmėsi protingų priemonių šiam terminui pratęsti, tačiau dėl specialių žinių trūkumo tinkamai savo teisių neįgyvendino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (b. l. 23-24) prašė pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs savavališkos statybos faktą, pareiškėjai 2012 m. vasario 21 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120221-00053 dėl tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos be statybą leidžiančio dokumento. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio bei LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. Dl-827 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis, 2012 m. kovo 19 d. reikalavimu Nr. REI-00-120319-00116 iš statytojos D. K. pareikalauta iki 2012 m. rugsėjo 14 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjai 2012 m. rugsėjo 19 d. pateikus prašymą dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, jis buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 19 d. Pažymėjo, kad turi būti nurodomos svarbios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys, patvirtinančios, jog objektyviai nėra galimybės įvykdyti reikalavimą per nustatytą terminą. Pareiškėja aktyviai siekia atlikti būtinus veiksmus įteisinant savavališką statybą, tačiau valstybės institucijų veiklai dėl žemės sklypo, kuriame stovi statinys, formavimo, projektavimo ir įteisinimo procedūros negali daryti įtakos, todėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo terminas galėtų būti teismo pratęsiamas. Turi būti nustatomas protingas, realus bei pagrįstas terminas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu (b. l. 58-62) prašymą atmetė.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas patikrino tvorą, įrengtą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2012 m. vasario 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-376 nustatė, jog valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora su cokoliu, įrengti du įvažiavimai į garažus, 4 atraminės sienelės su laiptais. Situacija užfiksuota fotonuotraukose.

Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas pareiškėjai dėl savavališkos statybos darbų 2012 m. vasario 21 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120221-00053, kuriame pareikalavo nevykdyti jokių tvoros ir atraminių sienų dalių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad tvora ir atraminės sienelės įrengtos be statybą leidžiančio dokumento, pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Pareiškėjai dėl atliktų statybos darbų 2012 m. kovo 19 d. buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120319-00116, kuriame pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 19 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytas tvoras ir atramines sieneles valstybinėje žemėje bei sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2012 m. kovo 26 d. pranešime Nr. (23.18)-2D-4596 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą ir valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą apie pareiškėjos savavališkas statybas ir prašė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neregistruoti savavališkai pastatytų statinių ir teisių į juos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A30-1873 leido pradėti rengti apie 1016 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Apie tai pareiškėja informuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. birželio 14 d. raštu Nr. A51-37748(2.14.2.12-MP8).

Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 19 d. Inspekcijai pateikė prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kadangi tvarkomi žemės priskyrimo dokumentai. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. (23.29)-RE-504 reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. A51-87575(2.14.2.12-MP8) prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje.

Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas 2012 m. gruodžio 27 d. patikrino, ar įvykdytas 2012 m. kovo 19 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120319-00116, ir nustatė, kad savavališkai pastatyta tvora ir atraminės sienelės nenugriauti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A30-395 leido pradėti rengti 1086 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. birželio 7 d.

įsakymas Nr. A30-1873. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2, 3 dalimis. Teismas nurodė, kad aptartų Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog Inspekcijai statytojui (užsakovui) nurodžius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, gali būti elgiamasi dviem būdais – arba įvykdant vieno iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1–3 punkto reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y.

įteisinant statybas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kuriai buvo pateiktas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įteisinti savavališkai pastatytą tvorą ir atramines sieneles. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas reikalauja rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas).

Pagal LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.107.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punktą, rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant valstybinėje žemėje. Taigi pareiškėja būtų laikoma įvykdžiusia reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, jei pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį pritarimą. Kadangi Inspekcija turi teisę reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti tik vieną kartą, o dėl termino pratęsimo ilgesniam laikui sprendžia teismas, pareiškėja 2013 m. sausio 7 d. dėl termino pratęsimo kreipėsi į teismą.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, kurioje yra pateiktas analogiškos situacijos, kokia susidariusi nagrinėjamoje byloje, teisinis vertinimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos.

Kadangi pareiškėja dėl reikalavimų įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jis jau buvo pasibaigęs, pareiškėjos prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmą kartą į teismą pareiškėja kreipėsi 2012 m. gruodžio 12 d., tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5164-473/2012 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, pareiškėjai buvo tinkamai išaiškinta nutarties apskundimo tvarka.

Pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties neskundė, tačiau 2013 m. sausio 7 d. pakartotinai kreipėsi į teismą. Pareiškėja pati pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą. Pareiškėjai antrą kartą kreipiantis į teismą, terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti jau buvo pasibaigęs. Pareiškėjos aiškinimas, kad ji buvo suklaidinta teismo darbuotojų, neįrodytas. Akivaizdu, kad teismo raštinė teisinių konsultacijų neteikia, todėl tokiam įspūdžiui susidaryti pagrindo nebuvo, o vadovavimosi bendru paaiškinimu pasekmes turi prisiimti pati pareiškėja.

Bendro pobūdžio nuostata, kad asmuo, kurio skundą atsisakyta priimti, gali arba skųsti šią nutartį aukštesnės instancijos teismui, arba kreiptis dar kartą į Vilniaus apygardos administracinį teismą, paaiškinta teisingai. Pareiškėja nebuvo užtikrinta, kad pakartotinis kreipimasis neturės teisinių pasekmių. Apskritai ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes kaip yra išaiškinęs LVAT anksčiau minėtoje nutartyje, termino atnaujinimo instituto įstatymo leidėjas nenustatė, todėl terminas negali būti atnaujinamas net ir nustačius ypatingas aplinkybes.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 65-70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120319-00116 nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti papildomam 12 mėnesių laikotarpiui iki 2013 m. gruodžio 19 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į pasikeitusias teisės aktų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, nuostatas. Pagal šiuo metu galiojančias Statybos techninio reglamento nuostatas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą, klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo termino pratęsimo gali būti sprendžiamas net ir tuo atveju, jei atitinkamas prašymas gautas pasibaigus terminui. Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, vadovavosi formaliais pagrindais, neatsižvelgdamas į esminę reikšmę turinčias faktinės aplinkybes bei proceso dalyvių poziciją nagrinėjamu klausimu, todėl priimtas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja pamatiniams teisinės valstybės protingumo ir teisingumo principams, kuriais be kita ko privalo vadovautis teismai.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo nuoseklios Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikos suformuotos analogiškose bylose, tokiu būdu ignoruodamas ir paneigdamas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Teismo pozicija prieštarauja šiuo metu nebegaliojančio Statybos techninio reglamento nuostatoms. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-827 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR). STR 37 punkto redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 22 d., nustatė, kad dėl termino patęsimo privaloma kreiptis ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos. Tačiau nuo 2012 m. gruodžio 22 d. įsigaliojusios STR redakcijos 37 punkte nebėra nurodomas terminas, kada privalu kreiptis dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo. Be to, šiuo metu galiojančio STR 38 punkto redakcija nurodo, kad: „Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą, jis pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos dienos, nepriklausomai nuo to, ar prašymas gautas iki šios dienos, ar po jos“. Nors STR reglamentuoja statytojo ar žemės sklypo savininko teisę kreiptis į Inspekciją, akivaizdu, kad turėtų būti taikoma analogija ir tais atvejais, kai dėl termino pratęsimo yra kreipiamasi į teismą. LVAT praktika bylose dėl termino pratęsimo savavališkos statybos padarinių šalinimui, kurioje pasisakoma, kad terminas negali būti pratęsiamas, jei dėl pratęsimo yra kreipiamasi jau pasibaigus terminui, buvo suformuota iki aukščiau aptartų STR nuostatų pakeitimo.

3. Byloje pareiškėjos pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėja visą laikotarpį, kai buvo nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarius, aktyviai siekė pašalinti aplinkybes, sąlygojančias statybos savavališkumą. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja ir palaiko pareiškėjos prašymą. Tuo tarpu būtent suinteresuotam asmeniui teisės aktų pagrindu yra pavesta kontroliuoti ir užtikrinti statybų veiklos teisėtumą. Todėl manytina, kad suinteresuoto asmens pozicija turi esminės įtakos vertinant galimybę pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74-75) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai taikė teisės normas. Sutinka su teismo išvada, kad bendra taisyklė yra ta, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Taigi termino pratęsimo procedūroje egzistuoja dvi galimybės: 1) asmuo turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams; 2) kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau, asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012).

Statybos įstatymas nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą. 2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 38 punkte (redakcija nuo 2012 m. gruodžio 22 d.) yra nurodyta, jog: „<...> Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą, jis pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos dienos, nepriklausomai nuo to, ar prašymas gautas iki šios dienos, ar po jos“. Teisėkūros subjektas pakeitė prieš tai galiojusią Reglamento 38 punkto redakciją iš principo pasisakydamas, kad dabar neturi teisinės reikšmės, kada paduotas prašymas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, tačiau bet kokiu atveju pratęsimas skaičiuojamas nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos.

Pakeistas ir Reglamento 37 punktas jame nebenumatant 3 dienų termino iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai motyvuotą prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012 konstatavo, kad „Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos bei Reglamento 37 punkto tikslą, pažymėtina, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės“. Tokia išvada buvo padaryta galiojant tai pačiai Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies redakcijai, kaip ir dabartinio prašymo nagrinėjimo metu, tačiau Reglamente buvus įtvirtintoms kitokioms taisyklėms (pareiga kreiptis likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos su motyvuotu prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą), ko šiai dienai nebeliko, todėl kyla klausimas, ar vis dėlto ir toliau turėtų būti taikoma bendra taisyklė dėl termino pratęsimo galimybės tik nepasibaigus terminui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip, nes kitokia pozicija, nei buvo išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, teisiškai būtų nepagrįsta.

Įstatymų leidėjas konstruodamas teisės normas yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinima, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios. Pasikeitusios Reglamento nuostatos nedaro jokios įtakos šios bylos baigčiai, nes, visų pirma, korekcija atlikta tik dėl kreipimosi į Inspekciją, o antra, tai taisyklės įtvirtintos žemesnės galios teisės akte nei įstatymas, todėl teismo argumentacija atmetant prašymą dėl termino pratęsimo pripažintina visiškai pagrįsta.

Kita vertus, būtina pažymėti, kad iš byloje turimos medžiagos pakankamai akivaizdu, jog yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo. 2013 m. kovo 21 d. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-395, kuriuo leidžiama pradėti rengti ginčo žemės sklypo planą (b.l. 52). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento žemės duomenų skyrius 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A30-39 nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano reikalavimus (b. l. 53-54), 2013 m. balandžio 9 d. buvo pasirašyta sutartis dėl žemės sklypo plano prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui parengimo (b.l. 55), t. y. prasidėjo savavališkų statybos darbų pašalinimo procesas, kurio trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios.

Taigi jau yra atsiradusios juridinę reikšmę turinčios aplinkybės galimam savavališkos statybos įteisinimui, bet yra pasibaigęs laikas, kuris nebegali būtų pratęstas, per kurį šis procesas turėjo būti užbaigtas. Ginčo situacijos išsprendimas tenkinant vienos šalies interesus ir kartu nepaneigiant kitos pusės vykdomos įstatymų leidėjo numatytos veiklos, kolegijos nuomone, matyt būtų galimas jau kito proceso metu. Prašymo pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą negatyvi baigtis pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu toliau turėtų sąlygoti Inspekcijos pareigą imtis veiksmų numatytų Statybos įstatymo 35 straipsnyje. O tokiu atveju teismas, priklausomai nuo byloje esančių įrodymų, turėtų nuspręsti, ar yra pagrindas nugriauti savavališkai pastatytą statinį.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius