3f624313-e7e4-476a-b831-2f5ddec2e6ca · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-397-450/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00388-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos auditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo ir pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos auditas“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , I.

I. (I. I.), D. Č., E. P., R. P. (R. P.), J. R. ir J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi finansų maklerio įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Stockholm Sparkassa“ (nuo 2016 m. balandžio 6 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija), atstovaujama nemokumo administratorės J. K. (toliau – ir ieškovė), ieškiniu prašė:

1) pripažinti neteisinga (netinkama) 2010 m. rugpjūčio 25 d. rinkos vertės nustatymo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) ieÅ¡kovei sukeltÄ Å¾alÄ draudžiamuoju įvykiu pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos auditas“ (toliau – ir Vertintoja) ir uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ sudarytÄ 2012 m. liepos 19 d. turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį;

2) priteisti 672 990,04 Eur žalos atlyginimÄ , Å¡iÄ sumÄ tarp atsakovų paskirstant tokia tvarka: a) 86 886,01 Eur priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Baltijos auditas“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau – ir Ergo Insurance SE, Draudikas), D. Č., E. P., I. I., R. P., J. B. ir J. R.; b) 58 6104,03 Eur priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Baltijos auditas“, D. Č., E. P., I. I., R. P., J. B. ir J. R.;

3) priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu bankrutavusia finansų maklerio įmone UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ (toliau – Skolininkė) sudarė paskolos sutartį, kuria suteikė 2 380 000 Lt (689 295,64 Eur) paskolÄ (toliau – Paskolos sutartis). Skolininkė įkeitė žemės Å«kio paskirties sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). UAB „Baltijos auditas“ 2010 m. rugpjūčio 28 d. parengė turto vertinimo AtaskaitÄ . Skolininkės Žemės sklypo vertinimÄ 2010 m. rugsėjo 3 d. atliko ieÅ¡kovės paskolų komiteto narė J.

B.. Paskolos suteikimui 2010 m. rugsėjo 3 d. pritarė ieÅ¡kovės paskolų komiteto nariai R. P. (komiteto pirmininkas), J. B. ir J. R. (buv. K.) balsuodami už paskolos suteikimÄ . 2010 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovės valdybos posėdyje dalyvavo ir už paskolos suteikimÄ balsavo valdybos nariai I. I. ir E. P., valdybos narys D. Č. nedalyvavo, tačiau sprendimo neužprotestavo. 3. 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieÅ¡kovės ir Skolininkės sudarytas susitarimas, kuriuo iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. pratęstas paskolos grÄ Å¾inimo terminas, numatant, kad visa paskolos suma (2 369 538,23 Lt (686 265,71 Eur)) ir palÅ«kanos (948 334,64 Lt (274 656,70 Eur)), iÅ¡ viso 3 317 872,87 Lt (960 922,40 Eur), bus sumokėta 2017 m. rugpjūčio 31 d. vienu mokėjimu.

Šį sprendimÄ ieÅ¡kovės valdyba priėmė 2012 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi Skolininkei iÅ¡kelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino 2 637 003,93 Lt (763 729,13 Eur) ieÅ¡kovės finansinį reikalavimÄ Skolininkės bankroto byloje.

4. IeÅ¡kovės bankroto administratorei paaiÅ¡kėjo, kad Ataskaitoje pervertinta įkeisto Žemės sklypo vertė. 2016 m. gegužės 16 d. teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad Žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 25 d. galėjo bÅ«ti apie 41 000 Lt (11 874 Eur). Skolininkei sklypÄ perleidusi pardavėja UAB „Alvela“ šį Žemės sklypÄ 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo už 16 000 Lt (4 633,92 Eur). Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Žemės sklypas 2010 m. rugpjūčio 25 d. įvertintas 54 000 Lt (15 639,48 Eur). Paskolų komitetas ir valdyba netinkamai įvertino Skolininkės patikimumÄ , finansines galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ , Skolininkės pajamų Å¡altinius ir paskolų grÄ Å¾inimo bÅ«dus, Skolininkės turimÄ turtÄ , finansinę bÅ«klę, mokumÄ , pajamas ir kitÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

5. Reikalavimas reiÅ¡kiamas solidariai, kadangi žala atsirado dėl atskirų, viena nuo kitos priklausomų priežasčių sÄ veikos, t. y. valdybos ir paskolų komiteto nariams veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant bÅ«tinÄ ja žalos atsiradimo priežastimi.

6. Ataskaita yra reikšmingas dokumentas vertinant Skolininkės būklę, todėl Vertintoja, kuri netinkamai vykdė pareigas, prisidėjo prie žalos padarymo. Žemės sklypas įvertintas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei ženkliai pervertintas, tai patvirtina 2016 m. gegužės 16 d. teismo ekspertizės aktas, 2014 m. sausio 29 d. Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada, pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT).

7. Pagal 2012 m. lapkričio 19 d. draudimo liudijimÄ , Vertintoja apsidraudė civilinę atsakomybę draudimo sumai, kuri vienam draudžiamajam įvykiui lygi 300 000 Lt (86 886,01 Eur). Taikoma 500 Lt (144,81 Eur) besÄ lyginė iÅ¡skaita. Nurodė, kad Draudikas 300 000 Lt (86 886,01 Eur) apimtyje atsako solidariai su Vertintoja. II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 201 897 Eur žalos atlyginimÄ ir 6 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismas nustatė, kad Skolininkė, teikdama Unijai praÅ¡ymÄ suteikti paskolÄ , pateikė ir rėmėsi UAB „Baltijos auditas“ parengta Ataskaita, kuria įvertintas paskolos lėšomis įsigyjamas ir paskolai užtikrinti įkeičiamas Žemės sklypas. Teismas konstatavo, kad Ataskaita parengta akivaizdžiai netinkamai, nes joje nepateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, palyginamieji objektai pasirinkti netinkamai, neaptarti turto vertinime taikyti koeficientai. Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo kaina yra 65 kartus didesnė už teismo ekspertės ir 49 kartus didesnė už valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro nustatytÄ Å½emės sklypo kainÄ .

Teismas pažymėjo, kad vertinimo neteisingumÄ patvirtina ir tai, jog Å¡eÅ¡ios dienos iki atlikto vertinimo Žemės sklypas buvo parduotas už 165 kartus mažesnę kainÄ , nei nustatyta Ataskaitoje, vėliau Žemės sklypas buvo parduotas už 110 kartų mažesnę kainÄ , nei nurodyta Ataskaitoje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Baltijos auditas“ parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ AtaskaitÄ ir tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPÄ®) 22 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ rÅ«pestingumo pareigÄ .

Atsakovė žinojo, kad Ataskaita bus panaudota turto įkeitimui, todėl jos veiksmai prisidėjo prie žalos Unijai kilimo sÄ lygų sudarymo. Teismo vertinimu, Vertintoja, elgdamasi kaip apdairus asmuo, turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimÄ . Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama jÄ gavusių suinteresuotų asmenų, Å¡ie asmenys jÄ priims kaip teisingÄ ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokiÄ ataskaitÄ parengusiam subjektui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

10. Teismas nustatė, kad Ataskaita parengta galiojant Vertintojos ir Draudiko turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai Nr. 710-670-100226. Paskutinė draudimo sutartis Nr. 710-670-100270 galiojo nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2013 m. liepos 24 d. Draudimo polise pažymėta, kad draudimo sutartis sudaryta pagal Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 042. Å ių taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, dėl kurio nukentėjęs asmuo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pareiÅ¡kia pretenzijÄ .

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės atstovas pretenzijÄ dėl netinkamu turto vertinimu sukeltos žalos atlyginimo iÅ¡siuntė Vertintojai ir Draudikui 2014 m. gruodžio 22 d., o draudimo apsauga pagal paskutinę draudimo sutartį galiojo iki 2013 m. liepos 24 d. Kadangi ieÅ¡kovės pretenzija buvo gauta praėjus pusantrų metų nuo draudimo apsaugos pabaigos, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ Draudikui atmetė.

11. Teismas konstatavo, kad Unijos paskolų komiteto nariai sprendimÄ dėl paskolos Skolininkei suteikimo priėmė aplaidžiai vykdydami pareigas, nes suteikiant paskolÄ nebuvo surinkta jokių duomenų, pagal kuriuos bÅ«tų buvę galima patvirtinti Skolininkės bendros bÅ«klės įvertinime padarytas iÅ¡vadas ir pagrįsti paskolų komiteto nutarimÄ . Unijai nebuvo pateikta duomenų apie Skolininkės vadovÄ , kuris vadovavo tik 5 mėn., jo iÅ¡silavinimÄ , veiklÄ bei kitų finansinių įsipareigojimų vykdymÄ ir tinkamÄ Å«kinės veiklos organizavimÄ .

Skolininkės vadovas nenurodė jokio turimo turto, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius apie vertybinius popierius, likučius kredito įstaigose, negautas pajamas už produkcijÄ , tačiau niekas nesiaiÅ¡kino, ar toks turtas realiai egzistuoja ir kokia jo vertė. Nebuvo surinkta duomenų, kokia veikla Skolininkė užsiima ir kokiÄ produkcijÄ gamina. Paskolos buvo praÅ¡oma žemės sklypui pirkti bei apyvartinėms lėšoms panaudoti. Nekilnojamojo turto pirkimas turėjo bÅ«ti vertinamas kaip investicinis projektas, tačiau investicinio projekto nepareikalauta ir nesiaiÅ¡kinta, kokiai veiklai finansų maklerio įmonei reikalingas žemės sklypas, nesurinkti jokie duomenys apie apyvartinių lėšų poreikį, visiÅ¡kai nesidomėta Skolininkės veikla bei jos galimybėmis grÄ Å¾inti paskolÄ .

Paskolų komiteto nariai, neturėdami jokių duomenų apie Skolininkės veiklÄ ir finansinę padėtį, neturėjo kuo pagrįsti ir negalėjo daryti paskolų komiteto posėdžio protokole nurodytų iÅ¡vadų, kad paskola bus grÄ Å¾inama iÅ¡ apyvartinių lėšų, o Skolininkės finansinis pajėgumas ir reputacija yra geri. Be to, teismo vertinimu, paskolų komiteto nariai, atidžiai atlikdami savo pareigas, turėjo pastebėti Ataskaitos trÅ«kumus, nes jie buvo akivaizdÅ«s. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paskolų komiteto nariai, aplaidžiai vykdydami savo pareigas patikrinti ir įvertinti paskolos paraiÅ¡kos pagrįstumÄ , galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ bei naudodami akivaizdžiai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ AtaskaitÄ , pažeidė CK 6.246 straipsnio reikalavimus, o R. P., bÅ«damas paskolų komiteto pirmininkas, – ir CK 2.87 straipsnio reikalavimus.

Esant pernelyg didelei Skolininkės rizikai priėmus nepagrįstÄ sprendimÄ suteikti tokio dydžio paskolÄ , kuriÄ susigrÄ Å¾inti Unija neteko galimybės, Unija patyrė žalÄ ir taip pasireiÅ¡kė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryÅ¡ys.

12. Teismas nusprendė, kad Unijos valdybos nariai I. I. ir E. P., veikdami kaip finansų srities profesionalai, nepaisydami akivaizdžiai didelio Skolininkės rizikingumo, neturėdami jokių pagrįstų įrodymų, jog Skolininkė bus pajėgi grÄ Å¾inti paskolÄ ir jÄ grÄ Å¾ins, iÅ¡davė nepatikimam blogos finansinės bÅ«klės asmeniui paskolÄ ir Å¡i nebuvo grÄ Å¾inta. Valdybos veiksmai nesiaiÅ¡kinant reikÅ¡mingų aplinkybių dėl Skolininkės galimybių grÄ Å¾inti paskolÄ , naudojant akivaizdžiai netinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nustatant mokėjimų grafikÄ tokiu bÅ«du, kad paskolos iÅ¡ viso nereikėtų grÄ Å¾inti, iÅ¡duodant paskolÄ nesumokėjus reikiamo dydžio pajaus, rodo, jog valdyba nesitikėjo, kad paskola bus grÄ Å¾inta.

Tokiu bÅ«du valdyba atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos Unijai padarymÄ . Unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingÄ paskolÄ , pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas ir dėl to jiems kyla civilinė atsakomybė.

13. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratorė apie ginčo sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Nors byloje nėra duomenų, kada bankroto administratorei buvo pateikti Unijos dokumentai, tačiau, net ir vertinant, kad dokumentai perduoti nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ (2014 m. balandžio 7 d.), 2015 m. vasario 23 d. ieÅ¡kinys atsakovėms UAB „Baltijos auditas“ ir „Ergo Insurance SE“ pateiktas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų terminų ieÅ¡kinio reikalavimams, kylantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių ir žalos atlyginimo.

Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinys Unijos paskolų komiteto nariams ir valdybos nariams paduotas tik 2020 m. liepos 13 d., nors jau 2015 m. vasario 23 d. ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu paskolos santykių su Skolininke dokumentai bankroto administratorei buvo žinomi. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimus Unijos paskolų komiteto nariams ir valdybos nariams ir nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti, todėl yra pagrindas ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡iems atsakovams atmesti.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad Ataskaita buvo tik vienas iÅ¡ veiksmų, kuriuos atliekant paskola buvo suteikta nemokiai Skolininkei, ir Vertintoja neturėjo sprendimo teisės dėl paskolos iÅ¡davimo, o Unijos darbuotojai padarė reikÅ¡mingus teisės aktų pažeidimus ir dėjo pastangas, jog Skolininkė neturėtų grÄ Å¾inti paskolos, teismas sprendė, kad Vertintoja, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ dalies atleistina nuo atsakomybės, nustatant, jog ji atsakinga už 30 proc. ieÅ¡kovei padarytos žalos.

15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB ,,Baltijos auditas“ apeliacinius skundus, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ priteistas žalos atlyginimas, metinės procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, panaikino ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovei UAB „Baltijos auditas“ atmetė, kitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

16. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia siejama su bankroto administratoriaus paskyrimo data, tačiau, pasikeitus bankroto administratorei, ieškinio senaties terminai nenutraukiami ir neskaičiuojami iš naujo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo ieškovės valdybos ir paskolų komiteto nariams senaties terminas suėjo 2018 m. vasario 23 d., t. y. praėjus 3 metams nuo pirminio ieškinio pareiškimo (2015 m. vasario 23 d.), nepažeidė ieškinio senaties termino pradžios ir ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenustatyta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovės atstovai dažnai keitėsi arba veikė prieÅ¡ ieÅ¡kovės interesus, byloje nėra, todėl teisėjų kolegija vertino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad UAB „Baltijos auditas“ parengta Ataskaita buvo neiÅ¡sami, su esminiais trÅ«kumais, joje nustatyta turto vertė akivaizdžiai neprotinga ir neatitiko realios turto vertės. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Ataskaita atlikta turto įkeitimo tikslu, yra teisinga, ir atmetė kaip nepagrįstus Vertintojos argumentus, kad nurodant vertinimo tikslÄ buvo padarytas raÅ¡ymo apsirikimas.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų yra pagrįsta, nes Vertintoja, nustatydama Žemės sklypo vertę, aplaidžiai ir nerÅ«pestingai atliko savo profesines pareigas. Tačiau kolegija atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir ieÅ¡kovė neįrodinėjo, jog Vertintoja ir paskolų komiteto bei valdybos nariai veikė bendrai, turėdami ketinimÄ padaryti žalÄ .

18. Teisėjų kolegija nurodė, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Vertintojos parengta Ataskaita nebuvo bÅ«tinas dokumentas paskolai suteikti ir nesant Å¡io klaidingo turto įvertinimo paskola vis tiek bÅ«tų buvusi suteikta, nes Unija nusprendė suteikti paskolÄ pažeisdama daugelį imperatyvų (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUÄ®) 28 straipsnio 5 dalį, 48 straipsnį, 47 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalį), kurių kiekvienas buvo pakankamas pagrindas atsisakyti suteikti paskolÄ .

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, paskolai gauti pateiktų duomenų neiÅ¡samumÄ , Skolininkės finansinės padėties ir jos galimybių grÄ Å¾inti paskolÄ atmestinÄ vertinimÄ , net nevertinant pateiktos Ataskaitos akivaizdu, jog paskolos paraiÅ¡ka turėjo bÅ«ti atmesta iÅ¡ karto arba pateikti duomenys tikslinami, nes atsakingiems darbuotojams turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl Skolininkės (jos pateiktų duomenų) patikimumo ir teisingumo, todėl pati savaime neteisinga Ataskaita nėra ir negalėjo bÅ«ti esmine aplinkybe, nulėmusia sprendimÄ suteikti Skolininkei paskolÄ , kurios ji negali grÄ Å¾inti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėtų veiksmų mastas leidžia teigti, kad atlikdami savo pareigas jie siekė ne patikrinti Skolininkės mokumo galimybes, objektyviai įvertinti suteikiamos paskolos rizikingumÄ , o tik bet kuriuo atveju pritarti paskolos suteikimui, ignoruodami aplinkybes (tarp jų ir Ataskaitos nepagrįstumÄ ), akivaizdžiai neleidžiančias suteikti Skolininkei praÅ¡omo dydžio paskolos. Tokiais veiksmais Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariai sÄ moningai pažeidė teisės aktų reikalavimus.

19. Teisėjų kolegija nurodė, kad Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos nuostatos leidžia teigti, kad ginčo Ataskaita buvo tik vienas iÅ¡ nebÅ«tinų dokumentų, vertintinų sprendžiant dėl paskolos Skolininkei suteikimo, o Unijos paskolų komiteto nariai ir paskolų vadybininkai turėjo pareigÄ patys įvertinti įkeičiamo turto vertę arba savarankiÅ¡kai pasitelkti profesionalus įkeičiamo turto vertei nustatyti. Aplinkybė, kad pagal įstatymÄ Vertintoja atsako tik užsakovui, turėjo bÅ«ti žinoma Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariams, todėl jie privalėjo ypač kritiÅ¡kai įvertinti Skolininkės užsakymu parengtos Ataskaitos patikimumÄ , tuo labiau kad Ataskaitoje nustatyta nepagrįstai didelė Žemės sklypo rinkos vertė buvo akivaizdi.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo įkeitimas nebuvo vienintelė prievolių užtikrinimo priemonė, t. y. paskola dar buvo užtikrinta laidavimu, tačiau ir pastarosios užtikrinimo priemonės įvertinimas atliktas formaliai, iÅ¡ esmės nesiekiant užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimo, kadangi laidavimo terminas baigėsi iki Skolininkės pareigos grÄ Å¾inti paskolÄ atsiradimo. Nors įkeičiamo turto įvertinimas ir buvo bÅ«tina paskolos suteikimo Skolininkei sÄ lyga, kadangi Skolininkei negalėjo bÅ«ti suteikta didesnė nei 90 proc.

įkeičiamo turto vertės paskola, tačiau ieÅ¡kovės valdymo organai galėjo ir turėjo patys nuspręsti dėl įkeičiamo turto vertės arba savarankiÅ¡kai pasitelkti profesionalus vertinimui parengti, o ne remtis Skolininkės teikiama Ataskaita. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepripažino Vertintojos neteisėtų veiksmų kaip bÅ«tinosios žalos atsiradimo sÄ lygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės patirta žala yra pernelyg nutolusi nuo UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų parengiant akivaizdžiai klaidingÄ AtaskaitÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kovės paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmai nulėmė tai, kad Skolininkei buvo iÅ¡duota paskola, kurios negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , ir net be turto Vertintojos neteisėtų veiksmų žala vis tiek bÅ«tų buvusi patirta, nes paskola bÅ«tų buvusi iÅ¡duota bet kuriuo atveju.

20. Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę UAB „Baltijos auditas“ atsakinga už ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ , nes Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų Vertintojos civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryÅ¡io. Kadangi byloje nenustatytas pagrindas atsakovei UAB „Baltijos auditas“ atsakyti pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti ir dėl Draudiko atsakomybės.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal Unijos kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021 nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“, ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

22. Kasacinis teismas nurodė, kad turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 32 punktas).

23. Kasacinio teismo praktikoje faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šis testas taikomas ir objektyviojo bendrininkavimo atvejui. Objektyviojo bendrininkavimo atveju kiekvieno iš asmenų veiksmai atskirai, taip pat visi kartu būtini žalai atsirasti. Todėl tokiais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, atsakomybė vienam iš asmenų gali būti netaikoma, jeigu nebus nustatytas faktinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 33 punktas).

24. Kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad Skolininkei iÅ¡duotos paskolos atveju turėjo bÅ«ti taikoma užtikrinimo priemonė. Å iuo atveju buvo pasirinkta Žemės sklypo hipoteka ir Unija turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, kad iÅ¡ įkeičiamo Žemės sklypo ateityje galės bÅ«ti tenkinamas Unijos reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įkeičiamo turto įvertinimas buvo bÅ«tina sÄ lyga suteikti paskolÄ Skolininkei, kadangi Skolininkei negalėjo bÅ«ti suteikta didesnė nei 90 proc.

įkeičiamo turto vertės paskola. Siekiant, kad paskolos užtikrinimo priemonė – turto įkeitimas – įvykdytų savo funkcijÄ , buvo svarbu nustatyti teisingÄ turto vertę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad turto vertinimas buvo bÅ«tina sprendimo dėl paskolos suteikimo priėmimo sÄ lyga. Tuo labiau reikÅ¡mingas yra profesionalaus turto vertintojo atliktas turto vertinimas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių pareigų netinkamas vykdymas neeliminuoja profesionalaus turto vertintojo atlikto vertinimo reikÅ¡mės paskolos suteikimo procese, t. y. nepaneigia to, kad Vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei kilimo sÄ lygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas.

25. Tai reiÅ¡kia, kad Vertintojos Ataskaita iÅ¡ principo sudarė sÄ lygas paskolų komiteto ir valdybos nariams grįsti savo sprendimų teisėtumÄ suteikiant Skolininkei jos praÅ¡omo dydžio paskolÄ . Neturėdami Ataskaitos, paskolų komiteto ir valdybos nariai nebÅ«tų turėję jokio pagrindo laikyti, kad Žemės sklypo rinkos vertė yra 2 647 000 Lt (766 624,18 Eur), ir priimti sprendimÄ dėl didesnės paskolos Skolininkei suteikimo. Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentu, jog, neturėdamas turto vertę bent formaliai pagrindžiančios turto vertinimo ataskaitos, ieÅ¡kovė neturėtų teisės ir negalėtų iÅ¡duoti tokio dydžio paskolos, kokia buvo iÅ¡duota Å¡io ginčo atveju.

Be to, vien ta aplinkybė, kad Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai tinkamai neįvertino Ataskaitos turinio, nepastebėjo jos trÅ«kumų, nesudaro pagrindo teigti, jog jie Å¡ia Ataskaita apskritai nesivadovavo. Byloje nėra ir jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad tuo atveju, jei Vertintoja Žemės sklypÄ bÅ«tų įvertinusi realia rinkos kaina, Unija Skolininkei vis tiek bÅ«tų iÅ¡davusi net 689 295,64 Eur paskolÄ . Be to, kaip teisingai kasaciniu skundu nurodo ieÅ¡kovė, neteisinga Ataskaita leidžia nuslėpti kitus padarytus pažeidimus.

Jeigu paskola bÅ«tų buvusi iÅ¡duota nesant Ataskaitos, pažeidimai iÅ¡duodant paskolÄ bÅ«tų buvę akivaizdÅ«s ir negalėtų bÅ«ti nuslėpti.

26. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad žalÄ lėmė ne tik tai, jog Skolininkė dėl savo prastos finansinės padėties, kurios tinkamai neįvertino atsakingi Unijos asmenys, negalėjo grÄ Å¾inti paskolos, bet ir tai, kad grÄ Å¾intinos sumos Unija negalėjo iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto, nes jo vertė neatitiko Vertintojos parengtoje Ataskaitoje nurodyto dydžio. Å iuo atveju dėl neteisingai atlikto Žemės sklypo vertinimo paskolos užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei kilimo sÄ lygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas, todėl Vertintojos neteisėtus veiksmus su žalingais padariniais siejo pakankamas priežastinis ryÅ¡ys.

27. Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog neegzistuoja faktinis priežastinis ryÅ¡ys tarp Vertintojos neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas priežastinį ryšį tarp Vertintojos neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos netinkamai įvertino kaip pernelyg nutolusį ir dėl to nekvalifikuotinÄ kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės Å¡iai atsakovei taikymo sÄ lygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai iÅ¡vadai nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.

28. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ . Atsakovė UAB „Baltijos auditas“, bÅ«dama turto vertinimo srities profesionalė, turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip Žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas, ir, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, įvertindama Žemės sklypÄ , turėjo numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimÄ .

Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama jÄ gavusių suinteresuotų asmenų, Å¡ie asmenys jÄ priims kaip teisingÄ ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokiÄ ataskaitÄ parengusiam subjektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 76 punktas; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020, 70 punktas).

29. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra svarbu, kokiu tikslu Ataskaita buvo rengiama, nes turto vertintojas turi pareigÄ pateikti teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl vertinamo turto vertės nepriklausomai nuo turto vertinimo atlikimo pagrindo. Turto vertė nustatoma objektyviai vadovaujantis rinkos ekonomikos logika. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nepriklausomai nuo užsakovo pageidavimų, turto vertintojas turi elgtis profesionaliai ir nustatyti teisingÄ turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021, 36 punktas), o Å¡iuo atveju Å¡iÄ savo pareigÄ Vertintoja įvykdė netinkamai.

30. Konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Vertintojos civilinės atsakomybės sÄ lygų, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.247 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija nusprendė, jog yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai nenustatė vienos iÅ¡ Vertintojos civilinės atsakomybės sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io – ir nepagrįstai nusprendė, jog civilinė atsakomybė Vertintojai netaikytina. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 31. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti visus ieÅ¡kovės reikalavimus. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 31.1. Vertintoja buvo apdraudusi civilinę atsakomybę pas DraudikÄ jau įsigaliojus Lietuvos banko (toliau – LB) Taisyklėms, todėl LB Taisyklėms prieÅ¡taraujančios Taisyklių Nr. 042 sÄ lygos negali bÅ«ti taikomos.

Draudžiamasis įvykis turėtų bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas taip, kaip jis yra apibrėžtas LB Taisyklių 7.2 papunktyje. Kadangi ieÅ¡kovė Draudikui pretenzijÄ dėl UAB „Baltijos auditas“ netinkamu (neteisingu) turto vertinimu sukeltos žalos atlyginimo pateikė 2014 m. gruodžio 22 d., o Draudikas Å¡iÄ pretenzijÄ gavo 2014 m. gruodžio 31 d., ieÅ¡kovė, remiantis Taisyklių 7.2 papunkčiu, yra nepraleidusi termino pretenzijai pateikti, o dėl netinkamo (neteisingo) turto įvertinimo ieÅ¡kovės patirta žala atitinka draudžiamojo įvykio sÄ lygas. 31.2.

Teismas pernelyg formaliai vertino ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Unijos bankroto administratorė paskirta 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir neturėjo galimybių pareikÅ¡ti reikalavimų iki sprendime nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino dienos (2018 m. vasario 23 d.). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-345-781/2018 atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administratorės pareigų ir bankroto administratore paskyrė J. K.. Å i faktinė aplinkybė susiklostė jau po sprendime įvardintos ieÅ¡kinio senaties termino paskutinės dienos.

Bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ netinkamai vykdė savo pareigas administruojant ieÅ¡kovę. Naujoji ieÅ¡kovės bankroto administratorė apie ieÅ¡kovės sudarytus sandorius sužinojo ne anksčiau kaip paskyrimo dienÄ , t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d. BÅ«tent nuo Å¡ios dienos turėtų bÅ«ti skaičiuojamas senaties terminas ieÅ¡kovės administratorės reiÅ¡kiamiems reikalavimams. 31.3. IeÅ¡kovė rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-352-236/2018, tačiau teismas nenurodė argumentų, kodėl Å¡i praktika netaikytina.

Byloje susiklosčiusi situacija yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka kaip ir nurodytoje nutartyje, tačiau priimtas sprendimas ta dalimi, kuria taikytas ieÅ¡kinio senaties terminas, yra prieÅ¡ingas. 31.4. Bylos atveju ieÅ¡kinio tikslinimo poreikis nustatytas bylÄ nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo. Å iÄ bylÄ nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas grÄ Å¾inęs bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui įvertino, kad kasacinio teismo praktikoje kvalifikuota ir detalizuota priežastinio ryÅ¡io samprata, pagal kuriÄ turto vertintojo neteisėti veiksmai, kai jie nėra vienintelė ar pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, nėra laikomi pernelyg nutolusiais nuo atsiradusių žalingų padarinių.

Tai lemia, jog Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡ esmės įpareigojo vertinti buvusių Unijos narių atsakomybės klausimÄ . 31.5. Sprendime nepateikti argumentai, kaip nustatytas UAB „Baltijos auditas“ atlygintinos žalos dalis. Sprendime apsiribojama konstatavimu, kad UAB „Baltijos auditas“ atsakinga už 30 proc. ieÅ¡kovui padarytos žalos dydį. 31.6. Byloje nukentėję asmenys yra ne ieÅ¡kovės paskolų komiteto ir valdybos nariai, o ieÅ¡kovės kreditoriai, kurie patyrė byloje praÅ¡omÄ priteisti žalÄ . 31.7.

IeÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡tas atsakovams solidariai, teismas neturėjo pagrindo bendrais veiksmais padarytos žalos dalinti ar mažinti atskirų atsakovų atsakomybę. Nustačius, kad turto vertintoja aplaidžiai ir nerÅ«pestingai vykdė savo profesinę pareigÄ parengti teisingÄ turto vertinimo ataskaitÄ , o kredito įstaigos valdymo organai atliko kitus neteisėtus veiksmus, konstatuotinas objektyvusis bendrininkavimas. Netaikius ieÅ¡kinio senaties termino turėtų bÅ«ti pripažįstamas objektyvusis bendrininkavimas ir taikoma solidarioji atsakovų atsakomybė.

Å ios atsakomybės dalinti nėra pagrindo net ir tuo atveju, kai dalis atsakovų yra atleidžiami nuo atsakomybės dėl taikyto senaties termino. Sprendime, nustačius, kad žalÄ Unijai sukėlė visų atsakovų veiksmai, teismas nusprendė žalos atlyginimo prievolę padalinti proporcingai – Å¡ioje dalyje sprendimas prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. e3K-3-320-916/2019. Vertintojo rizika ir su tuo susijusi pareiga atlyginti sukeltÄ Å¾alÄ , yra nedali.

32. Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 32.1. IeÅ¡kovė reikÅ¡dama reikalavimus dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovų solidariai, remiasi netinkama kasacinio teismo praktika. IeÅ¡kovės cituojamose bylose (Nr. e3K-3-53-611/2020; Nr. e3K-3-320-916/2019;

Nr. e3K-3-224-701/2019), žemės sklypų vertinimai atlikti įkeitimo tikslais, todėl turto vertintojams pripažinta solidarioji atsakomybė kartu su nukentėjusių kredito unijų paskolų komitetų ir valdybų nariais. Å ioje byloje turtas nebuvo vertintas įkeitimo tikslu. Å iai bylai taikytina praktika suformuota byloje Nr. e3K-3-92-687/2019, kurioje kredito unijos ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas turto vertintojai atmestas tuo pagrindu, kad vertinimas atliktas ne įkeitimo tikslu. 32.2. TVVPÄ® 13 straipsnis numato, kad turtÄ vertinanti įmonė atlygina žalÄ vertinimo užsakovui, kuriuo ieÅ¡kovė niekada nebuvo.

Todėl ieškovė negali reikalauti žalos atlyginimo TVVPĮ 13 straipsnio pagrindu.

33. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalį, kuria yra reiÅ¡kiami reikalavimai ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, atmesti ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atžvilgiu, palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 33.1. Nei viename teisės akte nebuvo ir nėra numatyta, kad įstatymų leidėjo atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies privalomojo draudimo nustatymas panaikina minėtos draudimo rÅ«Å¡ies savanoriÅ¡kojo draudimo sutarties sudarymo galimybę.

LB Taisyklių įsigaliojimo dienÄ galiojusios TVVPÄ® 17 straipsnio 1 dalis nustatė turto arba verslo vertinimo įmonei ir nepriklausomam turto arba verslo vertintojui pareigÄ drausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau draudikams pareigos sudaryti tokiÄ draudimo sutartį nebuvo. 33.2. Draudikas niekuomet nevykdė ir Å¡iuo metu nevykdo turto ir vertintojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklos. UAB „Baltijos auditas“, pasibaigus savanoriÅ¡kojo draudimo sutarčiai su Draudiku, pradėjo draustis UAB „BTA draudimas“, kuri draudė turto ir verslo vertintojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. 33.3.

Nagrinėjamu atveju sudaryta sutarties laisvės principu grindžiama turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės savanoriÅ¡kojo draudimo sutartis, o ne turto arba verslo vertinimo įmonės ir (arba) nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Todėl draudžiamojo įvykio apibrėžimui pagal draudimo sutartį Nr. 710-670-100270 yra taikomos ne LB Taisyklės, o Taisyklių 2.1 papunkčio sÄ lyga, kuri atitinka Draudimo įstatymo nuostatas.

Iki 2012 m. gegužės 1 d. turto vertintojų civilinė atsakomybė buvo draudžiama savanoriškojo draudimo forma.

34. Atsakovė J. B. atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio senaties netaikymo / atnaujinimo, dėl kitos apeliacinio skundo dalies sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 34.1. IeÅ¡kovės bankroto administratorė sužinojo apie ieÅ¡kovės valdymo organų narių bei dalyvių ir kitų atsakovų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei 2014 m. balandžio 7 d. Pradinis ieÅ¡kinys byloje pateiktas 2015 m., reikalavimams dėl žalos atlyginimo valdybos ir paskolų komiteto nariams ieÅ¡kinio senatis suėjo 2017 m. balandžio 7 d.

Bankroto administratorei buvo žinomos visos su ginčo paskola susijusios aplinkybės, ieÅ¡kovė turėjo visus Unijos dokumentus, buvo atstovaujama advokatų. 34.2. Aplinkybė, kad bankroto administratorė buvo atstatydinta ir pakeista, neturi įtakos teisių gynimo bÅ«dui. IeÅ¡kovės atstovas advokatas M. G., dar bÅ«nant paskirtai ankstesnei ieÅ¡kovės bankroto administratorei, Vilniaus apygardos teismui 2017 m. kovo 3 d. pateikė ieÅ¡kinį, kur žalos atlyginimÄ reikalavo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės valdybos ir paskolų komiteto narių (civilinės bylos Nr. e2-1662-275/2020) ir vadovavosi 2013 m.

Lietuvos Banko inspektavimo ataskaita, kurioje yra nurodyti ieÅ¡kovės veiklos trÅ«kumai (įskaitant ir ginčo paskolÄ ). 34.3. J. B. neturi turto vertintojo iÅ¡silavinimo ir neturėjo pagrindo abejoti Vertintojos atliktu turto vertinimu ir pateikta Ataskaita. Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos 2014 m. spalio 15 d. raÅ¡tu nurodyti Ataskaitos pažeidimai yra formalÅ«s ir neturėjo įtakos Žemės sklypo kainos nustatymui. UAB „Baltijos auditas“ turto vertinimo ataskaitos 1.6 papunktyje nurodyta, kad vertintoja atsižvelgė į užsakovo užduotį – vertinimas įkeitimui.

35. Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė analogiškus argumentus kaip atsakovė J. B. atsiliepime.

36. Atsakovai R. P. ir J. R. atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalį dėl ieÅ¡kinio senaties netaikymo / atnaujinimo ir Å¡ioje dalyje palikti galioti 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ , dėl kitos apeliacinio skundo dalies praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto 37.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos.

38. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 201 897 Eur žalos atlyginimÄ ir 6 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

39. Anksčiau aptarta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB ,,Baltijos auditas“ apeliacinius skundus, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-1234-1120/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ priteistas žalos atlyginimas, metinės procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, panaikino ir dėl Å¡ios dalies priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovei UAB „Baltijos auditas“ atmetė, o kitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ (t. y. pasisakė dėl senaties taikymo ieÅ¡kinio reikalavimams atsakovams – ieÅ¡kovės valdybos ir paskolų komiteto nariams (termino skaičiavimo ir atnaujinimo) (Å¡i ieÅ¡kinio dalis pirmosios instancijos teismo buvo netenkinta).

Sutikdama su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, atsakovė UAB ,,Baltijos auditas“ jo kasacine tvarka neskundė. Kasacinį skundÄ teikė ieÅ¡kovė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-288-1075/2021 nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“, ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Atsižvelgdama į šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktus argumentus ir išaiškinimus, padarytas išvadas bei apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti iš naujo bylos apimtį, teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovės ir atsakovės UAB ,,Baltijos auditas“ apeliacinių skundų argumentų dėl priteistos žalos atlyginimo iš vertintojos dydžio; jos mažinimo (atleidimo nuo civilinės atsakomybės) CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu ir atitinkamai dėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“, kaip turto vertintojos, Draudiko civilinės atsakomybės – šie klausimai sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ginčo ribas.

40. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, vertino, jog Unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių pareigų netinkamas vykdymas neeliminuoja profesionalaus turto vertintojo atlikto vertinimo reikÅ¡mės paskolos suteikimo procese, t. y. nepaneigia to, kad Vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei kilimo sÄ lygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas.

Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl neteisingai atlikto Žemės sklypo vertinimo, paskolos užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos, nes įkeisto turto vertė neatitiko Vertintojos parengtoje Ataskaitoje nurodyto dydžio, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė UAB „Baltijos auditas“ savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei kilimo sÄ lygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas, todėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtus veiksmus su žalingais padariniais siejo pakankamas priežastinis ryÅ¡ys.

Vertindama teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė UAB „Baltijos auditas“, bÅ«dama turto vertinimo srities profesionalė, turėjo suprasti, jog jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip Žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas, ir, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, įvertindama Žemės sklypÄ , turėjo numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimÄ , todėl nustatė ir teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 41. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“, siekdama gauti paskolÄ apyvartinėms lėšoms ir Žemės sklypui pirkti, savo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti pasiÅ«lė Unijai įkeisti įsigyjamÄ Å½emės sklypÄ ir pateikė ieÅ¡kovei atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengtÄ AtaskaitÄ , kurioje nurodyta, jog Žemės sklypo rinkos vertė yra 2 647 000 Lt (766 624,18 Eur). 2010 m. rugsėjo 6 d. sudaryta paskolos sutartimi ieÅ¡kovė suteikė UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ 2 380 000 Lt (689 295,64 Eur) dydžio paskolÄ .

Prievolių pagal nurodytÄ paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas Žemės sklypo hipoteka. Paskolos suma iÅ¡mokėta 2010 m. rugsėjo 8 d. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2012 m. spalio 25 d. 2012 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo nustatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas – 2017 m. rugpjūčio 30 d., numatytos paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonės – žemės Å«kio paskirties žemės įkeitimas ir Marijampolės „Žagarė“ vartotojų kooperatyvo laidavimas (2012 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartyje numatytas laidavimo terminas 2013 m. balandžio 30 d.).

Skolininkė nustatytu terminu paskolos negrÄ Å¾ino, jai Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, joje teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintas 763 729,13 Eur (2 637 003,93 Lt) Unijos reikalavimas ir 2016 m. balandžio 6 d. skolininkė iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-317-603/2022).

42. Byloje nustatyta, kad Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo vertė yra 65 kartus didesnė už teismo ekspertės ir 49 kartus didesnė už VÄ® Registrų centro nustatytÄ Å½emės sklypo vertę. 2016 m. gegužės 16 d. teismo ekspertizės akte įvertinta, kad Žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 25 d. galėjo bÅ«ti apie 41 000 Lt (11 874 Eur). Skolininkei sklypÄ perleidusi pardavėja UAB „Alvela“ Žemės sklypÄ 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo už 16 000 Lt (4 633,92 Eur). Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-112 Žemės sklypas 2010 m. rugpjūčio 25 d. datai įvertintas 54 000 Lt (15 639,48 Eur). Dėl minėtų faktinių aplinkybių tarp Å¡alių ginčo nėra.

43. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Baltijos auditas“ (Vertintoja) parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ AtaskaitÄ , kurioje neteisingai nurodyta Žemės sklypo vertė. Kadangi Å¡i Ataskaita buvo panaudota turtui įkeisti iÅ¡duodant paskolÄ , kuri vėliau nebuvo grÄ Å¾inta, teismas nusprendė, kad Vertintojos veiksmai prisidėjo prie žalos Unijai atsiradimo, t. y. egzistuoja teisinis priežastinis ryÅ¡ys tarp UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės žalos, patirtos Skolininkei negrÄ Å¾inus paskolos, todėl yra pagrindas Vertintojai taikyti civilinę atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių aplaidžiu ir nerÅ«pestingu savo profesinių pareigų atlikimu vertinant Žemės sklypÄ , tačiau, prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io – atsakovės UAB „Baltijos auditas“ civilinei atsakomybei kilti.

44. Tuo tarpu, bylÄ nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei apeliacinės instancijos teismas, konstatavo, kad atsakovė UAB „Baltijos auditas“ savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei kilimo sÄ lygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas, todėl Vertintojos neteisėtus veiksmus su žalingais padariniais siejo pakankamas priežastinis ryÅ¡ys. Vertindama teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė UAB „Baltijos auditas“, bÅ«dama turto vertinimo srities profesionalė, turėjo suprasti, jog jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip Žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas, ir, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, įvertindama Žemės sklypÄ , turėjo numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimÄ , todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija nustatė ir teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos.

Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, konstatavo tiek faktinį, tiek teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Taigi, kaip nurodyta nutarties 39 punkte, byloje liko neišspręsti žalos dydžio; atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis) ir Draudiko civilinės atsakomybės klausimai. Dėl atlygintinos žalos dydžio 45.

Pirmosios instancijos teismas be kita ko nustatė, kad paskolų komiteto nariai, aplaidžiai vykdydami savo pareigas patikrinti ir įvertinti paskolos paraiÅ¡kos pagrįstumÄ , galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ bei naudodami akivaizdžiai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ AtaskaitÄ , pažeidė CK 6.246 straipsnio reikalavimus, o R. P., bÅ«damas paskolų komiteto pirmininkas, – ir CK 2.87 straipsnio reikalavimus. Esant pernelyg didelei Skolininkės rizikai priėmus nepagrįstÄ sprendimÄ suteikti paskolÄ , kuriÄ susigrÄ Å¾inti Unija neteko galimybės, Unija patyrė žalÄ ir taip pasireiÅ¡kė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryÅ¡ys.

Be to, Unijos valdybos nariai I. I. ir E. P., veikdami kaip finansų srities profesionalai, nepaisydami akivaizdžiai didelio Skolininkės rizikingumo, neturėdami jokių pagrįstų įrodymų, kad Skolininkė bus pajėgi grÄ Å¾inti paskolÄ ir jÄ grÄ Å¾ins, iÅ¡davė nepatikimam blogos finansinės bÅ«klės asmeniui paskolÄ ir Å¡i nebuvo grÄ Å¾inta. Valdybos veiksmai nesiaiÅ¡kinant jokių reikÅ¡mingų aplinkybių dėl Skolininkės galimybių grÄ Å¾inti paskolÄ , naudojant akivaizdžiai netinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nustatant mokėjimų grafikÄ tokiu bÅ«du, kad paskolos iÅ¡ viso nereikėtų grÄ Å¾inti, rodo, jog valdyba nesitikėjo, kad paskola bus grÄ Å¾inta.

Tokiu bÅ«du valdyba atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos Unijai padarymÄ . Taigi, Unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingÄ paskolÄ , pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas ir dėl to jiems kyla civilinė atsakomybė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimus Unijos paskolų komiteto nariams ir valdybos nariams ir nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti, ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡iems asmenims atmetė.

Å i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl Å¡iuo atveju teisėjų kolegija pasisako tik dėl žalos fakto ir dydžio atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atžvilgiu ir tuomet vertins Vertintojos atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindÄ ir apimtį, t. y. spręs, ar yra pagrindas atsakovę UAB „Baltijos auditas“ atleisti nuo civilinės atsakomybės ir ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas VertintojÄ iÅ¡ dalies atleido nuo atsakomybės, nustatant, kad ji atsakinga už 30 proc. ieÅ¡kovei padarytos žalos.

46. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė žalos dydžio paskaičiavimÄ â€“ rėmėsi VÄ® Registrų centro nustatyta Žemės sklypo verte 56 300 Lt ir teigė, jog Unija nebÅ«tų suteikusi didesnės paskolos nei Å¡i vertė bei žalÄ skaičiavo iÅ¡ suteiktos paskolos sumos 2 380 000 Lt atimdama 56 300 Lt. Taigi, ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ vertino 672 990,04 Eur (2 323 700 Lt). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalaujamÄ priteisti sumÄ 672 990,04 Eur pripažino atlygintina, sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad žalos dydis negali bÅ«ti mažinamas Skolininkės įmokėto pajaus dydžiu.

47. Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ apeliaciniame skunde kelia žalos dydžio klausimÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovės reikalaujama atlyginti 672 990,04 Eur suma turėtų bÅ«ti mažinama gautomis iÅ¡ Skolininkės 2010 m. rugsėjo 14 d. sumokėto papildomo pajaus 114 690 Eur (396 000 Lt); 2010 m. rugsėjo 8 d. įmokėta į depozitÄ 103 394 Eur (357 000 Lt) sumomis; grÄ Å¾intos paskolos 3 331 Eur (11 501 Lt) dydžiu ir sumokėtų palÅ«kanų 108 985 Eur (376 302 Lt) suma bei prarastomis sumomis perleidžiant reikalavimus – 214 093 Eur (739 221 Lt); ieÅ¡kovei leidžiant Skolininkei atlikti mokėjimus kreditorėms UAB „Noventa“ 180 144 Eur (622 000 Lt) ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 129 247 Eur (446 265 Lt), už kuriuos atsakinga yra ieÅ¡kovė kaip kreditorė iÅ¡davusi paskolas; nurodė, kad Å¡ias sumas atėmus iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti žalos dydžio, gaunamas neigiamas skaičius, vadinasi, ieÅ¡kovė neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės.

48. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia 672 990,04 Eur reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, kurio dydis 90 739,09 Eur mažesnis, nei ieÅ¡kovės (kreditorės) finansinis reikalavimas 763 729,13 Eur, patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi, iÅ¡kėlus UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ bankroto bylÄ ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-235-513/2016 dėl bankrutavusios UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ pabaigos bankroto byloje.

49. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmė – siekis grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

50. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Vadinasi, pagal teisingo žalos atlyginimo principÄ nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimÄ , kuris grÄ Å¾intų jį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų, jei nebÅ«tų neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų. Jei nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų atsakovės žalingų veiksmų, ieÅ¡kovė, tikėtina, bÅ«tų atgavusi suteiktos paskolos sumÄ bei palÅ«kanas, tačiau bÅ«tų praradusi įmokÄ už pajų, kurį turėtų teisę susigrÄ Å¾inti BUAB „Baltic Stokholm Sparkassa“.

Pastaroji bendrovė likviduota dėl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, taigi ji neteko teisės į sumokėto pajaus lėšų grÄ Å¾inimÄ . Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis nustato, kad kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnaÅ¡u ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamÄ pinigų sumÄ kartu su už jÄ mokamomis palÅ«kanomis, tol, kol bus grÄ Å¾inta skolinama suma su palÅ«kanomis. Todėl nesugrÄ Å¾inus paskolos ir palÅ«kanų kredito unijos patirta žala (turtiniai praradimai) dėl suteiktos, bet negrÄ Å¾intos paskolos kartu su palÅ«kanomis turėtų bÅ«ti sumažinama pajaus suma.

52. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala (negrÄ Å¾inta paskola kartu su palÅ«kanomis), ir nauda (pajaus suma) nukentėjusiam asmeniui (kredito unijai), tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų gali bÅ«ti įskaitoma į nuostolius. Taisyklė, kad visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo įgyvendinimas suponuoja teismo pareigÄ nustatant žalos atlyginimo dydį įskaityti ieÅ¡kovo gautÄ naudÄ Ä¯ nuostolius nepažeidžiant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų, įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

53. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , pajaus funkcijos, galimybė juo disponuoti ir jo vertės kintamumas yra reikÅ¡mingos aplinkybės vertinant, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – ar aplinkybė, kad sprendimo dėl paskolos sutarties sudarymo metu pajus dengė numatomus skolininko įsipareigojimus, vertintina kaip pateisinanti atsakovų aplaidumÄ tiriant paskolos gavėjo galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ . Vertinant žalos dydį, pajaus teisinė prigimtis nereikÅ¡minga, nes vertinami ne skolininko sutartiniai įsipareigojimai, o atsakovų padarytos žalos dydis, todėl svarbi tik aplinkybė, ar už pajų gauti pinigai liko ieÅ¡kovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

54. Taisyklė, kad nauda įskaitoma į žalos dydį tik delikto atveju, yra vienas iÅ¡ sutartinės ir deliktinės atsakomybės reglamentavimo skirtumų regioniniuose teisės derinimo dokumentuose. Europos deliktų teisės principų (PETL) 10:103 straipsnis nurodo, kad, nustatant atlygintinų nuostolių dydį, nauda, kuriÄ nukentėjęs asmuo gavo dėl žalÄ sukėlusio įvykio, turi bÅ«ti įskaityta, nebent tai negali bÅ«ti suderinama su naudos tikslu. Taigi, aptariamas straipsnis nustato, kad nuostolių dydis gali bÅ«ti mažinamas, įskaitant į nuostolių dydį dėl neteisėtų veiksmų gautÄ naudÄ (lot. compensatio lucri cum damno).

55. Teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijai, paminėti CK 6.249 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje nukentėjusiam asmeniui naudos įskaitymÄ Ä¯ jo patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius, kaip piniginę žalos iÅ¡raiÅ¡kÄ ), pagrindžia bÅ«tinybę įskaityti gautÄ kredito unijos naudÄ bÅ«tent Å¡ioje byloje, nes prieÅ¡ingu atveju, netaikant kredito unijos gautos naudos įskaitymo į patirtÄ Å¾alÄ , kredito unija nepagrįstai praturtėtų. Kredito unija pagrįstai reikalauja atlyginti patirtÄ Å¾alÄ negrÄ Å¾intos paskolos kartu su palÅ«kanomis forma, bet į atlygintinÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti įskaitoma kredito unijos gauta nauda, t. y. UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėtas kredito unijai pajinis įnaÅ¡as.

56. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įsigijo pajų turėdama tikslÄ gauti paskolÄ . Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas teisės kredito unijos nariui disponuoti pajiniu įnaÅ¡u ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamÄ pinigų sumÄ kartu su už jÄ mokamomis palÅ«kanomis tol, kol bus grÄ Å¾inta skolinama suma su palÅ«kanomis, susieja kredito unijos nario galimybę disponuoti turimu unijos pajumi su jo gauta paskola iÅ¡ kredito unijos, kurios nariu jis yra. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindÄ vertinti ieÅ¡kovės patirtÄ naudÄ ir žalÄ , kaip kilusias iÅ¡ to paties veiksmo CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įskaičiuoti ieÅ¡kovės gautÄ naudÄ â€“ UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėtus kredito unijai pajinius įnaÅ¡us į patirtÄ Å¾alÄ .

57. IÅ¡ paskolos bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Baltijos auditas“ užsakovės UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ pageidavimu 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengė Turto vertės nustatymo pažymÄ Nr. 10/08-25, kuria nustatė, jog vertinimo dienÄ (2010 m. rugpjūčio 25 d.) Žemės sklypo rinkos vertė yra 2 647 000 Lt. 2010 m. rugpjūčio 17 d. vyko UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ valdybos posėdis dėl paskolos paėmimo ir žemės sklypo įsigijimo ir buvo nutarta paimti 2 380 000 Lt paskolÄ 24 mėn. laikotarpiui iÅ¡ kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, apyvartinėms lėšoms ir žemės sklypo įsigijimui; už 2 000 000 Lt pirkti Žemės sklypÄ (UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ valdybos posėdžio 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolas Nr. 1008-2).

Tos pačios dienos vienintelio UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ akcininko sprendimo 1–3 punktais nuspręsta paimti 2 380 000 Lt paskolÄ 24 mėn. laikotarpiui iÅ¡ kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apyvartinėms lėšoms ir žemės sklypui įsigyti; sumokėti Unijai nustatytÄ papildomÄ pajinę įmokÄ ir įsigyti Žemės sklypÄ už 2 000 000 Lt. Unijos Paskolų komiteto posėdyje, vykusiame 2010 m. rugsėjo 3 d., svarstytas klausimas dėl paskolos suteikimo kredito unijos asocijuotam nariui UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ ir nutarta suteikti 2 380 000 Lt dydžio paskolÄ apyvartinėms lėšoms ir nekilnojamajam turtui įsigyti; paskolos terminas – 24 mėn., su 8 proc. metine palÅ«kanų norma; paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas Žemės sklypo įkeitimu; be kita ko, UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įsipareigojo iki paskolos iÅ¡mokėjimo įneÅ¡ti 15 proc. iÅ¡mokamos paskolos pajų ir sumokėti 0,2 proc. administracinį mokestį.

Unijos Valdybos posėdžio 2010 m. rugsėjo 6 d. protokolo iÅ¡raÅ¡as Nr. 160 patvirtina, kad valdybos posėdyje svarstant klausimÄ dėl paskolos UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ suteikimo, įvertinus, jog praÅ¡oma suteikti paskola atitinka didžiausiÄ paskolos normatyvÄ vienam skolininkui, pritarta 2 380 000 Lt dydžio paskolos iÅ¡davimui UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ apyvartinėms lėšoms ir nekilnojamajam turtui įsigyti 24 mėn. laikotarpiui su 8 proc. metine palÅ«kanų norma; paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas Žemės sklypo įkeitimu;

UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įsipareigojo iki paskolos išmokėjimo įnešti 15 proc. išmokamos paskolos pajų.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. pagrindinės paskolos suteikimo sÄ lygų 26 formoje be pagrindinių paskolos suteikimo sÄ lygų yra nustatyta ypatingoji sÄ lyga – 15 proc. papildomas pajus. Be to, 2012 m. rugpjūčio 30 d. Unijos Valdybos posėdžio protokolo Nr. 169 iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad devintuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas asocijuoto unijos nario UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ praÅ¡ymas užskaityti papildomo pajaus įnaÅ¡o dalį – 11 923,12 Lt daliniam paskolos Nr. 72-00347-9 LTL dengimui bei pratęsti paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. su sÄ lyga, kad paskola bus papildomai užtikrinta fizinio ar juridinio asmens laidavimu arba turto įkeitimu; tokiam siÅ«lymui valdybos nariai vienbalsiai pritarė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Unijos Paskolų komiteto posėdžio 2010 m. rugsėjo 3 d. protokolo Nr. 135 iÅ¡raÅ¡as, tiek Valdybos posėdžio 2010 m. rugsėjo 6 d. protokolo iÅ¡raÅ¡as Nr. 160 bei 2010 m. rugpjūčio 17 d. pagrindinės paskolos suteikimo sÄ lygų 26 formos lentelė patvirtina, jog Å¡alių susitarimu suteikiant paskolÄ buvo nustatytas 15 proc. iÅ¡mokamos paskolos pajinis įnaÅ¡as, kuris remiantis paskolos suteikimo bylos duomenimis sudarytų 103 394 Eur (357 000 Lt) (2 380 000 x 15 / 100).

IeÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. teikdama paskolos dokumentus (teikiamų dokumentų Nr. DOK-27855 ir DOK-27910) praÅ¡yme, viena vertus, nurodė, kad UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įstodama į UnijÄ UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėjo 100 Lt dydžio pajų privalomÄ jį įnaÅ¡Ä , kaip tai yra numatyta Unijos įstatų 6.6 punkte; kita vertus, patvirtino, jog pagal Unijos valdybos 2010 m. rugsėjo 6 d. priimtÄ sprendimÄ dėl Paskolos iÅ¡davimo sÄ lygų, papildomas pajus buvo 15 proc. nuo paskolos sumos, kurį skolininkė buvo įpareigota sumokėti prieÅ¡ sudarant paskolos sutartį;15 proc. nuo paskolos sumos – 357 000 Lt (103 394,35 Eur).

Tuo tarpu, apeliantės UAB „Baltijos auditas“ teigimu, įmokėtas papildomas pajus sudaro 396 000 Lt (114 689,53 Eur).

59. Teisėjų kolegija nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. (dokumento Nr. DOK-27855 6 priedas) į bylÄ kartu su kitais paskolos dokumentais ieÅ¡kovės pateiktas Unijos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu į Unijos sÄ skaitÄ UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ 2010 m. rugsėjo 16 d. įmokėjo 100 Lt privalomÄ jį pajų ir 2010 m. rugsėjo 14 d. 396 000 Lt papildomÄ pajų; duomenų, kad Skolininkė sumokėjo 357 000 Lt pajų, byloje nėra. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo UAB „Baltijos auditas“, remiantis bylos duomenimis, Skolininkė 2010 m. rugsėjo 8 d.

įmokėjo depozitÄ sumoje 357 000 Lt (103 394,35 Eur), o 2010 m. rugsėjo 14 d. apmokėjo papildomÄ pajų 396 000 Lt (114 6989,53 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esančių paskolos dokumentų (Unijos Paskolų komiteto posėdžio 2010 m. rugsėjo 3 d. protokolo Nr. 135 iÅ¡raÅ¡o, Valdybos posėdžio 2010 m. rugsėjo 6 d. protokolo iÅ¡raÅ¡o Nr. 160 bei 2010 m. rugpjūčio 17 d. pagrindinės paskolos suteikimo sÄ lygų 26 formos), viena vertus, akivaizdu, kad Å¡alių susitarimu buvo nustatytas 15 proc. papildomas pajus (357 000 Lt (103 394,35 Eur)) nuo paskolos sumos, kuris pagal kasacinio teismo praktikÄ kartu su privalomuoju pajumi (100 Eur) turėtų bÅ«ti atimtas iÅ¡ ieÅ¡kovei padarytos žalos – ieÅ¡kovei padaryta žala turėtų bÅ«ti mažinama 103 423,31 Eur (357 100 Lt) (100+357 000), t. y. 569 566,73 Eur (672 990,04–103 423,31).

Kita vertus, atsakovės nurodoma apmokėta 396 000 Lt papildomo pajaus suma ne tik neatitinka pirminių paskolos dokumentų, juose sulygtos 15 proc. papildomo pajaus sumos, bet ir tokia papildoma pajaus suma prieštarauja UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ vienintelio akcininko sprendimui paimtos 2 380 000 Lt paskolos tikslinei paskirčiai – apyvartinėms lėšoms ir žemės sklypui už 2 000 000 Lt įsigyti. Be to, kaip matyti iš Unijos Valdybos posėdžio 2012 m. rugpjūčio 30 d. protokolo Nr. 169, Valdybos nariai sutiko užskaityti papildomo pajaus įnašo dalį – 11 923,12 Lt daliniam paskolos Nr. 72-00347-9 LTL dengimui, tai leidžia teigti, kad buvo susidariusi atsakovės įmokėtos papildomos pajaus sumos permoka.

Aplinkybę, kad iÅ¡ papildomo pajaus (didesnio sumokėto dydžio nei susitarta) buvo užskaitomas pagrindinės skolos grÄ Å¾inimas patvirtina ir Unijos pateiktos banko sÄ skaitos LT53 5015 5000 7200 5411LTL iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. (2012 m. vasario 27 d. – 500 Lt; 2012 m. balandžio 26 d. – 1 000 Lt; 2012 m. birželio 7 d. – 500 Lt; 2012 m. rugpjūčio 7 d. – 500 Lt; 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 500 Lt).

60. Dėl pirmiau aptartų argumentų yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alÄ sumažinti UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėtais kredito unijai pajiniais įnaÅ¡ais iki 569 566,73 Eur (672 990,04-103 423,31).

61. Kiti atsakovės argumentai dėl galimai prarastų sumų, kuriomis galėjo bÅ«ti atsiskaitoma pagal paskolos sutartį, t. y. ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, buvo sudariusi su Skolininke kitÄ paskolos sutartį (2009 m. liepos 30 d. Nr. 09-00147), tačiau kontroliuodama skolininkės pinigų judėjimÄ , Å¡iai leido skolÄ perkelti įmonei UAB „Noventa“, bet nepareikalavo Å¡iais pinigais atsiskaityti pagal ginčo paskolos sutartį, todėl suteikta paskolos suma 600 000 Lt (180 144 Eur) galėjo padengti ginčo paskolos sutartį;

Skolininkė pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį Nr. 10-00051 iÅ¡ KU „Mėmelio taupomoji kasa“ paėmė 0,5 mln. paskolÄ su ieÅ¡kovės sutikimu, kuri pritardama Skolininkės skolų padidėjimui, apsunkino galimybę susigrÄ Å¾inti ginčo paskolos pinigus, be to pagal Å¡iÄ paskolos sutartį Skolininkė sumokėjo 446 265 Lt (129 247 Eur), todėl Å¡iuo dydžiu turi bÅ«ti sumažinta praÅ¡oma priteisti žala; ieÅ¡kovė 2013 m. sausio 14 d. perleido reikalavimų teises pagal paskolos sutartis (ir pagal ginčo paskolos sutartį) į Skolininkę naujai kreditorei UAB KU „Paskolų valdymas“, už reikalavimo teisių perkėlimÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti naujai kreditorei 49 832 Lt; atitinkamai ieÅ¡kovė 2013 m. gruodžio 5 d. atpirko perleistus reikalavimus, nesant duomenų apie perleidimo vertes, taikant Contra spoliatorem principÄ (Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymus, reikia taikyti tos Å¡alies atžvilgiu pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs), 214 093 Eur (739 221 Lt) dydžiu mažintinas priteistinas žalos dydis, – visos Å¡ios nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg nutolusios priežastiniu ryÅ¡iu nuo žalingų atsakovės veiksmų, todėl nesudaro pagrindo mažinti praÅ¡omos žalos dydį.

Nurodytina ir tai, kad ieškovės prašoma priteisti žalos atlyginimo suma (672 990,04 Eur) yra mažesnė nei ieškovės (kreditorės) finansinis reikalavimas 763 729,13 Eur, patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi skolininkės UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ bankroto byloje (ta pati finansinio reikalavimo suma patvirtinta ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eB2-235-513/2016 dėl bankrutavusios UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įmonės pabaigos).

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės 62. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo vertintojos atsakomybė sumažinta dėl kreditorės (ieÅ¡kovės) kaltės, t. y. atsakovė atleista nuo 70 proc. jos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. SkundÄ grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo tokios vertintojos atlygintinos žalos dalies (kaip toks priteistinos žalos dydis apskaičiuotas); Å¡iuo atveju nukentėję asmenys yra ieÅ¡kovės kreditoriai; ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti žalÄ solidariai, todėl teismas neturėjo pagrindo bendrais veiksmais padarytos žalos mažinti atskirų atsakovų atsakomybę.

63. Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ prašė jÄ atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.297 straipsnio pagrindu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad esant atsakovų daugetui teismas nepagrindė turto vertintojui priskirtos 30 proc. atlygintinos žalos dalies. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė žalos atlyginimo reikalavo iÅ¡ atsakovų UAB „Baltijos auditas“, Ergo Insurance SE, I. I., D. Č., E. P., R. P., J. R. ir J. B.; byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo skolininkė UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“, todėl mano, jog visi atsakovai (6 unijos darbuotojai, Skolininkė ir turto vertintoja, iÅ¡ viso: 8 asmenys) bendrai atsakingi už jų veiksmais ar neveikimu padarytÄ Å¾alÄ ir turto vertintojos dalis žalos atlyginime neturėtų virÅ¡yti 1/8 dalies ieÅ¡kinio reikalavimo.

64. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turto vertintojui taikomas ne CK 6.297 straipsnis, o CK 6.253 straipsnis ir tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali bÅ«ti pagrindas žalÄ padariusį asmenį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti žalÄ padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių rizikÄ . Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalÄ asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo pareigos jÄ atlyginti nukentėjusiam, jeigu Å¡is veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ , atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016 48–49 punktai; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

65. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad Turto vertinimo ataskaita buvo tik vienas iÅ¡ veiksmų, kuriuos atliekant paskola buvo suteikta nemokiai Skolininkei, turto vertintoja neturėjo sprendimo teisės dėl paskolos iÅ¡davimo, Unijos darbuotojai padarė reikÅ¡mingus teisės aktų pažeidimus ir ėmėsi pastangų, kad Skolininkė neturėtų grÄ Å¾inti paskolos (nepaisant sudėtingos Skolininkės finansinės padėties, paskolos įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta vienu mokėjimu 2017 m. rugpjūčio 31 d., iki tol nei mokėjimų, nei Skolininkės kontrolės nebuvo), turto vertintojÄ iÅ¡ dalies atleido nuo atsakomybės, nustatant, kad ji atsakinga už 30 proc. ieÅ¡kovei padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

66. Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021 34 punkte konstatavo, jog Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariams priėmus neteisėtÄ sprendimÄ pritarti paskolos UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“, kuriÄ susigrÄ Å¾inti Unija neteko galimybės, suteikimui, Unija patyrė žalÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėti veiksmai vertintini kaip sietini bÅ«tinu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusia žala.

67. Visų antra, byloje teismų konstatuoti atsakovės UAB „Baltijos auditas“, kaip turto vertinimo srities profesionalės, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų jos veiksmų ir žalos fakto. Turto vertintoja, teikdama profesionalias ir atlygintines paslaugas, prisiėmė TVVPÄ® 13 straipsnyje nustatytus padarinius – atsakomybę už bankui (Å¡iuo atveju Unijai) teikiamų iÅ¡vadų teisingumÄ . Kadangi turto vertintoja veikė neteisėtai ir dėl kaltų jos veiksmų atsirado žala, o jai, kaip atestuotai ir sutartimi įsipareigojusiai savo srities profesionalei, taip pat taikytini didesni ir griežtesni reikalavimai, tai Å¡iuo atveju UAB „Baltijos auditas“ negali bÅ«ti visa apimtimi atleista nuo civilinės atsakomybės net ir nustačius Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėtus veiksmus, tačiau Å¡ios aplinkybės turi įtakos sprendžiant dėl atsakomybės dydžio.

CK 6.253 straipsnio 5 dalis negali būti pagrindas atmesti ieškinį, nes CK 6.253 straipsnio nuostata taikoma atsižvelgiant į kiekvienos šalies santykį su atsiradusia žala.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad KUÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d.) 47 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimÄ užtikrinant bent viena CK nurodyta prievolių užtikrinimo priemone, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatytÄ atvejį. Pagal FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ Ä¯sigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientÄ , privalo įsitikinti, kad įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iÅ¡ kurio ateityje gali bÅ«ti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iÅ¡ jo gali bÅ«ti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas.

Pagal LB valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d.), kurios taikomos ir kredito unijų veiklai, 18 punktÄ , vertindamas skolininkų rizikÄ , bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimÄ grÄ Å¾inti lėšas ir, kai reikia, į gautÄ užtikrinimo priemonę bei užtikrinimo priemonės objekto srautus. Tai, kad paskola turi bÅ«ti garantuota bent viena CK nustatyta prievolių užtikrinimo priemone, buvo įtvirtinta ir Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 40 punkte.

Be to, atsižvelgiant į minėtos tvarkos 48 punktÄ , nuo įkeisto daikto vertės priklauso iÅ¡duodamos paskolos dydis. Vadovaujantis Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 49 punktu, įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai, kredito unijos paskolų vadybininkai arba profesionalÅ«s vertintojai.

69. Taigi, įkeičiamo turto įvertinimas buvo bÅ«tina sÄ lyga suteikti paskolÄ Skolininkei, kadangi Skolininkei negalėjo bÅ«ti suteikta didesnė nei 90 proc. įkeičiamo turto vertės paskola. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties 37 punkte konstatavo, kad siekiant, jog paskolos užtikrinimo priemonė – turto įkeitimas – įvykdytų savo funkcijÄ , buvo svarbu nustatyti teisingÄ turto vertę. Vadinasi, turto vertinimas buvo bÅ«tina sprendimo dėl paskolos suteikimo priėmimo sÄ lyga ir be kita ko reikÅ¡mingas yra profesionalaus turto vertintojo atliktas turto vertinimas, nes nuo jo priklauso suteikiamos paskolos suma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių pareigų netinkamas vykdymas neeliminuoja profesionalaus turto vertintojo atlikto vertinimo reikšmės paskolos suteikimo procese, todėl atsižvelgiant į turto vertinimo reikšmę Unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių priimamiems sprendimas apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog UAB „Baltijos auditas“ atsakinga už 30 proc. ieškovei padarytos žalos, t. y. 170 870,02 Eur (569 566,73 x 30 / 100).

Byloje nelikus atsakovų daugeto, nėra pagrindo pasisakyti dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Dėl Draudiko civilinės atsakomybės 70. Ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Draudiko atsakomybės, kuriais remiantis nuspręsta, jog įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, nes ieškovės pretenzija pateikta pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.

71. Byloje nustatyta, kad UAB „Baltijos auditas“ su UADB „Ergo Lietuva“ buvo sudariusi turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-670-100226 (galiojimo laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d.). Draudimo sutartis sudaryta pagal Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 042; vienam draudiminiam įvykiui nustatyta 50 000 Lt draudimo suma su 500 Lt besÄ lygine iÅ¡lyga ir Å¡i sutartis buvo kasmet pratęsiama, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. sudaryta analogiÅ¡ka draudimo sutartis Nr. 710-670-100240; nuo 2011 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. sudaryta draudimo sutartis Nr. 710-670-100255; nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2013 m. liepos 24 d. sudaryta draudimo sutartis Nr. 710-670-100270, kurioje numatyta draudimo suma 300 000 Lt.

72. Pažymėtina, kad Turto vertinimo ataskaita parengta 2010 m. rugpjūčio 25 d., kuomet galiojo turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 710-670-100226 (galiojimo laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d.) ir Å¡i Draudimo sutartis sudaryta pagal Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 042. Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 042 2.1 punktas nustato, jog draudiminiu įvykiu laikomas draudėjo profesinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, tretiesiems asmenims sukėlęs turtinių nuostolių, kuriuos jis privalo atlyginti CK nustatyta tvarka ir dėl kurių nukentėjęs asmuo pareiÅ¡kia jam pretenzijÄ , iÅ¡skyrus jei draudimo sutartis numato kitÄ retroaktyviÄ draudimo sutarties galiojimo datÄ .

Å i draudimo sutarties galiojimo data aptarta Taisyklių Nr. 042 2.2 punkte, pažymint, jog draudimo apsauga nesuteikiama nuo pretenzijų, kurios pareiÅ¡kiamos dėl pareigų nevykdymo prieÅ¡ draudimo sutarties galiojimo pradžiÄ . Jei draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas raÅ¡tu praneÅ¡a apie sutarties galiojimo metu padarytus pažeidimus, galinčius tapti pretenzijos priežastimi, tai laikoma draudiminiu įvykiu, nors draudimo sutarties galiojimas bÅ«tų pasibaigęs. Kai Å¡alys susitaria dėl draudimo apsaugos teikimo pretenzijoms, kurios pareiÅ¡kiamos dėl prieÅ¡ sutarties galiojimÄ pradžiÄ Ä¯vykusių įvykių, daromi privalomi įraÅ¡ai draudimo liudijime.

73. Taigi, žala turto vertintojos veiksmais buvo padaryta 2010 m. rugpjūčio 25 d., kuomet buvo atlikti neteisėti vertintojos veiksmai, parengiant Turto vertinimo ataskaitÄ , papildomų įrašų 2012 m. liepos 19 d. draudimo liudijime Nr. 710-670-100-270 nėra. IeÅ¡kovės atstovas advokatas 2014 m. gruodžio 22 d. iÅ¡siuntė UAB „Baltijos auditas“ ir ADB „Ergo Lietuva“ pretenzijÄ dėl netinkamu turto vertinimu sukeltos žalos atlyginimo. Atsakovai pateikė ieÅ¡kovei atsakymus, kuriais atsisakė patenkinti ieÅ¡kovės pretenzijas – „Ergo Insurance“ SE pripažino, kad pretenzijÄ gavo 2014 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu, draudimo apsauga pagal paskutinę draudimo sutartį galiojo iki 2013 m. liepos 24 d.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pretenzija buvo gauta praėjus pusantrų metų nuo draudiminės apsaugos pasibaigimo, t. y. įvykis neatitinka draudiminio įvykio požymių pagal Taisyklių Nr. 042 2.1 punktÄ , todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Draudikui atmetė. Be kita ko, teismas nusprendė, jog ginčo draudimo teisiniams santykiams pagal draudimo sutartį Nr. 710-670-100270 neturi bÅ«ti taikomos Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau tekste – LB Taisyklės).

74. IeÅ¡kovės (apeliantės) teigimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baltijos auditas“ buvo apdraudusi civilinę atsakomybę jau įsigaliojus LB Taisyklėms, LB Taisyklėms prieÅ¡taraujančios Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ERGO Lietuva, TVCA-2002) Nr. 042 (toliau – ERGO Taisyklės) sÄ lygos negali bÅ«ti taikomos.

75. Pagal CK 6.988 straipsnio 1 dalį yra galimos dvi draudimo formos: privalomasis ir savanoriÅ¡kasis, o pagal minėto straipsnio 3 dalį privalomojo draudimo rÅ«Å¡is ir sÄ lygas bei draudimo Å¡akas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Ä®statymų leidėjo atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies privalomojo draudimo nustatymas nepanaikino minėtos draudimo rÅ«Å¡ies savanoriÅ¡kojo draudimo sutarties sudarymo galimybę. Be to, 2012 m. birželio 14 d. (LB Taisyklių įsigaliojimo dienÄ ) galiojusios TVVPÄ® 17 straipsnio 1 dalis nustatė turto arba verslo vertinimo įmonei ir nepriklausomam turto arba verslo vertintojui pareigÄ drausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau draudikams pareigos sudaryti tokiÄ draudimo sutartį teisės aktuose nebuvo numatyta ir draudikams nebuvo suteikta teisė vykdyti minėto draudimo, neįvykdžius papildomų sÄ lygų.

76. Draudimo įstatymo 12 straipsnyje buvo numatyta draudimo veiklos licencijavimo tvarka. Pagal minėto straipsnio 1 dalį draudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo veiklÄ tik turėdama priežiÅ«ros institucijos iÅ¡duotÄ draudimo veiklos licencijÄ . LB Taisyklių 3.1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ .

77. Kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo atsakovas Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , viena vertus, bylos duomenys patvirtina, kad draudimo veiklos licencijos, iÅ¡duotos atsakovui, priede buvo numatyta, jog Å¡i draudimo veiklos licencija suteikia teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ , rangovo civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ , pagrindinių tyrėjų ir biomedicininių tyrimų užsakovų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimÄ .

Taigi, pateiktoje draudimo veiklos licencijoje nebuvo nurodyta atsakovo teisė vykdyti turto ir verslo vertintojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ . Kita vertus, 2012 m. lapkričio 26 d. Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos raÅ¡tas Nr. T(1.13)A2-447(12) pagrindžia, kad iki 2012 m. rugsėjo 28 d. nei vienas draudimo rinkos dalyvis nevykdė turto ir verslo vertintojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Vadinasi, 2010 m. rugpjūčio 25 d. įvykis įvyko, kai galiojo turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės savanoriÅ¡kojo draudimo sutartis, o ne turto arba verslo vertinimo įmonės ir (arba) nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Todėl draudžiamojo įvykio apibrėžimui pagal draudimo sutartį Nr. 710-670-100270 yra taikomos ne LB Taisyklės, o kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas – Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 042, 2.1 papunkčio sÄ lyga, kuri atitinka Draudimo įstatymo nuostatas. Todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad Taisyklių 2.1 punktas be kita ko neatitinka Draudimo įstatymo 99 straipsnio 2 dalies, 105 bei 108 straipsnių reikalavimų, yra nepagrįsti.

78. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Draudikas teisingai vertino, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos Taisyklės ir draudimo apsauga priklausė nuo pretenzijos pateikimo momento, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės pretenzija buvo gauta praėjus pusantrų metų nuo draudiminės apsaugos pasibaigimo ir tokiu bÅ«du įvykis neatitinka draudiminio įvykio požymių pagal Taisyklių Nr. 042 2.1 punktÄ . Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus Draudikui. Dėl bylos procesinės baigties 79.

Apibendrindama padarytas iÅ¡vadas dėl apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti iÅ¡ naujo bylos dalies, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo priteistas žalos atlyginimas iÅ¡ UAB „Baltijos auditas“, pakeisti – ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ sumažinti UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėtomis kredito unijai privalomojo pajaus ir Å¡alių sulygto papildomo pajaus sumomis.

Kiti apeliacinių skundų argumentai atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir motyvus, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti iÅ¡ naujo bylos apimtį, neturi teisinės reikÅ¡mės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl ieÅ¡kovės atskirojo skundo ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 80. IeÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priimti papildomÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme motyvuojant tuo, kad teismo sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal paskutinį 2020 m. rugpjūčio 4 d. ieÅ¡kovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ priteisti 9 630,39 Eur, kurias sudarė 2 600 Eur už patikslintÄ ieÅ¡kinį bei kitos susijusios iÅ¡laidos; baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, jog jis teismo praÅ¡o priteisti paskutiniame praÅ¡yme nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl teismas atsisakė paskirstyti ankstesniuose ieÅ¡kovės praÅ¡ymuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

81. IeÅ¡kovė atskirÄ jį skundÄ grindė tuo, kad priimdamas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tik pagal vienÄ (tarpinį) ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , pateiktÄ 2020 m. rugpjūčio 4 d., kuriame praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos apėmė tik bylos nagrinėjimÄ po 2019 m. lapkričio 27 d., o ne visÄ teisminį procesÄ nuo 2015 m. vasario 26 d. Taigi, liko neiÅ¡spręstas ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas pagal ieÅ¡kovės 2016 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir 2017 m. kovo 10 d. papildomÄ praÅ¡ymÄ .

82. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, kad viena vertus, ieÅ¡kovė turi teisę praÅ¡yti priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už visÄ bylinėjimosi laikotarpį. Kita vertus, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo pati ieÅ¡kovė, ankstesniuose praÅ¡ymuose jos praÅ¡omos priteisti pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepersidengia ir / ar nesutampa su 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateiktu praÅ¡ymu ir jo priedais. Todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pagal ieÅ¡kovės 2016 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymÄ ir 2017 m. kovo 10 d. papildomÄ praÅ¡ymÄ . Dėl Å¡ių priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria atsisakyta patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo, panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

83. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , byloje perskirstytinos Å¡alių turėtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

84. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-274-1075/2019).

85. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 201 897 Eur žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteistÄ Å¾alÄ sumažinti iki 170 870,02 Eur, t. y. tenkinti 25 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų (672 990,04 Eur).

86. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovė pateikė: 2016 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų prateisimo, iÅ¡laidų suma: 10 119,36 Eur (įskaitant PVM); 2017 m. kovo 10 d. papildomÄ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų padidinimo, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės vis dar nebuvo pasibaigęs, padidinant iÅ¡laidų sumÄ 528,95 Eur (įskaitant PVM) bei nurodant tuo metu galutinę iÅ¡laidų sumÄ â€“ 10 648,31 Eur (įskaitant PVM); 2020 m. rugpjūčio 4 d. praÅ¡ymÄ priteisti 9 630,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. liepos 31 d.

Taigi, įvertinus ieÅ¡kovės pateiktus iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, darytina iÅ¡vada, kad ji iÅ¡ viso praÅ¡o priteisti 20 278,70 Eur su PVM bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių net ketvirtadalį sudaro iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio parengimÄ ; kitos iÅ¡laidos susijusios su įvairių praÅ¡ymų parengimu, atsiliepimų į atskiruosius skundus rengimu, įrodymų rinkimu, atstovavimo paslaugomis bei kitomis teisinėmis paslaugomis.

87. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Taigi, kaip iÅ¡laidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

88. Pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo iÅ¡laidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktikÄ , kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos iÅ¡laidos už susipažinimÄ su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies sumas už procesinių dokumentų rengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-486/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, reiÅ¡kiamų reikalavimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovės atstovų darbo ir laiko sÄ naudas, taip pat į tai, kad dalis detalizacijose iÅ¡skirtų iÅ¡laidų apima procesinių dokumentų regimo iÅ¡laidas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje už atstovavimo paslaugas ieÅ¡kovei priteistina suma nevirÅ¡ijant Rekomendacijų 8 punkte numatytų maksimalių dydžių galėtų bÅ«ti ne didesnė kaip 12 000 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ ieÅ¡kovei priteisiama 25 proc.

Å¡ios sumos, t. y. 3 000 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

89. Pirmosios instancijos teismas turėjo 20,88 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šio išlaidos skirstomos proporcija 25:75 proc. tarp atsakovės UAB „Baltijos auditas“ ir ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

90. Atsakovų R. P. ir J. R. atstovas prašė priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudarė atsiliepimo parengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju yra pagrindas nepriteisti R. P. ir J. R. jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i iÅ¡vada darytina įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), o bÅ«tent atsižvelgus į tai, kad Å¡ie atsakovai buvo ieÅ¡kovės paskolų komiteto nariai, kurių neteisėti veiksmai ir sukėlė ieÅ¡kovei žalÄ .

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovei kilo žala, byloje buvo nustatytos visos jų kaip atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau ieÅ¡kovės reikalavimai Å¡iems atsakovams atmesti dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas nurodytiems atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, todėl Å¡iems atsakovams jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Dėl kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų 91. Kadangi kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimų Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams atžvilgiu taikė ieÅ¡kinio senatį, o Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu konstatuota, jog atsakovės UAB „Baltijos auditas“ civilinės atsakomybės Draudikas pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atsakyti neturi pareigos ir iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ ieÅ¡kovei pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos žalos dydis sumažintas 5 proc. (30-25), vadinasi, ieÅ¡kovės apeliacinis skundu nėra tenkinamas, tačiau ji įgijo teisę į 95 proc. iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimu, priteisimÄ , tuo tarpu, atsakovė UAB „Baltijos auditas“ pateikdama apeliacinį skundÄ atitinkamai įgijo teisę į 5 proc. iÅ¡laidų, susijusių su apeliacinio skundo pateikimu, atlyginimÄ , taip pat 100 proc. iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pateikimu, atlyginimÄ , tačiau praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo neteikė, todėl Å¡io klausimo teisėjų kolegija nesvarsto.

92. Byloje atsakovai R. P. ir J. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir patyrė 480 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms, tačiau, kaip minėta, Å¡ių atsakovų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsižvelgiant į bylos baigtį.

93. IeÅ¡kovė Unija pateikė praÅ¡ymÄ apeliaciniam teismui priteisti 3 811,50 Eur su PVM bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurias sudaro apeliacinio skundo (2 722,50 Eur su PVM), atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ (1 028,50 Eur su PVM) ir praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (60,50 Eur su PVM) parengimo iÅ¡laidos. Kaip minėta, ieÅ¡kovė neįgijo teisės į iÅ¡laidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, atlyginimÄ , o iÅ¡laidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma atitinkamai sudaro 977,08 Eur su PVM (1 028,50 x 95/100) už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ ir atitinkamai iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ ieÅ¡kovė įgijo teisę į pusę iÅ¡laidų, susijusių su praÅ¡ymo parengimu, atlyginimÄ , t. y. iÅ¡ viso: 1 007,33 Eur su PVM (977,08+30,25) iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

94. IeÅ¡kovė Unija pateikė praÅ¡ymÄ kasaciniam teismui priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 3 928,77 Eur su PVM bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už kasacinio skundo parengimÄ , pateikė įrodymus, pagrindžiančius Å¡ias iÅ¡laidas. IÅ¡laidos už kasacinio skundo parengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijų 7, 8.13 punktuose nurodytÄ rekomenduojamÄ priteisti užmokesčio dydį (3 200,56 Eur (2,2 x 1 454,80 Eur (2020 m. III ketv.)), todėl ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma mažintina iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ priteisiant 3 200,56 Eur su PVM bylinėjimosi iÅ¡laidų kasaciniame teisme atlyginimÄ .

95. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. pažymÄ kasacinis teismas turėjo 32,50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.247 straipsnio nuostatas, Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei priteistinas iÅ¡ atsakovės UAB „Baltijos auditas“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ priteistas žalos atlyginimas, metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priimti papildomÄ sprendimÄ , panaikinti. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ (juridinio asmens kodas 124564124) priteisti 170 870,02 Eur (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurus 2 centus) žalos atlyginimÄ ir 6 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ priteisti 3 000 Eur su PVM (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ administravimo išlaidų 15,66 Eur (penkiolika eurų 66 centus), o iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ 5,22 Eur (penkis eurus 22 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.“ Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ priteisti 1 007,33 Eur su PVM (tūkstantį septynis eurus 33 centus) išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ ieÅ¡kovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ priteisti 3 200,56 Eur su PVM (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus eurų 56 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas kasaciniame teisme. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ 32,50 Eur (trisdeÅ¡imt du eurus 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Marius Bajoras Danguolė Martinavičienė Asta Radzevičienė