2016-02-10 Nr. AB-3127-3-61-3-05335-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-68-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05335-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. (K.) Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., R. (R.) Š., valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. Š. 2015 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. ZT-303 dėl žemės sklypo, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto registre; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą; 3) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. cspr1-212.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. Š. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. ZT-303. Išaiškino pareiškėjui, kad dėl reikalavimo panaikinti minėtą sprendimą Nr. ZT-303 jis turi kreiptis į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato privalomą išankstinio ginčų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų nagrinėjimo ne per teismą procedūrą.

Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303 nebuvo apskųstas privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nustatęs, šią aplinkybę, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu pareiškėjo reikalavimą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 panaikinimo atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir šį klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad jo ginčijamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303 yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl jo neprivaloma skųsti. Pareiškėjas taip pat dėsto savo poziciją dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumo, nurodo nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties teisėtumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad pareiškėjo atstovas 2015 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 panaikinimo. Pateiktas skundas buvo grindžiamas iš esmės tapačiais motyvais, kaip ir skundas, kurį išnagrinėjus yra priimtas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. cspr1-212. Mano, kad 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303 yra tarpinis, negalintis būti ginčo teisme objektu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas tenkinti atskirąjį skundą. R. Š. nurodo, kad centriniam registratoriui paduotas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundas apima ir 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 panaikinimo klausimą, tačiau centrinis registratorius šią aplinkybę ignoravo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti konstatavus, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijama nutarties dalimi teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepasinaudojo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatyta privaloma teritorinio registratoriaus priimto sprendimo apskundimo centriniam registratoriui tvarka VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimui Nr. ZT-303 apskųsti. Šiuo sprendimu buvo konstatuota, kad žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2015 m. kovo 24 d. pakeitė minėto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 6 d.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 90 punktas numato, kad, jeigu kadastro tvarkytojui pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar šių Nuostatų 541 punkte nurodytais atvejais žemės sklypo kadastro duomenų forma kartu su Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planu (jeigu toks planas buvo rengtas) parengti pagal šių Nuostatų reikalavimus, kadastro tvarkytojo darbuotojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į kadastrą. Paminėtos teisinio reguliavimo nuostatos patvirtina, kad daikto kadastro duomenų bylos atitikimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindas įrašyti kadastro duomenis į kadastrą. Šio ginčo esmė yra pareiškėjo nesutikimas su žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) kadastro duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303 šiuo atveju tebuvo prielaida priimti galutinį, pareiškėjui teisines pasekmes sukėlusį sprendimą, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra.

Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).

Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčijamas Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303 negali būti savarankiškas ginčo administracinėje byloje objektas, reikalavimą dėl tokio sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Be to, pažymėtina, kad VĮ Registrų centras kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjo ginčijamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303 buvo apskųstas VĮ Registrų centrui ir dėl jo yra priimtas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (1.1.4.)s-6121.

Apibendrinant konstatuotina, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 panaikinimo, tačiau netinkamai nurodė atsisakymo pagrindą, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo. K. (K.) Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 panaikinimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė