3f600fa2-0fa6-4302-849b-50b9bfda9e56 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1785-614/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03925-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 3.3.1.14.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Aldona Tinlindienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų S. G., J.

G., T. G., Z. G., Z. G., F. G. ir I. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Č. B. ieÅ¡kinį atsakovams S. G., J. G., T. G., Z. G., I. K., Z. G., F. G. dėl servituto nustatymo, tračiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas Č. B. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti atlyginamÄ vienkartinio 310,00 Eur dydžio, 4 metrų pločio kelio servitutÄ S. G., J.

G., T. G., Z. G., I. K., Z. G., F. G., nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę naudotis, UAB „Miliuva“ 2016 m. sausio 12 d. plane pažymėta gretimybe ties posÅ«kio taÅ¡kais 1-2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir panaikinus bendrojo naudojimo keliÄ Ä¯ žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip sklypo savininko teisėti interesai.

Tam, kad ieÅ¡kovas galėtų pakliÅ«ti į jam priklausantį žemės sklypÄ bei naudotis jam priklausančiomis teisėmis yra bÅ«tina nustatyti kelio servitutÄ . Kitų galimybių pakliÅ«ti į jam priklausantį žemės sklypÄ ieÅ¡kovas neturi. Patekti į sklypÄ galima buvo bendrojo naudojimo keliu, kuris nepagrįstai atlikus kadastrinius matavimus buvo prijungtas prie atsakovų žemės sklypo ir ieÅ¡kovui uždrausta juo naudotis. IeÅ¡kovas taip pat pateikė dublikÄ .Atsakovai Z. G., S. G., J.

G., T. G., I. K., Z. G., F. G., pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė atmesti ieÅ¡kinį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė su ieÅ¡kiniu privalomų pateikti dokumentų, ko pasėkoje, ieÅ¡kinys privalo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas arba atmestas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), neturi kito privažiavimo kelio, todėl manytina, kad praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra objektyviai bÅ«tinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, nustatė atlyginamÄ vienkartinio 310,00 Eur dydžio, 4 metrų pločio, 493 kvadratinių metrų ploto kelio servitutÄ atsakovams S. G., J. G., T. G., Z. G., I. K., Z. G., F. G., nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę Č. B. naudotis UAB „Miliuva“ 2016 m. sausio 12 d. servituto nustatymo plane pažymėta gretimybe ties posÅ«kio taÅ¡kais 1-2.

Teismas priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų S. G., J. G., T. G., Z. G., I. K., Z. G., F. G. ieÅ¡kovo Č. B. naudai 834,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas taip pat priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡laidas dėl kelio sutvarkymo ir priežiÅ«ros.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, pagal esamus duomenis byloje, neturi teisėto privažiavimo prie savo sklypo. Tokia situacija susidarė po to, kai atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurie VÄ® Registrų centre užregistruoti 2009 m. birželio 4 d., 5 metrų pločio kelio nebeliko, nes minėto žemės sklypo ribos buvo prigretintos prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. linijos ilgis ties ribos posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 1-2, pažymėtais UAB „Kagema“ 2008 m. balandžio 22 d. parengtame plane, pailgėjo 2 m ir gretimybėje ties ribos posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 1-7 pažymėtas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo atstovės argumentais, kad situacija susidarė ir dėl valstybinės institucijos neveikimo, kuri turėjo ne tik numatyti servitutÄ , bet ir sudaryti sÄ lygas jį įregistruoti padalinus žemės sklypus neginčo tvarka. Tuo pačiu ir atsakovai, registruodami nuosavybę be kelio servituto, prisiėmė realiÄ rizikÄ dėl bylinėjimosi ateityje. Atsakovai iÅ¡ esmės supranta, kad ieÅ¡kovas neturi oficialaus privažiavimo prie savo sklypo, tačiau atsakovų netenkina servituto kaina, bet pagrįsti didesnę kainÄ jie byloje nesugebėjo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas labiausiai tenkintų visų Å¡alių interesus, t.y. atsakovai prarastų minimalų savo naudojamos žemės plotÄ ties sklypo riba, o naujas kelias leistų iÅ¡vengti ginčų tarp bendrasavininkų dėl patekimo į sklypÄ . Teismas nurodė, kad atsakovai objektyviai neįrodė, kad ieÅ¡kovai į savo sklypÄ gali patekti kitais keliais. Todėl konstatuojama, kad tinkamo kito kelio, kuriuo į atsakovų sklypÄ bÅ«tų galima patekti transporto priemonėmis, Å¡iuo metu nėra.

Norint sukurti naujÄ keliÄ reikalingas kitų žemių savininkų ar žemės valdytojo sutikimas, bei naujų planų sukÅ«rimas ir derinimas, kas nėra ekonomiÅ¡kai ir praktiÅ¡kai protinga. Teismas konstatavo, jog nesant kito kelio į ieÅ¡kovo sklypÄ , nenustačius servituto, normaliomis sÄ naudomis ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebÅ«tų įmanoma naudoti pagal paskirtį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti servitutÄ tenkino, už kelio servitutÄ - 493 kvadratinių metrų servitutinio kelio iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė atsakovams 310 eurų, ieÅ¡kovui priteisė kelio sutvarkymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliantai S. G., Z. G., F. G., J. G., I. K., T. G., Z. G. apeliaciiu skundu nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantai nurodo, kad teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu jie nesutiko su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimu dėl kelio servituto.

IeÅ¡kovas net nebuvo pasirengęs tartis su jais dėl įvažiavimo kelio, elgėsi nedraugiÅ¡kai, netgi iÅ¡Å¡aukiančiai, t.y. aiÅ¡kino, kad jis per teismÄ prisiteis keliÄ toje vietoje, kurioje panorės. Nemėgindamas tartis su kaimynais dėl pravažiavimo kelio, ieÅ¡kovas kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso priemonių taikymo savo kaimynams. Tuo tarpu kaimynų nuomone, buvo galimybė ir jie bÅ«tų sutikę mainų keliu leisti įrengti ieÅ¡kovui privažiavimo keliÄ , jei jis bÅ«tų perleidęs atitinkamÄ Å¾emės plotÄ iÅ¡ savo žemės sklypo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas Å¡iuo metu yra 0,72 ha ploto, todėl mainai, perleidžiant atsakovams 0,03 ha žemės bÅ«tų juos tenkinę.Teismas pažeidė CPK reikalavimus, nes byla buvo iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant pačiam ieÅ¡kovui ir Nacionalinei Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus atstovams, nors atsakovai to reikalavo. IeÅ¡kovo siÅ«loma kaina - 310 Eur yra aiÅ¡kiai per maža, atsižvelgiant į esamÄ vietovę – Vilniaus priemiestinę zonÄ , todėl logiÅ¡ka, kad kaimynai sutikti su tokiu pasiÅ«lymu negali.

Atsakovai, privačios nuosavybės teise valdantys žemės sklypus, kadastro Nr, (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), juos įgijo paveldėjimo keliu, todėl logiška, kad žemė yra branginama. Be to, žemės yra Vilniaus priemiesčio zonoje, todėl jų komercinė kaina yra ženkliai didesnė nei nustatė VĮ „Registrų centras“.Pats ieškovas pripažino, jog naudojasi natūraliai išvažinėtu lauko keliu. Nors natūraliai išvažinėtas lauko kelias nelaikytinas keliu Lietuvos Respublikos kelių įstatymo prasme (nesuformuotas pagal reikalavimus kelias), juo iki šiol naudojasi vietos gyventojai.

Susidariusi situacija, kai nėra pravažiavimo prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane nebuvo suprojektuotas privažiavimui skirtas kelias yra pačių Nacionalinės žemės tarnybos atstovų kaltė. Kito privažiavimo prie Å¡io žemės sklypo nėra, o žemės sklypo naudojimas be privažiavimo kelio yra neįmanomas. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat iÅ¡sakė nuomonę, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra objektyviai bÅ«tinas. Tačiau atsakovų nuomone, ieÅ¡kovas neiÅ¡naudojo visų galimybių spręsdamas kelio skirto privažiuoti prie žemės sklypo klausimus, vengė bendrauti su atsakovais, neieÅ¡kojo kitokių sprendimų (mainų natÅ«ra), vienareikÅ¡miÅ¡kai atmetė galimybę naudotis miÅ¡ko keliu ar įrengti keliÄ tarp kitų kaimynų.

Dėl Å¡ių priežasčių, o taip pat dėl to, kad bylÄ nagrinėjant nedalyvavo ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo bei nebuvo sudaryta galimybė atlikti žemės įvertinimÄ , apeliantai prašė nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Kadangi dėl ieÅ¡kovo ir valstybės institucijos kaltės nebuvo suformuotas pravažiavimas į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , apeliantai nesutinka mokėti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Č. B. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis neturėjo jokios galimybės spręsti ginÄÄ taikiai, nes atsakovai nesiÅ«lė jam nieko konkretaus, nesiÅ«lė jokių alternatyvų, žemės sklypų mainų ar panaÅ¡iai. IeÅ¡kovas netgi sutiktų savo žemės sklypÄ perleisti atsakovams, pagal vidutinę žemės sklypo vertę, Å¡iuo metu nustatytÄ Registro centro duomenimis, kuria remiantis apskaičiuota servitutiniu keliu užimamo žemės sklypo vertė. IeÅ¡kovas paskaičiavo keliu užimamo sklypo plotÄ ir įvertino jo kainÄ pagal VÄ® „Registrų centras“ nustatytÄ vidutinę rinkos vertę, sumokant atsakovams vienkartinį mokestį už servitutinį keliÄ , tuo kompensuojant suvaržymus kylančius dėl apribojimų, nustatant kelio servitutÄ , parenkant jo vietÄ kryptį ir dydį žemės sklype.

Pažymėta, kad atsakovai nenurodė kodėl teismo posėdyje turėjo privalomai asmeniÅ¡kai dalyvauti pats ieÅ¡kovas, todėl teismas pagrįstai atmetė jų praÅ¡ymÄ pripažinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ posėdyje bÅ«tinu. Nieko daugiau ieÅ¡kovas negalėtų paaiÅ¡kinti nei nurodyta ieÅ¡kinyje, todėl tai nelaikytina atsakovų teisių pažeidimu. Teismas įvertino, kad žemės sklypo savininkas Č. B. iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, parengė optimalų servitutinio kelio planÄ , kad jo nuosavybės teisė bÅ«tų įgyvendina neapribojant kitų savininkų teisių.

Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovai nesutikdami dėl žemės sklypo vertės galėjo praÅ¡yti skirti ekspertizę, tačiau to nedarė, tačiau vis tiek kategoriÅ¡kai nesutiko su servitutinio kelio nustatymo galimybe. Taip pat atsakovai nenurodė kaip turėtų bÅ«ti jiems kompensuojama, jeigu servitutinis kelias bÅ«tų nustatytas, todėl nepagrįstai tai įvardina kaip savo procesinių teisių pažeidimÄ . Nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis žemės sklypo, priklausančio ieÅ¡kovui nuosavybės teisėmis, naudoti pagal paskirtį.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.              Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliantai bylÄ prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ä®statymas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas (CPK 322 str.), tačiau nagrinėjamu atveju, teismui žodinio nagrinėjimo bÅ«tinybės nenustačius, atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę.

Dėl to siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai bÅ«tinas).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeV. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Å¡ios bylos aplinkybes ir į susidariusiÄ situacijÄ , konstatavo byloje bÅ«tinybę nustatyti servitutÄ , kadangi ieÅ¡kovas neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypÄ kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktÄ (per apeliantų žemės sklypÄ ).

Apeliantai iÅ¡ esmės taip pat pripažįsta bÅ«tinybę nustatyti servitutÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kartu jie pripažįsta ir bÅ«tinybę atitinkamai suvaržyti tarnaujančiojo daikto savininko teises. Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, Å¡alys geranoriÅ¡kai susidariusios padėties nesprendė. Nors procesiniuose dokumentuose Å¡alys deklaruoja, jog galėtų susitarti jiems palankiomis sÄ lygomis ar atliekant žemės mainus, ar kitaip kompensuojant, jokių konkrečių pasiÅ«lymų iki teismui priimant sprendimÄ iÅ¡ apeliantų pusės nebuvo pateikta.

Pažymėtina ir tai, jog apie apeliantams pateiktÄ ieÅ¡kinį tampo žinoma 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje, 2015 m. gruodžio 9 d. teisme buvo gautas apeliantų atsiliepimas į ieÅ¡kinį. Nei 2015 m. lapkričio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje, nei 2016 m. sausio 14 dienos teismo posėdžio metu, kada teismas nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės, apeliantai nesiÅ«lė konkrečių taikos sutarties sudarymo sÄ lygų. Paskutinio teismo posėdžio metu apeliantų atstovas prašė pripažinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, tačiau Å¡io praÅ¡ymo motyvas buvo susijęs iÅ¡imtinai su taikiu sprendimo bÅ«du, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę netenkinti tokio praÅ¡ymo, kadangi jokių konkrečių pasiÅ«lymų taikia spręsti bylÄ nebuvo pateikta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliantai turėjo pakankamai laiko realizuoti Å¡iÄ savo teisę, o be to, taikos sutartis taip pat gali bÅ«ti sudaryta ir vykdymo procese. CPK 246 straipsnio 5 dalis nustato, jog neatvykusios Å¡alies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu Å¡alies dalyvavimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta Å¡alies asmeninį dalyvavimÄ bÅ«tinu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų argumentus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių asmeninis ieÅ¡kovo dalyvavimas teismo posėdyje bÅ«tų buvęs reikÅ¡mingas bylos nagrinėjimui.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas turėjo pripažinti trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovo dalyvavimÄ bÅ«tinu.

Tokio praÅ¡ymo apeliantai nebuvo pateikę nei parengiamajame teismo posėdyje, nei savo procesiniuose dokumentuose ir pateikė jau bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. PraÅ¡ymÄ apeliantai motyvavo tuo, jog dėl susidariusios padėties, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas neturi privažiavimo, kaltas trečiasis asmuo. Kitų motyvų nebuvo nurodyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks apeliantų motyvas nėra pakankamas kad bÅ«tų atidėtas bylos nagrinėjimas, kadangi trečiojo asmens dalyvavimas niekaip neįtakoja susidariusios faktinės padėties, o tokios padėties susidarymo priežastys byloje akivaizdžios.  Esminis Å¡alių ginčas kilo dėl servituto atlygintinumo.

Apeliantai neginčija, jog servituto vietos parinkimas netinkamas. Nors apeliantai skunde mini esant miÅ¡ko keliukÄ , tuo pat metu jie pripažįsta, jog tai nėra tinkamas kelias privažiuoti ir tinkamai naudotis ieÅ¡kovo žemės sklypu, jis buvo praeityje, dabar yra miÅ¡ku užžėlęs (posėdžio garso įraÅ¡as).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeŽ.

M. v. R J., bylos Nr. 3K-3-546/2011, ir joje nurodyta praktika). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas nustatyti servitutÄ , nurodė šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančias aplinkybes, pateikė servitutinio kelio matavimo schemÄ , žemės sklypų planus, kitus įrodymus. Apeliantai, nesutikdami su ieÅ¡kovo praÅ¡omo nustatyti servitutu, nurodė apie miÅ¡ko keliÄ , tačiau nepateikė jokio planuose pažymėtos jo vietos, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų (bent vieno iÅ¡ jai priimtiniausių variantų projekto, kelio schemos, ar jo atitikties saugomas teritorijas reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir pan.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovams nesutinkant su ieÅ¡kiniu ir nurodant, į bylÄ nėra pateikta duomenų apie tariamo miÅ¡ko kelio tikslios vietos, pločio, ilgio, ar galimybės kitos galimai apeliantų siÅ«lomose vietose rengti kelius. Bylos medžiaga teikia pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantai neatsižvelgė į nurodytÄ pirmosios instancijos teismo pasiÅ«lymÄ parengiamojo teismo posėdžio metu teikti atsiliepimÄ su įrodymais, papildomų įrodymų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodinėjimo proceso reglamentavimu, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai (apeliantai), teigdami, jog jų pateikti siÅ«lymai dėl kitos atsakovo galimybės ar kitos kelio vietos yra priimtinesnės nei ieÅ¡kovo praÅ¡omas, turėjo procesinę pareigÄ pateikti įrodymus, kad galima įrengti servitutinį keliÄ kitose vietose pagal teisės aktų reikalavimus, pateikti bent minimalias jų schemas, projektus, skaičiavimus ar pan. Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada vertintina kaip atitinkanti procesines įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles (CPK 12, 178 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai (apeliantai) neįvykdė nurodytos įrodinėjimo pareigos, nes jų argumentai apie galimas servitutinio kelio alternatyvas nepagrįsti jokiais įrodymais. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo parinkta servituto vieta yra objektyviai pagrįsta ir labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principÄ , o teismas, parinkdamas servituto vietÄ , nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog servituto turinys taip pat yra proporcingas ir atitinka vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikius pagal tikslinę paskirtį ir nevaržo tarnaujančio daiklto labiau nei bÅ«tina.Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos už servitutÄ dydžioApeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per maÅ¾Ä atlyginimÄ , tačiau kokio dydžio kompensacija bÅ«tų teisinga apeliantai nenurodo. BÅ«tinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, siejama su bÅ«tinybe tinkamai atlyginti už nustatytÄ servitutÄ .

Pagrindas mokėti tokiÄ kompensacijÄ yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais. Pagal bendrÄ sias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. J. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2014; kt.). Nustatant kompensacijos dydį, teismas nesaistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu siÅ«lė sumokėti už nustatomÄ servitutÄ apeliantams 310,00 Eur kompensacijÄ , jis laikėsi pozicijos, kad jos patirti nuostoliai turi bÅ«ti vertinami atsakovų žemės sklypo rinkos verte. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovo siÅ«lytÄ kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas priteisdamas konkretų dydį atsižvelgė ir į tai, kad kelio įrengimo sÄ naudos priskirtos ieÅ¡kovui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos suma netinkamo dydžio, kadangi apeliantai Å¡ios aplinkybės neįrodė.

Dar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kokia kompensacijos suma galėtų bÅ«ti, ekspertizės žemės sklypo vertei nustatyti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi esamais bylos įrodymais. Byloje yra duomenys, jog atsakovų 1.5185 ha dydžio žemės Å«ki paskirties sklypo rinkos vertė masinio vertinimo bÅ«du buvo 9.557,00 Eur. Kadangi servitutas nustatytas 493 kv. m ploto, servitutui naudojama atsakovų žemės 493 kv. m sklypo dalies rinkos vertė yra 310,00 Eur (1 kv. m vertė 0,62937 Eur dauginta iÅ¡ 493 kv.m sudaro 310,00 Eur).

Kitų įrodymų apie žemės sklypo vertę nepateikta. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise apskaičiuoti ir nustatyti kompensacijos dydį, jį nustatė remdamasis kasacinio teismo praktikoje nustatytais kriterijais, faktine bylos medžiaga, nepažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimų, tinkamai tai motyvuodamas. Apeliantų skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad teismas nustatė netinkamÄ kompensacijos dydį.Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, priteisė jiems iÅ¡laidas mokėti nepagrįstai, nes ne jie kalti dėl susidariusios padėties, o trečiasis asmuo.

Pagal CK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisia iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punkte nustatyta, kad teismas iÅ¡imtiniais atvejais gali nukrypti nuo Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi nepaisant trečiojo asmens veiksmų praeityje, iki bylos teisme iÅ¡kėlimo bylos Å¡alys valdė žemės sklypus privačios nuosavybės teisme, todėl iÅ¡spęsti kilusį ginÄÄ galėjo tik jie matys, o to nepadarius susidarė  bylinėjimosi iÅ¡laidos.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡ias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo teisnius santykius, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teismeTeisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas pateikė duomenis dėl 500,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . Kadangi skundas atmetamas, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, tačiau priteistina suma mažintina iki 300,00 Eur, kadangi atsiliepimas mažos apimties, nagrinėjant bylÄ dalyvavo ta pati advokatė, nurodoma teisinė problematika nėra nauja.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329-330 straipsniais, teismas n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti solidariai iÅ¡ apeliantų S. G., J. G., T. G., Z. G., Z. G., F. G. ir I. K. ieÅ¡kovo Č. B. naudai 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                 Henrichas Jaglinskis Eglė Surgailienė Aldona Tinlindienė