2022-01-10 Nr. BB-102-1-01-1-63892-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-6555/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63892-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Vaicekausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis D. D. ir jo gynėjas advokatas Paulius Vaicekauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir D. D. priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus (ekspertų išvadas, paaiškinimus), nutartį grindė nepašalintomis abejonėmis dėl kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, pavojingumo, nesiaiškino kada ir dėl kokių priežasčių minėtame kelio ruože buvo pakeisti įspėjamieji kelio ženklai ir sumažintas leistino greičio apribojimas iki 50 km/val., ar minėtas kelio ruožas buvo remontuotas, be to netinkamai vertino kelio defekto reikšmę eismo įvykio kilimui. Byloje nebuvo nustatyta koks turėjo būti saugus greitis autobusui važiuojant per įvykį sukėlusį kelio defektą, kad būtų išvengta autobuso vertimosi. Kasatorių nuomone, tikėtina, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis buvo kur kas pavojingesnis, nei įspėjo ženklai, todėl nuteistasis suklaidintas realaus kelio pavojingumo neatitinkančių ženklų nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių. Nepaisydamas šių abejonių teismas nesiėmė priemonių joms pašalinti ir tai lėmė BK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Teismams neteisingai nustačius pagrindinę eismo kilimo priežastį ir galimai klaidingai nustačius priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir eismo įvykio, kasatorių teigimu, kyla abejonė, ar D. D. buvo pagrįstai pripažintas kaltu, nes jo veiksmuose galimai nebuvo kaltės, o eismo įvykis turėtų būti pripažintas kazusu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nesiėmė visų priemonių nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodyta. Kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju dėl kasaciniame skunde nuteistojo D. D. ir jo gynėjo nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Vaicekausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas