2022-11-03 Nr. AB-26723-3-61-3-01232-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-583-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01232-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. birželio 14 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo, kuriuo ji prašė: 1) atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eI3-3811-811/2022, paduoti; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti 2022 m. kovo 21 d. pateiktą skundą ir grąžintas žyminis mokestis, ir šį skundą priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėja paaiškino, kad, siekdama savo teisių gynimo bei kreipdamasi tiek į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), tiek į teismą, tinkamai laikėsi nustatytų terminų, sąžiningai bei rūpestingai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o esama situacija susiklostė tik dėl to, kad vadovavosi ankstesne teisine patirtimi administracinėje byloje Nr. eI-2051-1063/2019. Tiek Regionų apygardos administracinis teismas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl to paties teisinio santykio, nukreipdami vienas į kitą, todėl byloje susiklostė dviprasmiška teisinė situacija, dėl kurios dar 2022 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto skundo priėmimo klausimas nusitęsė trims mėnesiams. Taigi, pareiškėja turėjo paduoti prašymą dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo.

Pareiškėja rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir pažymėjo, kad bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai dokumentui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės ir pareiškėjai negali būti užkirsta teisė kreiptis į teismą vien dėl to, kad ji pateko į dviprasmišką teisinę situaciją, kuomet 2019-2022 m. gavo net kelis skirtingus dviejų vienos grandies teismų požiūrius į ginčo teismingumą. Terminą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu pareiškėja praleido labai nežymiai, t. y. tik tiek laiko, kiek pagal teisės aktus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai turėjo teisę spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pareiškėja pateikė laiku. Be to, jau pirmą dieną nuo sužinojimo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 8 d. nutartį, t. y. nuo jos gavimo 2022 m. birželio 10 d., pateikė prašymą dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo, kas, anot pareiškėjos, patvirtina jos aktyvumą, sąžiningumą ir visapusišką siekį kuo operatyviau apginti savo pažeistas teises.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams.

Pareiškėjos atstovė advokatė J. Š. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2022 m. kovo 22 d. pateiktame skunde prašė:

1) panaikinti Tarnybos 2022 m. vasario 8 d. raštą Nr. 1SS-208-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Raštas);

2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. K. 2018 m. spalio 1 d. prašymą ir argumentuotai pagrįsti, ar Tarnybos Rašte nurodyto ir Geomatininko sistemoje bei valstybės įmonės Registrų centre užfiksuoto į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vedančio kelio pločio (2,87 m.; 2,96 m., 3-3,60 m., 4-4,20 m.) ir konfigūracijos neatitikimas teritorijų planavimo dokumente – Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „Dainavos“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte – nustatytam ir faktiškai naudojamam kelio pločiui, kurį užfiksavo Tarnybos Druskininkų skyrius 2018 m. liepos 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktuose ir 2021 m. gruodžio 22 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktuose, bei kelio konfigūracijai yra teisiškai pagrįstas ir leistinas, nurodant konkrečias tai reglamentuojančias teisės normas;

3) įpareigoti Tarnybą nurodyti konkrečias teisines ir faktines priežastis, dėl kurių Tarnyba pagal teritorijų planavimo dokumente – Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „Dainavos“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte – nurodytą mastelį 1:1000 negali nustatyti į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vedančio ginčo kelio pločio, kaip tai padarė kitos valstybės institucijos ir privatūs subjektai;

4) įpareigoti Tarnybą konkrečiomis teisės normomis pagrįsti, ar teisės aktai, galioję 1992-2000 m. (t. y. žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo metu), leido žemės sklypus privatizuoti neatsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą su šiais sklypais besiribojančio kelio plotį;

5) įpareigoti Tarnybą konkrečiomis teisės normomis pagrįsti, ar 1997 m. (žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų vykdymo ir jų derinimo bei tvirtinimo metu) galioję teisės aktai leido kadastrinius matavimus vykdyti, derinti ir tvirtinti neatsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą su šiais sklypais besiribojančio kelio plotį;

6) įpareigoti Tarnybą konkrečiomis teisės normomis pagrįsti, ar 1997 m. (žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų vykdymo ir jų derinimo bei tvirtinimo metu) galioję teisės aktai leido kadastriniais matavimais privatiems žemės sklypams priskirti šių žemės sklypų savininkų savo reikmėms faktiškai nenaudotą, už teritorijų planavimo dokumentuose ir už žemės sklypų schemose nustatytų žemės sklypų ribų esantį žemės plotą;

7) prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėti administracinės bylos Nr. eI3-5026-780/2021 (Nr. eA-3641-756/2021) medžiagą;

8) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Pareiškėjai išaiškinta, kad skundą dėl Rašto, priimto iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. prašymą, ji turi teikti Regionų apygardos administraciniam teismui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-4229-428/2022, pareiškėjos skundą dėl Rašto atsisakė priimti, nurodžius, kad Tarnybos buveinė yra Gedimino pr. 19, Vilnius, todėl pareiškėjos skundas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-4229-428/2022, pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjos R. K. skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais pareiškėja prašė: 1) panaikinti Tarnybos Raštą ir 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. K. 2018 m. spalio 1 d. prašymą. Likusią pareiškėjos skundo dalį teismas atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos atstovės prašyme išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 birželio 8 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėja terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja dėl Tarnybos Rašto panaikinimo kreipėsi tiek į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tiek į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, t. y. abiejų teismų nutartimis pareiškėjos skundą atsisakyta priimti. Teismas įvertino, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju elgėsi pagal atidaus, rūpestingo, sąžiningo asmens standartą. Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties panaikinimo su atskiruoju skundu pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2022 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė, kad ginčas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą su atskiruoju skundu bei prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti kreipėsi per protingą terminą: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta 2022 m. birželio 8 d., o atskirasis skundas pateiktas 2022 m. birželio 14 d. Taigi, teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d., 65 str. 5 d., 66 str. 2 d.) panaikino ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą sprendė iš naujo.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pareiškėjas skunde turi nurodyti skundo reikalavimą.

Teismas nurodė, kad skundo reikalavimu Nr. 2 „ir argumentuotai pagrįsti, ar Tarnybos 2022 m. vasario 8 d. rašte Nr. 1SS-208-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodyto ir Geomatininko sistemoje bei valstybės įmonės Registrų centre užfiksuoto į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vedančio kelio pločio (2,87 m.; 2,96 m., 3-3,60 m., 4-4,20 m.) ir konfigūracijos neatitikimas teritorijų planavimo dokumente – Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „Dainavos“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte – nustatytam ir faktiškai naudojamam kelio pločiui, kurį užfiksavo Tarnybos Druskininkų skyrius 2018 m. liepos 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktuose ir 2021 m. gruodžio 22 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktuose, bei kelio konfigūracijai yra teisiškai pagrįstas ir leistinas, nurodant konkrečias tai reglamentuojančias teisės normas“; bei reikalavimais Nr. 3-6 pareiškėja prašo teismo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos prašymą konkrečiais nurodytais būdais bei atsakyti į pareiškėjos prašymą skundo reikalavimuose Nr. 2-6 apibrėžtais aspektais. Teismas pažymėjo, kad negali įpareigoti viešojo administravimo institucijos išnagrinėti pareiškėjos prašymą konkrečiu jos nurodytu būdu, todėl skundo dalį dėl minėtų reikalavimų atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjos skundas dėl reikalavimų Nr. 1 bei Nr. 2 dalies, kuriais pareiškėja prašė panaikinti Tarnybos Raštą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. K. 2018 m. spalio 1 d. prašymą, atitiko ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus, todėl ši pareiškėjos skundo dalis priimta.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurią atsisakyta priimti skundo reikalavimų Nr. 2-6 dalis, ir visus skundo reikalavimus priimti nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėja paaiškina, kad skundo Nr. 2-6 reikalavimais Vilniaus apygardos administracinio teismo neprašo įpareigoti Tarnybos išnagrinėti pareiškėjos prašymo nurodytu konkrečiu būdu (neprašoma įpareigoti tenkinti skundą ar jį nagrinėti specialiu metodu, taikant kitokius analizės būdus ir pan.), tačiau prašo įpareigoti Tarnybą laikytis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnio, garantuojančio teisę į pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, taip pat prašo laikytis VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įvirtinto išsamumo principo, pagal kurį viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai, argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimo įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Pareiškėja skundo reikalavimais Nr. 2-6 teismo prašo Tarnybą įpareigoti detalizuoti ir pagrįsti Tarnybos nurodomus teiginius bei aplinkybes, kurios prieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytiems faktams ir turi esminės įtakos pareiškėjos dar 2018 m. spalio 1 d. pateikto prašymo nagrinėjimui.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad tuo atveju, jei jos skundo reikalavimai Nr. 2-6 iš tiesų yra nenagrinėtini teisme pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tuomet ši Vilniaus apygardos administracinio teismo dalis turėtų būti vertinama kaip nemotyvuota. Pareiškėjos teigimu, nė vienas skundo reikalavimas nereiškia reikalavimo „įpareigoti viešojo administravimo institucijos išnagrinėti pareiškėjos prašymą konkrečiu jos nurodytu būdu“, tačiau priešingai – visi jos skundo reikalavimai galėtų būti išsprendžiami priimant vienokį ar kitokį ABTĮ 88 straipsnyje nurodytą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų Nr. 2-6, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Minėtą išvadą teismas padarė nustatęs, kad teismai negali įpareigoti viešojo administravimo institucijos išnagrinėti pareiškėjos prašymą konkrečiu jos nurodytu būdu.

Pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-755-1062/2020).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-103-756/2022 yra nurodęs, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, o sprendžia ginčus dėl teisės, todėl paprastai, t. y. nesant išskirtinių aplinkybių, neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o tik paveda iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tačiau tam tikrais atvejais teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti atitinkamo turinio administracinį sprendimą.

Vertindama pareiškėjos Skundo reikalavimus:

Reikalavimo Nr. 2 dalį „argumentuotai pagrįsti, ar Tarnybos 2022 m. vasario 8 d. rašte Nr. 1SS-208-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodyto ir Geomatininko sistemoje bei valstybės įmonės Registrų centre užfiksuoto į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vedančio kelio pločio (2,87 m.; 2,96 m., 3-3,60 m., 4-4,20 m.) ir konfigūracijos neatitikimas teritorijų planavimo dokumente – Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „Dainavos“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte – nustatytam ir faktiškai naudojamam kelio pločiui, kurį užfiksavo Tarnybos Druskininkų skyrius 2018 m. liepos 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktuose ir 2021 m. gruodžio 22 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktuose, bei kelio konfigūracijai yra teisiškai pagrįstas ir leistinas, nurodant konkrečias tai reglamentuojančias teisės normas“;

Reikalavimą Nr. 3 „įpareigoti Tarnybą nurodyti konkrečias teisines ir faktines priežastis, dėl kurių Tarnyba pagal teritorijų planavimo dokumente – Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „Eglės“ ir „Lietuvos“ sanatorijų „Dainavos“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte – nurodytą mastelį 1:1000 negali nustatyti į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vedančio ginčo kelio pločio, kaip tai padarė kitos valstybės institucijos ir privatūs subjektai“;

Reikalavimą Nr. 4 „įpareigoti Tarnybą konkrečiomis teisės normomis pagrįsti, ar teisės aktai, galioję 1992-2000 m. (t. y. žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo metu), leido žemės sklypus privatizuoti neatsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą su šiais sklypais besiribojančio kelio plotį“;

Reikalavimą Nr. 5 „įpareigoti Tarnybą konkrečiomis teisės normomis pagrįsti, ar 1997 m. (žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų vykdymo ir jų derinimo bei tvirtinimo metu) galioję teisės aktai leido kadastrinius matavimus vykdyti, derinti ir tvirtinti neatsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą su šiais sklypais besiribojančio kelio plotį“;

Reikalavimą Nr. 6 „įpareigoti Tarnybą konkrečiomis teisės normomis pagrįsti, ar 1997 m. (žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų vykdymo ir jų derinimo bei tvirtinimo metu) galioję teisės aktai leido kadastriniais matavimais privatiems žemės sklypams priskirti šių žemės sklypų savininkų savo reikmėms faktiškai nenaudotą, už teritorijų planavimo dokumentuose ir už žemės sklypų schemose nustatytų žemės sklypų ribų esantį žemės plotą“,

– teisėjų kolegija pažymi, kad visi jie neatitinka reikalavimo, kaip jis suprantamas administracinių bylų teisenoje, vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teisinės kategorijos. Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu, administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, turi būti motyvuotas (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.). Administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos (VAĮ 10 str. 5 d. 4 p.). Viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinį aktą, vadovaujantis nurodytomis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, privalo pasisakyti dėl visų esminių pareiškėjos prašymų argumentų: „argumentuotai pagrįsti“, „nurodyti konkrečias teisines ir faktines priežastis“, „konkrečiomis teisės normomis pagrįsti“, t. y. įvykdyti iš įstatymo kylančią pareigą, kad administracinis sprendimas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuotas.

Kreipdamasi į teismą dėl individualaus administracinio akto (veiksmų, neveikimo) ginčijimo pareiškėja tokio pobūdžio argumentais, kuriuos ji reiškė, kaip reikalavimus, turėtų grįsti savo poziciją, kuri teisine išraiška yra skundo pagrindai ar jų dalis, o ne skundo dalykas. Paaiškiname, kad kai individualus administracinis aktas neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, kreipdamasi į teismą pareiškėja tai privalo argumentuoti nurodydama, ko viešojo administravimo subjektas nepadarė, nors pagal įstatymą privalėjo padaryti. Įrodžius, kad atsakovas neįvykdė iš įstatymo jam tenkančių pareigų (administracinis sprendimas turi būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuotas), yra teisinis pagrindas naikinti individualų administracinį aktą, kuriuo pareiškėjai nustatomos teisės ir / ar pareigos.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundo reikalavimai Nr. 2-6 neatitinka reikalavimo, kaip jis suprantamas administracinių bylų teisenoje, vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teisinės kategorijos ir kaip tokie nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti nurodytą pareiškėjos skundo dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalis dėl 2-6 reikalavimų, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys