3f5e4c43-e7ea-4010-bf3e-70f88b6a4372 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6068-414/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01174-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Rasai Ganienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. PareiÅ¡kėjas skunde, procesiniuose dokumentuose „TrÅ«kumų Å¡alinimas“ ir „Atsiliepimas“ (b. l. 1-3, 8, 61; toliau – ir Skundas) nurodė, kad jis nuo kalinimo pradžios (laikotarpiu, kurį nurodys atsakovo atstovas), buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje nesaugioje sveikatai aplinkoje.

Gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, drėgmė, tarakonai, blakės, prastas apÅ¡vietimas, prasta ventiliacija, trÅ«ko gyvenamojo ploto ir sanitarinių mazgų, Å¡varaus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų (norminio oro Å¡varumo). Gyvenamojoje patalpoje vienu metu gyveno daugiau nei 20 nuteistųjų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi bÅ«ti ne mažesnis nei 4 kv. m., neįskaičiuojant baldais užimamo ploto.

Rytais trimis pisuarais, penkiais klozetais ir aÅ¡tuoniais praustuvais turėdavo naudotis apie 80 žmonių, todėl kildavo barniai. Gyvenamajame sektoriuje nebuvo elementaraus duÅ¡o, todėl negalėjo kasdien juo naudotis, nors Europos kalėjimų taisyklių, patvirtintų 2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto (rekomendacija Nr. R(2006)2), 19.4 punkte numatyta, jog turi bÅ«ti tinkama įranga tam, kad kalinys galėtų praustis klimatines sÄ lygas atitinkančioje temperatÅ«roje, jei įmanoma, kiekvienÄ dienÄ , tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau jei reikalinga) tam, kad bÅ«tų užtikrinti higienos reikalavimai.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, baimę, nerimÄ , emocinę depresijÄ , stresÄ , kitus nepatogumus, suprastėjo regėjimas, nukentėjo miego kokybė, buvo žeidžiamas jo orumas. Jis tikėjo, kad valstybės įstaiga viskÄ daro tinkamai, tik dabar sužinojo, kad realÅ«s pažeidimai buvo nuo pat kalinimo pradžios. Nurodė administracines bylas, kuriose neturtinės žalos atlyginimui buvo priteistos realios sumos. Prašė priteisti neturtinę žalÄ ir atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes tai sudaro galimybę atsakovui iÅ¡vengti atsakomybės. Prašė taikyti deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ nes pažeidimai buvo ne vienkartiniai, o besitęsiantys visÄ kalinimo laikotarpį.

Atsakovo atstovas – PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir PravieniÅ¡kių PN), su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 12-19) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN 2-ame sektoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. Taip pat nurodė gyvenamÄ sias patalpas, jų plotus, laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas jose buvo apgyvendintas, miegamųjų vietų skaičių jose. Darė iÅ¡vadÄ , kad minimaliai tenkanti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo bausmės atlikimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Nurodė sanitarinių mazgų įrengimÄ bÅ«riuose, kuriuose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, nuteistųjų skaičių bÅ«riuose. Teisės aktai reglamentuoja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas valo patys apgyvendinti nuteistieji, jiems buvo iÅ¡duodamos visos patalpų valymui reikalingos priemonės, tarp jų ir pelėsio valymui (natrio hipochlorito vandeninis tirpalas).

Jei patalpose buvo pelėsis ar drėgmė, reiÅ¡kia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. BÅ«rio prausykloje yra įmontuotas karÅ¡to vandens Å¡ildytuvas, jie turi galimybę po duÅ¡u praustis kiekvienÄ dienÄ . 2-ojo sektoriaus bÅ«riuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, patalpos gali bÅ«ti vėdinamos ir per langus. Bendra dirbtinė apÅ¡vieta yra užtikrinama, gavus informacijos apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis.

Kenkėjų kontrolės paslaugas pagal sutartis, ginčui aktualiu laikotarpiu teikė uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Utenos deratizacija“. Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu du kartus kreipėsi į gydytojÄ psichiatrÄ dėl pablogėjusio miego, buvo paskirtas gydymas. Dėl suprastėjusio regėjimo, buitinių parazitų įkandimų ar kitokio sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sÄ lygos, į sveikatos priežiÅ«ros specialistus nesikreipė.

Ä® Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė. Jokių įrodymų, kad patyrė neturtinę žalÄ dėl pataisos įstaigos pareigÅ«nų veiksmų, ar patį žalos faktÄ patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjui ir atsakovui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 59, 60, 63), atsakovas prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 18), pareiÅ¡kėjas sutiko, jog posėdis vyktų raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 8, 61), byla nagrinėtina Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atsakovo nurodytu laikotarpiu (atsakovas nurodė laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2-ame sektoriuje, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. Atsakovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas prašė taikyti deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ nes pažeidimai buvo besitęsiantys, ne vienkartiniai, o ieÅ¡kinio senaties termino taikymas sudaro galimybę atsakovui iÅ¡vengti atsakomybės. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.).

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino ieÅ¡kinio senaties termino arba taikytino deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino, atmestini kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ bei taikymÄ reglamentuojančioms teisės normoms. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio ir atsakovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad A. S. praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų į atsakovÄ arba teismÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ .

PareiÅ¡kėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ nuo jo patalpinimo į PravieniÅ¡kių PN 2-Ä jį sektorių dienos, į teismÄ kreipėsi tik 2019 m. gegužės 25 d. (skundas iÅ¡siųstas paÅ¡tu; b. l. 4), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taip pat nenustatė.

Motyvai dėl galimai neteisėtų veiksmų nevienkartinio pobÅ«džio ir pažeidimų tęstinumo, nelaikytini teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais, nes pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ir esant tęstiniam pažeidimui. Todėl remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.

Dėl privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo.

Nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje vienu metu gyveno daugiau nei 20 nuteistųjų, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi bÅ«ti ne mažesnis už 4 kv. m., neįskaičiuojant baldais užimamo ploto. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktÄ , minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose.

Atsakovas pateikė duomenis (b. l. 26, 27-28), kad pareiškėjas laikotarpiais: nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. spalio 10 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo apgyvendintas 1-o būrio 1-ame miegamajame, kurio plotas 52,16 kv. m., jame buvo 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m. ploto; nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. buvo apgyvendintas 1-o būrio 2-ame miegamajame, kurio plotas 66,73 kv. m., jame buvo 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,2 kv. m. ploto.

Atsakovo pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ 2-ojo sektoriaus buvo iÅ¡vykęs (į PravieniÅ¡kių PN 1-Ä ir 3-iÄ sektorius). Atsakovo nurodytų miegamųjų, jų plotų, jame buvusių miegamųjų vietų skaičiaus pareiÅ¡kėjas procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ (b. l.

61) neginčija. Skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje vienu metu gyveno daugiau nei 20 nuteistųjų. Pagal skunde nurodytÄ aplinkybę, pareiÅ¡kėjui nenurodžius konkrečios gyvenamosios patalpos ir konkretaus laikotarpio, teismas vertina, kad galimai pareiÅ¡kėjas nurodė 1-o bÅ«rio 2-oje gyvenamojoje patalpoje kartu su juo apgyvendintų nuteistųjų skaičių (buvo 21 miegamoji vieta). Kaip minėta, ginčui aktualiu laikotarpiu 1-o bÅ«rio 2-oje gyvenamojoje patalpoje apgyvendinus 21 nuteistÄ jį, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m.) pažeista nebuvo (teko 3,2 kv. m.).

Pastebėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ byloje L. ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). Ginčui taikytini nacionalinės teisės aktai reikalavimo dėl 4 kv. m. ploto normos taikymo nėra įtirtinę, todėl argumentai dėl 4 kv. m. gyvenamojo ploto normos taikymo nuteistiesiems, atmestini kaip nepagrįsti.

Nacionaliniai teisės aktai (Vidaus tvarkos taisyklės) nenumato, jog į minimaliÄ vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016).

Nagrinėjamu atveju teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto pažeidimas nenustatytas, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tekusiÄ gyvenamojo ploto normÄ , patalpoje esančių baldų užimamas plotas nevertinamas. Dėl sanitarinių patalpų įrengimo ir teisės naudotis duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad trÅ«ko sanitarinių mazgų, trimis pisuarais, penkiais klozetais ir aÅ¡tuoniais praustuvais naudodavosi apie 80 žmonių, nebuvo elementaraus duÅ¡o, todėl negalėjo kasdien juo naudotis.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti įrengta – po klozetÄ arba unitazÄ 12-ai asmenų ir po pisuarÄ 12-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir pateikė PravieniÅ¡kių PN 2-ojo sektoriaus pažymÄ (b. l. 24), kad 1-ame bÅ«ryje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendinta nuo 30 iki 58 nuteistųjų. Todėl 1-o bÅ«rio sanitariniame mazge, galiojant Normoms, turėjo bÅ«ti 3 – 5  klozetai ir pisuarai, galiojant Galiojančioms normoms, turėjo bÅ«ti 2 – 4 klozetai arba pisuarai. Tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo pateiktais duomenimis 1-ame bÅ«ryje buvo įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai, t. y. pakankamas Normose ir Galiojančiose normose nustatytas kiekis.

PareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad 1-o bÅ«rio sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis apie 80 žmonių, paneigia PravieniÅ¡kių PN Antrojo sektoriaus 2019 m. liepos 9 d. pažyma, pasiraÅ¡yta atsakingo pareigÅ«no (oficialus raÅ¡ytinis įrodymas; b. l. 24). PareiÅ¡kėjui procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ (b. l.

61) bÅ«riuose apgyvendintų nuteistųjų kiekio iÅ¡ esmės neginčijant, teismas neturi pagrindo atsakovo pateiktais duomenimis abejoti todėl vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų) kiekis Normų ir Galiojančių normų nepažeidė. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog gyvenamajame sektoriuje nebuvo elementaraus duÅ¡o, todėl negalėjo kasdien juo naudotis, nors pagal Europos kalėjimų taisyklių, patvirtintų 2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų Nr. Rec(2006)2, 19.4 punkte numatyta, jog turi bÅ«ti tinkama įranga tam, kad kalinys galėtų praustis klimatines sÄ lygas atitinkančioje temperatÅ«roje, jei įmanoma, kiekvienÄ dienÄ , tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau jei reikalinga).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte yra įtvirtinta analogiÅ¡ka nuostata, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, dėl to Å¡ių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duÅ¡e ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Tačiau pataisos namų įstaiga privalo atsižvelgti į asmens sveikatos bÅ«klę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiÅ¡kėjui galimybę dažniau naudotis duÅ¡u (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1367-624/2019, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017).

PareiÅ¡kėjas nenurodė, jog jam yra bÅ«tina naudotis duÅ¡u dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę dėl sveikatos bÅ«klės, ginčo dėl to, kad jam buvo sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę naudotis duÅ¡u, byloje nėra, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Dėl gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo, ventiliacijos, oro judėjimo greičio, drėgmės, buvusio pelėsio. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo prastas apÅ¡vietimas, prasta ventiliacija, trÅ«ko oro, Å¡varaus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų (norminio oro Å¡varumo), buvo pelėsis, drėgmė.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 punktas).

LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 56 str. 4 d.).

Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr. pvz. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog gyvenamosiose patalpose buvo prastas apšvietimas, drėgmė.

Duomenis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimÄ , santykinę oro drėgmę atsakovas buvo įpareigotas pateikti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi (b. l.

10) Atsakovas atsiliepime apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad įstaiga užtikrina Higienos normoje HN 134:2015 nustatytÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , kad patalpose buvusi drėgmė reiÅ¡kia, kad nuteistieji netinkamai vykdė patalpų valymo ar vėdinimo pareigas, tačiau jokių oro santykinę drėgmę ar dirbtinę apÅ¡vietÄ patvirtinančių įrodymų (pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų patikrinimo aktų) į bylÄ nepateikė. Atsakovui pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, tikėtina, kad gyvenamosiose patalpose galėjo bÅ«ti pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, t. y. per mažas patalpų apÅ¡vietimas ir per didelė drėgmė jose, todėl vertintina, kad Higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktai buvo pažeisti.

Pastebėtina ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 34, 35 punktus bendrojo naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpų valymui turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). 2-ajame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkės (b. l. 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57,) patvirtina, kad kiekvienÄ dienÄ yra numatytas laikas miegamųjų vietų, bendrojo naudojimo patalpų, sanitarinių mazgų, teritorijos tvarkymui.

Å ių pareigų tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo pačių nuteistųjų valios, yra viena iÅ¡ priemonių aplinkos ir gyvenimo sÄ lygų kamerose gerinimui. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir teismas pagal byloje duomenis nenustatė, kad jis ar kitas atsakingas už gyvenamųjų patalpų tvarkymÄ asmuo kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ dėl buvusio pelėsio arba prašė sudaryti sÄ lygas jį iÅ¡valyti, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos.

Vien tik abstraktÅ«s teiginiai apie buvusį pelėsį negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad patalpų nebuvo galima iÅ¡vėdinti per atidaromus langus, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui dėl netinkamo patalpų vėdinimo (Higienos normos HN 134:2015 17 p.). PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad Å¡varaus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų (norminio oro Å¡varumo), tačiau nenurodė, kokiu bÅ«du jis nustatė tokius neatitikimus, nepateikė duomenų, jog pats į institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams ar į pataisos įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų yra kreipęsis, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad galėjo bÅ«ti pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės dėl Å¡varaus oro kiekio, oro trÅ«kumo ar oro judėjimo greičio gyvenamosiose patalpose.

Dėl kenkėjų (tarakonų, blakių) naikinimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, blakių. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (nauja redakcija nuo 2013 m. gegužės 1 d.; toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 38-41). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo nuo 2016 m. lapkričio 24 d. atlikti kenkėjų (tarp jų – tarakonų, blakių) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Sutarties, pagal kuriÄ buitiniai parazitai įstaigoj buvo naikinami laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovas nepateikė.

Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija (b. l. 29-33), taip pat Atliktų darbų aktai (b. l. 34-37) patvirtina, kad tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį, tačiau 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. gruodžio 14 d. – tarakonai, o 2017 m. vasario 22 d. – ir blakės, ir tarakonai, buvo pastebėti tikrinant 1-Ä , 2-Ä , 3-Ä , 4-Ä bÅ«rius. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu kenkėjai buvo pastebėti bÅ«ryje, kuriame buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas nepakankamai.

Atsakovui pažeidus Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus. Dėl vienodos teismų praktikos taikymo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė teismų sprendimus administracinėje byloje Nr. I-343-243/2019 ir Nr. I-3888-423/2019, kuriuose buvo priteistos realios sumos neturtinės žalos atlyginimui. Pastebėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumÄ , teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais.

VienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTÄ® 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiÅ¡kas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-269/2011 pažymėjo, kad reikalavimas teismams iÅ¡laikyti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo vientisumÄ bei neprieÅ¡taringumÄ nereiÅ¡kia, kad teismų praktika yra statiÅ¡kas dalykas, kad ji negali bÅ«ti vystoma ar keičiama.

Todėl vertinant, kuriuo teismo suformuotu precedentu bÅ«tina vadovautis, pirmenybė gali bÅ«ti teikiama (kai ratio decidendi (teismo sprendimo pagrindinė dalis, kurioje teisėjas iÅ¡dėsto tas bylos teisines prielaidas, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimÄ ir kurias laikė esminėmis) sutampa) vėlesnei, praktikÄ suvienodinančiai nutarčiai. Pastebėtina ir tai, kad teismas atsižvelgia į LVAT formuojamÄ praktikÄ , ir tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios, jas vertinant.

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo nurodytose bylose, be kita ko, buvo analizuojamos nuteistojo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN 2-ame, 4-ame ir 5-ame, taip pat 11-ame bÅ«riuose, laikotarpiais, atitinkamai nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. liepos 30 d. ir nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. Nagrinėjamoje byloje ginčui aktualus laikotarpis ir bÅ«riai, kuriuose buvusias kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas apraÅ¡o, nesutampa, jo nurodyti teismo sprendimai nėra įsiteisėję, todėl teismas neturi pagrindo atsižvelgti į teismo sprendimus priimtus pareiÅ¡kėjo nurodytose administracinėse bylose.

Dėl neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, baimę, nerimÄ , emocinę depresijÄ , stresÄ , kitus nepatogumus, suprastėjo regėjimas, nukentėjo miego kokybė, buvo žeidžiamas jo orumas, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Atsakovas į bylÄ pateikė PravieniÅ¡kių PN Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pažymÄ (b. l. 25), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas į psichologus nesikreipė. Medicininiame pažymėjime (b. l.

20) pažymima, kad Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si dėl suprastėjusio regėjimo, buitinių parazitų sukandžiojimo ar sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sÄ lygoti netinkamos kalinimo sÄ lygos. Dėl pablogėjusio miego nuteistasis du kartus kreipėsi į gydytojÄ psichiatrÄ , paskirtas gydymas. Pagal nurodytus bylos duomenis teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad nepakankamas buitinių parazitų naikinimas, taip pat atsakovo nepaneigtos aplinkybės dėl netinkamos oro drėgmės ir netinkamo dirbtinio apÅ¡vietimo pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti jo nurodytus tokio masto nepatogumus, kurie ženkliai virÅ¡ytų tuos, kurie neiÅ¡vengiamai patiriami kalinimo įstaigose.

Pablogėjusiu miegu skundžiasi ir laisvėje gyvenantys žmonės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie nusiskundimai yra iÅ¡imtinai tik netinkamų kalinimo sÄ lygų pasekmė (ABTÄ® 56 str.). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

IÅ¡ to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo nepaneigtų aplinkybių (netinkamo apÅ¡vietimo ir santykinės oro drėgmės), taip pat nepakankamo buitinių parazitų naikinimo (Higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 20 punktų pažeidimai), pareiÅ¡kėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiÅ¡kėjui buvo itin intensyvÅ«s, nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. S. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sÄ lygomis buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis