3f5dfbbf-3f46-4bf5-a45e-4dfaf62b7881 · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-1867-402/2016 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01999-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2;

74. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – D.M., atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-9) nurodė, jog jis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) buvo laikomas nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio. Buvo laikomas bÅ«riuose nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis sÄ lygomis, neužtikrinant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos.

Neužtikrintas pasivaikščiojimo kiemelio plotas, turi tekti ne mažiau kaip 8 kv.m., o teko tik 4 kv.m. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės bÅ«senos, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Nuo drėgmės veisėsi pelėsis. Langai sulaužyti, juos buvo sunku atidaryti ir uždaryti. Nebuvo įrengta jokia vėdinimo sistema. Gyvenamosiose patalpose trÅ«ko dienos Å¡viesos, prastas dirbtinis apÅ¡vietimas, žiemÄ bÅ«davo Å¡alta, todėl dažnai perÅ¡aldavo. Nurodė, jog buvo iÅ¡duotas nedezinfekuotas minkÅ¡tasis lovos inventorius.

Tualetuose nebuvo oro Å¡alinimo sistemos. Neužteko duÅ¡o patalpoje vandens purkÅ¡tuvų, nes jų buvo tik 10 ir duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik 10 minučių. Virtuvėse buvo antisanitarinės sÄ lygos, nes nebuvo garų surinkimo, ventiliacijos sistemų, patalpos bÅ«davo pilnos garų. Virtuvėje buvo kenkėjų ir jie gadindavo maistÄ . Virtuvės įrengimų elektros instaliacija buvo kritinės bÅ«klės, jais besinaudojant ne vienÄ kartÄ buvo nutrenkus elektra. Pataisos namų pareigÅ«nai dažnai nuteistųjų atžvilgiu naudodavo nežymų fizinį smurtÄ , bendraudavo nepagarbiai.

Tokiais veiksmais buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo LR Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Buvo pažeminta pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas, atsirado depresijos požymiai, buvo apsunkintas judėjimas ir užsiėmimas kitomis veiklomis, patyrė tiek emocinius, tiek sveikatos sutrikimus. Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN - AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 14-23) nurodė, jog tikslių duomenų, kiek nuteistųjų buvo konkrečiose gyvenamosios patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas, pateikti negali, tačiau nurodė, kad ne visada visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau.

Nurodė, kad Pravieniškių PN – AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo miegamosiose patalpose ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, bendruose masiniuose renginiuose, Sveikatos priežiūros tarnyboje. Nuteistieji miega nerakinamuose miegamuosiuose, patalpos apšviečiamos natūraliai ir dirbtiniu apšvietimu.

GyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Jeigu patalpos buvo netvarkingos (ant sienų ir lubų matėsi pelėsis ar kt.), reiÅ¡kia, kad buvo nevykdomas ar netinkamai vykdomas budėtojo darbas. Be to nuteistieji turi galimybę apie tai praneÅ¡ti bÅ«rio virÅ¡ininkui ar kitam administracijos atstovui. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nėra kreipęsis. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN - AK pareigÅ«nų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti patenkintas.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.). Pareiškėjo skundas iš dalies patenkinamas.Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN - AK laikotarpiu nuo 2013-12-13 iki 2015-10-13. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių PN – AK arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių AK-PN atvyko 2013-12-13 (b.l. 25).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys.

BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos 2015-11-24 pažymoje Nr. 70-808 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 19, 26).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko I-ame sektoriuje nuo 2013-12-13 iki 2015-10-13.

Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais: 2013-12-17 Nr. 2-1383 buvo paskirtas į 7 bÅ«rį, 71 brigadÄ ir apgyvendintas 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo 26 gyvenamosios vietos, 2014-05-27 įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 2-531 buvo paskirtas į 1 bÅ«rį, 12 brigadÄ ir apgyvendintas 8-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo 6 gyvenamosios vietos, 2015-01-06 įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 2-10 buvo paskirtas į 1 bÅ«rį, 12 brigadÄ ir apgyvendintas 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo 8 gyvenamosios vietos (b.l. 26-29).

Kadangi objektyvių duomenų apie PravieniÅ¡kių PN-AK konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma vertinamuoju laikotarpiu buvo pažeista, pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę: 7 bÅ«rio 71 brigadoje, kurioje jam teko 1,05 kv.m. gyvenamojo ploto, 1 bÅ«rio 12 brigadoje, kurioje jam teko 2,38 kv.m. ir 1,98 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 19).Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu nuo 2013-12-13 iki 2015-10-13 pareiÅ¡kėjui atsakovas neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, t.y. minėtais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui atitinkamai teko 1,05 kv.m., 1,98 kv.m., 2,38 kv.m. ploto (b.l. 19, 26), t.y. pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių AK-PN, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog minėtu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių AK-PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių AK-PN bendrosios sÄ lygos, t. y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose aikÅ¡telėse, lankyti bibliotekÄ , užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku (b.l. 30-43). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kaip yra nagrinėjamu atveju.

Ä®rodyti neturtinės žalos padarymo faktÄ yra asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡ančio atlyginti neturtinę žalÄ , nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog sekcijose neužtikrintas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, nebuvo vėdinimo sistemos, veisėsi pelėsis, žiemÄ bÅ«davo Å¡alta, nėra įrengtos rÅ«bų džiovinimo patalpos, per mažas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, duÅ¡uose tik 10 maiÅ¡ytuvų, gyvenamųjų patalpų aplinka ir patalynė nedezinfekuojama, todėl patalynėje gyvena patalynės erkės, blakės, kiti parazitai, gyvenamosios patalpos buvo avarinės bÅ«senos, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, langai sulaužyti, tualetuose nebuvo oro Å¡alinimo sistemos, virtuvėse antisanitarinės sÄ lygos, nes nebuvo garų surinkimo, ventiliacijos sistemų, virtuvėje buvo kenkėjų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pataisos namų bausmės atlikimo patalpų dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, šiluminės aplinkos ir santykinės oro drėgmės normas reglamentuoja 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 22 ir 26 punktai.

Atsakovas atsiliepime (b.l.

21) nurodė, jog PravieniÅ¡kių AK-PN Å¡iluma yra tiekiama centralizuotai, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, taip kaip numatyta minėtoje Higienos normoje. Kauno visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose jokių patikrinimų neatliko, nuteistųjų skundų (taip pat ir pareiÅ¡kėjo) dėl kalinimo sÄ lygų minėtose gyvenamosiose patalpose nebuvo.Pažymėtina tai, jog pagal PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. V-416 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡Ä , jame nurodyta, jog visos gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamose patalpose pagal administracijos sudarytÄ , patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamoje patalpoje grafikÄ .

Tam tikslui nuteistieji buvo aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuodavo bÅ«rio virÅ¡ininkas. Taigi, pelėsis ant sienų galėjo atsirasti dėl netinkamo nuteistųjų pareigos valyti gyvenamÄ sias patalpas atlikimo, tačiau ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pagal anksčiau paminėto apraÅ¡o 6 punktÄ pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji. Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos nebuvo vėdinamos, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už gyvenamosios vietos tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginys dėl nevėdinamos gyvenamosios patalpos yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių AK-PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos drėgmės, apÅ¡vietos, duÅ¡uose maiÅ¡ytuvų trÅ«kumo. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų drėgmės, apÅ¡vietos, duÅ¡uose maiÅ¡ytuvų trÅ«kumo ir kt. galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (drėgmės, apÅ¡vietos, tarakonų, pelių, nedezinfekuojamos patalynės, duÅ¡uose maiÅ¡ytuvų trÅ«kumo, ir kt.) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Atsakovo į bylÄ pateikta 2014 m. lapkričio 18 d. tarp UAB „Dezinfa“ ir PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 bei Skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-112 teismui nekelia abejonių, jog PravieniÅ¡kių PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, teikiamos skalbimo paslaugos, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl apÅ¡vietos, tarakonų, drėgmės, nedezinfekuojamos patalynės, praustuvių trÅ«kumo neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo, jog nėra įrengtos rÅ«bų džiovinimo patalpos, virtuvėse antisanitarinės sÄ lygos, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Pagal Higienos normos 18.4. punktÄ laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos 11 p.).

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam nėra sudaromos sÄ lygos tinkamÄ laikÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimÄ sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas deklaratyviu.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN – AK yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir nusiskundimais, abstrakčiais argumentais, subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai ir kurių pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos konstatavimui.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, tačiau į bylÄ nepateikė duomenų, jog dėl Å¡ių sutrikimų bÅ«tų kreipęsis medicininės, psichologinės pagalbos. Todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN –AK laiko nežmoniÅ¡komis ir kankinančiomis.EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno netrumpÄ laiko tarpÄ , tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN-AK bendrosios sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjas nurodytÄ kalinimo laikÄ gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritorijÄ , taip pat galėjo sportuoti sporto aikÅ¡tynuose, sporto salėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina veikla (b.l. 30-43). Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kÅ«rybine ar pan. veikla kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ . Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu.Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui kalint PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2013-12-13 iki 2015-10-13 buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista D.M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo D.M. reikalavimÄ dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Natalja Zelionkienė