3f5b1663-bea4-4c06-a291-2a65d62043f4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-87-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02169-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 15 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. P. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. P. Å . ieÅ¡kinį atsakovėms akcinei bendrovei „Prienų Å¡ilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Trakų energija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Stasiui P. Å . dėl skolos priteisimo.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo, Å¡ilumos paskirstymo paskaičiavimui tinkamiausio metodo taikymo bei skolos ir palÅ«kanų už suteiktas paslaugas priteisimo. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje prašė (1) pripažinti atsakovių Å¡ilumos energijos apskaitÄ , paskirstymÄ ir apmokėjimÄ (sÄ skaitas) ginčo laikotarpiu neteisėtais; (2) įpareigoti atsakovę UAB „Trakų energija“ atlikti ieÅ¡kovui patiektos centralizuotos Å¡ilumos energijos, skirtos buto Å¡ildymui, karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir jo temperatÅ«rai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimÄ bei iÅ¡taisyti ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas klaidingas sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ nuo 2013 m. spalio iki 2015 m. rugpjūčio taikant metodus Nr. 16V ir Nr. 10; (3) įpareigoti atsakovę AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ atlikti ieÅ¡kovui patiektos centralizuotos Å¡ilumos energijos, skirtos buto Å¡ildymui, karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir jo temperatÅ«rai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimÄ bei iÅ¡taisyti ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas klaidingas sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ nuo 2015 m. rugpjūčio iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo taikant metodus Nr. 16V ir Nr. 10.Nurodė, kad ieÅ¡kovui bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2012 m. liepos 2 d. sprendimu nustatė, kad namo (duomenys neskelbtini) butuose nepagrįstai padidintas Å¡ildytuvų galingumas. Dėl to Å¡ilumos paskirstymui turėjo bÅ«ti taikomas ne metodas Nr. 4, o metodas Nr. 16V. Atsakovė nepagrįstai taikė papildomÄ metodÄ Nr. 5, nes turėjo bÅ«ti skirstoma pagal metodÄ Nr.

10. VÄ® Registrų centras duomenimis ginčo name visada buvo kitos paskirties asmeninio naudojimo neÅ¡ildomos patalpos, kurioms Å¡ilumos tiekėjas privalėjo priskirti proporcingÄ dalį centralizuotos Å¡ilumos energijos, skirtos bendroms reikmėms, kaip tai numato metodas Nr.

10. IeÅ¡kovo teigimu, ginčo name buvo netinkamai atliktas Å¡ilumos energijos paskirstymas. Å ilumos energijos tiekimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl ieÅ¡kovo buto ir bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo nutraukta nuo buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo. IeÅ¡kovo butas nuo 1997 m. yra atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemų, kai buvo užbaigti buto paprastojo remonto darbai. Už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ privalo mokėti visi namo butų savininkai proporcingai jų butų ir priklausinių (pvz., sandėliukų) plotui.

Vartotojais yra laikytini ir ieÅ¡kovo kaimynai, kurie asmeninės nuosavybės teise turi butų priklausinius – sandėliukus, už kuriuose suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ privalo mokėti centralizuotos Å¡ilumos vartotojai pagal prievolių teisės normas, o ne visi namo bendraturčiai pagal daiktinės teisės normas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo ieÅ¡kovo buto ir jo namo bendro naudojimo patalpoms skirtÄ centralizuotos Å¡ilumos kiekį, kuris yra nepagristas, nes nei ieÅ¡kovo butas, nei bendro naudojimo patalpos ir sandėliukai nėra Å¡ildomi vien tik centralizuotai.

VÄ® Registrų centras duomenimis namo rÅ«syje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriama jokia dalis Å¡ilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, nors Å¡ie sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos net ir tais atvejais, kai nėra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos.Atsakovė netinkamai vykdo savo prievolę apskaityti ir paskirstyti ginčo name suvartotÄ centralizuotÄ Å¡ilumÄ .

Nuo 2010 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusių Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (toliau –Taisyklės) 29.2.4 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 10 (Taisyklių 1 priedo 67 p.).

Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 10 (Taisyklių 1 priedo 67 p.) kartu su Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Taisyklių 1 priedo 60 p.). Nuo 2011 m. liepos 29 d. įsigaliojusių Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 29.2.4 punktas nustatė, kad tais atvejais, kai Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 p.).

Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 10 (Taisyklių 1 priedo 67 p.) kartu su Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Taisyklių 1 priedo 60 p.). IeÅ¡kovo namo individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas vienas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, tačiau dalis patalpų yra atjungta nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos.

Todėl atsakovė privalėjo Å¡ilumos paskirstymui taikyti tik Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 10, nes rÅ«sio sandėliukai yra neÅ¡ildomi, ieÅ¡kovo butas Å¡ildomas vietiniu bÅ«du, visi kiti namo butai Å¡ildomi centralizuotai, o bendro naudojimo patalpos Å¡ildomos centralizuotai ir vietiniu bÅ«du. Atsakovė, taikydama Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, neįvertino esminės aplinkybės, kad bendro naudojimo patalpos Å¡iame name yra Å¡ildomos ne tik Å¡iluma, kuriÄ iÅ¡skiria centralizuotai Å¡ildomi butai, bet ir Å¡iluma, kuriÄ iÅ¡skiria kitu (vietiniu) bÅ«du Å¡ildomi butai, tuo pažeisdama proporcingumo principÄ , taip pat ir todėl, kad į Å¡ilumos paskirstymÄ nėra įtrauktos kitos paskirties neÅ¡ildomos asmeninio naudojimo patalpos, kurios nėra bendro naudojimo patalpos.Ginčo name atsakovė iki Å¡iol nėra įrengusi atskiro Å¡ilumos apskaitos prietaiso karÅ¡to vandens boileriui, kurio privalomumÄ nustato Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, įsigaliojusi 2008 m. gegužės 1 d.

Todėl iki Å¡iol vykdyta visa Å¡ilumos apskaita, įskaitant Å¡ilumÄ karÅ¡tam vandeniu ruoÅ¡ti, yra neteisėta ir niekinė, o Å¡ilumos tiekėjas turi prisiimti visas pasekmes, įskaitant finansines, nes netinkamai vykdė savo prievolę įrengti ir prižiÅ«rėti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitos sistemas ginčo name, įskaitant jų metrologinių patikrų atlikimÄ .Atsakovė UAB „Trakų energija“ prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 408,38 Eur skolÄ , 40,60 Eur kompensacinių palÅ«kanų (reikalavimas sumažintas dublike) bei 5 proc. procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovei nutraukus veiklÄ Prienų rajone, ieÅ¡kovas liko skolingas 408,38 Eur už daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti sunaudotos Å¡ilumos dalį.

IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis butas atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos sistemos, tačiau Å¡iluma į kitus pastato butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – Å¡ilumos energijos tiekimo ir karÅ¡to vandens tiekimo vamzdynÄ ir apÅ¡ildo visas – taip pat ir bendrojo naudojimo - patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrÄ ja daline nuosavybe. Pareiga iÅ¡laikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti iÅ¡laidas bendrojo naudojimo daiktui iÅ¡laikyti bei prižiÅ«rėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro Å¡ildymo sistemos.

Ä® pastatÄ tiekiama Å¡ilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo Å¡ilumos apskaitos prietaisus, o pagal pastate taikomus Å¡ilumos paskirstymo metodus nustatoma, kokia dalis tenka bendroms patalpoms Å¡ildyti ir kokį Å¡ilumos kiekį turi apmokėti konkretÅ«s vartotojai. Atsakovė Å¡ilumos paskirstymui pagrįstai taikė metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr.

5. IeÅ¡kovas nevykdo prievolės tinkamai bei nustatytais terminais mokėti už pastato bendrosioms reikmėms sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ ir nuo 2011 m. balandžio už paslaugas nemokėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė atsakovei UAB „Trakų energija“ iÅ¡ ieÅ¡kovo 408,38 Eur skolÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., 40,60 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. lapkričio 10 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei UAB „Trakų energija“ 217,72 Eur ir atsakovei AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ 510 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad į Å¡ilumos paskirstymÄ turėjo bÅ«ti įtrauktos kitos paskirties neÅ¡ildomos asmeninio naudojimo patalpos, kurios nėra bendro naudojimo patalpos. Taip pat atmetė argumentÄ , kad Å¡ilumos kiekio paskirstymui yra reikÅ¡minga aplinkybė, jog pastatas yra Å¡ildomas ne tik centralizuotu, bet ir vietiniu bÅ«du.

Byloje nėra įrodymų, kad pastate bÅ«tų kokių nors atidalintų ir kokiems nors asmenims nuosavybės teise priklausančių patalpų, kurios nedalyvauja Å¡ilumos paskirstyme. Vadovaujantis Taisyklių 133 punkto 4 dalimi bÅ«tent vartotojų pareiga pateikti Å¡ilumos tiekėjui patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti. AnalogiÅ¡kos nuostatos galiojo ir ankstesnėse Taisyklių redakcijose. Todėl namo butų savininkams tenka pareiga informuoti atsakovę, jei namo rÅ«syje bÅ«tų patalpų (sandėliukų), kurios asmeninės nuosavybės teise priklauso kitiems namo butų savininkų, bet jiems nepriskiriama tam tikra namo bendro naudojimo reikmėms priskirta Å¡ilumos dalis.

Byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė nėra gavusi tokių praneÅ¡imų, todėl mokesčiai už paslaugas buvo apskaičiuojami vadovaujantis paskutiniais žinomais vartotojų pateiktais duomenimis.Nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad jis, Å¡ildydamas savo butÄ individualiai, taip pat Å¡ildo bendrojo naudojimo patalpas, dėl to turėtų mokėti mažiau, negu jam tenka pagal patvirtintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

5. Bendrojo naudojimo patalpos yra Å¡ildomos tam pritaikytais Å¡ilumos tiekimo įrenginiais – patalpose esančiais radiatoriais, o ieÅ¡kovas mini teorinį bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ â€“ Å¡ilumos energijos sklidimÄ per ieÅ¡kovo buto sienas. IeÅ¡kovas nepateikė pagrįstų ar bent apytikslių skaičiavimų ar ekspertų iÅ¡vadų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kiek toks teorinis bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymas „per sienÄ â€œ yra efektyvus ir pagrįstas.

Tai, kad ieÅ¡kovas ar kiti vartotojai Å¡ildo jiems priklausančius butus autonominiu bÅ«du, neatleidžia jų nuo pareigos apmokėti jiems priskirtÄ Ä¯ pastatÄ centralizuotai patiektos Å¡ilumos kiekio dalį, suvartotÄ pastato bendrosioms reikmėms. Joks teisės aktas nenumato centralizuotai ruoÅ¡iamos Å¡ilumos tiekėjo pareigos vertinti, koks faktinis centralizuotai ir kitu bÅ«du gaminamos Å¡ilumos kiekis yra sunaudojamas daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpose ir kiek prie pastato bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo prisideda tam tikruose butuose autonominiu bÅ«du pagaminta Å¡ilumos energija.

Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip centralizuotai ruoÅ¡iamos ir tiekiamos Å¡ilumos tiekėja, neprivalėjo ir neprivalo vertinti iÅ¡ alternatyvių Å¡altinių į bendrojo naudojimo patalpas iÅ¡skiriamos Å¡ilumos energijos ir dėl to mažinti konkrečiam vartotojui tenkančiÄ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos dalį.Atsakovė nėra gavusi jokio dokumento, informuojančio apie ginčo namo bendrasavininkų priimtÄ sprendimÄ taikyti kokius nors kitus Å¡ilumos paskirstymo metodus nei Nr. 4 ir Nr. 5, kurie visÄ laikÄ daugiabučiame name ir buvo taikyti, nes daugiabučio namo gyventojai jokio sprendimo dėl metodo pasirinkimo ar pakeitimo patys nėra priėmę, iÅ¡skyrus pritarimÄ metodo Nr. 5 taikymui.

Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas ir visi ginčo namo gyventojai neprieÅ¡tarauja ir neprieÅ¡taravo daugiabučiame name taikytai Å¡ilumos paskirstymo tvarkai.Ginčo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir jos prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų tipas bei įrengti Å¡ilumos paskirstymui naudojami apskaitos prietaisai atitinka visų Taisyklių redakcijų, galiojančių nuo 2011 spalio 30 d. 29.2.4 punkto reikalavimus. Å ios Taisyklės rekomenduoja taikyti Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

4. Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 rekomenduojama taikyti kartu su Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.

5. Todėl Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, taikomas kartu su Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, atitinka ginčo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ ir jos prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų tipÄ bei įrengtus Å¡ilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus. Teismas sprendė, kad atsakovė Å¡ilumos paskirstymui pagrįstai taikė metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr.

5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija), kuri yra atsakinga už Å¡ilumos paskirstymo metodų tvirtinimÄ ir derinimÄ , 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime nurodė, kad ne vienÄ kartÄ tikrinusi metodo parinkimÄ ginčo name pagal ieÅ¡kovo 2012 m. gegužės 3 d., 2014 liepos 29 d. ir 2015 rugpjūčio 13 d. skundus, konstatavo, jog Å¡ilumos paskirstymas Å¡iame name vykdomas taikant tinkamus Å¡ilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr.

5. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl atskiro Å¡ilumos apskaitos prietaiso karÅ¡to vandens boileriui įrengimo. KarÅ¡to vandens tiekėjo pareigos, susijusios su karÅ¡to vandens apskaitos sutvarkymu daugiabučiame name, yra įtvirtintos Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje bei 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse, pagal kurias karÅ¡to vandens tiekėjas privalo įrengti atsiskaitomuosius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, juos prižiÅ«rėti bei atlikti jų patikrÄ . Todėl karÅ¡to vandens apskaita konkrečiame name gali bÅ«ti laikoma sutvarkyta tuo atveju, jei karÅ¡to vandens tiekėjas įrengė tame name teisės aktų reikalavimus atitinkančius bei jam nuosavybės teise priklausančius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus kiekviename konkretaus daugiabučio namo bute ar kitoje patalpoje, kurioje vartojamas karÅ¡tas vanduo.

Kitų su karÅ¡to vandens apskaita ir jos sutvarkymu susijusių prievolių karÅ¡to vandens tiekėjams teisės aktuose nėra nustatyta. Todėl nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovė privalėjo įrengti atskirÄ Å¡ilumos apskaitos prietaisÄ karÅ¡to vandens boileriui. KarÅ¡to vandens apskaitos sutvarkymas ar nesutvarkymas galėtų įtakoti tik su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartoto Å¡ilumos kiekio paskirstymÄ , tačiau jis nepriskiriamas ieÅ¡kovui, be to, ginčo pastate tiekėjui priklausantys karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai buvo įrengti 2008 m. rugsėjo 12 d., o 2012 m. rugsėjį, t. y. nepažeidžiant teisės aktuose numatyto periodiÅ¡kumo jie buvo pakeisti į kitus, metrologinės patikros sertifikatus turinčius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus.

Teismo vertinimu, ginčo pastate karšto vandens apskaita buvo sutvarkyta nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis bei nurodytais pagrindais, teismas ieškinį atmetė. Atsakovė UAB „Trakų energija“ užtikrino šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas ieškovui bendrosios nuosavybės teise priklausančiam pastatui, o ieškovas ir kiti bendrasavininkiai jomis naudojosi. Kadangi atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl ieškovas privalėjo laiku sumokėti už gautas paslaugas.

UAB „Trakų energija“ pateikė ieÅ¡kovui priklausančio buto Å¡ilumos kiekio pastato bendroms reikmėms paskaičiavimÄ ir perskaičiavimÄ pagal patikslintÄ ieÅ¡kovo buto plotÄ , informacijÄ apie mokėjimÄ ir Å¡ilumos paskirstymÄ už ataskaitinį laikotarpį. IÅ¡ pateikto skolos paskaičiavimo matyti, kad ieÅ¡kovas nevykdo prievolės tinkamai bei nustatytais terminais mokėti už pastato bendrosioms reikmėms sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ ir nuo 2011 m. balandžio už paslaugas nemokėjo.

IeÅ¡kovui nevykdant įsipareigojimų, nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. susidarė 408,38 Eur skola, kuriÄ teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei UAB „Trakų energija“. Laiku nesumokėjus pinigų už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ , Å¡ilumos tiekėjas patiria nuostolių. Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku nesumokėtos skolos (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytÄ palÅ«kanų dydį (CK 6.37 str. 3 d., 6.210 str.1 d.).

Todėl atsakovei UAB „Trakų energija“ iÅ¡ ieÅ¡kovo teismas priteisė ir 40,60 Eur palÅ«kanų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai IeÅ¡kovas (toliau ir - apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ginčo namui taikyti netinkami Å¡ilumos energijos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr.

5. Taisyklių redakcijų, galiojančių nuo 2011 spalio 30 d. 29.2.4 punkto rekomendacija taikyti metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5 nėra privaloma, ginčo namas neatitinka Taisyklių 29.2.4 punkto reikalavimų, nes butuose yra įrengti pertekliniai Å¡ildymo prietaisai, o gyventojai nėra priėmę jokio sprendimo dėl metodo Nr. 4 pasirinkimo. Todėl, gyventojams nepasirinkus tinkamiausio metodo, kuris Å¡iuo atveju yra metodas 16V, Å¡ilumos tiekėjas privalėjo šį metodÄ parinkti pats.Å ilumos paskirstymo (energetinis) auditas patvirtino, kad namui tinkamesnis papildomas metodas yra Nr. 10, o Inspekcija 2012 m. liepos 2 d. sprendime nurodė, kad metodas Nr. 4 neatitinka pasikeistų namo Å¡ildymo įrenginių.

Todėl, gyventojams nepasirinkus metodo Nr. 16V taikomo kartu su papildomu metodu Nr. 10, Å¡ilumos tiekėjas privalėjo nuo 2013 spalio ginčo namui pradėti taikyti metodÄ Nr. 16V kartu su papildomu metodu Nr. 10.Teismas neįvertino, kad namo rÅ«syje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai ir kitos) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriama jokia dalis Å¡ilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, nes Å¡ios kitos paskirties bendro naudojimo patalpos yra oficialiai įregistruotos kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos.

Teismas neįvertino, kodėl visos Å¡ios asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos nebuvo įtrauktos į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ .Kadangi namo rÅ«syje esančios daliai namo bendraturčių priklausančios patalpos, kurios nebuvo įtrauktos į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , yra butų pagalbinės ir kitos paskirties patalpos, jos yra įtraukiamos į butų naudingÄ plotÄ kaip pagalbinės Å¡iltos patalpos ir (arba) joms yra priskirtinas tam tikras Å¡ilumos kiekis kaip Å¡ildomoms patalpoms, jei jos yra Å¡ildomos, arba tam tikras Å¡ilumos kiekis bendroms reikmėms kaip neÅ¡ildomoms asmeninio naudojimo patalpoms, nes Å¡ios patalpos nėra naudojamos tiesioginei pastogės ir rÅ«sio kaip bendro naudojimo patalpų paskirčiai.

Apeliantas įrodė, kad ginčo namo rÅ«syje yra asmeninio naudojimo neÅ¡ildomos patalpos, kurios nepagrįstai nebuvo įtrauktos į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , pažeidžiant Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnį ir CK proporcingumo principÄ .PrieÅ¡ieÅ¡kinis neįrodytas, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kokį Å¡ilumos energijos kiekį apeliantas faktiÅ¡kai gavo ginčo laikotarpiu. Atsakovė netinkamai paskirstė Å¡ilumos energijÄ , nes apeliantui priskyrė energijos kiekį, kurios jis faktiÅ¡kai negavo ir todėl neprivalo apmokėti už prekes, kurių atsakovė jam neperdavė.

Atsakovė nepateikė jokių Å¡ilumos paskirstymo skaičiavimų ir pirminių duomenų, kad teismas galėtų įvertinti paskirstymo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ bei Å¡ilumos energijos gavimo faktiÅ¡kumÄ .Atsakovė neturėjo teisės reikalauti materialiųjų palÅ«kanų už apelianto tariamÄ Ä¯siskolinimÄ už vartojimo paslaugas – Å¡ilumos energijÄ . Todėl atsakovės pretenzijos dėl palÅ«kanų turėtų bÅ«ti atmestos vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015.

Atsakovė AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų. Apeliantas nenurodė, nei kokie sprendimo apskundimo motyvai, nei kokie apelianto interesai turėtų bÅ«ti ginami. Apeliantas pateikė tik bendro pobÅ«džio argumentus bei kitose bylose priimtų teismų sprendimų citatas, iÅ¡ kurių neaiÅ¡ku, kodėl skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas.

Apelianto nurodyti metodai Nr. 16V ir Nr. 10 nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomi. Å ilumos paskirstymo metodai, nesantys tarp Komisijos patvirtintų (kaip kad vartotojų individualiai suderintas metodas Nr. 16V), gali bÅ«ti taikomi tik daugiabučio namo gyventojų sprendimu ir tik tokiu atveju, kai Komisijos patvirtintų metodų taikyti negalima. Tokio gyventojų sprendimo nebuvo, todėl nebuvo ir metodo derinimo su Komisija procedÅ«ros. Apeliantas reikalauja taikyti su kitais namo bendraturčiais bei su Komisija nesuderintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , nesilaikydamas metodo nustatymo ir derinimo procedÅ«rų.Å ilumos paskirstymo metodai negali bÅ«ti taikomi pavieniams vartotojams, jie gali bÅ«ti taikomi tik visiems daugiabučio namo bendraturčiams, t. y. tik visam daugiabučiam namui.

Todėl tenkinti apelianto keliamo reikalavimo ir vienam jam nustatyti individualų Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , nesant į bylÄ Ä¯trauktiems kitiems namo bendraturčiams, nėra nei materialinių teisinių, nei procesinių galimybių.Esant negalimam metodo Nr. 16V taikymui, apelianto nurodomas antrasis papildomas metodas Nr. 10 taip pat negali bÅ«ti taikomas. Metodas Nr. 10 yra fakultatyvus, jis taikomas tik kartu su bet kuriuo kitu metodu, atitinkančiu daugiabučio namo Å¡ildymo sistemÄ . Esant negalimam pagrindinio metodo Nr. 16V taikymui, nėra teisinių pagrindų tenkinti apelianto reikalavimÄ vien tik dėl fakultatyvaus metodo taikymo.Apeliaciniame skunde vietoje teisinių argumentų apeliantas pateikė tik citatas iÅ¡ procesinių sprendimų, priimtų kitose civilinėse bylose.

Apelianto nurodytas Å¡ilumos paskirstymo (energetinis) auditas buvo skirtas ne atsakovėms, o daugiabučio namo bendraturčiams informuoti ir jų sprendimams priimti. Apelianto disponuojama energetinio audito iÅ¡vada AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ nebuvo pateikta.Apeliantas įrodinėja, jog dalis patalpų, neva nebuvo įtraukta į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , tačiau skundÄ grindžia tik teiginiais, o ne faktais. Apeliantas skunde daro užuominas, jog kažkas iÅ¡ bendraturčių valdo ir naudoja daugiau ploto negu yra registruota, tačiau nei ieÅ¡kinyje, nei skunde neįvardino nei Å¡ių bendraturčių, nei valdomo padidinto naudingo ploto skaičių, nei kitokio neteisėtai padidinto ploto įrodymų.Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie keistų VÄ® Registrų centras registruotus ginčo namo duomenis dėl patalpų ir jų nuosavybės priskirtinumo.

AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ vadovavosi VÄ® Registrų centras duomenimis, įrodymų apie Å¡ių duomenų pasikeitimus apeliantas nepateikė. AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ nėra prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto ginčo Å¡alimi, todėl dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumo nepasisako. Atsakovė UAB „Trakų energija“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Metodo Nr. 16V taikymui reikalinga aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta vartotojų valia – to namo gyventojai turi priimti sprendimÄ dėl kreipimosi į KomisijÄ su praÅ¡ymu derinti metodo taikymÄ jų name.

Taip pat reikalingas pačios Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad toks metodas gali bÅ«ti taikomas. Atsakovė nėra gavusi jokio dokumento, informuojančio apie ginčo namo bendrasavininkų priimtÄ sprendimÄ taikyti 16V metodÄ ar apie Komisijos sprendimÄ , leidžiantį šį metodÄ taikyti ginčo name. Todėl apelianto pageidavimas taikyti metodÄ Nr. 16V yra tik vienaÅ¡aliÅ¡ka jo iniciatyva. Ginčo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir jos prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų tipas bei įrengti Å¡ilumos paskirstymui naudojami apskaitos prietaisai atitinka Å¡ilumos paskirstymo metoduose Nr. 4 ir Nr.5 nustatytas Å¡ių metodų taikymo sÄ lygas, bei Taisyklių visų redakcijų, galiojančių nuo 2011 spalio 30 d. 29.2.4 punkto reikalavimus.

Taisyklės rekomenduoja taikyti metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5.Apelianto teigimu, į Å¡ilumos paskirstymÄ turėjo bÅ«ti įtrauktos kitos paskirties neÅ¡ildomos asmeninio naudojimo patalpos, kurios nėra bendro naudojimo patalpos, tačiau apeliantas nenurodo ir nepaaiÅ¡kina, kokios konkrečiai patalpos turimos omenyje ir kas jomis naudojasi. Patikrinus, ar Å¡ilumos paskirstymui naudojami duomenys sutampa su VÄ® Registrų centras duomenimis, nustatyta, kad visiems apelianto kaimynams, kitų namo butų ir kitų patalpų savininkams Å¡ilumos paskirstymui naudotas plotas sutampa su oficialiai įregistruotais jiems nuosavybės teise priklausančiais plotais.

Apeliantas ar jo kaimynai turėjo informuoti atsakovę, jei namo rÅ«syje bÅ«tų patalpų (sandėliukų), kurios asmeninės nuosavybės teise priklauso kitiems namo butų savininkams, bet jiems nepriskiriama tam tikra namo bendro naudojimo reikmėms priskirta Å¡ilumos dalis. Atsakovė tokių praneÅ¡imų negavo. Apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, kad atsakovės Å¡ilumos paskirstymas buvo atliekamas netinkamai. Visi Å¡ilumos paskirstymo patikrinimui įvertinti bÅ«tini duomenys buvo teikiami apeliantui su kiekviena sÄ skaita.

Jei dėl kažkokių priežasčių jis tuos duomenis prarado, galėjo kreiptis su praÅ¡ymu pakartotinai pateikti sÄ skaitas arba pirminius skaičiavimams naudotinus duomenis. Teisės aktai nenumato pareigos vertinti, koks faktinis centralizuotos ar kitokiu bÅ«du pagamintos Å¡ilumos kiekis yra sunaudojamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose ar bute bei kiek prie pastato bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo prisideda autonominiu bÅ«du tam tikrame bute pagaminta Å¡ilumos energija.Atsakovė dublike patikslino savo reikalavimÄ ir apskaičiavo palÅ«kanas nuo 2014 m. birželio 14 d., nes iki Å¡ios datos atsakovė neturėjo teisės reikalauti materialiųjų palÅ«kanų už įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ (CK 6.360 str.5 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad apeliantui bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuo 1997 metų atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų.

Apelianto teigimu, atsakovės netinkamai vykdė (vykdo) savo prievolę apskaityti ir paskirstyti ieÅ¡kovo name suvartotÄ centralizuotÄ Å¡ilumÄ , todėl prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „Trakų energija“ atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ ir sÄ skaitų už Å¡ildymÄ iÅ¡taisymÄ nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., o atsakovę AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos pagal Å¡ilumos paskirstymo metodus Nr. 16V ir Nr.

10. Atsakovė UAB „Trakų energija“ pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovui dėl 408,38 Eur skolos ir 40,60 Eur palÅ«kanų priteisimo už laiku nesumokėtas gautas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde asmuo turi aiÅ¡kiai nurodyti, kokios bylos aplinkybės, jo nuomone, patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).

Atskirų teisės normų, teismų praktikos citavimas bei tapačių argumentų, kurie pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėti, pakartotinis iÅ¡dėstymas nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Juolab, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, o apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir/ar fakto klaidoms iÅ¡taisyti.

Nagrinėjamu atveju apeliantas plačios apimties apeliaciniame skunde didžiÄ ja dalimi ne dėsto konkrečius argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl pareikÅ¡tų reikalavimų nepagrįstumo, o iÅ¡ naujo dėsto tas pačias jau pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. IÅ¡nagrinėjusi paduotÄ apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad (1) ginčo namui taikyti netinkami Å¡ilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5; (2) į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ neįtrauktos kitos paskirties neÅ¡ildomos asmeninio naudojimo patalpos; (3) neįrodytas UAB „Trakų energija“ prieÅ¡ieÅ¡kinis.

Pirmosios instancijos teismas minėtus argumentus laikė nepagrįstais, su jais sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl apelianto prievolės mokėti už namo reikmėms teikiamÄ Å¡ilumos dalį Byloje nėra ginčo, kad nuo 1997 metų apeliantui priklausančiam butui yra atjungti Å¡ildymo sistemos įrenginiai nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau ginčo pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra tiekiama centralizuotai gaminama Å¡ilumos energija.

Tokiu bÅ«du yra Å¡ildomos ir ginčo pastatui priklausančios bendrosios patalpos, už kurių tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir iÅ¡saugojimÄ yra atsakingas kiekvienas buto savininkas kaip namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtis. Å iÄ iÅ¡vadÄ suponuoja įstatyminis reglamentavimas. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui sunaudotÄ energijÄ .Å ilumos paskirstymo vartotojams pagrindai įtvirtinti Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Pažymėtina, kad Å¡i nuostata galioja iÅ¡ esmės nepakitusi nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo datos, t. y. 2003 m. liepos 1 d. pastato bendraturčių prievolė apmokėti jiems tenkančiÄ dalį nuo faktiÅ¡kai pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos energijos (Å¡ilumos ir/ar karÅ¡to vandens) kiekio numatyta ir Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.388 straipsnio 1 dalyje. Be to, pareigos atsiskaityti už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ klausimai buvo iÅ¡samiai analizuoti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

Todėl butų ir (ar) kitų patalpų savininkai, nepaisant pasirinkto jiems asmeniÅ¡kai priklausančių patalpų Å¡ildymo bÅ«do, turi pareigÄ atsiskaityti už Å¡ilumos dalį, tenkančiÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti. Taigi, atsakovėms skirtingais laikotarpiais tiekiant Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ginčo pastatÄ , apeliantui atsiranda prievolė mokėti už jam teisės aktuose nustatyta tvarka priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, sunaudotÄ daugiabučio namo bendrosioms reikmėms bei bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepriklausomai nuo to, kad apeliantui priklausančio buto Å¡ildymo sistemos įrenginiai atjungti nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos.Dėl taikomų Å¡ilumos paskirstymo metodų teisėtumoApelianto teigimu, ginčo pastatui atsakovės netinkamai taikė Å¡ilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, nes nuo 2013 m. spalio mėnesio turėjo bÅ«ti taikomas metodas Nr. 16V kartu su papildomu metodu Nr. 10. Apeliantas nurodė, kad ginčo atveju galiojančios redakcijos Taisyklių 29.2.4 punkto rekomendacija taikyti Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5 nėra privaloma, ginčo namas neatitinka Taisyklių 29.2.4 punkto reikalavimų, nes butuose yra įrengti pertekliniai Å¡ildymo prietaisai, o gyventojai nėra priėmę jokio sprendimo dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 pasirinkimo.

Todėl, gyventojams nepasirinkus tinkamiausio metodo, kuris Å¡iuo atveju yra metodas Nr. 16V, apelianto nuomone, Å¡ilumos tiekėjas privalėjo pastarÄ jį metodÄ parinkti pats. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos apelianto argumentus atmetė kaip nepagrįstus, su Å¡ia teismo iÅ¡vada sutinka ir teisėjų kolegija.Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Komisijos rekomenduotų taikyti metodų.

Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. CK 4.85 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas sprendimų priėmimas administruojant butų ir kitų patalpų savininkų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, taip pat numatyta, kad sprendimai dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo daugiabučiuose namuose priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Atsakovių teigimu, ginčo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ labiausiai atitinka ginčo laikotarpiu taikyti bei Å¡iuo metu taikomi Komisijos patvirtinti Å¡ilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5, nes gyventojai sprendimo dėl taikytino Å¡ilumos paskirstymo metodo pasirinkimo ar pakeitimo patys nėra priėmę, iÅ¡skyrus pritarimÄ Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais atsakovių argumentais.Atsižvelgiant į tai, kad dalis butų (tarp jų ir apeliantui priklausantis butas) buvo atjungti nuo namo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir buvo Å¡ildomi kitokiu bÅ«du, Å¡ilumos energija pagrįstai buvo iÅ¡dalinama pagal pastato Å¡ildymo sistemÄ bei įrengtus apskaitos prietaisus labiausiai atitinkantį Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, pagal kurį visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju Å¡ilumos apskaitos prietaisu – įvadiniu Å¡ilumos skaitikliu, kartu su Å¡ilumos paskirstymo metodu Nr. 5, kuris įvardijamas kaip Å¡ilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui ir gali bÅ«ti taikomas kartu su bet kuriuo iÅ¡ Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siÅ«lomu ir su Komisija suderintu Å¡ilumos paskirstymo metodu, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų yra teisėtai atjungta nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir yra Å¡ildoma kitokiu bÅ«du.Bylos duomenimis nei atsakovėms, nei teismui nepateiktas ginčo namo bendrasavininkų sprendimas, kuriuo CK nustatyta tvarka bÅ«tų priimtas sprendimas ginčo namui taikyti kokius nors kitus nei Å¡ilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr.

5. Juolab, kad apeliantas net nenurodo, kad ginčo gyventojai tokį sprendimÄ bÅ«tų priėmę, prieÅ¡ingai, procesiniuose dokumentuose apeliantas pripažįsta, kad ginčo namo gyventojai (bendrasavininkiai) nebuvo pasirinkę kitokių nei atsakovių taikytini Å¡ilumos paskirstymo metodų. Todėl spręstina, kad ginčo namo bendrasavininkiai nepasinaudojo savo teise pasirinkti kitÄ iÅ¡ Komisijos rekomenduojamų ar pasitvirtinti suderintÄ su Komisija naujÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , t. y. apeliantas kartu su kitais butų savininkais nerealizavo teisės aktuose numatytos teisės pasirinkti kitokį Å¡ilumos paskirstymo metodÄ .

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad kol gyventojai nepasirinko Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 16V taikomo kartu su papildomu metodu Nr. 10, Å¡ilumos tiekėjas privalėjo Å¡iuos metodus pats parinkti ir taikyti. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Å¡ilumos paskirstymo metodÄ renkasi ne Å¡ilumos tiekėjas, o patys Å¡ilumos vartotojai (žr. Å¡ios nutarties 28 punktas). Antra, Å¡ilumos paskirstymo metodai, nesantys tarp Komisijos patvirtintų (kaip vartotojų individualiai suderintas metodas Nr. 16 V) gali bÅ«ti taikomi tik daugiabučio namo gyventojų sprendimu.

Kaip minėta, tokio gyventojų sprendimo nebuvo, todėl nebuvo ir Å¡io metodo derinimo su Komisija procedÅ«ros. Todėl sutiktina su atsakovėmis, kad apeliantas reikalauja taikyti nei su kitais namo bendraturčiais, nei su Komisija nesuderintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ (-us), nesilaikydamas metodo nustatymo ir derinimo procedÅ«rų.Atmestini apelianto argumentai, kad Å¡ilumos tiekėjų pareigÄ taikyti Å¡ilumos paskirstymo metodus Nr. 16V ir Nr. 10 patvirtina Å ilumos paskirstymo (energetinis) audito iÅ¡vados.

Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su atsakovėmis, kad minėtas auditas buvo skirtas ne atsakovėms, o daugiabučio namo bendraturčiams informuoti ir jų sprendimams priimti. Be to, nepateikti duomenys, kad apelianto disponuojama minėta audito išvada būtų pateikta AB „Prienų šilumos tinklai“.Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka tiek su atsakovėmis, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo name šilumos kiekio paskirstymo metodas Nr. 4 ir metodas Nr. 5 taikyti teisėtai ir pagrįstai.

Be to, Å¡ių metodų taikymo tinkamumÄ ne vienÄ kartÄ yra patvirtinusi ir Komisija, nagrinėjusi 2012 m. gegužės 3 d., 2014 m. liepos 29 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateiktus apelianto skundus. Dėl dalies patalpų neįtraukimo į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ Apelianto teigimu, į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ neįtrauktos kitos paskirties neÅ¡ildomos asmeninio naudojimo patalpos, kurios nėra bendro naudojimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčo pastate bÅ«tų kokių nors atidalintų ir kokiems nors asmenims nuosavybės teise priklausančių patalpų, kurios nedalyvautų Å¡ilumos paskirstyme.

Apeliantas nurodė tik abstrakčius pasvarstymus, nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais jo pirmiau nurodytus teiginius. Juolab, kad kaip nurodo atsakovės, jos nėra gavusios jokios informacijos, kad ginčo name būtų patalpų, kurios asmeninės nuosavybės teise priklausytų kitiems namo butų savininkams. Be to, neįrodyta, kad duomenys, pagrindžiantys kokias nors asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpas bei jų plotus, būtų pateikti šilumos tiekėjui, kuris į juos būtų neatsižvelgęs.Atsakovės nurodo, kad ginčo namo suvartotos šilumos paskirstymui butų ir kitų patalpų plotas atitinka VĮ „Registrų centras“ esančius duomenis.

IÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės apeliantas ir neginčija, tačiau deklaratyviai teigia apie kažkokių asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimÄ Ä¯ Å¡ilumos energijos paskirstymÄ . Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys, kuriems žinoma apie tai, kad į minėtÄ registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys neatitinka realių duomenų, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir iÅ¡taisytų arba neiÅ¡samius papildytų. Apeliantas ir teiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė bei nepateikė jokių dokumentų įrodančių, jog jo minimos patalpos asmeninės nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams, taip pat nenurodė jokių konkrečių asmenų bei Å¡iems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto.

Taigi, byloje nėra informacijos, kad ginčo name bÅ«tų kokių nors atidalintų ir kokiems nors asmenims nuosavybės teise priklausančių patalpų, kurios nepatektų į Å¡ilumos paskirstymÄ . Todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovėmis, kad jos Å¡ilumos energijÄ paskirstė pagal VÄ® Registrų centras“ duomenis, kurie nuo jų įraÅ¡ymo yra laikomi teisingai ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.Ä®vertinus pirmiau nustatytas aplinkybes dėl ginčo laikotarpiu registre buvusių duomenų, taip pat atsižvelgus į tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), jog jis ar kiti asmenys buvo tinkamai informavę atsakoves apie apelianto minimas asmeninio naudojimo patalpas, jų priklausomybę ir plotÄ , nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovės Å¡ilumos energijÄ , skirtÄ bendroms reikmėms, skirstė neproporcingai vien vadovaujantis apelianto deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.Atsižvelgiant į tai, kad apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose, todėl apeliantui apeliaciniame skunde nekvestionuojant pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais buvo pripažinti nepagrįstais kiti apelianto ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai, susiję su bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymu „per sienÄ â€œ bei atskiro Å¡ilumos apskaitos prietaiso karÅ¡to vandens boileriui įrengimu, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinioApeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės UAB „Trakų energija“ prieÅ¡ieÅ¡kinis ir iÅ¡ apelianto priteista 408,38 Eur skola bei 40,60 Eur palÅ«kanų. Apeliantas nesutikimÄ su Å¡ia sprendimo dalimi grindžia tuo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis neįrodytas, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kokį Å¡ilumos energijos kiekį apeliantas faktiÅ¡kai gavo ginčo laikotarpiu bei atsakovė neturėjo teisės reikalauti materialiųjų palÅ«kanų.

Tačiau su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Pirmiau minėta, kad apeliantas kaip ir kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir iÅ¡saugojimÄ (Å¡ios nutarties 24 punktas). Taigi, bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu apeliantas turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, kurias turi vykdyti sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 4.76 str., 6.38 str.).

Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas ir nesutinka su priešieškiniu, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Trakų energija“ būtų tinkamai neužtikrinusi šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų ginčo namui, kuriomis tiek ieškovas, tiek ir kiti bendrasavininkiai naudojosi. Apeliantas, teigdamas, kad atsakovė nepagrindė, kokį šilumos energijos kiekį jis ginčo laikotarpiu faktiškai yra gavęs, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės šilumos paskirstymas buvo atliekamas netinkamai.

PrieÅ¡ingai, apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos priteisimo pagrindė pateikdama duomenis apie apeliantui priklausančio buto Å¡ilumos kiekio pastato bendroms reikmėms apskaičiavimÄ ir perskaičiavimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantas nevykdo prievolės tinkamai bei nustatytais terminais mokėti už pastato bendrosioms reikmėms sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ ir nuo 2011 m. balandžio mėnesio už Å¡ias paslaugas nėra mokėjęs. Å ios faktinės aplinkybės apeliantas iÅ¡ esmės ir nekvestionuoja.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Trakų energija“ tiekė Å¡ilumos energijÄ Ä¯ apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ginčo pastatÄ , todėl apeliantui atsiranda prievolė mokėti už jam teisės aktuose nustatyta tvarka priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, sunaudotÄ daugiabučio namo bendrosioms reikmėms bei bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti. UAB „Trakų energija“ pateiktais duomenimis, apelianto skola UAB „Trakų energija“ sudaro 408,38 Eur, kuriÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ apelianto atsakovei UAB „Trakų energija“.

Apeliantas teigia, kad UAB „Trakų energija“ neturėjo teisės reikalauti palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija ir Å¡iuo aspektu atmeta apelianto argumentus. Jau minėta, kad apeliantas savo piniginės prievolės nevykdė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡alių susitarimu kokios nors netesybos nėra nustatytos, pareikÅ¡tas reikalavimas yra dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų kaip minimalių nuostolių priteisimo. Apeliantas argumentų, kodėl jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos pirmosios instancijos teismo nurodytos CK 261 straipsnio nuostatos, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, bei CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl palÅ«kanų dydžio, faktiÅ¡kai nepateikia.

Jo nuorodÄ Ä¯ (nebegaliojančiÄ ) CK 6.360 straipsnio 5 dalį teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta, nes palÅ«kanų už laikotarpį iki Å¡ios normos galiojimo panaikinimo (2014 m. birželio 14 d.) ir nėra reikalaujama. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos.Dėl procesinės bylos baigtiesApibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl skundžiamas. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                                     Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                                                                        Antanas Rudzinskas