3f596b5b-b3ee-4e2b-aaae-82c4cbb61f80 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3424-142/2013Proc. Nr. 3-61-3-01449-2013-7                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7; 74 (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 25 d.             Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui G.

G., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Vitalijui VaičiÅ«nui, atsakovės atstovams Laurai KubiliÅ«tei, Ievai Grybauskienei, Dangirai RiÅ¡kovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniam skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinika“,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas G.

G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Vilniaus III teritorinio skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ Nr. R-38687 dėl pripažinimo darbingu, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. sausio 15 d. sprendimÄ Nr. SS-201, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2013 m. kovo 28 d. sprendimÄ Nr. S-139 ir įpareigoti NDNT iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį.PaaiÅ¡kina, kad pagal VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ siuntimÄ kreipėsi į NDNT su praÅ¡ymu nustatyti nedarbingumo lygį.

NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 100 proc. darbingumo lygis. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ NDNT. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius iÅ¡ esmės paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimÄ , nors rezoliucinėje dalyje ir buvo nurodyta, kad priimamas naujas sprendimas – nustatomas 90 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. sausio 15 d. Toks NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas buvo priimtas neįvertinus svarbių aplinkybių.

PareiÅ¡kėjas daug kartų nurodė, kad jam sunku lankstytis, pakelti sunkesnį svorį, kad negali dirbti fizinio darbo. Minėtos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintus Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡Ä (toliau – Kriterijų apraÅ¡as) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) bei 1 Kriterijų apraÅ¡o priedÄ (socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d.

įsakymo Nr. A1-551/V-1149 redakcija) 76.2.1. ir 79.12.2.3. punktus pareiškėjui buvo nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumo lygis. Nustatant darbo ir kitas aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priedu, buvo pritaikytas koeficientas 1,3, nes NDNT nuomone, darbui palankių aplinkybių yra dauguma. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais. Pirma, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sveikatos būklė blogėja. Visose gydytojo išvadose nurodyta, kad pareiškėjas serga mažiausiai 5 metus ir pasveikimo prognozė yra neigiama.

Faktas, kad pareiÅ¡kėjas gali dirbti tik 4–5 val. per dienÄ ar 3–4 dienas per savaitę, negali kilnoti sunkių daiktų, leidžia abejoti nustatyto bazinio darbingumo procento pagrįstumu. Antra, abejonių kelia koeficiento 1,3 pritaikymas. PareiÅ¡kėjo manymu, turėjo bÅ«ti pritaikytas koeficientas 0,7 pagal Kriterijų apraÅ¡o 17 punktÄ , nes dauguma darbo aplinkybių nepalankios.             Ginčijamuose aktuose pareiÅ¡kėjo bazinis darbingumas – 67,5 proc. nurodytas kaip palanki aplinkybė.

Tačiau pareiÅ¡kėjas abejoja Å¡ių procentų pagrįstumu. Pasikeitus baziniam darbingumui, pasikeis ir nustatytas darbingumo lygis. Taip pat ginčijamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui neva rekomenduojama dirbti 5 val. per dienÄ ir 5 dienas per savaitę, tai vertinama kaip palanki aplinkybė. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes pareiÅ¡kėjas gali dirbti tik 4–5 val. per dienÄ ar 3–4 dienas per savaitę, o tokia aplinkybė pagal Kriterijų apraÅ¡o 13 punktÄ yra vidutinio palankumo.

Nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas neva gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, tačiau visiÅ¡kai neįvertinta, kad pareiÅ¡kėjas neturi atitinkamos darbo patirties ir darbinių įgÅ«džių, tai turi bÅ«ti įvertinta kaip nepalanki aplinkybė.              Taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui neva nebÅ«tinas aplinkos pritaikymas, tačiau medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad rekomenduojama neÅ¡ioti korsetÄ . Tai galima traktuoti, kaip nepalankiÄ aplinkybę. Minėti argumentai buvo iÅ¡sakyti skunde Ginčų komisijai, tačiau Å¡is skundas buvo taip pat atmestas.

Ginčų komisija 2013 m. kovo 28 d. sprendime Nr. S-139 nurodė, kad yra iÅ¡ankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir darbingumo lygio vertinimo neatlieka, o gali nustatyti, ar NDNT aktas atitinka įstatymų reikalavimams, ir priimti vienÄ iÅ¡ dviejų sprendimų – skundÄ atmesti arba skundÄ patenkinti, t. y. atlikti formalų skundžiamų sprendimų vertinimÄ . Argumentuodama Å¡iuos teiginius Ginčų komisija nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 25 straipsnį.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad minėtame straipsnyje tokių normų nėra. Remiasi Ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Al- 2, 8 punktu. PareiÅ¡kėjo nuomone, Ginčų komisija turi pakankamai kompetencijos tam, kad skundas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas iÅ¡samiai, neapsiribojant formaliu vertinimu. Nustatydama minėtus pažeidimus Ginčių komisija turėjo patenkinti skundÄ ir įpareigoti NDNT per tam tikrÄ laikÄ pakeisti savo sprendimus.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė bendrÄ su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniu skyriumi atsiliepimÄ (b. l. 63–66).

NDNT atsiliepime su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad darbingumo lygio vertinimo tvarkÄ griežtai reglamentuoja Kriterijų apraÅ¡as, jo 1 ir 2 priedai ir Tvarkos apraÅ¡as. Darbingumo lygio vertinimas – tai kompleksinis asmens sveikatos funkcinių sutrikimų ir psichosocialinių faktorių vertinimas. MediciniÅ¡kai liga apibrėžiama kaip organizmo veiklos sutrikimas. Sergančiame žmogaus organizme funkcionuoja visi organai ir sistemos, tačiau sutrinka gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, sumažėja ar visai pranyksta darbingumas.

Darbingumo lygio vertinimo tikslas – atsižvelgiant į diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų laipsnį, ligos eigÄ , taikomÄ gydymÄ , nustatyti, kiek asmuo pajėgus įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ ar įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio vertinimas atliekamas remiantis objektyviais duomenimis: sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡duotu siuntimu į NDNT, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų, atliktų medicininių tyrimų iÅ¡vadomis, specialistų konsultacijų iÅ¡vadomis, paties asmens pateikiama informacija.

Dėl blogos savijautos asmens patiriami subjektyvÅ«s jutimai yra fiksuojami asmenį gydančio gydytojo asmens ambulatorinėje knygelėje ir konsultacijų iÅ¡vadose. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija apie asmens sveikatos funkcinius sutrikimus ir bendrÄ asmens savijautÄ vertinama kompleksiÅ¡kai. Todėl, atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad darbingumo lygio vertinimas atliktas tinkamai neįvertinus svarbių aplinkybių, yra nepagrįsti. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , kai Kriterijų apraÅ¡o 6.1–6.3 papunkčiai (2009 m. gegužės 22 d.

Nr. A1-354/V-402 redakcija) buvo iÅ¡dėstyti nauja redakcija, 2013 m. sausio 15 d. priėmė naujÄ sprendimÄ dėl G. G. darbingumo lygio – asmeniui nustatytas 90 proc. darbingumo lygis. 2012 m. spalio 22 d. siuntime į NDNT nurodytos diagnozės pagal TLK-10-AM kodus G54.1 ir G55.1 vertintos pagal Kriterijų apraÅ¡o I priedo XIII dalies 76.2.1. punktÄ ir nustatytas 75 proc. bazinis darbingumo lygis (įprastai taikant šį punktÄ nustatomas 80 proc. bazinis darbingumo lygis, tačiau esant radikuilopatijai, mieloiÅ¡emijai, mielopatijai, arklio uodegos sindromui, bazinio darbingumo lygio procentai mažinami 5 proc.).

Byloje esančių medicininių dokumentų duomenimis patvirtinti G. G. sveikatos funkciniai sutrikimai atitinka I rentgenologinę stadijÄ ir II klasės stuburo funkcinį nepakankamumÄ . 2012 m. spalio 22 d. siuntimo į NDNT Nr. 729 duomenimis patvirtinta, kad dėl stuburo patologijos pareiÅ¡kėjui atsiradę funkciniai sutrikimai yra lengvi. Mažesnė bazinio darbingumo lygio vertė nenustatyta, nes asmeniui diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai, patvirtinti NDNT pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, neatitinka II rentgenologinės stadijos.

PareiÅ¡kėjui diagnozuota kairiojo rieÅ¡o kontraktÅ«ra (sÄ nario judesių amplitudės sumažėjimas dėl minkÅ¡tųjų audinių arba nervų pakitimų) ir kairiojo rieÅ¡o sÄ nario pseudoartrozė (nenormalus kaulo judrumas buvusio lūžio vietoje) vertinta pagal Kriterijų apraÅ¡o I priedo XIV dalies 79.12.2.3. punktÄ ir nustatytas 75 proc. bazinis darbingumo lygis. 2012 m. sausio 23 d. chirurgo konsultacijos iÅ¡vada patvirtinta, kad asmens kairiojo rieÅ¡o lenkimas 15°, tiesimas 5° (atitinka didelę rieÅ¡o sÄ nario kontraktÅ«rÄ ); rentgenologinio tyrimo duomenimis patvirtinta kairiojo rieÅ¡o laivinio kaulo pseudoartrozė.

Vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 6.1. punktu, nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumo lygis (kadangi kitų organizmo funkcinių sutrikimų bazinio darbingumo procentai yra 70–80 proc., taikytas mažinantis koeficientas 0,9): BDL = 75 x 0,9. PaaiÅ¡kina dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, darančių įtakÄ asmens darbingumo lygiui ir įsidarbinimo galimybėms, vertinimo. Darbingumo lygio vertinimo procedÅ«rÄ sudaro dvi stadijos. Pirmiausia, atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę bei visas darbingumui darančias įtakÄ ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus, nustatomas bazinis darbingumo lygis, o paskui vertinami asmens profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui ir jo įsidarbinimo galimybėms: iÅ¡silavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis, amžius, fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas ir kt.

Bazinis darbingumo lygis dauginamas iÅ¡ įtakos koeficiento 1,3 (kai nustatoma daugiausia palankių darbui aplinkybių), 1 (kai nustatoma daugiausia vidutinio palankumo darbui aplinkybių) arba 0,7 (kai nustatoma dauguma nepalankių darbui aplinkybių). Kadangi pareiÅ¡kėjas ginčija bazinio darbingumo, darbo valandų, kurias asmuo gali dirbti per dienÄ ar per savaitę, skaičiaus, profesinės kvalifikacijos panaudojimo, darbo patirties ir darbo aplinkos pritaikymo kriterijų vertinimÄ , atsakovė pasisako tik dėl jų.

Asmens funkciniai kriterijai vertinami atsižvelgiant į diagnozuotus funkcijų sutrikimus. Å iuo atveju bazinio darbingumo lygio kriterijus įvertintas kaip palankus, nes asmeniui nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumo lygis – patenka į intervalÄ nuo 60 iki 100 proc. Valandų, kurias asmuo gali dirbti per dienÄ ar per savaitę, skaičiaus funkcinis kriterijus vertinamas atsižvelgiant į asmens darbingumÄ ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus – bazinį darbingumÄ , taip pat bÅ«tinÄ vaistų vartojimÄ ir papildomas poilsio pertraukėles.

Tik tada, kai asmuo pripažįstamas iÅ¡ dalies darbingu (nustatomas 30–55 proc. bazinis darbingumo lygis), asmeniui rekomenduojama dirbti 4–5val. per dienÄ ar 3–4 dienas per savaitę. Å iuo atveju atsižvelgiant į tai, kad G. G. nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumo lygis (diagnozuoti lengvi sveikatos funkciniai sutrikimai), rekomenduojama įprastÄ 8 val. darbo dienÄ trumpinti iki 6 val. Profesinės kvalifikacijos kriterijus vertinamas kaip nepalankus tuo atveju, kai asmuo neturi jokios profesijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos dėl labai sunkių sveikatos funkcinių sutrikimų ir taikomo intensyvaus gydymo (pvz., esant onkologiniams susirgimams, kai taikomas chemoterapinis gydymas).

Å iuo atveju, kompleksiÅ¡kai įvertinus bylos dokumentacijÄ ir atsižvelgus į tai, kad G. G. turi dažytojo, plytelių klojėjo profesinę kvalifikacijÄ (patvirtinta 2012 m. spalio 23 d. praÅ¡ymo nustatyti darbingumo lygį Nr. DNS-21793 duomenimis), pagal turimÄ specialybę dirbo 3 metus, kitus darbus – 2 metus, ir tai, kad asmeniui diagnozuoti lengvo pobÅ«džio sveikatos funkciniai sutrikimai – distrofiniai-degeneraciniai stuburo funkciniai sutrikimai (I rentgenologinė stadija, II funkcinė klasė), kairiojo rieÅ¡o kontraktÅ«ra, pseudoartrozė, vertinta, kad asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. 2012 m. spalio 23 d. praÅ¡ymo nustatyti darbingumo lygį Nr. DNS-21793 duomenimis patvirtinta, kad pareiÅ¡kėjas turi 5 metų darbo patirtį.

Nenustatyta, kad asmuo nedirbo ilgiau kaip 3 metus (nedirba nuo 2011m. gruodžio 28d.), todėl Å¡is kriterijus vertintas kaip palanki darbui aplinkybė. BÅ«tinÄ sudėtingÄ fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymÄ asmuo grindžia tuo, kad jam sveikatos priežiÅ«ros specialistai rekomenduoja neÅ¡ioti korsetÄ . Tačiau gydančio gydytojo paskirtos reabilitacinės gydymo priemonės (korsetas neÅ¡iojamas stuburo padėčiai stabilizuoti) negali bÅ«ti traktuojamas kaip darbo aplinkos pritaikymas. Darbo aplinkos pritaikymas – tai nesudėtingi judėjimo, regos, klausos ar kompleksinę negaliÄ kompensuojantys gaminiai ir įrengimai, reikalingi vidutinio sunkumo negalios asmenims, kurių bazinis darbingumo lygis 30–55 proc.

Taip pat pažymi, kad sudėtingas darbo, fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymas reikalingas esant labai sunkiems sveikatos funkcinių sutrikimų atvejams, kai neįgaliojo asmens teisei į darbÄ realizuoti reikalingi sudėtingi judėjimo, regos, klausos ar kompleksinę negaliÄ kompensuojantys gaminiai ir įrengimai. Å iuo atveju labai sunkÅ«s sveikatos funkciniai sutrikimai pareiÅ¡kėjui nediagnozuoti.Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepimÄ ir prašė skundo netenkinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ atsiliepime (b. l. 145–146) paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas ginčija netinkamai nustatytÄ netektÄ darbingumÄ .

Netekto darbingumo nustatymas yra NDNT funkcija. NDNT sprendimo dėl netekto darbingumo nustatymo VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ įtakoti negali, taip pat tokio sprendimo priėmimas neįtakoja poliklinikos teisių ir pareigų. Todėl mano, kad netikslinga VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.Skundas netenkinamas.Ginčas yra dėl darbingumo lygio nustatymo.Ginčo santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – NSIÄ®), kurio 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ , įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.

Å io įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos bÅ«klę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naujÄ kvalifikacijÄ ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos yra reglamentuojamos NSIÄ® IV skirsnyje (18, 20, 23 straipsniuose), tačiau įstatymo nuostatas detalizuoja Kriterijų apraÅ¡as, Tvarkos apraÅ¡as, jų 1 ir 2 priedai, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005m. birželio 17d.

įsakymu Nr. Al-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – Ginčų nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡as) ir jo 1-as priedas, kuriame nustatyta siuntimo į NDNT forma (2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-504/V-1031 redakcija).NSIÄ® 18 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos apraÅ¡o 2 punkte nurodyta, kad NDNT nustato darbingumo lygį, o ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (Tvarkos apraÅ¡o 41 punktas).IÅ¡ neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos Nr. 72384 (kopijos, b. l. 68–144) teismas nustatė faktines aplinkybes.PareiÅ¡kėjas 2011 m. gruodžio 29 d. pateikė NDNT praÅ¡ymÄ nustatyti darbingumo lygį (b. l. 144).

PraÅ¡yme nurodė profesinę kvalifikacijÄ ir staÅ¾Ä , nurodė, kad praÅ¡ymo padavimo metu dirba. Kartu su praÅ¡ymu pateikti dokumentai, patvirtinantys kvalifikacijÄ .VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ 2011 m. gruodžio 28 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui siuntimÄ Ä¯ NDNT Nr. 998 (b. l. 138–141). NDNT Vilniaus I teritorinis skyrius 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-492 nusprendė nevertinti darbingumo lygio, nes buvo nebaigtas gydymo procesas (b. l. 128). PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ NDNT direktoriui (b. l. 126), todėl NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakvietė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ (b. l. 125).

NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. sausio 31 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-154 nustatytas 90 proc. darbingumo lygis (b. l. 119–124). PareiÅ¡kėjas Å¡io akto nustatyta tvarka neskundė. PareiÅ¡kėjas 2012 m. spalio 23 d. vėl pateikė praÅ¡ymÄ dėl darbingumo lygio nustatymo. PraÅ¡yme nurodė, kad jo profesinė kvalifikacija dažytojas, plytelių klojėjas, darbo stažas 5 metai, pagal pagrindinę specialybę dirbta 3 metai, ne pagal specialybę – 2 metai, Å¡iuo metu nedirba (nuo 2011 m. gruodžio 28 d.) (b. l. 114).

Su prašymu pateiktas ir VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2012 m. spalio 22 d. siuntimas į NDNT Nr. 729 (b. l. 109–112).VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ siuntimu Nr. 729 pareiškėjas buvo nukreiptas į NDNT pakartotinai nustatyti darbingumo lygį.Siuntimas yra pirminis ir pagrindinis dokumentas, kuriame nurodoma, dėl kokių sveikatos sutrikimų asmuo siunčiamas į NDNT (Tvarkos aprašo 8 ir 9 punktai), nurodoma pagrindinė diagnozė, dėl kurios siunčiama į NDNT, ir gretutinės diagnozės, nes toks yra 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas siuntimo blankas, Tvarkos apraÅ¡o 1-as priedas.Siuntime nurodyta, kad vargina skausmas juosmens srityje, plintantis į deÅ¡inę kojÄ , tirpsta deÅ¡inė blauzda, pasilpusi deÅ¡inė pėda, skauda deÅ¡inio kelio sÄ narį, skausmas įkyrus. Tarpais dėl skausmo sunku iÅ¡lipti iÅ¡ lovos, negali ilgiau eiti, stovėti. Serga daug metų, ypač pablogėjo apie 6 mėn. Vartoja NPUV, gydėsi skausmo klinikoje, taikytas reabilitacinis gydymas dėl skausmo, iÅ¡lieka biosocialinių funkcijų sutrikimas, apsunkintas labilumas.

Paskauda skrandžio plote ir po dešiniuoju šonkaulių lanku, nustatytas erozinisezofagitas. Gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių: paskutiniu metu būklė lieka bloga, nežiūrint taikyto medikamentinio, reabilitacinio gydymo, skausmas juosmens srityje, dešinėje kojoje išlieka, tirpimas, dešinės pėdos silpnumas, greitas nuovargis. Gydėsi skausmo klinikoje, pagerėjimas trumpalaikis, taikytas ambulatorinis trečias reabilitacijos etapas „Pušyno kelyje“, pagerėjimas vidutinis, todėl tęstas tolimesnis reabilitacinis gydymas, kineziterapija, stuburo srities atpalaiduojantis masažas, NPUV.

Skausmas juosmeninėje stuburo dalyje iÅ¡lieka, plinta į kojas, ypač nuo kelių žemyn, intensyvėja judesių metu. Dėl skausmų kojose konsultuotas chirurgo, skirtas medikamentinis gydymas.Siuntime apraÅ¡yta sveikatos bÅ«klė: 2012 m. sausio 23 d. konsultuotas chirurgo, skauda kairio rieÅ¡o sÄ narį apie 5–6 metus, objektyviai: kairio rieÅ¡o sÄ nario judesiai riboti, skausmingi, dorsalinė fleksija 15°, planetarinė 5°. 2012 m. sausio 23 d. rentgenogramos apraÅ¡yme nurodyta: kairio rieÅ¡o laivinio kaulo pseudoartroze. 2012 m. spalio 8 d. neurologinė bÅ«klė:

CBN n.y, išlyginta juosmens fiziologinė lordozė, Lasego simptomas kairėje abejotinas, dešinėje 45° kampu, sausgysliniai refleksai s=d (+), hipestezija L5 kairėje inervacijos zonoje, silpnesnė dešinės pėdos I piršto ekstenzija, sunkiau pastovi ant dešinės pėdos kulno, apsunkinti skausmingi juosmens/kryžmens srities judesiai. 2012 m. spalio 15 d. konsultuotas terapeuto: išlieka skausmas nugaroje, plintantis į kojas, vargina dešinės blauzdos tirpimas, dešinės pėdos silpnumas, todėl dėl skausmo nemiega naktį.

Tęsia skirtÄ neurologo gydymÄ , bet žymesnio pagerėjimo nėra. Objektyviai: įtempti ilgieji nugaros raumenys, judesiai j/k srityje atsargÅ«s, sunkiai pastovi ant deÅ¡inės kojos, Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka, Å SD 70k./min., AKS 120/80 mm Hg, plaučiuose vezikulinis alsavimas. 2012 m. rugsėjo 6 d. kelių dviejų krypčių rentgenograma Nr. 17247-8 n.y. 2012 m. sausio 23 d. klubų tiesinė rentgenograma Nr. 1542, lūžių nematyti, kairio rieÅ¡o tiesinė ir Å¡oninė rentgenograma 1578-9, aiÅ¡kių lūžio linijų nematyti, laivakaulio artrozė. 2011 m. gruodžio 8 d.

EGFS erozinis C refliuksezofagitas, erozinis duodenitas. Stuburo KT: stuburo juosmeninės dalies degeneraciniai pakitimai, Å morlio iÅ¡varžos, liumbalinės stuburo dalies Schauermano liga. 2011 m. rugsėjo 9 d. vidaus organų ir inkstų echoskopija, be žymesnės patologijos. 2011 m. rugsėjo mėn. bendras periferinio kraujo tyrimas ir Å¡lapimo tyrimas normos ribose. 2011 m. kovo 24 d. rentgenogramoje Nr. 8513-4 dubens kaulų kryžminių sÄ narių ir abiejų klubų sÄ narių pakitimų nematyti. 2011 m. gruodžio 16 d. traumatologo konsultacija, nurodyta, kad yra stuburo juosmeninės dalies degeneracinė liga, liumbalgija, liumbalinės dalies Schauermano liga, rekomenduota vengti sunkaus fizinio krÅ«vio, operacinis gydymas nėra indikuotinas. 2011 m. spalio 6 d. neurochirurgo konsultacija. 2012 m. liepos 10 d.

MRT Nr. 15729, nurodyta, kad degeneracinių diskų, dengiamųjų plokÅ¡telių ir facetinių sÄ narių pakitimai, galimai spondiloartropatija, nedidelė centrinė L5-S1 disko iÅ¡varža, vidutinė laterelinių kiÅ¡enių stenozė L4/L5 lygyje, liečiamos L5 Å¡aknelės lateralinėse kiÅ¡enėse, nedidelė abipusė foraminalinė stenozė L3/4.Siuntime nurodytos Å¡ios diagnozės: pagrindinė diagnozė: deÅ¡inė diskogeninė L5 radikulopatija, lumbopatija L3-S1, lėtinė recidyvuojanti eiga, užsitęsęs skausminis sindromas su deÅ¡inės pėdos ekstenzorių silpnumu, stuburo j/k osteochondrozė, L5-S1 disko iÅ¡varža, L3-L4 foraminailinė stenozė, L4-L5 lateralinių kiÅ¡enių stenozė L4/L5 lygyje, FN II, įvardyta TLK-10-AM kodais G54.1, G55.1.

Funkcijų sutrikimas: lengvas.Siuntime nurodyta gretutinė diagnozė: kairio rieÅ¡o sÄ nario pseudoartrozė; kairio rieÅ¡o kontraktÅ«ra; erozinis C refliuksezofagitas, hiatinė iÅ¡varža, erozinis duodenitas, kuri įvardyta TLK-10-AM kodais M84.1, M24.5, K21. Funkcijų sutrikimas: lengvas.Kartu su siuntimu buvo pateikti Å¡ie medicininiai dokumentai: UAB „Kardiolita“ 2011 m. rugsėjo 30 d. radiologo konsultacija; VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2011 m. spalio 6 d. neurochirurgo ir 2011 m. gruodžio 16 d. traumatologo konsultacijų iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų;

UAB „PuÅ¡yno kelias“ sanatorijos 2012 m. kovo 16 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų; UAB „Vilniaus Medea klinika“ 2012 m. liepos 10 d. magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas Nr. 15729; 2012 m. spalio 15 d. Bartelio indekso nustatymo lentelė; VÅ¡Ä® Vilniaus Universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų 2012 m. spalio 18 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų.NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius pagal gautÄ siuntimÄ ir dokumentus surašė 2012 m. lapkričio 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktÄ Nr. DL-5267 (b. l. 94–99).

Nustatytas 100 proc. darbingumas. PareiÅ¡kėjas šį aktÄ skundė NDNT direktoriui (b. l. 91–92).Skunde pareiÅ¡kėjas jokių jam nustatytų diagnozių neginčijo, tik nurodė, kad jo sveikatos bÅ«klė nėra tokia, kad bÅ«tų galima pripažinti 100 proc. darbingumÄ . Nurodė, kad jį kankina nugaros skausmai, sunku lankstytis, jis negali dirbti fizinio darbo, tirpsta rakos ir kojos, kankina galvos skausmai ir svaigimai, negali pakelti sunkių daiktų, kiekvienÄ dienÄ reikia vartoti vaistus. IÅ¡ esmės tuos pačius sveikatos bÅ«klės apraÅ¡ymus pareiÅ¡kėjas nurodė ir skunde teismui.NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir 2013 m. sausio 15 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4300 (b. l. 84–89) nustatė pareiÅ¡kėjui 90 proc. darbingumo lygį, dėl to priimtas 2013 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. SS-201 (b. l. 80–83).

Šį sprendimÄ paliko galioti Ginčų komisija, šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas ginčija teisme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2012 m. sausio 31 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-154 taip pat buvo nustatęs pareiÅ¡kėjui 90 proc. darbingumo lygį, todėl skunde teismui pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad jo sveikatos bÅ«klė nuolat blogėja. Minėta, kad NDNT 2013 m. sausio 15 d. sprendimÄ pareiÅ¡kėjas skundė Ginčų komisijai. Skundo turinys apraÅ¡ytas Ginčų komisijos 2013 m. kovo 28 d. sprendime „Dėl G.

G. darbingumo lygio“ Nr. S-139 (b. l. 70–78). PareiÅ¡kėjas skunde Ginčų komisijai nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir skunde teismui. T. y. pareiÅ¡kėjas skunde Ginčų komisijai buvo nurodęs, kad nesutinka su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus nustatytu 90 proc. darbingumo lygiu, nes jau penkeri metai jį vargina nugaros skausmai. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam sunku lankstytis, negali dirbti fizinio darbo, pakelti sunkesnio daikto, vargina kojų ir rankų tirpimai, galvos skausmai ir svaigimai. PareiÅ¡kėjas buvo nurodęs, jog nesutinka su funkcinių ir profesinių kriterijų vertinimu, nes nors yra nurodyta, kad gali dirbti 4–5 val. per dienÄ ar 3–4 dienas per savaitę, tačiau joks darbdavys be rimtos priežasties nesutiks trumpinti 8 val. darbo dienÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nesutinka ir su profesinės kvalifikacijos vertinimu, nes nurodoma, kad pagal turimÄ dažytojo, plytelių klojėjo profesinę kvalifikacijÄ jis gali dirbti, ir tai vertinama, kaip palanki aplinkybė, tačiau, jo manymu, nebuvo paminėta, kad tokiam darbui dirbti reiktų kilnoti sunkius daiktus, o, pareiÅ¡kėjo teigimu, joks darbdavys nepriims jam papildomo žmogaus daiktams neÅ¡ioti. Skunde G. G. taip pat pažymi, kad dėl jam nustatytų sveikatos sutrikimų gydytojai uždraudė lankstytis ir liepė neÅ¡ioti stuburo įtvarÄ .Ginčų komisija paliko galioti NDNT 2013 m. sausio 15 d. sprendimÄ Nr. SS-201.NSIÄ® 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarkÄ nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.Darbingumo lygio nustatymo aktai ir ginčijami sprendimai yra grindžiami įstatymo nuostatas detalizuojančiu Kriterijų apraÅ¡u ir Tvarkos apraÅ¡u, jų 1 ir 2 priedais.Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas neginčija nei vienos diagnozės, taip pat nenurodo, kad nepagrįstai Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) siuntime yra nurodyta, kad dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų visais atvejais (dėl pagrindinio ir gretutinio susirgimo) yra konstatuojama, kad funkcijų sutrikimas yra lengvas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių kitų medicininių dokumentų, kurie paneigtų tuos, kuriuos įvertino ir GKK, iÅ¡duodama siuntimÄ , ir NDNT, o taip pat Ginčų komisija. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti iÅ¡vadomis dėl diagnozių įvertinimo pagal Kriterijų apraÅ¡o 1 priedÄ .Darbingumo lygio vertinimo aktu bazinis darbingumas nustatytas 67,5 proc. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XIII dalies 76.2.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos G54.1.

G55.1(TLK-10-AM kodai) nustatė 75 proc. bazinį darbingumÄ , vadovaudamasis Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XIV dalies 79.12.2.3 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų M84.1, M24.5 (TLK-10-AM kodas) nustatė 75 proc. bazinį darbingumÄ . Å itas vertinimas yra pateikiamas darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-4300, 21 punkte, galutinis pateikiamas akto 26 punkte. Be nurodytų 76.2.1 ir 79.12.2.3 Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo punktų, akte (26 punkte) dar yra nurodomas 25.3 punktas, nenurodant, kokio tai teisės akto punktas.

Å is punktas niekur neminimas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. sausio 15 d. sprendime Nr. SS-201. Be to, įvertinus, kas yra įraÅ¡yta Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo 25.3 punkte, matyti, kad tokia diagnozė (F70) pareiÅ¡kėjui nebuvo nustatyta nei siuntime, nei kituose medicininiuose dokumentuose, ji iÅ¡ viso nebuvo vertinama darbingumo lygio vertinimo akte. Akte Å¡io punkto nurodymas nesukelia jokių pasikeitimų darbingumo lygio procentuose. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io punkto nurodymas darbingumo lygio vertinimo akte neturi jokios reikÅ¡mės. Tačiau akte (punkte 15-me) nurodyta dar viena diagnozė K21.9 Gastroezofaginio refliukso liga be ezofagito (nėra funkcinio sutrikimo – neatitinka kriterijų).

Kriterijų apraÅ¡o VII skyriuje nurodomos virÅ¡kinimo sistemos ligos, kurios turi įtakos darbingumo lygiui. Å ios diagnozės sÄ raÅ¡e nėra, todėl ji pagrįstai nebuvo vertinama taikant Kriterijų apraÅ¡o 6 punktÄ , kai dėl kelių ligų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitÄ ir kai dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ Å¡iame punkte nurodytų koeficientų. Todėl, įvertinus kitus gretutinius susirgimus, kurie nurodyti Kriterijų apraÅ¡o 1 priede – diagnozės M84.1, M24.5, pagal Kriterijų apraÅ¡o 1 priedÄ , punktÄ 79.12.2.3., kai galimas darbingumo lygis yra 75 proc., tada pagal Kriterijų apraÅ¡o 6.1 punktÄ reikia gautÄ darbingumo lygį dauginti iÅ¡ koeficiento 0,9, tai ir buvo padaryta ir gauta 67,5 proc. darbingumo lygis.Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. A1-6/V-18 Kriterijų apraÅ¡o 6 punktas (6.1–6.3 punktai) buvo pakeisti ir grÄ Å¾intas nustatomas koeficientas į padėtį, kuri buvo nustatyta 2005 m. (2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 Å¡iame punkte buvo pakeisti bazinio darbingumo procentai, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 2009 m. redakcija pripažinta prieÅ¡taraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui). Todėl pareiÅ¡kėjui pagrįstai jau taikytas koeficientas 0,9, nes jo bazinis darbingumas dėl gretutinio susirgimo buvo 75 proc. (tarp 70 ir 80 proc.), ir tokiu atveju taikytas Kriterijų apraÅ¡o 6.1 punktas.

Tai, kad buvo taikoma 2013 m. sausio 8 d. įsakymo redakcija, nurodyta skundžiamame NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime Nr. SS-201.Tačiau pareiškėjo darbingumo procentas padidėjo, kai NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, įvertinęs medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, tuos kriterijus įvertino koeficientu 1,3. Iš pareiškėjo skundų matyti, kad pareiškėjas nesutinka būtent su šiuo įvertinimu.Darbingumo lygis vertinamas atsižvelgiant ne tik į medicininius kriterijus.

Pagal Kriterijų apraÅ¡o 3 punktÄ , asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Å¡iuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ , funkcinius (pagal 2 priedÄ ), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Toks darbingumo lygio vertinimo reikalavimas yra ir NSIÄ® 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ , įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.

Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos bÅ«klę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naujÄ kvalifikacijÄ ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (NSIÄ® 24 straipsnio 4 dalis). Todėl funkciniai ir profesiniai kriterijai taikomi pagal Kriterijų apraÅ¡Ä ir Kriterijų apraÅ¡o 2 priedÄ . Kriterijų apraÅ¡o 10 punkte reglamentuojamas funkcinių kriterijų vertinimas, nurodyta, kad jie vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, 11 punkte nurodomi funkciniai kriterijai, 12 punkte – profesinių kriterijų vertinimas, o 13, 14 ir 15 punktuose nustatyta, kokie kriterijai vertinami kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybės, kokie – kaip nepalankios darbui aplinkybės bei kaip palankios darbui aplinkybės. Å is reglamentavimas rodo, kad funkciniai kriterijai vertinami atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, į tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dienÄ ar savaitę.

Kriterijų apraÅ¡o 11 punkte yra skirstymas, kiek valandų per dienÄ asmuo gali dirbti ir kiek dienų per savaitę. Profesiniams ir kitiems kriterijams priskiriama: iÅ¡silavinimas (Kriterijų apraÅ¡o 12.1.1–12.1.3 punktai), profesinė kvalifikacija (Kriterijų apraÅ¡o 12.2.1–12.2.3 punktai), darbo patirtis ir darbiniai įgÅ«džiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (Kriterijų apraÅ¡o 12.3.1–12.3.3 punktai), amžius (Kriterijų apraÅ¡o 12.4.1–12.4.3 punktai).Kriterijų apraÅ¡o 17 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos nepalankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginamai iÅ¡ koeficiento 0.7.

Pagal Kriterijų apraÅ¡o 18 punktÄ , kai vertinant asmens darbingumo lygį vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniÅ¡kai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficiento 1. Kriterijų apraÅ¡o 19 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficiento 1,3. Ginčų komisijos sprendime neteisingai nurodoma, kad šį koeficientÄ reglamentuoja Tvarkos apraÅ¡as, tačiau tai laikytina technine klaida, nes pats koeficientų taikymas pagal Kriterijų apraÅ¡Ä nurodytas teisingai.Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , kuris tiksliai nusako ir riboja kriterijų taikymÄ , pagrįstai skundžiamuose sprendimuose kriterijus bazinis darbingumas įvertintas kaip palanki aplinkybė, nes taip reikia vertinti, jeigu bazinis darbingumas yra nuo 60 iki 100 proc., o buvo nustatytas (pagal medicininius kriterijus) 67,5 proc. bazinis darbingumas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant bazinį darbingumÄ turėjo bÅ«ti įvertinta, jog medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pagal visas diagnozes funkcijų sutrikimai yra lengvi, jau nekalbant apie sveikatos sutrikimų diagnozes, kurias pagal Kriterijų apraÅ¡o 1 priedÄ NDNT suskirstė bÅ«tent taip, kaip leidžia 1 priedo nuostatos.Tie patys duomenys (bazinis darbingumas) buvo vertinami ir nustatant, jog pareiÅ¡kėjas gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dienÄ ar penkias ir daugiau dienų per savaitę.

Pagal minėtÄ reglamentavimÄ , tai yra palanki aplinkybė (NDNT darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-4300, 24 punktas ir jame esanti lentelė). PareiÅ¡kėjas nesutinka bÅ«tent su Å¡ios aplinkybės vertinimu. Tačiau įvertinus medicininius kriterijus, tai, kad bazinis darbingumas įvertintas 67,5 proc., kaip minėta, pareiÅ¡kėjui nustatyti lengvi organizmo funkciniai sutrikimai, todėl Å¡is kriterijus pagrįstai buvo vertintas kaip palanki aplinkybė. Tai, kad funkcijų sutrikimas lengvas, pažymėta darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-4300 18 punkte esančioje lentelėje, minėta, kad tai buvo nurodyta ir siuntime, kuris grindžiamas GKK iÅ¡vadomis bei pridedamais medicininiais dokumentais su specialistų iÅ¡vadomis.Atsižvelgiant į darbingumo lygio vertinimo aktÄ Nr. DL-4300, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai skunde teigia, kad nagrinėjant jo praÅ¡ymÄ buvo nustatyta, kad jis gali dirbti tik 4–5 val. per dienÄ ir 3–4 dienas per savaitę, nes taip nėra nustatyta nei siuntime, nei akte, nei jokiame kitame dokumente.

Dar 2012 m. sausio 31 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-154, nors tuomet buvo konstatuotas vienas vidutinis funkcijos sutrikimas (18 punkto lentelė), taip pat buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dienÄ ar 5 ir daugiau dienas per savaitę. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokiame dokumente užfiksuotos tokios aplinkybės, kad jis gali dirbti tik 4–5 val. per dienÄ ir 3–4 dienas per savaitę. PareiÅ¡kėjas remiasi tuo, kad jo sveikatos bÅ«klė negerėja, kad prognozės nėra geros.

Tačiau du darbingumo lygio vertinimo aktai (2012 ir 2013 m.) patvirtina, kad sveikatos bÅ«klė gerėja, nes 2013 m. jau konstatuojami tik lengvi funkcijos sutrikimai. Blogėjant pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei jis galės kreiptis į NDNT su nauju GKK siuntimu.Dėl kriterijaus profesinė kvalifikacija vertinimo. NDNT įvertino, jog tai yra vidutinio palankumo aplinkybė. Pats pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis negali dirbti pagal turimÄ profesinę kvalifikacijÄ . NDNT taip ir įvertino (2013 m. akto 24 punkte), kad pareiÅ¡kėjas negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus.

Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , tai yra vidutinio palankumo aplinkybė. Kriterijų apraÅ¡o 12.2.2 punkte nustatyta apie tokį atvejį, o 13 punkte nustatyta, kad toks atvejis vertintinas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. PareiÅ¡kėjas pats aiÅ¡kina, kad jis negali dirbti pagal jo turimÄ kvalifikacijÄ (dažytojo, plytelių klojėjo), nes jam reikėtų neÅ¡ioti sunkius daiktus, to jis negali dėl stuburo ligų. Tačiau pareiÅ¡kėjas nepagrįstai aiÅ¡kina, kad jis negali dirbti ir kitos kvalifikacijos darbų.

PareiÅ¡kėjui dėl medicininių kriterijų nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumas, tai reiÅ¡kia, kad jis gali dirbti daugelį kitų darbų ne pagal jo profesijÄ . NDNT neturi pareigos nurodyti, kokius darbus pareiÅ¡kėjas gali dirbti, tačiau akivaizdu, kad yra darbų, kuriuose nereikia neÅ¡ioti sunkumų.Dėl darbo patirties ir darbinių įgÅ«džių, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nustatyti darbingumo lygį pats nurodė, kad jo darbo stažas 5 metai, pagal pagrindinę specialybę jis dirbo 3 metus, ne pagal specialybę dirbo 2 metus, nedirba nuo 2011 m. gruodžio 28 d.

Kriterijų apraÅ¡o 12.3.1 punkte nustatyta, kad asmuo neturi darbo patirties ir įgÅ«džių, kai asmuo turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertraukÄ . Tai reiÅ¡kia, kad vertinimo metu, kai pareiÅ¡kėjas dar neturėjo trejų metų darbo pertraukos (neturi jos ir Å¡iuo metu), pagrįstai taikytas Kriterijų apraÅ¡o 12.3.3 punktas, nustatantis, kad pareiÅ¡kėjas turi darbo patirtį ar darbinių įgÅ«džių ir gali juos panaudoti. Tačiau Å¡iuo atveju Kriterijų apraÅ¡as nėra tinkamai sutvarkytas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A1-139/V-356 buvo pakeistas Kriterijų apraÅ¡o 12 punktas, jis papildytas 12.3.3 papunkčiu, atitinkamai keičiami 13, 14 ir 15 punktai. Atsirado 12.3.3 punktas, tačiau jis niekur nenurodytas keičiant 13, 14 ir 15 punktus. Å i teisinio reguliavimo spraga gali bÅ«ti užpildyta tuo, kad 2005 m. redakcijos įsakyme buvo analogiÅ¡kas 12.3.2 punktas (turi darbo patirtį ir darbinių įgÅ«džių), kuris pagal 15 punktÄ vertinamas kaip palanki darbui aplinkybė.

Taip pat tuo, kad Kriterijų apraÅ¡o 2 priede (2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 patvirtinta redakcija) 4 eilės numeriu buvo nurodyti tokie 3 profesinės kvalifikacijos kriterijai : neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti – nepalanki aplinkybė; negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus – vidutinio palankumo aplinkybė; turi profesinę kvalifikacijÄ ir gali jÄ panaudoti – palanki aplinkybė. Akto 24 punkto lentelėje 4-u eilės numeriu, kaip ir 2 priedo 4-u eilės numeriu vertinama profesinė kvalifikacija ir toks atvejis įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. 2 priedo 5-u eilės numeriu vertinama darbo patirtis ir darbinai įgÅ«džiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje.

Todėl remiantis Å¡ia lentele galima teigti, jog nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas neturi darbo patirties ar darbinių įgÅ«džių – tokiu atveju jo darbo pertrauka turėtų bÅ«ti ilgesnė nei 3 metai. Todėl pagrįstai taikytas 2 priedo lentelėje 5-u eilės numeriu nurodytas vertinimas, kad turi darbo patirtį ar darbinių įgÅ«džių ir gali juos panaudoti, o tai vertinama pagal 2 priedÄ kaip palanki aplinkybė. Taip ir buvo įvertinta.PareiÅ¡kėjas nepagrįstai, t. y. nenurodydamas jokių faktinių aplinkybių, teigia, kad jis neturi darbo patirties ir įgÅ«džių ir negali dirbti kitos kvalifikacijos darbų.

Pats pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad 2 metus jis dirbo ir kitos kvalifikacijos darbus, reiÅ¡kia, pareiÅ¡kėjas gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. 2012 m. akte buvo nurodyta ta pati palanki darbui aplinkybė.Kaip nepalanki aplinkybė įvertintas pareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimas (pradinis, pagrindinis). Pagal Kriterijų apraÅ¡o 12.1.1 punktÄ ir 14 punktÄ tai yra nepalanki aplinkybė.Dėl amžiaus. PareiÅ¡kėjas gimęs 1977 m. liepos 3 d., jam vertinimo metu buvo 35 metai, todėl Å¡i aplinkybė pagrįstai įvertinta kaip palanki aplinkybė (Kriterijų apraÅ¡o 12.4.2 punktas, 15 punktas).Dėl fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo.

PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog jam rekomenduota neÅ¡ioti korsetÄ . PareiÅ¡kėjo manymu, tai ir yra reikalavimas dėl aplinkos pritaikymo. Darbingumo lygio nustatymo akte (24 punkte esančioje lentelėje) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui nebÅ«tinas fizinės, darbinės, informacinės aplinkos pritaikymas, tai įvertinama kaip palanki aplinkybė. IÅ¡ Kriterijų apraÅ¡o 12.5. punkto aiÅ¡ku, kad gali bÅ«ti atvejis, kai bÅ«tinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek informacinės aplinkos pritaikymas (12.5.1 punktas).

Akivaizdu, kad rekomendavimas neÅ¡ioti korsetÄ iÅ¡ darbdavio nereikalauja tokio sudėtingo darbinės aplinkos pritaikymo. Pagal Kriterijų apraÅ¡o 12.5.2. punktÄ galimas atvejis, kai bÅ«tinas darbinės aplinkos pritaikymas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad korsetui neÅ¡ioti (o ar jį neÅ¡ioti sprendžia pats pareiÅ¡kėjas) joks darbinės aplinkos pritaikymas nereikalingas. Tie patys kriterijai nurodyti ir Kriterijų apraÅ¡o 2 priede. Todėl akto 24 punkte esančioje lentelėje pagrįstai nustatyta, kad nebÅ«tinas fizinės, darbinės, informacinės aplinkos pritaikymas.Pagal Kriterijų apraÅ¡o 19 punktÄ , kai vertinant darbingumo lygį darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficiento 1,3.

Tokiu atveju 67,5 bazinio darbingumo lygį padauginus iÅ¡ 1,3 gaunamas 90 proc. darbingumo lygis (suapvalinant, kaip nurodyta 7 punkte).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju teisės aktai pritaikyti tinkamai. Visi surinkti faktiniai duomenys pagal minėtus teisės aktus įvertinti tinkamai.PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad jo darbingumo lygis buvo vertinamas formaliai, kad Ginčų komisija skundÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai. Ginčų komisija detaliai įvertino visus medicininius kriterijus.

Tuos kriterijus Ginčų komisija gali vertinti tik iÅ¡ medicininių dokumentų. Taip pat ir NDNT bazinį darbingumÄ nustato tik pagal gautus medicininius dokumentus ir neprivalo pati atlikti asmens sveikatos patikrinimo. Asmuo gali bÅ«ti tik apžiÅ«rimas, kai to reikia (13.2. punktas).Pagal Kriterijų apraÅ¡Ä medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę bei į visas jo darbingumÄ Ä¯takojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Tvarkos apraÅ¡o 4 punktas).

Minėta, kad buvo įvertintos visos diagnozės, kurias įvertinti įpareigoja Kriterijų apraÅ¡o 1 priedas. PareiÅ¡kėjas nurodo tik savo nusiskundimus, tačiau nenurodo, kuo gi neteisingi yra medicininiai dokumentai, kuriuos su siuntimu pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė GKK ir kuriuos vertino NDNT, nenurodo, kad tuose dokumentuose yra prieÅ¡taravimų, ar jie yra nepakankami, neiÅ¡samÅ«s, nepateikė jokių kitų medicininių dokumentų, kurie prieÅ¡tarautų pateiktiems NDNT. Tik tokiu atveju pagal Tvarkos apraÅ¡o 13 punktÄ NDNT yra įpareigota kreiptis į GKK ar kitas įstaigas, ar institucijas dėl papildomų medicininių dokumentų gavimo.

PareiÅ¡kėjo manymu, NDNT privalo atsižvelgti ne į medicininius dokumentus, o tik į pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, o jeigu jie objektyviai nepatvirtinami medicininiuose dokumentuose, privalo patys įvertinti tuos nusiskundimus. Tačiau pagal minėtas normas pirmiausiai turi bÅ«ti konstatuotos ligos ar traumos (o pagal Tvarkos apraÅ¡Ä jos turi bÅ«ti fiksuotos siuntime), po to bÅ«tina įvertinti su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (jie taip pat turi bÅ«ti nurodomi siuntime ir Å¡iuo atveju buvo nurodyti ir prie pagrindinio sveikatos sutrikimo ir prie gretutinių).

T. y. negali bÅ«ti atvirkščiai – nuo pareiÅ¡kėjo nurodomų požymių (skausmai ir kt.) ieÅ¡koma galimų funkcinių sutrikimų. Nustatyti diagnozes ir funkcinius sutrikimus privalo gydanti sveikatos priežiÅ«ros įstaiga ir jos gydytojų konsultacinė komisija, kuri patvirtina siuntimÄ . NDNT, gavusi visÄ dokumentacijÄ , turi tik įsitikinti, ar joje nėra prieÅ¡taravimų (pvz. tarp tyrimų duomenų ir nustatytų diagnozių), kitų trÅ«kumų, po to, pagal turimus duomenis (gauna ne tik medicininę dokumentacijÄ , bet ir informacijÄ apie darbo staÅ¾Ä , turimÄ iÅ¡silavinimÄ , kvalifikacijÄ ir kt.) atlieka darbingumo lygio vertinimÄ pagal minėtų teisės aktų reikalavimus (Kriterijų apraÅ¡Ä ir Tvarkos apraÅ¡Ä ).

PareiÅ¡kėjas nepagrįstai aiÅ¡kina, kad NDNT ir Ginčų komisija privalėjo vertinti ne medicininius dokumentus, o pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę pagal jo nurodomus subjektyvius požymius, pagal tai, kad pareiÅ¡kėjas mano, jog dirbti jis beveik negali. Taip nėra nei pagal NSIÄ® minėtas nuostatas, nei pagal teisės aktus, kurie reglamentuoja NDNT ir Ginčų komisijos veiklÄ . Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242 patvirtinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau – Nuostatai, pakeisti 2010 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A1-637). IÅ¡ Nuostatų (18–20 straipsniai) akivaizdu, kad NDNT nėra valstybės sveikatos įstaigų sistemos sudėtinė dalis, todėl Å¡i įstaiga neužsiima asmens sveikatos patikrinimu, diagnozių nustatymu. Pagal nuostatų 1 punktÄ , NDNT yra įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatanti neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų, darbingumo lygį ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį asmenims. NDNT uždaviniai ir funkcijos yra įtvirtinti Nuostatų 8 ir 9 punktuose ir nei viename iÅ¡ Å¡ių punktų nėra nustatytos nei pareigos, nei teisės tikrinti asmens sveikatos bÅ«klę tiesiogiai.

NDNT teisės nurodytos Nuostatų 10 punkte ir pagal Å¡io punkto nuostatas NDNT gali gauti iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų informacijÄ ir duomenis, tačiau tik susijusius su darbingumo lygio vertinimu, gali praÅ¡yti patikslinti ir papildyti medicininę informacijÄ , tačiau tik tuo atveju, jeigu medicininė informacija yra nepakankama.Ginčų komisija pagrįstai nurodė ABTÄ® 25 straipsnį, nes ji ir yra iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o nurodytame straipsnyje bÅ«tent ir reglamentuojamas toks ginčų nagrinėjimas.

NSIĮ 23 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ginčus tarp asmens ir NDNT nagrinėja Ginčų komisija, t. y. ši institucija yra privaloma tokio pobūdžio ginčų ikiteisminio nagrinėjimo institucija. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas, kuris taip pat patvirtina, kad Ginčų komisija nagrinėja ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo ir juos nagrinėja pagal gautus dokumentus.

T. y. Ginčų komisija NDNT sprendimÄ Ä¯vertina pagal visus dokumentus, kuriuos sprendimo priėmimo momentu turėjo NDNT, ir pagal tai sprendžia, ar NDNT padarė teisingas iÅ¡vadas, ar nėra pagrindo naikinti NDNT sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas Ginčų komisijai nenurodė, kokį medicininį dokumentÄ ar kokį kitÄ dokumentÄ (dėl iÅ¡silavinimo, darbo stažo ar pan.) NDNT įvertino neteisingai. Todėl Ginčų komisija įvertino visus turimus medicininius dokumentus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal Kriterijų apraÅ¡o 1 priedÄ medicininiai kriterijai suklasifikuoti teisingai, o 1 priede nurodomos procentinės darbingumo lygio vertės pagal kiekvienÄ sveikatos sutrikimų grupę, taip pat nustatė, kad teisingai pritaikytos 2 priedo reikÅ¡mės.PareiÅ¡kėjo nusiskundimai, kuriuos jis iÅ¡sakė skunduose darbingumo lygio vertinimo proceso metu ir skunde teismui, taip pat nepaneigia jam nustatyto lengvo funkcinių sutrikimų pobÅ«džio, nes pareiÅ¡kėjas nurodo tik vienÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę – jis negali kilnoti sunkumų, o joks darbdavys jam papildomai neduos kito darbuotojo, kuris tuos sunkumus neÅ¡iotų.

Tačiau į Å¡iÄ aplinkybę buvo atsižvelgta ir buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas negali dirbti pagal turimÄ kvalifikacijÄ , Å¡i aplinkybė įvertinta kaip vidutinio palankumo aplinkybė.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas, nes yra nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio,n u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Margarita Stambrauskaitė Donatas Vansevičius Halina Zaikauskaitė