2023-05-24 Nr. AB-10764-3-61-3-10093-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1642-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10093-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 22S161596 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jau beveik (duomenys neskelbtini) teisėtai gyvenantis Lietuvoje (iki Sprendimo priėmimo turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), sukūręs sėkmingai veikiantį verslą Lietuvoje – jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas, eina Bendrovės vadovo pareigas. Pareiškėjas, supratęs, kad (duomenys neskelbtini) apsigyveno Lietuvoje. Šiuo metu pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) pardavė jam priklaususių (duomenys neskelbtini) įmonių akcijas ir kasmet vis labiau siekia atsiriboti nuo (duomenys neskelbtini), aktyviai teikia finansinę paramą (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nesutiko su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2022 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 18-9992 „Dėl Leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Raštas), kuris cituojamas Sprendime, pateiktu pareiškėjo vertinimu, nes VSD išvados neatitinka faktinių aplinkybių, yra akivaizdžiai tendencingos. Atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti jam savo poziciją bei paaiškinimus, todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam.

Sprendimas yra grindžiamas vien tik Raštu, jame yra išvardintos ir abstrakčiai aprašytos įvairios įmonės, jų prekės, ir konstatuojama, kad šių įvairių įmonių prekės yra tiekiamos (duomenys neskelbtini), taip bandant sukurti įvaizdį, kad pareiškėjo komercinė veikla stiprina (duomenys neskelbtini), nepateikiant jokių konkrečių įrodymų. Pareiškėjas vertino, jog išvados, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis turi ryšių su (duomenys neskelbtini), buvo padarytos turint vienpusišką ir paviršutinišką informaciją, nors Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 1V-445, (toliau – ir Aprašas) 105 punkte yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

Kadangi Migracijos departamento Sprendimas sukelia neigiamas pasekmes asmeniui, todėl pagal bendrąjį gero administravimo principą, kuris nustatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, pareiškėjas turėjo teisę būti išklausytam prieš taikant šią neigiamą priemonę, tačiau to nebuvo padaryta.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime yra aprašyta įmonių grupė (duomenys neskelbtini). Sprendime aprašytos Lietuvos įmonės (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad šios įmonės ar per jas yra tiekiama produkcija (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas anksčiau buvo kelių iš aukščiau išvardintų įmonių akcininkas, tačiau (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) akcijas pardavė, o (duomenys neskelbtini) taip pat pardavė ir įmonių (duomenys neskelbtini) akcijas. Pareiškėjas dėl Sprendime nurodyto teiginio, jog įmonei (duomenys neskelbtini). Lietuvoje dalys būdavo surenkamos, o galutinė surinkimo-eksploatacija baigiama (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime nurodyta, jog pagrindiniai (duomenys neskelbtini) klientai – (duomenys neskelbtini), tačiau nėra aišku, kokiais šaltiniais vadovaujantis padaryta tokia išvada. Pareiškėjas nurodė, jog įmonės (duomenys neskelbtini) veikla yra nukreipta į civilinės produkcijos gamybą, todėl sprendimo teiginys, kad įmonės (duomenys neskelbtini), yra niekuo nepagrįstas, nemotyvuotas. Sprendime nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad šių (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini), kuris yra laisvai prieinamas rinkoje. Sprendime nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini), tačiau, pareiškėjo vertinimu, tokia išvada neparemta jokiais šaltiniais, o iš įmonės (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapio matyti, kad visos skelbiamos naujienos yra susijusios (duomenys neskelbtini), taigi civiline veikla. Iš įmonės (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nustatyta, jog pareiškėjas yra susijęs su įmonėmis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patvirtino, kad jam priklauso įmonė (duomenys neskelbtini), kuri importuoja prekes iš (duomenys neskelbtini), išimtinai civilines prekes ir niekada nedalyvavo importuojant dvejopo naudojimo prekių. Pareiškėjas pažymėjo, jog niekada Migracijos departamentui ar VSD nebuvo kilę jokių abejonių dėl pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui, net ir tada, kai įmonės jam dar priklausė (iki (duomenys neskelbtini)).

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad yra Bendrovės generalinis direktorius, ją su UAB (duomenys neskelbtini) sieja ilgalaikiai verslo santykiai, įmonės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neginčijo, kad (duomenys neskelbtini), nurodė, kad prekyba vyko per viešuosius pirkimus (atvirus aukcionus), tačiau jam nebuvo žinoma, kas ir kaip dažnai buvo parduodama. Pareiškėjui priklauso 1/2 (duomenys neskelbtini), tačiau jos veikla (duomenys neskelbtini) yra minimali.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi, kuris galiojo iki 2023 m. spalio 16 d. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 30 d. gavo VSD Raštą, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgus į pareiškėjo ryšius (duomenys neskelbtini) ir jo vykdytą veiklą, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino ir tai, kad nenustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Atsakovas teigė, jog Įstatymas nenustato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.

10. Atsakovas paaiškino, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje bei Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta imperatyvi taisyklė panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsakovas aptarė VSD paskirtį, jam keliamus uždavinius, vadovavosi Įstatymo 4 straipsniu ir teigė, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją dėl pareiškėjo parduodamų prekių paskirties, panaudojimo, galutinio gavėjo ar ją vertinti kitaip.

11. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) įmonėmis, kurios yra susijusios su (duomenys neskelbtini) valstybiniais subjektais, (duomenys neskelbtini) tarnybomis, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. VSD dar 2018 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėjo, kad nustatoma vis daugiau atvejų, kai investuoti Lietuvoje siekia užsienio investiciniai fondai ir Europos Sąjungoje registruoti juridiniai subjektai, kurių galutiniai naudos gavėjai nėra žinomi. Neskaidrios investicijos, ypač tais atvejais, kai investuotojai turi sąsajų su Lietuvai priešiškomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis bei jėgos institucijomis, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

12. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su finansine parama (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tai savaime nepaneigia su pareiškėju siejamų įmonių bendradarbiavimo su kitomis (duomenys neskelbtini) įmonėmis, kurios turi sąsajų su (duomenys neskelbtini). Todėl pagrįstai buvo vertinama, kad pareiškėjas turi ryšių su (duomenys neskelbtini). Atsakovas vertino, jog Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir nėra pagrindo jo naikinti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. VSD vertino, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją. VSD, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta pareigą, vertindamas surinktus duomenis apie pareiškėją ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turi ryšių su (duomenys neskelbtini), Raštu pateikė vertinimą Migracijos departamentui, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Savo vertinimą VSD grindė visa turima informacija apie pareiškėjo ryšius (duomenys neskelbtini) bei vykdomą veiklą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) pasikeitė saugumo situacija regione ir išaugo grėsmės valstybės saugumui. Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungai (toliau – ir ES) ir NATO, ypač rytinių jų narių, bet ir visos Europos saugumui. Seimo 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinta kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.

15. VSD nurodė, kad pareiškėjas yra susijęs su įmonėmis (duomenys neskelbtini). Per Lietuvoje veikiančias bendroves pareiškėjas dalyvauja (duomenys neskelbtini) pagamintos įrangos eksporto šių įmonių (duomenys neskelbtini) reikmėms organizavimo procese. Taip jis prisideda prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo veikla siejama su (duomenys neskelbtini) akcininkas. Viešųjų šaltinių duomenimis, pareiškėjas yra vienas iš įmonės (duomenys neskelbtini).

16. VSD vertino, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentas niekada neturėjo jokių pretenzijų pareiškėjui, negali būti svarbiau nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumas.

17. VSD pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Sprendimo nepagrįstumo paneigia ir VSD turima papildoma informacija, kuri 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 18-5042 „Dėl informacijos perdavimo“ (toliau – ir 2020 m. birželio 8 d. raštas) buvo teikta Muitinės kriminalinei tarnybai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ikiteisminio tyrimo byla).

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. L. skundą.

19. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas priėmė 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 22S161596, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

20. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Aprašo 131 punktu, analizavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką užsieniečių teisių, valstybės saugumo, grėsmės aspektais ir priėjo prie išvados, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę, patikrinti individualią užsieniečio situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes.

21. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Rašte pateikta informacija apie pareiškėjo ryšius, kuriame nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, pakartotinai atliko (duomenys neskelbtini) piliečio S. S., (duomenys neskelbtini) piliečio A. L. bei (duomenys neskelbtini) piliečio A. P. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, šių asmenų buvimas Lietuvoje, atsižvelgiant į jų ryšius (duomenys neskelbtini) ir vykdytą veiklą, gavus leidimus gyventi Lietuvoje, kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankų sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek Sprendimo turinio aspektai, tačiau Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, todėl teismas atmetė su tuo susijusius pareiškėjo argumentus. Teismas nurodė, kad atsakovas nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, nes jie nesuteiktų teisės atsakovui nesivadovauti VSD pateikta išvada. Pareiškėjo teisė būti išklausytam nagrinėjamu atveju yra realizuojama būtent vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus tiek dėl VSD nustatytos grėsmės (ne)buvimo, tiek dėl kitų su Sprendimu susijusių aspektų.

23. Teismas nustatė, kad Sprendime Migracijos departamentas vadovavosi VSD Raštu, kuriame nurodyta, kad S. S., A. L. ir A. P. yra susiję su įmonėmis (duomenys neskelbtini). Per Lietuvoje veikiančias bendroves S. S., A. L. ir A. P. organizavo (duomenys neskelbtini) pagamintos įrangos eksportą šių įmonių (duomenys neskelbtini) reikmėms. Tokiu būdu minėti asmenys prisidėjo prie (duomenys neskelbtini). S. S., A. L. ir A. P. veikla siejama su (duomenys neskelbtini). S. S., A. L. ir A. P. yra tiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini). VSD Rašte taip pat nurodyta, kad S. S., A. L. ir A. P. susiję ir su kitų (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų užsakymus vykdančių (duomenys neskelbtini) veikla. (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, S. S., A. L. ir A. P. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes šie asmenys turi ryšių su (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, VSD Rašte prašė panaikinti leidimus laikinai ir (ar) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsiųsti asmenis iš šalies, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėtų asmenų duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ar jo atstovai VSD Rašte informacijos teisingumo iš esmės nekvestionavo, sutiko, kad anksčiau buvo VSD išvardintų įmonių akcininku / dalyviu, tačiau pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) perleido įmonės (duomenys neskelbtini). Iš paties pareiškėjo pateiktų duomenų (JAR išrašo) matyti, kad pareiškėjas yra Bendrovės vadovas ir akcininkas.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat neginčijo VSD 2020 m. birželio 8 d. rašte nurodytos informacijos (kartu su nuorodomis į šaltinius), kad įmonių grupei (duomenys neskelbtini).

26. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog praeityje buvę ryšiai su pirmiau nurodytomis bendrovėmis ir jų sandoriai yra laikomi grėsme valstybės saugumui. Pareiškėjo atstovas pakartotinai pažymėjo, kad buvo parduodamos civilinės paskirties prekės ir papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) sandorį su koncernu (duomenys neskelbtini).

27. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu byloje Nr. 19-A/2021 ir pažymėjo, jog jame išaiškinta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčiais kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

28. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) kartu su S. S. ir A. P. turėjo po trečdalį įmonės (duomenys neskelbtini) akcijų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nekvestionavo VSD Rašte nurodyto fakto, kad (duomenys neskelbtini) pagrindiniai klientai – (duomenys neskelbtini) tarnybos, taip pat neginčijo, jog viešuosiuose pirkimuose (duomenys neskelbtini) ši įmonė dalyvavo (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai jos akcininku buvo ir pareiškėjas. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju grėsmė kyla ne vien iš parduodamos prekės pobūdžio (civilinės paskirties, karinės paskirties ar dvejopos paskirties), bet ir iš subjekto, kuriam ta prekė parduodama, statuso, taip pat ir iš būdo, kuriuo ta prekė yra įsigyjama. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenuginčijo, jog prekės buvo tiekiamos dalyvaujant (ir laimint) (duomenys neskelbtini) viešuosiuose pirkimuose. Aplinkybių visuma, kad prekės buvo siūlomos ir parduodamos (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, rodo įmonės siekį tokius ryšius sukurti ir palaikyti, ir tokie ryšiai nagrinėjamos bylos kontekste laikytini grėsme valstybės saugumui.

29. Teismas pažymėjo, kad net tuo metu, kai pirmiau nurodyti sandoriai buvo sudaryti ir vykdomi (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklausė trečdalis įmonės akcijų, ir jis turėjo visiškai lygias teises su kitais dviem akcininkais S. S. ir A. P. kontroliuoti įmonės veiklą, gauti informaciją ir pan. Jeigu, kaip teigia pareiškėjas, po (duomenys neskelbtini) jo pozicija buvo prieš (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvą, siekė (duomenys neskelbtini), tai jau tada jis būtų ėmęsis veiksmų nutraukti jam priklausančių įmonių ryšius (duomenys neskelbtini) įmone. Taip teismas pasisakė ypač apie tokias įmones kaip (duomenys neskelbtini), kuri, VSD duomenimis, turėjo leidimą dirbti su (duomenys neskelbtini) valstybės paslaptį sudarančia informacija, kurti, prižiūrėti ir remontuoti (duomenys neskelbtini) techniką. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas tebėra (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat tebeturi valdomų įmonių (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, jog vien faktas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) perleido turimas (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl šių įmonių ir jų ryšių yra išnykusi. Į bylą pateiktas Bendrovės 2023 m. vasario 6 d. raštas taip pat nepaneigia VSD Rašte nurodytų teiginių, kad (duomenys neskelbtini) Bendrovė dalyvavo schemoje, tiekiant (duomenys neskelbtini). VSD ir Migracijos departamento nurodytos grėsmės nepaneigia ir tai, kad pareiškėjas yra parėmęs (duomenys neskelbtini).

30. Teismas nurodė, jog visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini). Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl teismas pažymėjo, jog ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad, (duomenys neskelbtini), ribojamas šios šalies piliečių pateikimas į Europos Sąjungą, kuris galimas su sąlyga, kad jų atvykimas neturi kelti abejonių dėl grėsmių saugumui. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę gali būti vertinamos itin jautriai.

31. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad VSD surinkti ir byloje aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, galinčią kelti grėsmę, o pareiškėjo argumentai, kad kai kurių įmonių akcijų jis nebeturi, savaime nelemia grėsmės pabaigos. Grėsmės egzistavimo neeliminuoja ir pareiškėjo nurodytų parduodamų prekių pobūdis, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybes, kad pareiškėjo valdomos įmonės, nepaisant pareiškėjo deklaruojamo priešiškumo (duomenys neskelbtini) dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) viešuosiuose pirkimuose. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, teismas vertino, jog būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Nėra jokios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigą valstybei prisiimti tokią riziką.

32. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą. Tai, kad pareiškėjas prieš tai turėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir tai, kad šiuo metu turi verslą Lietuvoje, teismas vertino, jog savaime tai nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą. Kadangi (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Sprendimu buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į šeiminius ryšius.

33. Teismas atmetė pareiškėjo skundą ir netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 34. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aptaria savo šeiminius ryšius ir nurodo, kad visas jo šeimos gyvenimas ir bendravimas su artimaisiais vyksta tik ES valstybėse, o pareiškėjo verslo ir darbo santykiai vyksta Lietuvoje, kur iki šiol buvo pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ir pareiškėjas turėjo ilgalaikio gyventojo statusą. Pareiškėjas nurodo nuo (duomenys neskelbtini) nuolat finansiškai remiantis žiniasklaidos grupę (duomenys neskelbtini).

36. Pareiškėjas nurodo, kad, prieš priimant Migracijos departamento Sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam prieš procedūrą, taigi nukrypta nuo apeliaciniame skunde nurodytos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos, kuri šiuo klausimu gana aiški ir kategoriška (žr., pvz., ESTT 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Sophie Mukarubega prieš Prefet de police, Prefet de la Seine-Saint-Denis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (be kita ko, gero viešojo administravimo principo aspektu), Migracijos departamentas neginčijo šios aplinkybės. Pareiškėjo įsitikinimu, tokios teisės suteikimas teisme (jau po priimto neigiamo Migracijos departamento Sprendimo) neeliminuoja Migracijos departamento įvykdyto šiurkštaus pareiškėjo teisių pažeidimo, sudarančio pakankamą pagrindą panaikinti per tokią ydingą procedūrą priimtą sprendimą.

37. Pareiškėjas nurodo, kad ši byla buvo išnagrinėta nesulaukus Ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje vertinamos VSD Rašte dėl pareiškėjo tariamos grėsmės nurodytos aplinkybės, baigties (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) jau perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui), o taip pat teismui nesutikus prijungti prie šios bylos minėtos baudžiamosios bylos medžiagą, kurią net VSD savo atsiliepime į pareiškėjo skundą įvardijo kaip aiškiai susijusią. Teismas atmetė tokio pobūdžio pareiškėjo prašymus, nes, teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nagrinėjami klausimai nėra aktualūs šioje byloje. Tačiau teismas skundžiamame sprendime vadovavosi VSD 2020 m. birželio 8 d. raštu, kuris kaip tik ir yra tos baudžiamosios bylos medžiagoje. Teismas nepatikrino Migracijos departamento Sprendime pateiktų išvadų (ką būtų įmanoma objektyviai padaryti tik sulaukus baudžiamosios bylos rezultato ar bent jau išreikalavus baudžiamosios bylos medžiagą), o taip pat nesudarė pareiškėjui objektyvios galimybės paneigti tokias Migracijos departamento ir VSD išvadas.

38. Pareiškėjo vertinimu, teismas peržengė bylos ribas. Šioje byloje turėjo būti vertinamas pareiškėjo ryšys su (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Sprendimo aspektu, tačiau teismas skundžiamame sprendime neatliko jokio pareiškėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) vertinimo, jo neidentifikavo, o rėmėsi būtent baudžiamojoje byloje tiriamų įmonių veikla, kuri Migracijos departamento atstovės teigimu, yra nereikšminga Migracijos departamento Sprendimui. Teismas savo išvadas grindė skirtingomis aplinkybėmis, akcentuodamas visgi su pareiškėju praeityje siejamų įmonių veiklą, bet ne jo kaip fizinio asmens ryšius su (duomenys neskelbtini), todėl teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pareiškėjo pavojingumą pagrįsdamas kitomis aplinkybėmis, negu nurodė atsakovas. Teismas niekaip nemotyvavo tokio išplėstinio aplinkybių vertinimo bei nenurodė jo tikslingumo, papildomai neargumentavo, kodėl visgi tikslinga vertinti įmonių veiklas, tačiau tuo pačiu netikslinga prijungti prie administracinės bylos baudžiamosios bylos medžiagos ar nagrinėjamą bylą apskritai stabdyti, kol baudžiamojoje byloje bus priimtas galutinis sprendimas tiek dėl tiekiamų prekių paskirties, tiek ir dėl įmonių veiklos.

39. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles administraciniame procese, nes Bendrovės 2023 m. vasario 6 d. raštą atmetė vien vadovaudamasis formalia aplinkybe, kad pareiškėjas yra šios Bendrovės akcininkas ir direktorius, kas yra neteisinga ir nepagrįsta. Bendrovės 2023 m. vasario 6 d. raštą surašė ir pasirašė ne pareiškėjas, o Bendrovės komercijos direktorius. Taigi, nepaisant to, kad rašytinis įrodymas yra išduotas įmonės, susijusios su pareiškėju, vien ši aplinkybė formaliai savaime neeliminuoja teismo pareigos atlikti įrodymų vertinimo pagal nustatytas proceso taisykles bei nurodyti aiškius argumentus, kodėl minėtas įrodymas pripažintas nepatikimu, kodėl jo įrodomoji galia yra abejotina ir pan. Tokių įrodymo vertinimo argumentų sprendime nepateikta, įrodymas atmestas vien formaliais pagrindais, pažeidžiant proceso taisykles bei reikalavimus. Jau vien toks netinkamas šio įrodymo vertinimas sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą, kai priimtą pažeidžiant procesines teisės normas.

40. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pareiškėjo pavojingumo valstybės saugumui vertinimą grindė ne esamais, o praeityje buvusiais pareiškėjo ryšiais, t. y. praeityje buvusiu pareiškėjo buvimu įmonių akcininku (kai Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo ryšys su įmonėmis apskritai nėra svarbus). Atsakovui nesuklydus dėl fakto, kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nebebuvo minėtų įmonių akcininku, galimai nebūtų padaryta ir išvada apie pareiškėjo keliamą pavojų valstybės saugumui, remiantis su juo susijusių įmonių veikla, tačiau teismas faktą, kad pareiškėjas praeityje turėjo minėtų įmonių akcijų laiko pakankamu, grindžiant pareiškėjo keliamą pavojų valstybės saugumui, tokiu būdu peržengdamas skundo ribas, dar labiau apsunkindamas pareiškėjo padėtį bei gynimosi galimybes.

Teismas skundžiamame sprendime niekaip neargumentavo, kodėl pareiškėjo buvimas įmonių akcininku praeityje leidžia daryti išvadą apie jo keliamą pavojų valstybės saugumui šiandien ir ateityje. Pareiškėjas per teismo posėdį paaiškino, kad buvimas akcininku yra nukreiptas į metinės finansinės informacijos analizę, o ne į konkrečias sutartis ar kasdienę Bendrovės veiklą, tačiau teismas neargumentavo, kokios akcininko atliekamos funkcijos identifikuoja jo pavojingumą. Taigi, teismas nors ir akcentavo pareiškėjo ryšio su nurodytomis įmonėmis egzistavimą praeityje, tačiau nemotyvavo, kokiu būdu būtent buvimas Bendrovės akcininku sukelia pavojų valstybės saugumui, kurios akcininko funkcijos ir atliekami veiksmai prisideda prie įmonių keliamo pavojaus per jų vykdomą veiklą ir pan., taigi šioje vietoje akivaizdžiai stinga teismo motyvų bei argumentų, o teismo išvada padaryta vadovaujantis vien formalaus pareiškėjo buvimo įmonių akcininku praeityje faktu.

Tokios teismo išvados akivaizdžiai neatitinka apeliaciniame skunde cituojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos. Nors teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl atliekamo iš esmės perspektyvinio (į ateitį nukreipto) vertinimo, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas perspektyvinis pareiškėjo pavojingumo vertinimas. Teismas nenurodė, kaip ateityje pasireikš / gali pasireikšti pareiškėjo pavojingumas Lietuvos valstybei, neargumentavo, kaip pareiškėjui neturint ryšių su minėtomis įmonėmis, jis vis dar kelia ir / ar potencialiai kels pavojų Lietuvos Respublikai.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jį siekiama „nubausti“ už tai, ką jis galimai padarė praeityje, tačiau ne įvertinti jo keliamą grėsmę Lietuvos valstybei šiai dienai bei šios grėsmės realumą ateityje.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino jo individualios situacijos, o tai akivaizdžiai prieštarauja apeliaciniame skunde nurodytai ESTT praktikai. Teismo sprendime yra vertinami net trijų asmenų – S. S., A. L. (pareiškėjo) ir A. P. bei kelių įmonių – (duomenys neskelbtini), Bendrovės veikla, su dauguma iš kurių pareiškėjas realiu laiku nebeturi jokių ryšių. Pareiškėjo asmenybės pavojingumas vertinamas būtent per šių aukščiau nurodytų įmonių veiklos prizmę, praeityje (duomenys neskelbtini) jų sudarytus sandorius, atliktus veiksmus, tokiu būdu pareiškėją padarant atsakingą už įmonių veiklą, perkeliant jam atsakomybę už ją, kas yra ne tik kad neteisinga, nepagrįsta, bet ir nesąžininga, pažeidžia pamatinį atsakomybės principą, kad asmuo atsako tik už savo paties padarytus veiksmus, kad nepagrįstai neturi būti plečiamos jo atsakomybės ribos bei baudžiama ne už savo veiksmus. Konstatuojant būtent įmonių (pareiškėjo pavojingumas siejamas išimtinai su įmonių veikla, pastarųjų sudarytais sandoriais ir pan.) pavojingumą, analizuojant jų sandorius, jų kontrahentus, partnerius bei klientus, aptariant tenderius bei viešųjų konkursų rezultatus, niekur aiškiai nepasisakoma, kaip gi šiuo atveju šių sandorių bei veiksmų visumoje pasireiškia būtent individuali pareiškėjo įtaka bei jo pavojingumas, kokie duomenys bei pareiškėjo atlikti realūs veiksmai (o ne vien praeityje buvimas įmonių akcininku) identifikuoją jį kaip realų pavojų nacionaliniam saugumui keliančią asmenybę. Netgi pripažinus pareiškėją kaltu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), tai savaime neindikuotų jo keliamos grėsmės valstybės saugumui migracijos teisės prasme, nes tokia grėsmė turi būti nustatoma atskirai, vertinant individualią pareiškėjo situaciją bei atvejį. Pareiškėjo nubaudimas baudžiamąja prasme nebūtinai indikuoja jo pavojingumą valstybės saugumui bei nebūtinai būtų pagrindas taikyti jam, kaip ilgalaikiam Lietuvos gyventojui, griežčiausią sankciją – leidimo nuolat gyventi panaikinimą.

42. Pareiškėjas nurodo, kad jo poziciją, jog byloje nebuvo atliktas pareiškėjo situacijos individualus įvertinimas, pagrindžia ir tai, kad (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas minėtam asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi, naudojama ta pati argumentacija bei motyvai dėl A. P. grėsmės valstybės saugumui, kaip ir dėl pareiškėjo skundžiamame teismo sprendime, o tai leidžia daryti išvadą apie „šabloninio“ sprendimo priėmimą dėl visų trijų asmenų, bet jokiu būdu ne apie individualų užsieniečio situacijos vertinimą, kaip to reikalaujama pagal proceso taisykles bei teismų praktiką.

43. Pareiškėjas akcentuoja, kad sprendimo panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje subjektas yra atsakovas ir būtent jis turėtų atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą bei, turėdamas omenyje VSD atliktą vertinimą (kuris gali ir skirtis nuo Migracijos departamento subjektyvaus vertinimo), daryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos ar nekeliamos grėsmės valstybės saugumui. Taigi, pareiga įvertinti šias aplinkybes ir priimti dėl jų galutinį sprendimą kyla Migracijos departamentui. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas, tai patvirtina apeliaciniame skunde nurodoma EŽTT praktika.

44. Pareiškėjas nurodo, kad jo veikla buvo reguliariai skatinama ir palaikoma, išduodant leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, todėl nagrinėjamu atveju buvo paneigti konstituciniai teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Atsakovas aplinkybių vertinimą privalėjo atlikti, atsižvelgdamas į platesnį individualių aplinkybių, susijusių su pareiškėju, ratą, kurios atsakovui buvo žinomos, ar kurias jis turėjo papildomai nustatyti, nes tai yra būtina teisingam, argumentuotam, proporcingam sprendimui priimti, bet ne formaliai vadovautis VSD pateiktu Raštu, kas buvo akcentuojama skunde, tačiau teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas, taisydamas žemesnio teismo padarytas klaidas, turėtų šias aplinkybes įvertinti ir į jas atsižvelgti, išsamiai iš nešališkai nagrinėdamas šį apeliacinį skundą ir priimdamas dėl jo teisingą, teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

45. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. Atsakovas akcentuoja, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD Raštu pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas (4 str. 5 d.) nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taigi, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės saugumui, nepažeidė taisyklių.

47. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad tarp šios administracinės bylos ir baudžiamosios bylos egzistuotų prejudicinis ryšys. Vien tai, kad pareiškėjo manymu toks ryšys egzistuoja, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai apie jo buvimą. Skiriasi nagrinėjamoje byloje ir baudžiamojoje byloje įrodinėjimo dalykas, įrodinėjimo pareigos apimtis, todėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimas pats savaime nesuponuoja konkretaus sprendimo šioje byloje dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo. Atsakovo vertinimu, pagrįstai nebuvo tenkinamas pareiškėjo prašymas prijungti baudžiamosios bylos medžiagą prie šios administracinės bylos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo atlikti administracinio proceso pažeidimai, o skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

48. Atsakovas deklaratyviais laiko pareiškėjo argumentus dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nes byloje nebuvo paneigta VSD išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

49. Dėl pareiškėjo argumentų, jog teismas jo pavojingumo valstybės saugumui vertinimą grindė ne esamais, o praeityje buvusiais ryšiais, o keliamo pavojaus dabar ir ateityje neargumentavo, atsakovas vadovaujasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, o taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl perspektyvinio vertinimo, grėsmės turinio aiškinimo ir teigia, kad nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) įmonėmis, kurios yra susijusios su (duomenys neskelbtini) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

50. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad jo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi ir yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52. VSD pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų tiek atsakovo, tiek teismo sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovui, priimant Sprendimą ir administracinę bylą nagrinėjant teisme, VSD teikė turimą informaciją ir vertinimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Vertinimą VSD grindė visa turima informacija apie pareiškėjo turėtus ir turimus ryšius (duomenys neskelbtini) bei vykdomą veiklą, taip pat įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini), pasikeitė saugumo situacija regione ir grėsmės valstybės saugumui išaugo.

53. Dėl pareiškėjo teisės būti išklausytam, VSD nurodo, kad atsakovas, gavęs VSD Raštą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Atsakovas nėra įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, nes jie, kaip jau buvo minėta, nesuteiktų teisės atsakovui nesivadovauti VSD Raštu pateikta išvada ir niekaip negalėtų lemti priimamo sprendimo. Pareiškėjo teisė būti išklausytam, kaip pažymėjo ir teismas sprendime, nagrinėjamu atveju yra realizuojama būtent vykdant teisminę priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kai tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus tiek dėl VSD nustatytos grėsmės (ne)buvimo, tiek dėl kitų su Sprendimu susijusių aspektų.

54. Dėl atsisakymo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, ir šios bylos medžiagos prijungimo, VSD akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliekamas ne dėl pareiškėjo, jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšti įtarimai ir teisminio nagrinėjimo metu byloje jis nėra kaltinamasis. Be to, kaip matyti iš šios nagrinėjamos bylos medžiagos, Muitinės kriminalinei tarnybai atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, VSD teikė turimą bylai reikšmingą informaciją, kuri buvo pateikta ir šią administracinę bylą nagrinėjant teisme. Taigi baudžiamosios bylos baigtis ir jos nagrinėjimo rezultatas, papildomos baudžiamosios bylos medžiagos išreikalavimas ir prijungimas prie administracinės bylos, niekaip nesudarytų pareiškėjui galimybės paneigti tiek atsakovo Sprendime, tiek VSD išvadoje nustatytų pareiškėjo ryšių ir atliktų veiksmų vertinimo ir jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

55. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodymų vertinimo taisyklių peržengimo, VSD vertina, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

56. Dėl pareiškėjo pavojingumo valstybės saugumui grindimo praeityje buvusiais ryšiais ir individualios situacijos vertinimo, VSD nurodo, kad tiek Įstatymas, tiek kiti teisės aktai nepateikia sampratos ir (ar) nedetalizuoja, kas yra grėsmė valstybės saugumui, kokie jos konkretūs šaltiniai. Šių veiksnių turinys atskleidžiamas konkrečioje situacijoje vertinant surinktas faktines aplinkybes ir taikant teisės aktų normas, t. y. atliekant iš esmės perspektyvinį vertinimą (tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas). Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Taigi, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo ryšiai su įtakingomis (duomenys neskelbtini) verslo grupėmis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo nuolat gyventi panaikinimo klausimą. VSD vadovaujasi Konstitucinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu ir akcentuoja, jog grėsmė nacionaliniam saugumui visada bus laikoma išliekanti, jeigu asmuo turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių. Pareiškėjo ryšiai su tam tikrais asmenimis visada bus laikomi grėsme nacionalinio saugumo interesams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 22S161596, kuriuo nutarta panaikinti pareiškėjo A. L. leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.

58. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad VSD surinkti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, galinčią kelti grėsmę valstybės saugumui, o Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaringas bei nepakankamai motyvuotas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nukrypstant nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl turėtų būti panaikintas.

60. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

61. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 54 straipsnis nustato leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.). Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (Įstatymo 4 str. 3 d.). Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

62. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD Rašte pateikta informacija, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas Sprendimą grindė VSD nustatytais pareiškėjo ryšiais su (duomenys neskelbtini).

63. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, siekdamas nustatyti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę valstybės saugumui, pagrįstai vertino ir VSD Rašte pateiktą informaciją apie pareiškėjo, su juo siejamų įmonių veiklą, kuri buvo pakartota Sprendime, ir priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi.

64. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi pagrįstai atsisakė stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), ir baudžiamosios bylos medžiagą prijungti prie nagrinėjamos bylos, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad pareiškėjas nėra baudžiamojoje byloje dalyvaujantis asmuo, tarp šių bylų nenustatytas prejudicinis ryšys, todėl nėra tikslinga išreikalauti baudžiamosios bylos dokumentų kopijas. VSD teikė pirmosios instancijos teismui turimą bylai reikšmingą informaciją, taigi byloje yra pakankamai duomenų teisingam sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamosios bylos baigtis ir jos nagrinėjimo rezultatas, papildomos baudžiamosios bylos medžiagos išreikalavimas ir prijungimas prie administracinės bylos, niekaip nesudarytų pareiškėjui galimybės paneigti tiek atsakovo Sprendime, tiek VSD Rašte nurodytų pareiškėjo ryšių ir atliktų veiksmų vertinimo ir jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde neneigia VSD Rašte pateiktos informacijos teisingumo, tačiau nesutinka, jog VSD pateikta informacija, kuria rėmėsi tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, yra laikoma pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje keliama grėsme valstybės saugumui, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, dar kartą pakartoja savo argumentus, susijusius su praeityje buvusiais ryšiais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.

66. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiu aspektu, t. y. ar pakanka duomenų teigti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas išvadas pagrindė įrodymais (VSD pateikta informacija), kurie nekelia jokių abejonių jų įrodomąja galia. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (žr. nutarties 40–41 p.) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog VSD surinkti ir byloje aptarti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą spręsti apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, galinčią kelti grėsmę, o aplinkybė, kad kai kurių įmonių akcijų pareiškėjas nebeturi, viena pati savaime, atsižvelgiant į įrodymų visumą, nelemia grėsmės valstybės saugumui pabaigos. Pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik įrodymų visumos vertinimu (pareiškėjo valdomos įmonės nuo (duomenys neskelbtini) dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) viešuosiuose pirkimuose, prekės buvo tiekiamos laimint šiuos viešuosius pirkimus, įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo leidimą dirbti su (duomenys neskelbtini) valstybės paslaptį sudarančia informacija, kurti, prižiūrėti ir remontuoti (duomenys neskelbtini) techniką, pareiškėjas tebėra (duomenys neskelbtini) pilietis, turi valdomų įmonių (duomenys neskelbtini), ir kt.), bet ir motyvuojamos visuotinai žinomomis aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių keliamus reikalavimus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiame kontekste neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai.

68. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Bendrovės 2023 m. vasario 6 d. rašto vertinimu (žr. nutarties 39 p.), t. y. kaip atskiro įrodymo, atmestini, nes, kaip jau buvo minėta, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Bendrovės 2023 m. vasario 6 d. raštas nepaneigia VSD Rašte nurodytų teiginių, kad (duomenys neskelbtini) Bendrovė dalyvavo schemoje, tiekiant (duomenys neskelbtini).

69. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas perspektyvinis pareiškėjo pavojingumo vertinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023). Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad jo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi ir yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

70. Dėl pareiškėjo teisės būti išklausytam prieš procedūrą, pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Bendrijos teisės principas, kurį reikia taikyti, kai administracija ketina priimti aktą asmens nenaudai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė (žr., pvz., 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017). Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4636-520/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai dokumentus ar duomenis jam sukliudė pateikti atsakovo sprendimas jo neapklausti, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme, tačiau jo pateikti paaiškinimai nepaneigė Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokias papildomas aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, t. y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje priėmimą. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas pažeidė Sprendimo priėmimo procedūrą ir pareiškėjo teisę būti išklausytam.

71. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (žr. nutarties 35 p.) byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimamus sprendimus nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą.

72. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

73. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, o pačią bylos medžiagą pripažinti nevieša. Teisėjų kolegija dėl šio pareiškėjo prašymo pažymi, kad šis pareiškėjo prašymas išspręstas pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria administracinės bylos medžiaga pripažinta nevieša ir neteiktina susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją, jo įgaliotus atstovus, atsakovo įgaliotą atstovą, ir trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotą atstovą, nuspręsta administracinę bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Ši nutartis buvo išsiųsta visiems proceso dalyviams, išaiškinta jos apskundimo tvarka, ji nebuvo apskųsta ar panaikinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuasmenintų teismo nutarčių paskelbimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.

74. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė