2025-01-08 Nr. AB-318-3-63-3-00203-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-89-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00203-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. J26-981/2022 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

2.1. Atsakovas surašė Bendrovei Nutarimą bei paskyrė ekonominę sankciją. Nutarime teigiama, kad Bendrovė, kaip Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) turėtoja, nuo 2021 m. nevykdė savo prievolės teikti Departamentui nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitą, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) nuostatomis, jai skirta 150,00 Eur bauda.

2.2. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Bendrovė nuo 2016 m. spalio 16 d. nebevykdo ūkinės veiklos, apie tai Departamentas buvo informuotas ne kartą. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos leidžia įmonei vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą tik tuo atveju, jei ji turi atitinkamą licenciją. Dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui Bendrovė neturi galimybės gauti privalomą licenciją, todėl ji buvo priversta laikinai sustabdyti ūkinę veiklą. Tai, kad Bendrovė nevykdo ūkinės veiklos, šalina jos pareigą teikti Departamentui nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitas, todėl Nutarimas privalo būti panaikintas.

2.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurioje buvo vertinama, ar Departamento specialistai pagrįstai surašė administracinio nusižengimo nutarimą Bendrovės direktoriui už analogišką neveikimą. Bendrosios kompetencijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, tenkino Bendrovės direktoriaus skundą ir panaikino administracinio nusižengimo nutarimą.

3. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime prašė atmesti skundą bei nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

3.1. 2022 m. gruodžio 16 d. Bendrovei buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J26-981/2022 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio pažeidimo, numatyto AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

3.2. Protokole nurodoma, kad, 2022 m. rugpjūčio 16 d. atlikus Bendrovės individualių namų kvartalo, esančio Švepelių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., veiklos planinį patikrinimą, nustatyta, jog pareiškėjo pagrindė ūkinė veikla – vandens tiekimas gyventojams iš nuosavų gręžinių ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas. Bendrovė turi neterminuotai išduotą TIPK leidimą vykdyti šią veiklą, kuri privalo būti vykdoma pagal TIPK leidime nurodytas sąlygas, o, vadovaujantis Ūkio subjektų monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (toliau – ir Nuostatai), reikalavimais, pareiškėjas privalo vykdyti aplinkos monitoringo programą.

3.3. Pareiškėjas nevykdė aplinkos monitoringo programos, per Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ nepateikė nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 m. 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjui buvo raštu pasiūlyta iki 2022 m. spalio 20 d. gera valia pašalinti teisės aktų reikalavimų pažeidimus, jis nepašalino jų, todėl buvo surašytas Nutarimas.

3.4. Departamentas neginčija, kad Bendrovės veikla buvo sustabdyta, tačiau toks Bendrovės valdymo organų sprendimas nėra laikomas jos veiklos pabaiga, kadangi įmonės veiklą galima bet kada atnaujinti, kitaip nei ją likvidavus ar įmonei bankrutavus. TIPK leidimas suteikia teisę eksploatuoti įrenginį, jo turėjimas neriboja ūkio subjektui galimybių laikinai sustabdyti veiklą, vėliau ją atnaujinant. Tačiau TIPK leidimas suteikia jo turėtojui ne tik tam tikras teises, bet ir nustato pareigas. Ūkio subjektas, kuriam išduotas TIPK leidimas, yra atsakingas, kad veikla įrenginyje būtų vykdoma jame nurodytomis sąlygomis, o juridinio asmens veiklos sustabdymas neatleidžia ūkio subjekto nuo prievolės tinkamai eksploatuoti TIPK leidime nurodytą įrenginį.

3.5. Pareiškėjas turėjo pareigą pateikti monitoringo duomenis – nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitą už 2021 metus – kompetentingoms institucijoms, tačiau jis neatliko to. Nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo naikinti jį.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Departamentas atliko Bendrovės planinį patikrinimą ir surašė 2022 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktą Nr. (13.5)-PA-4295 (toliau – ir Aktas), kuriame nustatė, kad Bendrovė nevykdo aplinkos monitoringo programos, nepateikė Agentūrai nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 metus, pasiūlė Bendrovės direktoriui taikyti administracinę atsakomybę dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, o dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų spręsti dėl administracinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui pagal AAĮ nuostatas.

5.2. Pareiškėjas buvo supažindintas su planinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apaugos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (13.5)-AD5-15557 „Dėl patikrinimo akto siuntimo ir sankcijų taikymo“. Bendrovė 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė atsakovui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Bendrovė yra sustabdžiusi ūkinę veiklą, o jos turtas yra perduotas individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Švepelių aušra“, todėl Bendrovės prievolė vykdyti aplinkos monitoringo programą ir teikti Agentūrai nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitas yra išnykusi, kadangi ji nebevykdo vandens tiekimo gyventojams ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklos.

5.3. Departamentas, atsižvelgdamas į planinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjui išsiuntė rašytinį įspėjimą Nr. J26-981/2022, siūlydamas Bendrovei iki 2022 m. spalio 20 d. pateikti Agentūrai metinę aplinkos monitoringo ataskaitą už 2021 metus, bei įspėdamas dėl ekonominės sankcijos, numatytos AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje.

5.4. Bendrovei neįvykdžius 2022 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame įspėjime nurodytų veiksmų, Departamentas surašė Protokolą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, nevykdydamas aplinkos monitoringo programos ir nepateikdamas Agentūrai nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 metus, pažeidė Nuostatų 10.1 papunkčio, 25 punkto ir 33.3 papunkčio reikalavimus. Atsakomybė už minėtų teisės normų reikalavimų pažeidimus numatyta AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje.

5.5. Departamentas, įvertinęs Akte, Protokole ir pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, priėmė Nutarimą, kuriame padarė išvadą, jog Bendrovė savo neteisėtu neveikimu padarė pažeidimą, kuris atitinka AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, ir, įvertinęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė jai 150,00 Eur dydžio ekonominę sankciją. Nutarime pabrėžiama, kad, sustabdžius įmonės veiklą, ji vis tiek laikytina veikiančia (ji nėra likviduojama ar bankrutavusi), todėl Bendrovė turi pareigą teikti ataskaitas kompetentingoms institucijoms.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (toliau – ir AMĮ) 2 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, Nuostatų 10.1, 33, 33.3 punktų, Nuostatų 4 priedo II skyriaus 3 lentelės nuostatomis.

7. Teismas nustatė, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra vandens tiekimas gyventojams ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas; Bendrovei yra išduotas TIPK leidimas vykdyti šią veiklą. Teismas konstatavo, kad Bendrovė, kaip TIPK leidimo turėtoja, turinti teisę vykdyti buitinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklą, turi prievolę vykdyti išmetamų ir (ar) išleidimų teršalų monitoringą ir kasmet pateikti Agentūrai praėjusių metų aplinkos monitoringo ataskaitą.

8. Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 11 d. pranešimas Nr. (42.59Mr) „Apie įregistruotą laikinai nevykdomą veiklą“, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje kaip laikinai nevykdanti veiklos įmonė, patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog 2021 metais Bendrovė nevykdė ūkinės veiklos.

9. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022 pateiktus išaiškinimus, konstatavo, jog laikinas įmonės veiklos sustabdymas neatleidžia jos nuo pareigos laikytis įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui išduotas TIPK leidimas yra panaikintas, todėl pažymėjo, kad Bendrovė, kaip TIPK leidimo turėtoja ir asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla yra susijusi su buitinių nuotekų surinkimu bei valymu, turėjo pareigą vykdyti TIPK leidime ir Nuostatuose nurodytus veiksmus – vykdyti aplinkos monitoringą ir kasmet teikti Agentūrai aplinkos monitoringo ataskaitas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad, Bendrovei nevykdant veiklos, jos pareiga atlikti aplinkos monitoringą ir teikti Agentūrai ataskaitas yra išnykusi.

10. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas Nutarime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė, nevykdydama aplinkos monitoringo ir neteikdama Agentūrai ataskaitų, pažeidė Nuostatų 10.1 ir 33.3 punktų reikalavimus.

11. Teismas, įvertinęs Aplinkos apsaugos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nustatęs, kad Departamentas 2022 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė pareiškėjui rašytinį įspėjimą, kuriame jis buvo raginamas iki 2022 m. spalio 20 d. pateikti Agentūrai metinę aplinkos monitoringo apskaitos ataskaitą už 2021 metus, padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai patraukė Bendrovę administracinėn atsakomybėn pagal AAĮ 57 straipsnio 1 dalį.

12. Teismas, remdamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 1-4 dalių nuostatomis, įvertinęs teismui pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad Departamentas, skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją už teisės aktų pažeidimus, tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, teisingai kvalifikavo padarytus pažeidimus, atsižvelgė į tai, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir darė išvadą, kad skirtos ekonominės sankcijos dydis neprieštarauja AAĮ nuostatoms bei protingumo ir proporcingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. J26-981/2022, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 8 d. pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis, patvirtinančius, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nuo 2023 m. kovo 16 d. nevykdo Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 21RE-184(AG-63/06-2023), tai yra neatsako į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. paklausimą.

14.2. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme 2023 m. gegužės 9 d. vykusio teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovo reikalaujamos ataskaitos yra mokestinės ataskaitos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte numatytas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, 8 punkte – mokestis už aplinkos teršimą, šie mokesčiai yra už ūkinio subjekto požeminio (gėlo) vandens sunaudojimą ir ūkinės veiklos leistinos taršos išleidimą į atvirus vandens telkinius. Jų dydžius ir jų matavimo prietaisams reikalavimus nustato valstybės akredituotos institucijos, o už jų paslaugas turi mokėti ūkinę veikią vykdantis juridinis asmuo iš įplaukų, gaunamų vykdant šias ūkines veikias. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnį, šioms atskaitoms turi būti taikomas turinio viršenybė prieš formą principas.

14.3. 2021 metais pareiškėjas nevykdė ūkinės veiklos, centrinis mokesčių administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija) atleido pareiškėją nuo ataskaitų teikimo.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, kol Aplinkos ministerija pateiks pareiškėjui atsakymą į jo paklausimą dėl šiai bylai aktualių aplinkybių. Aplinkos ministerijos išaiškinimas pareiškėjui buvo pateiktas 2023 m. gegužės 9 d. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į šį išaiškinimą, užpildė ataskaitas už 2021 m. ir 2023 m. birželio 1 d. informavo apie tai pirmosios instancijos teismą. Aplinkos ministerijos išaiškinimas buvo gautas jau po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo informaciją apie pateiktas ataskaitas, neperžiūrėjo bylos.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo šiuos argumentus:

15.1. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Nutarimu, nes pirmosios instancijos teismas, žinodamas, jog nėra atsakyta į pareiškėjo paklausimą Aplinkos ministerijai ir nėra gautas atsakymas, nesustabdė bylos.

15.2. Nors pareiškėjo nurodomas Aplinkos ministerijos atsakymas gautas jau po bylos išnagrinėjimo, jis nekeičia esmės ir nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Aplinkos viceministrės atsakyme į pareiškėjo paklausimą išsiaiškinta, kad TIPK leidimas suteikia ūkio subjektui teisę eksploatuoti įrenginį, o ne prievolę eksploatuoti leidime nurodytą įrenginį ar vykdyti leidime nurodytą veiklą. Tačiau TIPK leidimo turėtojas įgyja ir prievoles, kurios siejamos ne su leidimo vykdymu, o su leidimo turėjimu, ir ūkio subjektai, atitinkamai pagal veiklą, privalo tvarkyti apskaitą ar teikti ataskaitas.

15.3. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 2 straipsnio 8 punktas apibrėžia ūkio subjektų aplinkos monitoringą, 9 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas vykdymas. Nuostatų 10.1, 25, 33.3 punktuose nurodyti ūkio subjektai, turintys vykdyti išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų monitoringą, bei jų pareigos teikti monitoringo ataskaitas.

15.4. Pareiškėjo pagrindinė veikla – vandens tiekimas gyventojams iš nuosavų gręžinių ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas, pareiškėjas turi neterminuotą TIPK leidimą, todėl turi atlikti teršalų išleidimą su nuotekomis į aplinką ir (arba) kanalizacijos tinklus pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas, taip pat vadovautis Nuostatų reikalavimais.

15.5. Aplinkos viceministrės atsakyme į pareiškėjo paklausimą taip pat išsiaiškinta, kad laikinai nevykdantis veiklos, tačiau turintis TIPK arba taršos leidimą ūkio subjektas privalo teikti ataskaitas, jei taip nurodyta teisės aktuose, nurodyta prievolė teikti ataskaitas net ir laikinai sustabdžiusiam veiklą ūkio subjektui, turinčiam vieną TIPK ar taršos leidimą, neprieštarauja Mokesčių administravimo įstatymui ar Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymams ar sprendimams. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas privalėjo pateikti nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitą už 2021 metus kompetentingoms institucijoms.

15.6. Departamento priimtas Nutarimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai taikant bei aiškinant teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti juos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. J26-981/2022 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas skundžiamame Nutarime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė, nevykdydama aplinkos monitoringo ir neteikdama Agentūrai nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitų, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl pagrįstai patraukė Bendrovę administracinėn atsakomybėn dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo ir skyrė 150 Eur ekonominę sankciją.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad Bendrovė yra sustabdžiusi savo veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateiks atsakymą į pareiškėjo paklausimą dėl ginčo ataskaitų teikimo būtinybės tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, be to, Bendrovė jau yra pateikusi ginčo ataskaitas atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, gavęs šią informaciją, nepagrįstai neperžiūrėjo bylos.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas, atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atlikęs Bendrovės planinį patikrinimą, surašė 2022 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktą Nr. (13.5)-PA-4295 (I t., b. l. 97–100), kuriame nustatė, jog: 1) Bendrovė nevykdo aplinkos monitoringo programos; 2) Bendrovė nepateikė Agentūrai nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 metus. Akte siūloma taikyti Bendrovės direktoriui administracinę atsakomybę dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas bei siūloma spręsti dėl administracinės nuobaudos skyrimo Bendrovei už patikrinimo metu nustatytus AAĮ nuostatų pažeidimus. Departamentas, atsižvelgdamas į planinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė pareiškėjui rašytinį įspėjimą Nr. J26-981/2022 (I t., b. l. 103–104), nurodydamas, kad Bendrovė nevykdė aplinkos monitoringo programos ir iki 2022 m. kovo 31 d. nepateikė Agentūrai metinės aplinkos monitoringo ataskaitos už 2021 metus; pareiškėjui buvo siūloma iki 2022 m. spalio 20 d. pateikti minėtus duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai; pareiškėjui gali būti paskirta ekonominė sankcija, numatyta AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje. Bendrovei neįvykdžius 2022 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame įspėjime nurodytų veiksmų, Departamentas surašė Protokolą (I t., b. l. 94–96), kuriame konstatavo, kad Bendrovė, nevykdydama aplinkos monitoringo programos ir nepateikdama Agentūrai nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 metus, pažeidė Nuostatų 10.1 papunkčio, 25 punkto ir 33.3 papunkčio reikalavimus, už kurių pažeidimą AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė. Atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą (I t., b. l. 34–36), kuriame nurodė, kad Bendrovė savo neteisėtu neveikimu padarė pažeidimą, numatytą AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje, ir, nenustatęs Bendrovės atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė jai 150,00 Eur dydžio ekonominę sankciją.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos yra mokestinės ataskaitos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose, todėl pareiškėjas neturėjo teikti ginčo ataskaitų už 2021 m., nes Bendrovė buvo sustabdžiusi savo veiklą tais metais, apie tai buvo informuota Valstybinė mokesčių inspekcija.

22. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas nustato aplinkos monitoringo turinį, struktūrą, įgyvendinimą, aplinkos monitoringo procese dalyvaujančių subjektų teises bei pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas, siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys yra vieši. Aplinkos ministras, atsižvelgdamas į ūkinės veiklos rūšių ir (ar) atskirų technologinių procesų galimą neigiamą poveikį aplinkai arba grėsmę, kad bus padaryta žala aplinkai, nustato kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai privalo vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą. Aplinkos monitoringo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys ir informacija renkama, saugoma ir teikiama Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.

23. Ūkio subjektų monitoringo nuostatų 10.1 punkte nustatyta, kad išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai, išleidžiantys (planuojantys išleisti) į paviršinius vandens telkinius ir (ar) natūralias arba dirbtines filtravimo sistemas nuotekas arba išmetantys į aplinkos orą teršalus, šiai veiklai pagal TIPK taisyklių reikalavimus reikia turėti TIPK leidimą ar pagal Taršos leidimų taisyklių reikalavimus – taršos leidimą. Pagal Nuostatų 25 punktą, ūkio subjektai privalo atlikti stebėjimus, laboratorinius tyrimus ir matavimus ir imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti pagal teisės aktuose nustatytus metodus. Nuostatų 33 punkto, reglamentuojančio ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenų ir informacijos pateikimo Agentūrai ar kitoms monitoringo programoje nurodytoms institucijoms tvarką, 3 papunktis nustato, jog praėjusių kalendorinių metų monitoringo ataskaita pateikiama Agentūrai per IS „AIVIKS“, el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis iki kitų metų kovo 1 d.

24. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra vandens tiekimas gyventojams ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas, Bendrovei yra išduotas neterminuotas TIPK leidimas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė privalo vykdyti į aplinką išmetamų teršalų apskaitą (28 p. 1 d.) ir vykdyti taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringą pagal Departamento suderintą ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą, kuri pridedama TIPK leidimo 1 priede (28 p. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Bendrovė, kaip ūkio subjektas, turintis teisę vykdyti buitinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklą ir turintis TIPK leidimą, turi prievolę vykdyti išmetamų ir (ar) išleidimų teršalų monitoringą ir kasmet pateikti Agentūrai praėjusių metų aplinkos monitoringo ataskaitą.

25. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija taikyta dėl nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos nepateikimo, o ne dėl taršos mokesčio apskaičiavimo ar mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje vadovautis mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo nurodyto argumento, kad 2021 metais Bendrovė nevykdė veiklos, todėl neturėjo prievolės teikti ginčo ataskaitų, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022 yra konstatavęs, kad įmonės veiklos sustabdymas nėra laikomas įmonės veiklos pabaiga, įmonės veiklą galima bet kada atnaujinti, kitaip nei įmonę likvidavus ar jai bankrutavus, todėl bendrovės vienintelei akcininkei liko pareigos, kurios įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos visoms veikiančioms (nelikviduotoms, nebankrutavusioms) įmonėms.

27. Minėta, kad Bendrovės pagrindė ūkinė veikla – vandens tiekimas gyventojams iš nuosavų gręžinių ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas, Bendrovei išduotas TIPK leidimas vykdyti šią veiklą, kuris galioja neterminuotai (leidimas koreguotas 2013 m. rugpjūčio 23 d.) (el. b. II t., b. l. 43–103). Bendrovė informavo Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kad Bendrovė įregistravo laikiną veiklos nevykdymą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. (el. b. 1 t., b. l. 10).

28. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai asmuo, išleidžiantis į gamtinę aplinką (į paviršinius vandens telkinius ir (arba) į gruntą) nuotekas, privalo turėti TIPK leidimą arba taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką nustato AAĮ. Vandens įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išleidžiamų nuotekų ir teršalų apskaitą privalo tvarkyti ūkio subjektai, kurie išleidžia nuotekas į gamtinę aplinką, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus nuotekos gali būti skleidžiamos ant žemės paviršiaus tręšimo tikslais, ir kurie Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti TIPK leidimą arba taršos leidimą (1 p.).

29. AAĮ 19 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti TIPK leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti (1 d.); fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 193 straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų (2 d.); fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, kurio veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei (3 d.); fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą (4 d.).

30. AAĮ 191 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis (2 d.); TIPK leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (3 d.); sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra nustatomos atitinkamos sąlygos (TIPK leidimo turėtojo prašymu (14 d. 1 p.); TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas (14 d. 6 p.); TIPK leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti TIPK leidime nurodytai ūkinei veiklai vykdyti naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį (14 d. 11 p.) ir kt.).

31. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę. Taisyklių 17 punktas nustato, kad, išduodant, pakeičiant leidimus, nustatant leidimo sąlygas ir eksploatuojant įrenginius, turi būti užtikrintas šių pagrindinių principų laikymasis: įrenginys turi būti eksploatuojamas nepažeidžiant nustatytų aplinkos kokybės normų, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų (17.1 p.). Taisyklių 106 punkte įtvirtinta, kad leidimo galiojimas panaikinamas, esant bent vienai iš sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 1–10 punktuose, pagal 1061 punktą, kad AAĮ 191 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju veiklos vykdytojas pateikia Agentūrai prašymą panaikinti leidimo galiojimą, nurodydamas priežastį, datą, nuo kada leidimo galiojimas turėtų būti panaikintas ir informaciją apie Taisyklių XIII skyriuje nurodytų prievolių vykdymą.

32. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai ūkio subjektui, gavusiam TIPK leidimą, numatyta teisė, bet ne prievolė eksploatuoti įrenginį (šiuo atveju – nuotekų valymo įrenginį) (žr., pvz., AAĮ 1 str. 23 p.), tačiau ūkio subjektai, eksploatuojantys įrenginį, privalo laikytis teisės aktuose ir TIPK leidime nurodytų sąlygų, be kita ko, reikalavimo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą (Vandens įstatymo 25 str. 3 d.). Teisės aktuose veiklos vykdytojas apibrėžiamas, be kita ko, kaip ūkio subjektas, eksploatuojantis ar kontroliuojantis įrenginį arba nuosavybės teise valdantis įrenginį (Taisyklių 17.2 p.). Teisės aktų nuostatos, numatančios leidimų panaikinimą (AAĮ 191 str. 14 d., Taisyklių 106 p.), nesieja leidimo panaikinimo su ūkio subjekto veiklos nevykdymu, tačiau nustato, kad leidimas panaikinamas, esant atitinkamoms sąlygoms.

33. Bendrovei išduotame TIPK leidime, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė privalo vykdyti į aplinką išmetamų teršalų apskaitą (28 p. 1 d.) ir vykdyti taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringą pagal Departamento suderintą ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą, kuri pridedama TIPK leidimo 1 priede (28 p. 2 d.).

34. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso nuotekų valymo įrenginys, jis yra eksploatuojamas, net ir sustabdžius Bendrovės veiklą, t. y. veikia (ši aplinkybė konstatuota Patikrinimo akte). Byloje nėra duomenų, kad Bendrovei išduotas TIPK leidimas yra pakeistas ar panaikintas, taip pat nėra duomenų, kad Bendrovė nuosavybės teise nevaldo nuotekų valymo įrenginio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, sutiktina su atsakovo pozicija, kad įmonei, kuri nevykdo veiklos, tačiau nėra sustabdžiusi įrenginio eksploatavimo, turi užtikrinti, kad įrenginys būtų eksploatuojamas, laikantis TIPK leidime ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų, be kita ko, reikalavimo vykdyti taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringą pagal Departamento suderintą ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą (TIPK leidimo 28 d. 2 d., AAĮ 19 str. 3 d.).

35. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikinas įmonės veiklos sustabdymas neatleidžia jos nuo pareigos laikytis įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl, nenustačius, kad Bendrovei, kaip asmeniui, kurio pagrindinė ūkinė veikla yra susijusi su buitinių nuotekų surinkimu bei valymu, išduotas TIPK leidimas yra panaikintas, Bendrovė turėjo pareigą vykdyti TIPK leidime ir Nuostatuose nurodytus veiksmus – vykdyti aplinkos monitoringą ir kasmet teikti Agentūrai aplinkos monitoringo ataskaitas.

36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodomo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, žinodamas, jog pareiškėjas yra pateikęs paklausimą Aplinkos ministerijai dėl juridinio asmens, kurio veikla sustabdyta, prievolės teikti nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitas, bei žinodamas, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 21RE-184 (AG-63/06-2023) įpareigojo Aplinkos ministeriją pateikti pareiškėjui atsakymą į minėtą paklausimą, nesustabdė bylos nagrinėjimo, pažymi, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei 2023 m. gegužės 9 d. vykusio teismo posėdžio metu nebuvo išreiškęs prašymo dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti tokį pareiškėjo prašymą. Teisėjų kolegija nenustatė kitų aplinkybių, kurios pagrįstų pirmosios instancijos teismo pareigą spręsti šį klausimą.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Aplinkos ministerija pateikė pareiškėjui 2023 m. gegužės 9 d. atsakymą į pareiškėjo paklausimą dėl juridinio asmens, kurio veikla sustabdyta, prievolės teikti nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitas, pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, pateikė atsakovui ginčo ataskaitas ir 2023 m. birželio 1 d. informavo apie tai pirmosios instancijos teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas neperžiūrėjo savo sprendimo.

38. Pažymėtina, kad ABTĮ 81 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, baigiamosios kalbos vyksta bendra tvarka. Pagal ABTĮ 97 straipsnio 1 dalį, paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.

39. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą 2023 m. gegužės 9 d. 14.30 val. vykusiame teismo posėdyje, atidėjo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimą ir paskelbimą 2023 m. gegužės 23 d. 13.10 val. Pareiškėjas pateikė duomenis apie ginčo ataskaitų pateikimą pirmosios instancijos teismui 2023 m. birželio 1 d. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo pareigą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertino Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal Nutarimo priėmimo metu buvusias aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintos papildomai ir kitos aplinkybės.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė