2019-07-03 Nr. AB-13701-3-61-3-01367-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-403-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01367-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir norminio administracinio akto teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 10 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ teisėtumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kai byla nepriskirtina tam teismui).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) įgyvendinimo. Taisyklės reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su elgesio taisyklėmis plačiam subjektų, atliekančių bausmę pataisos įstaigose, ratui. Toks teisės akto pobūdis sudaro pagrindą jį vertinti kaip norminį administracinį aktą. Taisyklės yra paskelbtos viešai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs Taisyklių turinį, darė išvadą, kad tai yra norminis administracinis teisės aktas, todėl dėl jo teisėtumo nagrinėjimo teisme yra taikomos ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 112 straipsnio 1 dalyje ir 113 straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės.

Teismas nurodė, kad nagrinėjama situacija neatitinka ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą, kai tai susiję su individualia byla, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo institucijos veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių gynimo.

III. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad neturi prievolės kreiptis į įkalinimo įstaigas su skundais, nes toks kreipimasis yra beprasmis. Bylai išspręsti reikšmingi įrodymai išreikalautini ABTĮ 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kitų pareiškėjų analogiško pobūdžio skundai buvo priimti nagrinėti, todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti skundą yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kai byla nepriskirtina tam teismui), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taisyklės, iš kurių įgyvendinimo pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą, yra norminis administracinis aktas. Pareiškėjo atvejis neatitinka ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo institucijos veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių gynimo, ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 4 dalį su skundu (prašymu, pareiškimu) į administracinį teismą kreipiamasi tiesiogiai šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, t. y. dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 20 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį pareiškėjas gali prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ teisėtumą. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš norminio administracinio akto, t. y. Taisyklių, įgyvendinimo ir prašo ištirti šio akto teisėtumą, tačiau neinicijuoja jokio individualaus ginčo, nereiškia reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl konkrečios įkalinimo įstaigos veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių. Taip pat nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo institucijos (įkalinimo įstaigos) veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių gynimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nėra nurodęs konkrečių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, kuriose būtų išaiškinta, kad pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai turėtų priimti nagrinėti, nepaisant to, kad pareiškėjas nenurodo jokių įkalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių jis galbūt patyrė neturtinę žalą. Teismų praktikoje buvo sprendžiami panašūs klausimai, tačiau bylose buvo reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl įkalinimo įstaigų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-502/2019; 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-79-520/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad analizuojamas atvejis neatitinka ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą, kai tai susiję su individualia byla, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo institucijos (įkalinimo įstaigos) veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų pareiškėjo subjektinių teisių gynimo ir pareiškėjas tokio pobūdžio bylos neinicijuoja. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinės instancijos teisme 2019 m. liepos 1 d. gauti iš Vilniaus apygardos teismo pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nes nenustatytos sąlygos, dėl kurių pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas nagrinėti, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė