2022-11-23 Nr. AB-29368-3-62-3-00633-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-896-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00633-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 10.00 val., į patalpą užėjo pareigūnai, liepė atsistoti ir patikrino, ar jis neturi draudžiamųjų daiktų, nieko nerado, liepė iš patalpos išeiti. Pareiškėjui nuėjus į prausyklą, pareigūnas užsipuolė, pradėjo jį mušti gumine lazda. Pareiškėjas spėjo pasakyti, kad serga (duomenys neskelbtini), bet pareigūnas į tai nereagavo, mušė toliau. Pareiškėjas prarado sąmonę, po kiek laiko pajuto, kad jį kažkas neša, veda į Sveikatos priežiūros skyrių. Vėliau paaiškėjo, kad dar vieną (duomenys neskelbtini) priepuolį pareiškėjas patyrė Sveikatos priežiūros skyriaus patalpose.

3. Pareiškėjas teigė, kad du, vienas po kito pasikartoję, (duomenys neskelbtini) priepuoliai buvo išprovokuoti, pareigūnams panaudojus prieš jį fizinį smurtą. Medicinos darbuotoja, kuriai buvo paaiškinta, kad ištiko (duomenys neskelbtini) priepuolis, jį apžiūrėjo paviršutiniškai, sužalojimų neužfiksavo. 2020 m. lapkričio 9 d. skunde logiškai ir išsamiai viską aprašyti negalėjo, nes po (duomenys neskelbtini) priepuolių buvo praėję tik dvi dienos.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl patirto incidento jaučia vidinę įtampą, dėl išgyvenimų kalbėjosi su psichologėm. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra subjektyvūs, dirbtinai pritraukti prie telefono turėjimo versijos, norint pateisinti niekuo nepagrįstus pareigūno smurtinius veiksmus. Mobiliojo ryšio telefono turėjimas nėra užfiksuotas vaizdo registratoriumi, ar kitais neginčijamais faktais ir duomenimis.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 16 d. teikimas Nr. 62-6607, kuris buvo vertinamas svarstant Drausmės komisijoje ir nutarimu Nr. 68-2201 skiriant nuobaudą, yra nepagrįstas neginčytinais įrodymais ir faktais. Liudytojų (nuteistųjų) parodymus, kad jie nematė, kaip jį pareigūnas mušė gumine lazda, pareiškėjas prašė vertinti kritiškai.

6. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, išsamiai netyrė pareigūnų smurto prieš pareiškėją. Kalėjimų departamentas taip pat netyrė pareiškėjo skundo, nes pateikė informaciją, o ne skundo tyrimo išvadą. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų naudojant fizinį smurtą, dėl kurių jis patyrė fizinį skausmą, sveikatos sutrikimus, dvasinius išgyvenimus, moralines, psichologines kančias, todėl prašė priteisti piniginę kompensaciją.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 7 d. pataisos įstaigos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji pareigūnai A. N. ir S. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodė incidento įvykusio apie 9.55 val. aplinkybes dėl fizinės prievartos prieš nuteistąjį A. G. panaudojimo. Dėl minėtų įvykių pataisos įstaigos Antrojo sektoriaus Specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistuosius atvejų teisėtumo patikrinimo komisija pradėjo tarnybinį patikrinimą. Buvo nustatyta, kad pareigūnai fizinę prievartą panaudojo nepažeisdami galiojančių teisės aktų, veikdami adekvačiai esamoms aplinkybėms bei proporcingai esamam pavojui, todėl buvo konstatuota, kad fizinė prievarta ir specialioji priemonė panaudota teisėtai, t. y. pareiškėjo skundas nepagrįstas.

9. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvis Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) nenustatė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 68-2204, pareiškėjui skiriant drausminę nuobaudą už mobiliojo ryšio telefono aparato turėjimą, būtų padaryti pažeidimai. Pareiškėjas skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jam atsirado neturtinė žala ir kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad, išnagrinėjus su nuobaudos pareiškėjui paskyrimu susijusią medžiagą, buvo nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 7 d. apie 9.55 val. pareigūnai užėję į 20-ą būrį pastebėjo, jog pareiškėjas rankose laiko mobilųjį telefoną. Pareigūnams nurodžius atiduoti telefoną, pareiškėjas pradėjo bėgti, nubėgo į prausyklą, nevykdė nurodymo telefoną atiduoti, buvo perspėtas dėl galimo fizinės prievartos panaudojimo. Nereaguojant į pareigūnų perspėjimą, prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta, už nugaros užvestos rankos ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas. Po to pareiškėją ištiko traukulių priepuolis, jis buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą, suteikta medicininė pagalba. Traukuliai pasikartojo ir Sveikatos priežiūros skyriaus patalpose. Suleidus medikamentus, pareiškėjo būklė pagerėjo. Sveikatos priežiūros specialistas, atlikęs išorinę kūno apžiūrą, jokių akivaizdžių kūno sužalojimų nekonstatavo. Pareiškėjo veiksmai (turėjo nuteistiesiems leistinų turėti daiktų sąraše nenumatytą daiktą (mobilųjį telefoną), nevykdė pareigūnų nurodymo atiduoti telefoną) sudarė teisėtą ir pagrįstą pagrindą drausminės atsakomybės taikymui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl pareigūnų neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo A. G. teisė laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybes, jog 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros metu pareiškėjas rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną, nepakluso reikalavimui jį atiduoti ir bėgo nuo pareigūnų, patvirtina į bylą pateikti pareigūnų A. N. ir S. N. tarnybiniai pranešimai, dieninės budinčios pamainos pareigūno Ž. R. tarnybinis pranešimas apie budėjimą, Nuteistojo asmens kratos protokolas, Drausmės komisijos pirmininko S. S. teikimas dėl nuteistojo nubaudimo, Saugumo valdymo skyriaus specialisto D. R. pažyma, 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimas „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas).

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareigūnai turėjo ar galėjo turėti prieš pareiškėją išankstinę nuostatą, nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas teisme BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neginčijo. Pareiškėjas nenurodė, kokie konkretūs asmenys, ar kiti įrodymai galėtų paneigti bylos duomenis apie jo bėgimą nuo pareigūnų, nepaklusimą reikalavimui mobilųjį telefoną atiduoti, todėl teismas neturi pagrindo juos vertinti nepatikimais. Ginčo dėl to, kad mobiliojo ryšio telefonas nėra leidžiamas nuteistiesiems turėti daiktas, byloje nėra, jo paėmimas iš pareiškėjo įformintas Nuteistojo asmens kratos protokole, todėl teismas padarė išvadą, kad telefonas teisėtai buvo paimtas iš pareiškėjo.

15. Teismas pažymėjo, kad vadovaudamiesi teisiniu reglamentavimu, pataisos įstaigos pareigūnai turėjo teisę atlikti pareiškėjo apžiūrą (Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija)139 p.), duoti privalomus vykdyti reikalavimus ar nurodymus (BVK 12 str. 1 d., 2 d.), o pareiškėjui nepaklusus, naudoti fizinę prievartą ir paimti neleistiną turėti mobiliojo ryšio telefoną (Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – ir PPVĮ) 11 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato draudimo naudoti fizinę prievartą prieš asmenį, turintį sveikatos problemų, jei šis nevykdo pareigūnų reikalavimų, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis ausyse turėjo ausinukus ir negirdėjo pareigūnų reikalavimų bei nurodymų, teismas vertino kritiškai, nes ausinukų ausyse laikymas (MP3 grotuvo klausymasis), kol pareigūnai nebaigė apžiūros procedūrų, yra paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, kuris negali būti laikomas doru ar pavyzdingu elgesiu ir negali pateisinti nepaklusimo pareigūnų reikalavimams.

16. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo mušamas gumine lazda, tačiau objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos. 2020 m. lapkričio 7 d. 10.15 val., t. y. iš karto po incidento, pareiškėją apžiūrėjusi bendrosios praktikos slaugytoja Asmens sveikatos istorijos dokumentuose, Medicinos pažymėjime nurodė, kad išorinių kūno sužalojimų nėra, o tai paneigia aplinkybę apie galimą perteklinių spec. priemonių (guminių lazdų) panaudojimą.

17. Teismas pabrėžė, kad bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jam 2020 m. lapkričio 7 d. apie 10.00 val. vykusio incidento metu prasidėjo (duomenys neskelbtini) priepuolis. Jis nedelsiant buvo pristatytas į Sveikatos priežiūros skyrių, kuriame pasikartojo traukuliai, prarado sąmonę, suleisti vaistai, būklė pagerėjo. 10.15 val. bendrosios praktikos slaugytoja konstatavo, kad išorinių kūno sužalojimų nėra, t. y. minėti bylos duomenys sudarė pagrindą išvadai, kad į pareiškėjo sveikatos sutrikimus buvo reaguojama nedelsiant, suteikta medicininė pagalba, iki būklės pagerėjimo buvo stebimas sveikatos priežiūros specialistų.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) priepuolius sieja išimtinai su pareigūnų fizinės prievartos prieš jį naudojimu, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad traukulių priepuolis jam pasikartojo ir sveikatos priežiūros specialistų priežiūroje, teikiant medicininę pagalbą, t. y. be pareigūnų fizinės prievartos veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde teigia, jog spėjo pareigūnams pasakyti, kad serga (duomenys neskelbtini), todėl pačios ligos pradžia negali būti siejama su pareigūnų veiksmais nagrinėjamo incidento metu, be to, tokius sveikatos sutrikimus patiria ir laisvėje gyvenantys žmonės. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog yra tiesioginis priežastinis ryšis tarp pareigūnų fizinės prievartos panaudojimo paimant iš pareiškėjo mobilųjį telefoną ir jo sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini) priepuolio). Be to, pareiškėjui nepažeidinėjant bausmių vykdymo tvarkos ir pataisos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, nekiltų perteklinės neigiamos emocijos (baimės) ir tokių emocijų padariniai.

19. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareigūnai, pastebėję pareiškėjo daromą pažeidimą, nenaudojo vaizdo registratoriaus jam fiksuoti, tuo pažeisdami Instrukcijos 211.10 punktą. ir šiuo aspektu yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, kurie galėjo pareiškėjui kelti abejonių dėl nustatytų faktų objektyvaus pagrindimo ir pažeidė pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

20. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentas 2021 m. vasario 19 d. atsakyme „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui paaiškino incidento tyrimo aplinkybes, nustatytus faktus ir pažeidimus, pažymėjo kad pataisos įstaigos pareigūnai savo tarnybines pareigas atlieka sąžiningai, objektyviai, nešališkai, laikydamiesi duotos priesaikos, konstatavo, kad Kalėjimų departamentas neįžvelgė aplinkybių, įrodančių, jog pataisos įstaigos pareigūnai padarė pažeidimus. pareiškėjas nedetalizavo, kokie konkretūs skundo argumentai galimai nebuvo ištirti pateiktame atsakyme, nedetalizavo neturtinės žalos dėl pateikto atsakymo pasireiškimo fakto. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl teismas neturi galimybės pareiškėjo nurodytų pernelyg abstrakčių aplinkybių patikslinti, ar įpareigoti kitą proceso šalį pateikti informaciją susijusią su tokiomis abstrakčiomis aplinkybėmis. Teismas vertino, kad Kalėjimų departamento atsakymas, pareiškėjo skunde nurodytų argumentų apimtyje, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Atsakymo turinyje pateikiama 2020 m. lapkričio 7 d. incidento tyrimo analizė, todėl vien atsakymo pavadinimas „Dėl informacijos pateikimo“ nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo skundas nebuvo tiriamas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, galėdamas pasinaudoti jam suteikta teisminės gynybos teise (Kalėjimų departamento sprendimą skųsti teismui), tokia galimybe būtų pasinaudojęs ir ginčijęs Kalėjimų departamento 2021 m. vasario 19 d. atsakymą teisės aktų nustatyta ir jame nurodyta apskundimo tvarka. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo skunde keliamas abejones, jog nebuvo atliktas jo skundo tyrimas, teismas nepripažino pagrįstomis.

21. Teismas sprendė, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, jog fizinės jėgos panaudojimas paimant iš pareiškėjo mobilųjį telefoną buvo adekvatus situacijai, pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimą, todėl visapusiškai išanalizavus pažeidimo aplinkybes jam buvo paskirta nuobauda, tačiau Pravieniškių PN-AK pareigūnai, nenaudodami vaizdo registratoriaus pažeidimui fiksuoti, pažeidė Instrukcijos 211.10 punktą. Atsakovo neteisėti veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui įtarimų dėl pažeidimo fakto objektyvaus pagrindimo, todėl yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar gero vertinimo požiūriu. Atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri galėtų būti vertinama pinigine kompensacija. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas, t. y. konstatavimas, kad atsakovas pažeidė Instrukcijos 211.10 punkto nuostatą, taip pat ir pareiškėjo teisę į bausmės atlikimą teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtas nuoskaudas.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra surašyti siekiant išsisukti iš susiklosčiusios situacijos ir išvengti atsakomybės.

23.2. Pagal teisinį reguliavimą pareigūnai turėjo įjungti vaizdo registratorių, o pareigūnų nurodomi argumentai, kad dėl situacijos staigumo jie nespėjo įjungti vaizdo registratorių yra nepagrįsti, nes pareigūnai, pastebėję daroma pažeidimą, žodžiu turi įspėti pažeidėją, kad jis nutrauktų pažeidimą, įspėti apie fizinės prievartos panaudojimą, t. y. buvo pakankamai laiko įjungti vaizdo registratorių. Be to, nebuvo pateikti pataisos įstaigoje įrengtų vaizdo kamerų įrašai.

23.3. Pareiškėjo sunkus dvigubas (duomenys neskelbtini) priepuolis buvo išprovokuotas būtent dėl pareigūnų veiksmų naudojant fizinę prievartą.

23.4. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos BVK 7 straipsnio nuostatos, pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, atsirado psichologiniai išgyvenimai, nesaugumo jausmas.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti šio sprendimo.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis formuojama teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė Instrukcijos 211.10 punkto nuostatą, taip pat ir pareiškėjo teisę į bausmės atlikimą teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau konstatavo, kad minėtų pažeidimų pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtas nuoskaudas ir pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad nebuvo tinkamai įvertinti įrodymai, pareigūnų veiksmai išprovokavo sunkų dvigubą (duomenys neskelbtini) priepuolį, todėl pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, atsirado psichologiniai išgyvenimai, nesaugumo jausmas.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jų netinkamumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomas. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, ar padarė pagrįstas išvadas jais remdamasis.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos remiantis įrodymų visuma, todėl aplinkybė, kad pareigūnai nenaudojo vaizdo registratorių (jų neįjungė), negali paneigti kitais bylos įrodymais neginčytinai nustatytų aplinkybių, susijusių su prievartos priemonių naudojimu prieš pareiškėją.

33. Gautoje patikrinti byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja būtent su pareigūnų veiksmais naudojant prievartą, teigdamas, kad dėl šių aplinkybių jį ištiko stiprus dvigubas (duomenys neskelbtini) priepuolis, o ne su aplinkybė, kad pareigūnai nenaudojo vaizdo registratorių. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs pareiškėjo skundo aplinkybes ir bylos medžiagą, konstatavo, kad fizinės prievartos panaudojimas prieš pareiškėją buvo proporcingas ir pagrįstas, teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusį bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, vaizdo registratorių įrašų nebuvimas galėjo sukelti pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau šie išgyvenimai ir nepatogumui nėra tokio lygio, kad būtų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju pakankamas pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista ir pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė