2022-09-22 Nr. CB-7631-2-49-3-01172-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4653

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01172-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 15 d. paduotu atsakovo S. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas S. S. (toliau – ir atsakovas) padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3892 darbo byloje Nr. APS-136-12247. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir 2022 m. balandžio 12 d. papildomą sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią darbdavio pasirinktos priemonės – darbuotojo atleidimo iš darbo – proporcingumą bei jos vertinimo kriterijus. Teismas netinkamai taikė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2,3 punktus, 331 straipsnio 4 dalies 2-3 punktų nuostatas, kadangi galutiniame teismo sprendime neaptarė visų ginčui reikšmingų įrodymų, nepateikė motyvų, kodėl tam tikri įrodymai nėra vertinami.

Anot atsakovo, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti darbą, jos darbuotojui atsisakius padėti atleisti medieną. Be to, atsakovas visą laiką buvo nuoseklus, prisipažino suklydęs, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovas savo kaltę pripažino. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į panašių darbo pareigų pažeidimų vertinimą ieškovės darbovietėje, nevertino atsakovo darbo rezultatų iki darbo pareigų pažeidimo padarymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamas teismo sprendimas dalyje, kuria atsakovo darbo pareigų pažeidimai pripažinti šiurkščiais. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad nepaisant to, jog jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovo padarytų darbo pareigų pažeidimų vertinimo kaip vieno šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, tačiau atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo rezoliucinę dalį, atsakovas neteikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė