2016-03-16 Nr. AB-5816-3-62-3-02301-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-362-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02301-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (gautas 2015 m. gruodžio 8 d.). Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, konstatavus, kad skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų,

2015 m. gruodžio 21 d. teisme gautas naujas pareiškėjo skundas, teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pripažintas neatitinkančiu skundui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjui vėl buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

2016 m. sausio 15 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, nes pareiškėjas nori kreiptis į Valstybės garantuojamąją teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos gavimo. 2016 m. sausio 18 d. nutartimi teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2016 m. vasario 1 d.

2016 m. vasario 3 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, jog žalą kildina iš advokato R. L. veiksmų ir prašo priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl advokato neteisėtų veiksmų/neveikimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Lietuvos advokatūros advokatų tarybą arba į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo 2016 m. vasario 3 d. pateikto patikslinto skundo matyti, jog pareiškėjas kildina žalą iš advokato R. L. neteisėtų veiksmų, pareiškėjas atsakovu nurodo advokatą.

Teismas pažymėjo, kad teisines paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija, kaip privatūs asmenys, advokato veikla yra individuali profesinė pagal Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir pagal šiuos požymius priskirtina laisvajai profesijai. Advokatams Lietuvoje Advokatūros įstatymas nesuteikia valstybės tarnautojų statuso, taigi jie nėra valstybės aparato dalis. Valstybė perka jų teisines paslaugas, už jas apmokėdama valstybės garantuojamų teisinių paslaugų teikimą, kai jomis naudojasi nepasiturintys fiziniai asmenys, taip pat kiti fiziniai asmenys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje išvardytose bylose ir atvejais (Lietuvos aukščiausias teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-395/2013). Advokatūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 1 000 litų (289,62 Eur), draudžiama privalomuoju draudimu. Advokatūros įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. Taigi pareiškėjui išaiškintina, jog pareiškėjo teises pažeidusio advokato veiksmus galima apskųsti Lietuvos advokatūros advokatų tarybai ar bendros kompetencijos teismui.

III. Pareiškėjas A. B. padavė atskirąjį skundą (b. l. 29), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 6 d. nutartį.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į teismo motyvus, jau iš jo 2015 m. gruodžio 8 d. teisme gauto skundo turėjo matyti, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme ir tai konstatuoti, arba skundą persiųsti bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi teismas to nepadarė, bet kelis kartus nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumus šalinti, šiuo metu jau suėjo senaties terminas dėl advokato veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, 1.127 straipsnio 1 dalį, nes advokatas R. L. nuo 2013 m. sausio mėnesio neveikė taip, kaip turėjo veikti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo turinį šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundžiamas raštas negali būti administracinės bylos objektu.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Sprendžiant dėl kilusio ginčo prigimties, reikšminga aplinkybė yra suinteresuoto asmens teismui teikiami reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Iš pateikiamo skundo turinio teismui turi būti aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010)

Skundo reikalavimas turi būti reiškiamas tinkamam atsakovui. Pažymėtina, kad teismas gali atmesti skundą, jei jis pareikštas netinkamam atsakovui, o pakeisti netinkamą atsakovu tinkamu galima tik pareiškėjo sutikimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr. 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti ar pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardintiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir pan. Būtent įvertinus skundo reikalavimus teismas gali spręsti, ar yra sąlygos numatytos ABTĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatytai pareiškėjo teisei realizuoti, t. y. teismingumui pasirinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-516/2009). Neįvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis pasirenkant teismingumą.

Iš pareiškėjo skundo dėl žalos atlyginimo, teisme gauto 2015 m. gruodžio 8 d. matyti, kad pareiškėjas atsakovu skunde nurodė antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą R. L., tačiau teismo prašė priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės. Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje pareiškėjui pasiūlė nurodyti tinkamą atsakovą ir tikslinti, sukonkretinti skundo aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos pasireiškimu, pateikti įrodymus, pagrindžiančius skunde nurodomas aplinkybes.

Tikslindamas skundą 2015 m. gruodžio 21 d. teisme gautame pareiškime pareiškėjas kaip atsakovą nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, kad iš skundo neaišku, iš ko pareiškėjas kildina prašomą priteisti žalą – atsakovo netinkamai surašyto skundo Europos Žmogaus Teisių Teismui, netinkamo advokato bendravimo, bylos eigos sekimo, ar pareiškėjo netinkamo informavimo. Pareiškėjui pasiūlyta patikslinti skundą, nurodant konkrečiai, dėl kokių aplinkybių jam kilo prašoma priteisti neturinė žala ir pagrįsti prašomą priteisti pinigų sumą; taip pat nurodyti, ar pats kreipėsi į atsakovus dėl prašomos informacijos, ar teikė pretenzijas dėl netinkamo atstovavimo.

Teisme 2016 m. vasario 3 d. gautame skunde pareiškėjas nurodė, jog žalą kildina iš advokato R. L. veiksmų ir prašo priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl advokato neteisėtų veiksmų/neveikimo teikiant pareiškėjo skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bendraujant su pareiškėju.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo ir jo patikslinimų turinį, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad bylos teismingumas teismui turėjo būti aiškus ir nebuvo pagrindo prašyti pareiškėjo tikslinti skundą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį ir reikalavimus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), ir kad advokato veiksmus pareiškėjas gali skųsti Lietuvos advokatūros advokatų tarybai ar bendros kompetencijos teismui.

Pažymėtina, kad manydamas, jog yra praleistas terminas skundui paduoti, pareiškėjas gali prašyti jį atnaujinti, nurodydamas termino praleidimo priežastis ir pateikdamas tai pagrindžiančius įrodymus (dokumentus).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė