3f4ea0c7-3f3d-4d43-8f8f-04dba7431db0 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedV. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄios (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų tyÄia metÄ Ä¯ R. J. stiklinį butelį, dÄl to nukentÄjusiajam R. J. padarÄ poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inÄs akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas deÅ¡inÄs akies junginÄje, kirstines žaizdas antakyje, nosyje bei kiaurines deÅ¡inÄs akies odenos žaizdas su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu ir sunkiai sutrikdÄ sveikatÄ , nes dÄl kiaurinÄs deÅ¡inÄs akies odenos žaizdos su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu nukentÄjusysis R. J. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo.
Legislator headnote
AI generated3f4ea0c7-3f3d-4d43-8f8f-04dba7431db0 · Kauno apygardos teismas: Nesutinka su teismo teiginiu, jog pakeldamas butelį nuo žemÄs ir užsimodamas juo, turÄjo pakankamai laiko pajusti ir įvertinti, kad paimtas butelis yra žymiai sunkesnis nei plastikinis, taÄiau atkreipÄ dÄmesį, kad vyko azartinio pobÅ«džio žaidimas, o nuo butelio paÄmimo iki jo iÅ¡metimo užtrukdavo tik sekundÄ. Mano, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ neįmanoma įvertinti koks tai butelis, juo labiau jį imant už butelio kakliuko, kuris yra tvirtas tiek stiklinio, tiek plastikinio butelio.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-928/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25529-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Algirdo GiedraiÄio, Odetos GruodienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Jurgos VasiliauskienÄs, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam V.
K., jo gynÄjai advokatei Ramunei Kuzmienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dÄl Alytaus apylinkÄs teismo Alytaus rÅ«mų (toliau â Alytaus apylinkÄs teismas) 2022 m. lapkriÄio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ â 1 (vieneriems) metams.
BausmÄs pradžiÄ V. K. nusprÄsta skaiÄiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmÄ. CivilinÄs ieÅ¡kovÄs Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio priimtas ir procesas dÄl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas. R. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ V. K. R. J. priteista 4 000 Eur (keturi tÅ«kstanÄiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. LaikinÄ nuosavybÄs teisÄs apribojimÄ V. K. turtui: piniginÄms lÄÅ¡oms, esanÄioms âSwedbankâ, AB sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant V.
K. naudotis piniginÄmis lÄÅ¡omis, esanÄiomis Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nevirÅ¡ijanÄiomis vieno minimalios mÄnesinÄs algos dydžio sumos â 730 Eur, nusprÄsta palikti nepakeistÄ iki visiÅ¡ko R. J. priteistos 4 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, laikino nuosavybÄs teisÄs apribojimo mastÄ sumažinant iki 4 000 eurų. IÅ¡ V. K. valstybÄs naudai priteistos 485,00 (keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių) eurų antrinÄs teisinÄs pagalbos nukentÄjusiajam iÅ¡laidos.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
1. V. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄios (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų tyÄia metÄ Ä¯ R. J. stiklinį butelį, dÄl to nukentÄjusiajam R. J. padarÄ poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inÄs akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas deÅ¡inÄs akies junginÄje, kirstines žaizdas antakyje, nosyje bei kiaurines deÅ¡inÄs akies odenos žaizdas su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu ir sunkiai sutrikdÄ sveikatÄ , nes dÄl kiaurinÄs deÅ¡inÄs akies odenos žaizdos su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu nukentÄjusysis R. J. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo.
2. Alytaus apylinkÄs teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad įvertinus bylos aplinkybių visetÄ , t. y. palyginus ir sugretinus gautus duomenis, iÅ¡nagrinÄjus aplinkybes, kurios turÄjo reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, įrodyta, jog V. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties požymiai. Tokiu bÅ«du teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad V. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip tyÄinis sunkus sveikatos sutrikdymas veikiant netiesiogine tyÄia.
SprÄsdamas bausmÄs skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgÄ Ä¯ nusikalstamos veikos sunkumÄ , pavojingumÄ , jos atsitiktinį pobÅ«dį, pakankamai teigiamÄ kaltinamojo asmenybÄ, nukentÄjusiojo pozicijÄ , kad jis atleido kaltinamajam, tai, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, dÄl to V. K. paskyrÄ Å¾ymiai mažesnÄ nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmÄs vidurkis, t. y. 1 (vienerių) metų laisvÄs atÄmimo, bausmÄ.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. praÅ¡o Alytaus apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 3 d. nuosprendį pakeisti â nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį ir skirti su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ, konstatavus, kad veika kvalifikuota teisingai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu. BylÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka. 3.1. Skunde nurodo, kad neginÄija, jog nukentÄjusiajam nurodytos sveikatos sutrikdymo pasekmÄs atsirado nuo apelianto veiksmų, taÄiau mano, kad teismas nepagrįstai jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Tokiu bÅ«du netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , o nuosprendyje teismo iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados neatitinka kai kurių bylos aplinkybių, dÄl to paskirta per griežta bausmÄ. 3.2. PažymÄjo, kad teismo iÅ¡vados, jog pasimÄtymas buteliais vyko lauke prie garažo yra klaidingos, kadangi apeliantas nuo pat pirmos apklausos teigÄ, jog mÄtymasis buteliais vyko garaže. Teigia, kad teismui nepavyko paÅ¡alinti visų abejonių dÄl įvykio vietos ir teismas įvykio vietÄ nurodydamas lauke prie garažų vadovavosi tik prielaidomis.
Tuo tarpu įvykio vietÄ patvirtina ir ta aplinkybÄ, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu nebuvo rasta jokių kÄdžių lauke, kuomet garaže kÄdžių buvo. Garažo savininkas E. R. apklaustas teisme nurodÄ, kad prie garažo yra iÅ¡mesta sena kolonÄlÄ, ant kurios sÄdima. Esant kolonÄlei, ant kurios galima atsisÄsti ir sÄdÄti, nÄra poreikio iÅ¡ garažo neÅ¡ti kÄdžių, todÄl tai tik patvirtina, jog veiksmas vyko garaže, sÄdint ant kÄdžių. PabrÄžÄ, kad garaže jis buvo pirmÄ kartÄ , tuo tarpu nukentÄjusysis R.
J. ir liudytojas A. K. garaže ir prie garažo girtaudavo pastoviai, todÄl parodymų patikrinimo metu ir parodÄ vietÄ , kur jie dažniausiai girtaudavo. Tai, kad buvo girtaujama garaže patvirtina ir ta aplinkybÄ, jog tuÅ¡ti buteliai mÄtymui buvo imamai iÅ¡ plastikinio krepÅ¡io. Aplinkybes dÄl plastikinių butelių kaupimo garaže nurodÄ ir garažo savininkas E. R.. AtkreipÄ dÄmesį, kad apeliantas atvykÄs į garaÅ¾Ä , ten jau rado girtaujanÄius R. J. ir A. K., dÄl ko nuteistajam nebuvo žinoma ar iki jo atvykimo jie girtavo garaže ar prie garažo, taip pat nematÄ kur jie numetÄ iÅ¡gertÄ degtinÄs butelį. 3.3.
Nesutinka su teismo teiginiu, jog pakeldamas butelį nuo žemÄs ir užsimodamas juo, turÄjo pakankamai laiko pajusti ir įvertinti, kad paimtas butelis yra žymiai sunkesnis nei plastikinis, taÄiau atkreipÄ dÄmesį, kad vyko azartinio pobÅ«džio žaidimas, o nuo butelio paÄmimo iki jo iÅ¡metimo užtrukdavo tik sekundÄ. Mano, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ neįmanoma įvertinti koks tai butelis, juo labiau jį imant už butelio kakliuko, kuris yra tvirtas tiek stiklinio, tiek plastikinio butelio.
BÅ«damas garaže, nematÄ, kad kas nors į plastikinius krepÅ¡ius ar ten buvusias dÄžes bÅ«tų dÄjÄs stiklinių butelių, imant butelius iÅ¡ krepÅ¡io nebuvo jokio garso panaÅ¡aus į stiklo skambÄjimÄ , todÄl negalÄjo net numanyti, kad tuose plastikiniuose krepÅ¡iuose galÄjo bÅ«ti stiklinių butelių. Be to, pažymÄjo, kad viskas vyko prieblandoje ir per akimirkÄ Ä¯Å¾iÅ«rÄti ar suprasti, kad tai ne plastikinis, o stiklinis butelis, juo labiau esant iÅ¡gÄrusiam yra neįmanoma. 3.4.
AtkreipÄ dÄmesį, kad teismas, vadovavosi pirminiais nukentÄjusiojo ir liudytojo A. K. parodymais, nes jie patvirtino, kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminÄ visas įvykio aplinkybes. Kaip matyti nukentÄjusysis R. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, jog buteliais mÄtÄsi lauke todÄl, kad garaže nebuvo vietos, taÄiau liudytojas E. R., kuris yra garažo savininkas nurodÄ, jog jo garažas, kuriame sandÄliuoja iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parvežtus baldus yra didelis, erdvus ir tuo metu buvo tuÅ¡Äias.
E. R. paaiÅ¡kinimas paneigia nukentÄjusiojo R. J. teiginius, kad garaže nebuvo vietos mÄtytis buteliais, tuo paÄiu patvirtina, kad jau paÄiose pirmose apklausose nukentÄjusysis tiksliai neatsiminÄ visų aplinkybių ir jas nurodÄ klaidingai. Esant Å¡ioms aplinkybÄms mano, kad teismas negalÄjo vadovautis iÅ¡imtinai ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentÄjusiojo paaiÅ¡kinimais dÄl įvykio vietos, kurie kelia daug abejonių ir prieÅ¡tarauja kitiems teisminio nagrinÄjimo metu iÅ¡sitirtiems įrodymams. 3.5.
Skunde pažymÄjo, kad pagrindinis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltÄs forma. Sprendžiant apie tyÄios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinami nukentÄjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Teigia, kad iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog nuteistasis nesiekÄ ir nenumatÄ, kad nukentÄjusiajam padarys sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
Å iame kontekste praÅ¡o įvertinti tas aplinkybes, jog iki nusikalstamos veikos padarymo dienos nuteistasis su nukentÄjusiuoju buvo draugai - gyvena vienoje laiptinÄje, kartu gyveno ir dirbo užsienyje, susitikdavo beveik kasdien, dažnai bendraudavo telefonu. Po Å¡io įvykio su nukentÄjusiuoju nebendrauja, nes abiem tai daryti yra uždrausta. Kai mestas butelis sužalojo R., siÅ«lÄ iÅ¡kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ , taÄiau R. atsisakÄ. Ä®vykio metu nebuvo jokio konflikto ir tai yra konstatuota teismo nuosprendyje.
TÄ patvirtino ir pats nukentÄjusysis, jog mÄtymasis plastikiniais buteliais įvyko juokų forma, iÅ¡ neturÄjimo kÄ veikti. PažymÄjo ir tai, kad ant apelianto nukentÄjusysis nepyksta, nes žino, kad pastarasis nenorÄjo jo sužaloti, o nebendrauja todÄl, kad uždraudÄ ikiteisminį tyrimÄ atlikÄs tyrÄjas. NukentÄjusysis patvirtino ir tas aplinkybes, jog jo buvo atsipraÅ¡yta ne vienÄ kartÄ , atlyginta turtinÄ Å¾ala, kuriÄ patyrÄ nukentÄjusysis pirkdamas vaistus, taip pat iÅ¡ dalies ir neturtinÄ Å¾ala. 3.6.
Mano, kad padaryta veika atitinka BK 137 straipsnyje numatytos veikos požymius ir todÄl turÄtų bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalį, nes sužalojimas buvo padarytas vieno trauminio poveikio eigoje, t. y. metant butelį. Tai, kad iÅ¡ azarto ir inercijos mestas butelis buvo ne plastikinis kaip prieÅ¡ tai mesti buteliai suprato tik tada kai jis atsitrenkÄ Ä¯ nukentÄjusįjį. Tikrai nesiekÄ jo sužaloti, nežinojo ir negalÄjo žinoti bei numatyti, kad krepÅ¡iuose be plastikinių butelių bus ir stiklinis butelis, nes noras juokais pasimuÅ¡ti âbambaliaisâ kilo staiga, iÅ¡ nuobodulio ir neturÄjimo kÄ veikti, viskas vyko nakties metu garaže, prieblandoje.
NesuvokÄ savo veiksmų pavojingumo, nenumatÄ galinÄių kilti padarinių, nes tikslo paimti ir į draugÄ be jokio priežasties mesti stiklinį butelį neturÄjo. Sutinka, kad butelį, kaip ir prieÅ¡ tai visus mestus, metÄ tyÄia, nes vyko âbambalinis karasâ, juos tyÄia į nuteistÄ jį mÄtÄ ir nukentÄjusysis, pats to nesuprasdamas į nukentÄjusįjį paleido, kaip vÄliau paaiÅ¡kÄjo, ir stiklinį butelį, kuris sužalojo nukentÄjusįjį. Atsiradusių pasekmių atžvilgiu apelianto veiksmai buvo neatsargÅ«s, padaryti esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, nes jis nenumatÄ, kad dÄl jo veiksmų atsiras tokie sunkÅ«s padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti. 3.7.
Skunde taip pat praÅ¡o, jeigu teismas konstatuotų, kad veika kvalifikuota tinkamai, paskirti Å¡velnesnÄ, su laisvÄs atÄmimu nesisijusiÄ bausmÄ. AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje į bausmÄ bÅ«tina pažiÅ«rÄti ne vien kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir visuomenÄs intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindÄti aspektu. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.
BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybÄ: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmÄs paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmÄs Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkreÄioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodanÄia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmÄs skyrimo taisyklÄs nÄra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). 3.8.
Skundo autoriaus nuomone, teismas skirdamas realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ turÄjo atsižvelgti į apelianto asmenybÄs teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenÄje, į jo elgesio po nusikalstamo veikos padarymo, į nusikalstamos veikos padarymo priežastis, į tai, kad po nusikalstamos veikos visÄ laikÄ dirbo, nepadarÄ jokių nusikalstamų veikų, o taip pat ir administracinių nusižengimų, kad kritiÅ¡kai vertina savo elgesį. Kasdien permÄ sto tos dienos įvykius, vis galvoja kÄ galÄjo padaryti kitaip, patirti stiprÅ«s iÅ¡gyvenimai, nes sužalojo savo draugÄ , kurį pažįsta daugiau nei 30 metų.
Mano, kad bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie užtikrintų teisingos bausmÄs paskirtį ir atitiktų proporcingumo principus. NagrinÄjamu atveju paskirta žymiai mažesnÄ už straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs vidurkį bausmÄ nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir atvirkÅ¡Äiai - pasiekia iÅ¡ esmÄs tik vienÄ - nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas.
4. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5. ApeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismo paskirtis â užtikrinti, kad neįsiteisÄtų neteisÄti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisÄti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keiÄiami.
Nuosprendis yra teisÄtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
6. Taigi pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato iÅ¡skirtinÄ bylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertÄ ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkreÄios nusikalstamos veikos sudÄties požymius.
Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva (kasacinÄ plenarinÄs sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, taÄiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nÄra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nÄra prieÅ¡taravimų.
DÄl veikos kvalifikavimo 7. Apeliaciniame skunde keliamas V. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas, nesutinkant su jo veiksmų teisiniu vertinimu, teigiant, kad veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnį, nes sunkus sveikatos sutrikdymas nukentÄjusiajam buvo padarytas dÄl neatsargumo. TeisÄjų kolegija, su tokiais skundo argumentais nesutinka.
8. ApeliacinÄs instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinÄs Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas byloje esanÄius įrodymus iÅ¡tyrÄ ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų. Tinkamai įvertinÄs įrodymus, jais remdamasis apylinkÄs teismas teisingai nustatÄ V. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei padarÄ faktiniais bylos duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas dÄl kaltÄs formos ir tyÄios rūšies.
Pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarÄ. Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai Å¡ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Abi Å¡ias nusikalstamas veikas, kaip teisingai nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs skiria kaltÄs forma. TaÄiau teigti, jog nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta dÄl neatsargumo, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo.
9. V. K. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų tyÄia metÄ Ä¯ R. J. stiklinį butelį, dÄl to nukentÄjusiajam R. J. padarÄ poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inÄs akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas deÅ¡inÄs akies junginÄje, kirstines žaizdas antakyje, nosyje bei kiaurines deÅ¡inÄs akies odenos žaizdas su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu ir sunkiai sutrikdÄ sveikatÄ , nes dÄl kiaurinÄs deÅ¡inÄs akies odenos žaizdos su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu nukentÄjusysis R.
J. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo. Å ie V. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. PažymÄtina, kad byloje nÄra ginÄo tiek dÄl nukentÄjusiojo sveikatos sužalojimo masto, tiek dÄl nukentÄjusiojo sužalojimo mechanizmo. Tai objektyviai patvirtina ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 400/2021 (06) (1 t., b. l. 142-143), bei ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto papildoma iÅ¡vada Nr. pG 650/2021 (06) (1 t., b. l. 148), jog R.
J. konstatuoti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, metant stiklinį butelį ir pataikant jam į deÅ¡inÄ akį. BÅ«tent tokį R. J. sužalojimo mechanizmÄ nurodÄ ir pats nuteistasis V. K., bei nukentÄjusysis R. J.. Taigi visumoje nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
10. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde V. K. neneigÄ, jog sunkiai sužalojo R. J., taÄiau apeliuoja į tai, kad padarÄ tai neatsargiai, jo sužaloti nenorÄjo, kadangi kvailiojant ir mÄtantis plastikiniais buteliais vienas į kitÄ , jis iÅ¡ inercijos paÄmÄ nebe plastikinį, o stiklinį butelį ir bÅ«tent tokį sunkų daiktÄ metÄ Ä¯ R. J.. Å iame kontekste pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog byloje nÄra duomenų, kad V. K. norÄjo ir siekÄ sužaloti savo draugÄ R. J., taÄiau Å¡i aplinkybÄ pati savaime nesuteikia pagrindo kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl neatsargumo. Å i aplinkybÄ rodo tik tai, jog sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas veikiant netiesiogine tyÄia, kam iÅ¡ esmÄs pritaria ir apeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija.
11. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyÄia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, jog jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . TiesioginÄs tyÄios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginÄs â nors jų nenori, nesiekia, taÄiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromos dÄl neatsargumo â nusikalstamo pasitikÄjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo.
Nusikalstamas pasitikÄjimas yra tais atvejais, kai kaltininkas numato abstrakÄiÄ galimybÄ, kad tokai veika gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ , taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad tokių padarinių bus iÅ¡vengta. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai kaltininkas nenumatÄ, kad dÄl jo veikos gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taÄiau pagal buvusiÄ situacijÄ privalÄjo ir galÄjo tai numatyti, jeigu bÅ«tų buvÄs apdairesnis, atsargesnis. Pagrindinis ir iÅ¡ esmÄs vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltÄs forma.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad kaltÄs turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokÄ ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. KaltÄs forma, rūšis, jos turinys â subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentÄjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-55-719/2022).
12. NagrinÄjamu atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog V. K., bÅ«damas suaugÄs, suvokdamas savo veiksmų esmÄ ir prasmÄ, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog mesdamas pakankamai sunkų daiktÄ â tuÅ¡ÄiÄ stiklinį butelį â į visai netoli jo sÄdinÄio nukentÄjusiojo gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (veidÄ ) gali sukelti nukentÄjusiojo sveikatai sunkius padarinius, ir nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.
Tokiu bÅ«du V. K. sunkiai sužalojo R. J., veikdamas netiesiogine tyÄia. Daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų apeliacinÄs instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Skunde akcentuojamos aplinkybÄs dÄl nuteistojo nesuvokimo, jog paimtas butelis yra stiklinis, o ne plastikinis, vertinamos kritiÅ¡kai ir aukÅ¡Äiau nurodytos iÅ¡vados nepaneigia. Å iame kontekste visiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo pastebÄjimams, jog stiklinis butelis neabejotinai skiriasi nuo plastikinio tiek medžiaga, tiek forma, tiek svoriu.
Tad jau vien jo paÄmimo momentas, kad ir greitas, kaip traktuoja nuteistasis, vis tik leidžia identifikuoti paimto objekto medžiagos tvirtumo, jo sunkumo savybes, kurios iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo plastikinÄs taros vieneto. Neabejotina, kad nuteistasis galÄjo ir turÄjo tÄ suprasti, tuo tarpu deklaruojama spekuliacija dÄl suvokimo elemento egzistavimo trÅ«kumo norima pagrįsti neatsargios kaltÄs formÄ , kuri Å¡iuo atveju iÅ¡ esmÄs paneigta.
13. Kita skundo argumentų grupÄ susijusi su veikos padarymo vietos ginÄijimu. Apeliantas grįsdamas savo pozicijÄ dÄl neatsargios kaltÄs formos bando įtikinti teismÄ , jog veiksmas vyko garažo viduje, o plastikiniai buteliai mÄtymuisi buvo imami iÅ¡ garaže buvusio maiÅ¡o, kuriame jie buvo kaupiami paties garažo savininko. Visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ ir įvertino tiek gretindamas įvykio dalyvių, kitų liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu, tiek juos lygindamas su įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotomis aplinkybÄmis ir pagrįstai konstatavo, jog įvykio vieta buvo ten, kaip nurodyta kaltinamajame akte, tai yra prie garažo.
NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo prieÅ¡tarauti, kad objektyviausi ir patikimiausi yra liudyto A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, praÄjus nedaug laiko nuo įvykio, t. y. 2021 m. rugpjÅ«Äio 2 d., pastarasis nurodÄ, jog alkoholiniai gÄrimai buvo vartojami prie garažų, pritrÅ«kÄs cigareÄių jis iÅ¡Äjo namo jų pasiimti, užtruko 20 min, taÄiau grįžÄs R. ir V. rado toje paÄioje iÅ¡gertuvių vietoje, prie garažų, R. sÄdÄjo ant ten buvusios kÄdÄs, V. sÄdÄjo Å¡alia (1 t., b. l. 100-101). 2021 m. rugsÄjo 13 d., nukentÄjusysis R.
J. patvirtino, jog atÄjÄ prie garažų su A. jie atsisÄdo ant kÄdžių, kurios buvo prie plytų krÅ«vos ir ten vartojo alkoholinius gÄrimus, kiek buvo tiksliai kÄdžių nepamena, atÄjÄs V. taip pat atsisÄdo ant kÄdÄs, o stalas buvo atokiau (1 t., b. l. 47-48). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei prie jo pateikta fotolentelÄ, patvirtina R. J. nurodytas aplinkybes apie plytų krÅ«vÄ , bei stalÄ stovinį atokiau, prie sienos (1 t., b. l. 33-39). Tai, kad prie garažo nebuvo rastos kÄdÄs ar buteliai nepaneigia aukÅ¡Äiau nustatytos įvykio vietos, kadangi pati įvykio vieta apžiÅ«rÄta tik 2021 m. liepos 28 d., t. y. praÄjus daugiau nei savaitei laiko, tad natÅ«ralu, kad ji gali bÅ«ti pakitusi, visgi esminÄs aplinkybÄs (plytų krÅ«va, kuriÄ minÄjo R.
J., stalo pozicija) yra iÅ¡likusi. Tuo tarpu skunde dÄstomi deklaratyvaus pobÅ«džio argumentai apie tai, kad garažo savininkas liudytojas E. R. apklaustas teisme nurodÄ, kad prie garažo yra iÅ¡mesta sena kolonÄlÄ, ant kurios sÄdima, todÄl nÄra poreikio iÅ¡ garažo neÅ¡ti kÄdžių, jokiu bÅ«du nepaneigia aukÅ¡Äiau nurodytų įvykio dalyvių dÄstomų aplinkybių, jog jie sÄdÄjo ant kÄdžių, esanÄių Å¡alia plytų krÅ«vos, juolab, kad nei vienas įvykių dalyvis nÄra užsiminÄs, jog jis sÄdÄjo ant kolonÄlÄs. AukÅ¡tesnÄs instancijos teismo vertinimu, apylinkÄs teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo visas aplinkybes dÄl veikos padarymo vietos nustatymo ir paÅ¡alinÄs bet kokias abejones pagristai konstatavo, jog ji atitinka kaltinime nurodytÄ jÄ , tai yra veiksmas vyko prie garažų.
Tokiu bÅ«du nustaÄius veikos padarymo vietÄ (lauke, prie garažo), atmestini kaip nepagrįsti ir tie nuteistojo argumentai, jog butelius mÄtymuisi su nukentÄjusiuoju jis ÄmÄ iÅ¡ garaže buvusios dÄžÄs ar maiÅ¡o, nežiÅ«rÄdamas ir jų nesirinkdamas.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp nukentÄjusiojo ir nuteistojo nebuvo kilusi jokia konfliktinÄ situacija, o nukentÄjusysis R. J. buvo sužalotas tuo metu, kai nuteistasis V. K. ir R. J. kvailiodami prie garažo mÄtÄsi buteliais. Nei pirmosios, nei apeliacinÄs instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad vykstant iÅ¡gertuvÄms, kuriose dalyvauja trys asmenys, jų aplinkoje buvo butelių. Å ias aplinkybes patvirtina nukentÄjusiojo, nuteistojo ir liudytojo A. K. parodymai, jog pastarieji įvykio metu gÄrÄ tiek alų plastikinÄse talpose, tiek degtinÄ stiklinÄje taroje.
Tai, kad nuteistasis V. K. prisijungÄ jau prie iÅ¡gÄrinÄjanÄių asmenų, tad nematÄ, kur jie buvo numetÄ jau vienÄ iÅ¡gertÄ degtinÄs butelį, nepaneigia fakto, kad tokia tara buvo įvykio vietoje ir ji buvo panaudota nukentÄjusiojo sužalojimo metu, juolab, kad liudytojo A. K. teigimu jie iÅ¡gÄrÄ ne vienÄ butelį degtinÄs. Apie tai, kad mÄtÄsi bÅ«tent tais buteliais, kuriuos patys iÅ¡gÄrÄ, o iÅ¡gertus butelius metÄ Ä¯ krÅ«vÄ , ar kur papuola teisiamojo posÄdžio metu patvirtino ir R.
J. (2 t., b. l. 175-176). Esant nustatytoms aplinkybÄms akivaizdu, kad V. K. dar prieÅ¡ pradÄdamas aktyvius mÄtymosi buteliais veiksmus, neabejotinai žinojo, kad jų aplinkoje yra ir stiklinÄs taros buteliai. Nuteistojo atliktų veiksmų sÄ moningumÄ , valingumÄ ir tikslingumÄ rodo ir tos aplinkybÄs, jog stiklinÄs taros butelis į nukentÄjusįjį buvo mestas vos iÅ¡ 1 ar 2 metrų atstumo į nukentÄjusiojo gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (veidÄ ). ApeliacinÄs instancijos teismas tokius nuteistojo veiksmus vertinti neatsargumo kontekste neturi jokio objektyvaus pagrindo.
15. VisiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipÄ dÄmesį ir į nuteistojo elgesį iÅ¡kart po įvykio. Bylos medžiaga rodo, kad bÅ«tent V. K. pirmasis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, jokios pagalbos nukentÄjusiajam nesuteikÄ. Nors apelianto teigimu jis siÅ«lÄs iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , neva pylÄ mineralinį vandenį nukentÄjusiajam į rankas siekiant pastarajam apsiprausti, taÄiau tokių aplinkybių pats R. J. nepatvirtino. PrieÅ¡ingai, pasak liudytojo A. K. tai jis apvalÄ servetÄlÄmis kraujuojantį R. J. veidÄ , bei palydÄjo jį namo. AnalogiÅ¡kai nurodÄ ir nukentÄjusysis R. J.. Matydamas kraujuojantį draugÄ , apeliantas neabejotinai suvokÄ jį sužalojÄs, taÄiau elgÄsi pakankamai abejingai ir pasyviai iÅ¡kart po įvykio kilusiems padariniams.
16. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje esanÄius duomenis, tinkamai vadovaudamasis BPK nuostatomis nustatÄ bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, logiÅ¡kai įvertino įvykių sekÄ tarpusavyje, paÅ¡alino abejones ir teisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas V. K. veikÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todÄl nÄra pagrindo abejoti Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.
DÄl bausmÄs 17. Nuteistasis V. K. savo apeliaciniame skunde praÅ¡o, neperkvalifikavus jo padarytos veikos, taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ. Kaip nurodyta pirmiau, skundžiamu nuosprendžiu V. K. 1 (vienerių) metų laisvÄs atÄmimas paskirtas už sunkų nukentÄjusiojo R. J. sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nekyla abejonių, kad V. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas gerai pažįstamam asmeniui (draugui) R. J. yra labai pavojinga nusikalstama veika, taÄiau nesutiktina su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, jog, tik paskyrus terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ ir izoliavus V.
K. nuo visuomenÄs, bus įgyvendinta bausmÄs paskirtis. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl nuteistajam realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs skyrimo tikslingumo Å¡ioje byloje, teisÄjų kolegijos vertinimu, padaryta nepakankamai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ .
18. TeisÄjų kolegija, visų pirma pažymi, jog bausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra ir svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. MinÄto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmÄ pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio.
PažymÄtina, kad bausmÄs skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinÄs instancijos teismas bausmÄ suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrÄ aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmÄ.
19. KasacinÄs instancijos teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad baudžiamosios atsakomybÄs individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmÄ arba kitÄ baudžiamosios teisÄs poveikio priemonÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkreÄioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmÄ pažiÅ«rÄti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenÄs intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindÄti, prizmÄ.
Be to, turi bÅ«ti atkreiptas dÄmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nÄra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinanÄios aplinkybÄs. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybÄs, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkreÄių asmens elgesio formų įvertinimo, konkreÄių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybÄmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinÄs baudžiamosios teisÄs ir teisÄjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.
Taigi, vienoda ir teisinga bausmÄ už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybÄms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).
20. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentÄjusiojo nuomonÄ dÄl kaltininkui skirtinos bausmÄs taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, leidžianÄių nusprÄsti, kokia bausmÄ gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).
21. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad be skundžiamame nuosprendyje aptartų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ skirdamas bausmÄ, t. y., jog V. K. teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas, taÄiau paskirtos baudos sumokÄtos, Å¡iuo metu nuobaudos negalioja, nusikaltimo metu dirbo UAB âB.â, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, Å¡iuo metu vykdo individualiÄ veiklÄ , jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, bÅ«tina atkreipti dÄmesį ir į tai, kad nukentÄjusysis R.
J. bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad V. K. jo atsipraÅ¡Ä ne vienÄ kartÄ , jo atsipraÅ¡ymas buvo nuoÅ¡irdus, ant jo nepyksta, jam atleido, nes jau kitaip nebus, atlygino 300 Eur žalÄ vaistams (2 t., b. l. 177). Visa tai rodo, kad nuteistasis ir vÄlesnÄje nagrinÄjamo įvykio stadijoje nebuvo abejingas sukeltoms pasekmÄms nukentÄjusiojo, atžvilgiu. Å iame kontekste negali bÅ«ti ignoruojamas ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, t. y. dviejų asmenų (draugų) kvailiojimas mÄtantis Å¡alia rastais buteliais (plastikiniais, stikliniais), dÄl ko nuteistajam pasirinkus sunkesnÄ tarÄ (stiklinį butelį) ir metant jį nukentÄjusiajam, pastarajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Be viso to, bylos nagrinÄjimo metu buvo pateikti duomenys, jog V. K. visiÅ¡kai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai dÄl R. J. gydymo padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , dÄl ko Vilniaus teritorinÄ ligonių kasa civilinio ieÅ¡kinio atsisakÄ (3 t. b. l. 2). Maža to, nukentÄjusysis teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡sakÄ pozicijÄ , kad nuteistasis jį sužalojo netyÄia, nes abu kvailiodami mÄtÄsi buteliais (2 t. b. l. 175-178). Taigi, nukentÄjusiojo nurodytos aplinkybÄs patvirtina, jog pastarasis iÅ¡ esmÄs Å¡velnina nuteistojo padarytos veikos pavojingumÄ jo atžvilgiu, tuo tarpu nuteistojo elgesys po veikos padarymo vÄlesnÄje jo stadijoje rodo jo aktyvų gailestį bei siekį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .
Nepaisant ginÄijamos tyÄios kryptingumo, iÅ¡ esmÄs V. K. savo smurtinius veiksmus pripažino, dÄl jų nuoÅ¡irdžiai apgailestavo, visiÅ¡kai atlygino turtinÄ ir iÅ¡ dalies neturtinÄ Å¾alÄ , kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybe lengvinanÄia aplinkybe. Taigi, teisÄjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už aptariamos nusikalstamos veikos padarymÄ pirmosios instancijos teismas, skirdamas sankcijoje numatytÄ vienintelÄ griežÄiausiÄ bausmÄs rūšį â terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ ir nustatydamas 1 (vienerių) metų trukmÄ paskyrÄ aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neproporcingÄ bausmÄ.
22. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad teismo paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimas Å¡iuo atveju iÅ¡ esmÄs reikÅ¡tų vienintelį bausmÄs paskirties â nubaudimo â realizavimÄ . Kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmÄs tikslai nagrinÄjamoje byloje objektyviai nebÅ«tų pasiekti ir netektų prasmÄs. Tuo tarpu paskirta bausmÄ turi bÅ«ti veiksminga. Veiksminga bausme gali bÅ«ti pripažinta tik tokia bausmÄ, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai. TodÄl apskųstojo nuosprendžio dalis dÄl nuteistajam paskirtos bausmÄs BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu naikintina, nuteistajam skirtina bausmÄ, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo paÄiu sprÄstinas klausimas dÄl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.
23. TeisÄjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes bei vadovaudamasi bausmių individualizavimo principu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmÄs tikslai bus pasiekti V. K. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje bei pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus areÅ¡to bausmÄ, bei nustatant maksimalų jos dydį â 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmÄ yra adekvati nuteistojo asmenybei, veikos pavojingumui, nÄra per griežta ar neproporcinga.
24. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ nuo trijų mÄnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolÄ elektroninio stebÄjimo priemonÄmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
25. TeisÄjų kolegija pažymi, kad trumpalaikis laisvÄs atÄmimas yra taikomas kaip kraÅ¡tutinÄ priemonÄ, todÄl esant galimybei bÅ«tina siekti iÅ¡saugoti asmens teigiamus socialinius ryÅ¡ius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais bÅ«dais. Vertinamu atveju bÅ«tent pozityvÅ«s nuteistojo elgesio, jo požiÅ«rio pokyÄiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, atgaila dÄl padarytos veikos, teikia pagrindÄ pripažinti, kad bausmÄs tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebÅ«tina asmenį izoliuoti nuo visuomenÄs. Trumpalaikis laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimas Å¡iuo atveju, kai nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyÄius ir patvirtina nuteistojo dedamas pastangas keistis, nuteistojo tolesniam taisymosi procesui turÄtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo turimiems darbiniams ir socialiniams ryÅ¡iams.
BausmÄs paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. BausmÄs vykdymo atidÄjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybÄs įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvÄje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybÄ. TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkreÄiu atveju bausmÄs vykdymo atidÄjimo taikymas, esant aukÅ¡Äiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieÅ¡tarauja.
26. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija, įvertinusi anksÄiau aptartų bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , mano, kad paskirtosios bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti jos vykdymÄ V. K. atidedant. Tokiu bÅ«du neizoliuojant jo nuo visuomenÄs, o suteikiant jam galimybÄ pasitaisyti, toliau užsiimti darbine veikla bei atlyginti nusikaltimu padarytÄ ir skundžiamu nuosprendžiu priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. nusikalto pirmÄ kartÄ , anksÄiau neteistas, jam pirmÄ kartÄ skiriama ir areÅ¡to bausmÄ.
Be to, V. K. yra gana jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), vykdo individualiÄ veiklÄ , iÅ¡ esmÄs pripažino savo kaltÄ, gailÄjosi dÄl savo elgesio, atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo (Å¡ios aplinkybÄs patvirtina, kad apeliantas suprato padarytų veikų pavojingumÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, nesistengia iÅ¡vengti atsakomybÄs), atlygino turtinÄ ir dalį neturtinÄs žalos, nuteistojo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta. Byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo jis padarÄ naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .
Taip pat nÄra duomenų, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo apeliantas bÅ«tų baustas administracine tvarka. Esant tokioms aplinkybÄms ir atsižvelgus į iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindo V. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidÄti paskirtos areÅ¡to bausmÄs vykdymÄ 1 (vieneriems) metams. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyviÄ pareigÄ teismui, pritaikius areÅ¡to bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , paskirti nuteistam asmeniui intensyviÄ priežiÅ«rÄ â visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti gyvenamojoje vietoje.
Kartu su intensyvia priežiūra, V. K. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytos pareigos:
1) tÄsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
3) per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų.
27. BausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiÅ«rimas kompetentingos institucijos bei privalÄs vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikÄjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisÄs pažeidimus, Å¡io asmens priežiÅ«rÄ vykdanti institucija su teikimu turÄs teisÄ kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti nuteistajam bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmÄ.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus apylinkÄs teismo Alytaus rÅ«mų 2022 m. lapkriÄio 3 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvÄs atÄmimas 1 (vieneriems) metams. V. K. pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmÄ.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, V. K. paskirtos areÅ¡to bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ (jo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolÄ elektroninio stebÄjimo priemonÄmis), t. y. įpareigojant visÄ bausmÄs vykdymo laikotarpį bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ gyvenamosios vietos bÅ«tina iÅ¡vykti dÄl darbo ar į gydymo įstaigÄ , bei bausmÄs vykdymo atidÄjimo metu paskirti pareigas:
1) tÄsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
3) nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmÄs pradžiÄ V. K. nusprÄsta skaiÄiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant Alytaus apylinkÄs teismo Alytaus rÅ«mų 2022 m. lapkriÄio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmÄ ir V. K. paskirtos areÅ¡to bausmÄs vykdymo atidÄjimo terminÄ skaiÄiuoti nuo Å¡io Kauno apygardos teismo nuosprendžio priÄmimo dienos, tai yra 2023 m. sausio 25 d. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisÄja nuo jo paskelbimo dienos. TeisÄjai Algirdas Giedraitis Odeta GruodienÄ Jurga VasiliauskienÄ