Legislator Case Law & Legislation
3f4ea0c7-3f3d-4d43-8f8f-04dba7431db0 AI generated

3f4ea0c7-3f3d-4d43-8f8f-04dba7431db0 · Kauno apygardos teismas

Case Number 3f4ea0c7-3f3d-4d43-8f8f-04dba7431db0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų tyčia metė į R. J. stiklinį butelį, dėl to nukentėjusiajam R. J. padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas deÅ¡inės akies junginėje, kirstines žaizdas antakyje, nosyje bei kiaurines deÅ¡inės akies odenos žaizdas su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu ir sunkiai sutrikdė sveikatÄ , nes dėl kiaurinės deÅ¡inės akies odenos žaizdos su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu nukentėjusysis R. J. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo.

Legislator headnote

AI generated

3f4ea0c7-3f3d-4d43-8f8f-04dba7431db0 · Kauno apygardos teismas: Nesutinka su teismo teiginiu, jog pakeldamas butelį nuo žemės ir užsimodamas juo, turėjo pakankamai laiko pajusti ir įvertinti, kad paimtas butelis yra žymiai sunkesnis nei plastikinis, tačiau atkreipė dėmesį, kad vyko azartinio pobÅ«džio žaidimas, o nuo butelio paėmimo iki jo iÅ¡metimo užtrukdavo tik sekundę. Mano, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ neįmanoma įvertinti koks tai butelis, juo labiau jį imant už butelio kakliuko, kuris yra tvirtas tiek stiklinio, tiek plastikinio butelio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-928/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25529-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam V.

K., jo gynėjai advokatei Ramunei Kuzmienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė – 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžiÄ V. K. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę. Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio priimtas ir procesas dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas. R. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ V. K. R. J. priteista 4 000 Eur (keturi tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ V. K. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant V.

K. naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nevirÅ¡ijančiomis vieno minimalios mėnesinės algos dydžio sumos – 730 Eur, nuspręsta palikti nepakeistÄ iki visiÅ¡ko R. J. priteistos 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastÄ sumažinant iki 4 000 eurų. IÅ¡ V. K. valstybės naudai priteistos 485,00 (keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių) eurų antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų tyčia metė į R. J. stiklinį butelį, dėl to nukentėjusiajam R. J. padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas deÅ¡inės akies junginėje, kirstines žaizdas antakyje, nosyje bei kiaurines deÅ¡inės akies odenos žaizdas su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu ir sunkiai sutrikdė sveikatÄ , nes dėl kiaurinės deÅ¡inės akies odenos žaizdos su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu nukentėjusysis R. J. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo.

2. Alytaus apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad įvertinus bylos aplinkybių visetÄ , t. y. palyginus ir sugretinus gautus duomenis, iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įrodyta, jog V. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tokiu bÅ«du teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas veikiant netiesiogine tyčia.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos sunkumÄ , pavojingumÄ , jos atsitiktinį pobÅ«dį, pakankamai teigiamÄ kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo pozicijÄ , kad jis atleido kaltinamajam, tai, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, dėl to V. K. paskyrė žymiai mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti – nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, konstatavus, kad veika kvalifikuota teisingai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. BylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. 3.1. Skunde nurodo, kad neginčija, jog nukentėjusiajam nurodytos sveikatos sutrikdymo pasekmės atsirado nuo apelianto veiksmų, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Tokiu bÅ«du netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , o nuosprendyje teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka kai kurių bylos aplinkybių, dėl to paskirta per griežta bausmė. 3.2. Pažymėjo, kad teismo iÅ¡vados, jog pasimėtymas buteliais vyko lauke prie garažo yra klaidingos, kadangi apeliantas nuo pat pirmos apklausos teigė, jog mėtymasis buteliais vyko garaže. Teigia, kad teismui nepavyko paÅ¡alinti visų abejonių dėl įvykio vietos ir teismas įvykio vietÄ nurodydamas lauke prie garažų vadovavosi tik prielaidomis.

Tuo tarpu įvykio vietÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu nebuvo rasta jokių kėdžių lauke, kuomet garaže kėdžių buvo. Garažo savininkas E. R. apklaustas teisme nurodė, kad prie garažo yra iÅ¡mesta sena kolonėlė, ant kurios sėdima. Esant kolonėlei, ant kurios galima atsisėsti ir sėdėti, nėra poreikio iÅ¡ garažo neÅ¡ti kėdžių, todėl tai tik patvirtina, jog veiksmas vyko garaže, sėdint ant kėdžių. Pabrėžė, kad garaže jis buvo pirmÄ kartÄ , tuo tarpu nukentėjusysis R.

J. ir liudytojas A. K. garaže ir prie garažo girtaudavo pastoviai, todėl parodymų patikrinimo metu ir parodė vietÄ , kur jie dažniausiai girtaudavo. Tai, kad buvo girtaujama garaže patvirtina ir ta aplinkybė, jog tuÅ¡ti buteliai mėtymui buvo imamai iÅ¡ plastikinio krepÅ¡io. Aplinkybes dėl plastikinių butelių kaupimo garaže nurodė ir garažo savininkas E. R.. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas atvykęs į garaÅ¾Ä , ten jau rado girtaujančius R. J. ir A. K., dėl ko nuteistajam nebuvo žinoma ar iki jo atvykimo jie girtavo garaže ar prie garažo, taip pat nematė kur jie numetė iÅ¡gertÄ degtinės butelį. 3.3.

Nesutinka su teismo teiginiu, jog pakeldamas butelį nuo žemės ir užsimodamas juo, turėjo pakankamai laiko pajusti ir įvertinti, kad paimtas butelis yra žymiai sunkesnis nei plastikinis, tačiau atkreipė dėmesį, kad vyko azartinio pobÅ«džio žaidimas, o nuo butelio paėmimo iki jo iÅ¡metimo užtrukdavo tik sekundę. Mano, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ neįmanoma įvertinti koks tai butelis, juo labiau jį imant už butelio kakliuko, kuris yra tvirtas tiek stiklinio, tiek plastikinio butelio.

BÅ«damas garaže, nematė, kad kas nors į plastikinius krepÅ¡ius ar ten buvusias dėžes bÅ«tų dėjęs stiklinių butelių, imant butelius iÅ¡ krepÅ¡io nebuvo jokio garso panaÅ¡aus į stiklo skambėjimÄ , todėl negalėjo net numanyti, kad tuose plastikiniuose krepÅ¡iuose galėjo bÅ«ti stiklinių butelių. Be to, pažymėjo, kad viskas vyko prieblandoje ir per akimirkÄ Ä¯Å¾iÅ«rėti ar suprasti, kad tai ne plastikinis, o stiklinis butelis, juo labiau esant iÅ¡gėrusiam yra neįmanoma. 3.4.

Atkreipė dėmesį, kad teismas, vadovavosi pirminiais nukentėjusiojo ir liudytojo A. K. parodymais, nes jie patvirtino, kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes. Kaip matyti nukentėjusysis R. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog buteliais mėtėsi lauke todėl, kad garaže nebuvo vietos, tačiau liudytojas E. R., kuris yra garažo savininkas nurodė, jog jo garažas, kuriame sandėliuoja iš (duomenys neskelbtini) parvežtus baldus yra didelis, erdvus ir tuo metu buvo tuščias.

E. R. paaiškinimas paneigia nukentėjusiojo R. J. teiginius, kad garaže nebuvo vietos mėtytis buteliais, tuo pačiu patvirtina, kad jau pačiose pirmose apklausose nukentėjusysis tiksliai neatsiminė visų aplinkybių ir jas nurodė klaidingai. Esant šioms aplinkybėms mano, kad teismas negalėjo vadovautis išimtinai ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo paaiškinimais dėl įvykio vietos, kurie kelia daug abejonių ir prieštarauja kitiems teisminio nagrinėjimo metu išsitirtiems įrodymams. 3.5.

Skunde pažymėjo, kad pagrindinis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Sprendžiant apie tyčios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Teigia, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nesiekė ir nenumatė, kad nukentėjusiajam padarys sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iame kontekste praÅ¡o įvertinti tas aplinkybes, jog iki nusikalstamos veikos padarymo dienos nuteistasis su nukentėjusiuoju buvo draugai - gyvena vienoje laiptinėje, kartu gyveno ir dirbo užsienyje, susitikdavo beveik kasdien, dažnai bendraudavo telefonu. Po Å¡io įvykio su nukentėjusiuoju nebendrauja, nes abiem tai daryti yra uždrausta. Kai mestas butelis sužalojo R., siÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ , tačiau R. atsisakė. Ä®vykio metu nebuvo jokio konflikto ir tai yra konstatuota teismo nuosprendyje.

TÄ patvirtino ir pats nukentėjusysis, jog mėtymasis plastikiniais buteliais įvyko juokų forma, iÅ¡ neturėjimo kÄ veikti. Pažymėjo ir tai, kad ant apelianto nukentėjusysis nepyksta, nes žino, kad pastarasis nenorėjo jo sužaloti, o nebendrauja todėl, kad uždraudė ikiteisminį tyrimÄ atlikęs tyrėjas. Nukentėjusysis patvirtino ir tas aplinkybes, jog jo buvo atsipraÅ¡yta ne vienÄ kartÄ , atlyginta turtinė žala, kuriÄ patyrė nukentėjusysis pirkdamas vaistus, taip pat iÅ¡ dalies ir neturtinė žala. 3.6.

Mano, kad padaryta veika atitinka BK 137 straipsnyje numatytos veikos požymius ir todėl turėtų bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalį, nes sužalojimas buvo padarytas vieno trauminio poveikio eigoje, t. y. metant butelį. Tai, kad iÅ¡ azarto ir inercijos mestas butelis buvo ne plastikinis kaip prieÅ¡ tai mesti buteliai suprato tik tada kai jis atsitrenkė į nukentėjusįjį. Tikrai nesiekė jo sužaloti, nežinojo ir negalėjo žinoti bei numatyti, kad krepÅ¡iuose be plastikinių butelių bus ir stiklinis butelis, nes noras juokais pasimuÅ¡ti „bambaliais“ kilo staiga, iÅ¡ nuobodulio ir neturėjimo kÄ veikti, viskas vyko nakties metu garaže, prieblandoje.

Nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, nenumatė galinčių kilti padarinių, nes tikslo paimti ir į draugÄ be jokio priežasties mesti stiklinį butelį neturėjo. Sutinka, kad butelį, kaip ir prieÅ¡ tai visus mestus, metė tyčia, nes vyko „bambalinis karas“, juos tyčia į nuteistÄ jį mėtė ir nukentėjusysis, pats to nesuprasdamas į nukentėjusįjį paleido, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, ir stiklinį butelį, kuris sužalojo nukentėjusįjį. Atsiradusių pasekmių atžvilgiu apelianto veiksmai buvo neatsargÅ«s, padaryti esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, nes jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų atsiras tokie sunkÅ«s padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. 3.7.

Skunde taip pat praÅ¡o, jeigu teismas konstatuotų, kad veika kvalifikuota tinkamai, paskirti Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesisijusiÄ bausmę. Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje į bausmę bÅ«tina pažiÅ«rėti ne vien kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti aspektu. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). 3.8.

Skundo autoriaus nuomone, teismas skirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę turėjo atsižvelgti į apelianto asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, į jo elgesio po nusikalstamo veikos padarymo, į nusikalstamos veikos padarymo priežastis, į tai, kad po nusikalstamos veikos visÄ laikÄ dirbo, nepadarė jokių nusikalstamų veikų, o taip pat ir administracinių nusižengimų, kad kritiÅ¡kai vertina savo elgesį. Kasdien permÄ sto tos dienos įvykius, vis galvoja kÄ galėjo padaryti kitaip, patirti stiprÅ«s iÅ¡gyvenimai, nes sužalojo savo draugÄ , kurį pažįsta daugiau nei 30 metų.

Mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie užtikrintų teisingos bausmės paskirtį ir atitiktų proporcingumo principus. Nagrinėjamu atveju paskirta žymiai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmė nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir atvirkščiai - pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ - nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Taigi pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Dėl veikos kvalifikavimo 7. Apeliaciniame skunde keliamas V. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas, nesutinkant su jo veiksmų teisiniu vertinimu, teigiant, kad veika turi būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnį, nes sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl neatsargumo. Teisėjų kolegija, su tokiais skundo argumentais nesutinka.

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apylinkės teismas teisingai nustatė V. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas dėl kaltės formos ir tyčios rūšies.

Pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šių teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Abi šias nusikalstamas veikas, kaip teisingai nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės skiria kaltės forma. Tačiau teigti, jog nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

9. V. K. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų tyčia metė į R. J. stiklinį butelį, dėl to nukentėjusiajam R. J. padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas deÅ¡inės akies junginėje, kirstines žaizdas antakyje, nosyje bei kiaurines deÅ¡inės akies odenos žaizdas su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu ir sunkiai sutrikdė sveikatÄ , nes dėl kiaurinės deÅ¡inės akies odenos žaizdos su stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu nukentėjusysis R.

J. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo. Šie V. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo tiek dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo masto, tiek dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo. Tai objektyviai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 400/2021 (06) (1 t., b. l. 142-143), bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto papildoma išvada Nr. pG 650/2021 (06) (1 t., b. l. 148), jog R.

J. konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, metant stiklinį butelį ir pataikant jam į deÅ¡inę akį. BÅ«tent tokį R. J. sužalojimo mechanizmÄ nurodė ir pats nuteistasis V. K., bei nukentėjusysis R. J.. Taigi visumoje nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

10. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde V. K. neneigė, jog sunkiai sužalojo R. J., tačiau apeliuoja į tai, kad padarė tai neatsargiai, jo sužaloti nenorėjo, kadangi kvailiojant ir mėtantis plastikiniais buteliais vienas į kitÄ , jis iÅ¡ inercijos paėmė nebe plastikinį, o stiklinį butelį ir bÅ«tent tokį sunkų daiktÄ metė į R. J.. Å iame kontekste pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad V. K. norėjo ir siekė sužaloti savo draugÄ R. J., tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Å i aplinkybė rodo tik tai, jog sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, kam iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

11. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, jog jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromos dėl neatsargumo – nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

Nusikalstamas pasitikėjimas yra tais atvejais, kai kaltininkas numato abstrakčiÄ galimybę, kad tokai veika gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad tokių padarinių bus iÅ¡vengta. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal buvusiÄ situacijÄ privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu bÅ«tų buvęs apdairesnis, atsargesnis. Pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-55-719/2022).

12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog V. K., bÅ«damas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog mesdamas pakankamai sunkų daiktÄ â€“ tuščiÄ stiklinį butelį – į visai netoli jo sėdinčio nukentėjusiojo gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (veidÄ ) gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai sunkius padarinius, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Tokiu būdu V. K. sunkiai sužalojo R. J., veikdamas netiesiogine tyčia. Daryti priešingų išvadų apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl nuteistojo nesuvokimo, jog paimtas butelis yra stiklinis, o ne plastikinis, vertinamos kritiškai ir aukščiau nurodytos išvados nepaneigia. Šiame kontekste visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo pastebėjimams, jog stiklinis butelis neabejotinai skiriasi nuo plastikinio tiek medžiaga, tiek forma, tiek svoriu.

Tad jau vien jo paėmimo momentas, kad ir greitas, kaip traktuoja nuteistasis, vis tik leidžia identifikuoti paimto objekto medžiagos tvirtumo, jo sunkumo savybes, kurios iÅ¡ esmės skiriasi nuo plastikinės taros vieneto. Neabejotina, kad nuteistasis galėjo ir turėjo tÄ suprasti, tuo tarpu deklaruojama spekuliacija dėl suvokimo elemento egzistavimo trÅ«kumo norima pagrįsti neatsargios kaltės formÄ , kuri Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės paneigta.

13. Kita skundo argumentų grupė susijusi su veikos padarymo vietos ginčijimu. Apeliantas grįsdamas savo pozicijÄ dėl neatsargios kaltės formos bando įtikinti teismÄ , jog veiksmas vyko garažo viduje, o plastikiniai buteliai mėtymuisi buvo imami iÅ¡ garaže buvusio maiÅ¡o, kuriame jie buvo kaupiami paties garažo savininko. Visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino tiek gretindamas įvykio dalyvių, kitų liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek juos lygindamas su įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis ir pagrįstai konstatavo, jog įvykio vieta buvo ten, kaip nurodyta kaltinamajame akte, tai yra prie garažo.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieštarauti, kad objektyviausi ir patikimiausi yra liudyto A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, praėjus nedaug laiko nuo įvykio, t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d., pastarasis nurodė, jog alkoholiniai gėrimai buvo vartojami prie garažų, pritrūkęs cigarečių jis išėjo namo jų pasiimti, užtruko 20 min, tačiau grįžęs R. ir V. rado toje pačioje išgertuvių vietoje, prie garažų, R. sėdėjo ant ten buvusios kėdės, V. sėdėjo šalia (1 t., b. l. 100-101). 2021 m. rugsėjo 13 d., nukentėjusysis R.

J. patvirtino, jog atėję prie garažų su A. jie atsisėdo ant kėdžių, kurios buvo prie plytų krÅ«vos ir ten vartojo alkoholinius gėrimus, kiek buvo tiksliai kėdžių nepamena, atėjęs V. taip pat atsisėdo ant kėdės, o stalas buvo atokiau (1 t., b. l. 47-48). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei prie jo pateikta fotolentelė, patvirtina R. J. nurodytas aplinkybes apie plytų krÅ«vÄ , bei stalÄ stovinį atokiau, prie sienos (1 t., b. l. 33-39). Tai, kad prie garažo nebuvo rastos kėdės ar buteliai nepaneigia aukščiau nustatytos įvykio vietos, kadangi pati įvykio vieta apžiÅ«rėta tik 2021 m. liepos 28 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei laiko, tad natÅ«ralu, kad ji gali bÅ«ti pakitusi, visgi esminės aplinkybės (plytų krÅ«va, kuriÄ minėjo R.

J., stalo pozicija) yra iÅ¡likusi. Tuo tarpu skunde dėstomi deklaratyvaus pobÅ«džio argumentai apie tai, kad garažo savininkas liudytojas E. R. apklaustas teisme nurodė, kad prie garažo yra iÅ¡mesta sena kolonėlė, ant kurios sėdima, todėl nėra poreikio iÅ¡ garažo neÅ¡ti kėdžių, jokiu bÅ«du nepaneigia aukščiau nurodytų įvykio dalyvių dėstomų aplinkybių, jog jie sėdėjo ant kėdžių, esančių Å¡alia plytų krÅ«vos, juolab, kad nei vienas įvykių dalyvis nėra užsiminęs, jog jis sėdėjo ant kolonėlės. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes dėl veikos padarymo vietos nustatymo ir paÅ¡alinęs bet kokias abejones pagristai konstatavo, jog ji atitinka kaltinime nurodytÄ jÄ , tai yra veiksmas vyko prie garažų.

Tokiu bÅ«du nustačius veikos padarymo vietÄ (lauke, prie garažo), atmestini kaip nepagrįsti ir tie nuteistojo argumentai, jog butelius mėtymuisi su nukentėjusiuoju jis ėmė iÅ¡ garaže buvusios dėžės ar maiÅ¡o, nežiÅ«rėdamas ir jų nesirinkdamas.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nebuvo kilusi jokia konfliktinė situacija, o nukentėjusysis R. J. buvo sužalotas tuo metu, kai nuteistasis V. K. ir R. J. kvailiodami prie garažo mėtėsi buteliais. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad vykstant išgertuvėms, kuriose dalyvauja trys asmenys, jų aplinkoje buvo butelių. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo, nuteistojo ir liudytojo A. K. parodymai, jog pastarieji įvykio metu gėrė tiek alų plastikinėse talpose, tiek degtinę stiklinėje taroje.

Tai, kad nuteistasis V. K. prisijungė jau prie iÅ¡gėrinėjančių asmenų, tad nematė, kur jie buvo numetę jau vienÄ iÅ¡gertÄ degtinės butelį, nepaneigia fakto, kad tokia tara buvo įvykio vietoje ir ji buvo panaudota nukentėjusiojo sužalojimo metu, juolab, kad liudytojo A. K. teigimu jie iÅ¡gėrė ne vienÄ butelį degtinės. Apie tai, kad mėtėsi bÅ«tent tais buteliais, kuriuos patys iÅ¡gėrė, o iÅ¡gertus butelius metė į krÅ«vÄ , ar kur papuola teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir R.

J. (2 t., b. l. 175-176). Esant nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad V. K. dar prieÅ¡ pradėdamas aktyvius mėtymosi buteliais veiksmus, neabejotinai žinojo, kad jų aplinkoje yra ir stiklinės taros buteliai. Nuteistojo atliktų veiksmų sÄ moningumÄ , valingumÄ ir tikslingumÄ rodo ir tos aplinkybės, jog stiklinės taros butelis į nukentėjusįjį buvo mestas vos iÅ¡ 1 ar 2 metrų atstumo į nukentėjusiojo gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (veidÄ ). Apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo veiksmus vertinti neatsargumo kontekste neturi jokio objektyvaus pagrindo.

15. VisiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į nuteistojo elgesį iÅ¡kart po įvykio. Bylos medžiaga rodo, kad bÅ«tent V. K. pirmasis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, jokios pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė. Nors apelianto teigimu jis siÅ«lęs iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , neva pylė mineralinį vandenį nukentėjusiajam į rankas siekiant pastarajam apsiprausti, tačiau tokių aplinkybių pats R. J. nepatvirtino. PrieÅ¡ingai, pasak liudytojo A. K. tai jis apvalė servetėlėmis kraujuojantį R. J. veidÄ , bei palydėjo jį namo. AnalogiÅ¡kai nurodė ir nukentėjusysis R. J.. Matydamas kraujuojantį draugÄ , apeliantas neabejotinai suvokė jį sužalojęs, tačiau elgėsi pakankamai abejingai ir pasyviai iÅ¡kart po įvykio kilusiems padariniams.

16. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tinkamai vadovaudamasis BPK nuostatomis nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, logiÅ¡kai įvertino įvykių sekÄ tarpusavyje, paÅ¡alino abejones ir teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas V. K. veikÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo abejoti Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

Dėl bausmės 17. Nuteistasis V. K. savo apeliaciniame skunde praÅ¡o, neperkvalifikavus jo padarytos veikos, taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Kaip nurodyta pirmiau, skundžiamu nuosprendžiu V. K. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas paskirtas už sunkų nukentėjusiojo R. J. sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nekyla abejonių, kad V. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas gerai pažįstamam asmeniui (draugui) R. J. yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau nesutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog, tik paskyrus terminuotÄ laisvės atėmimÄ ir izoliavus V.

K. nuo visuomenės, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikslingumo Å¡ioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryta nepakankamai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ .

18. Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra ir svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

19. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Be to, turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

20. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad be skundžiamame nuosprendyje aptartų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, t. y., jog V. K. teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, Å¡iuo metu nuobaudos negalioja, nusikaltimo metu dirbo UAB „B.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, Å¡iuo metu vykdo individualiÄ veiklÄ , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis R.

J. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad V. K. jo atsiprašė ne vienÄ kartÄ , jo atsipraÅ¡ymas buvo nuoÅ¡irdus, ant jo nepyksta, jam atleido, nes jau kitaip nebus, atlygino 300 Eur žalÄ vaistams (2 t., b. l. 177). Visa tai rodo, kad nuteistasis ir vėlesnėje nagrinėjamo įvykio stadijoje nebuvo abejingas sukeltoms pasekmėms nukentėjusiojo, atžvilgiu. Å iame kontekste negali bÅ«ti ignoruojamas ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, t. y. dviejų asmenų (draugų) kvailiojimas mėtantis Å¡alia rastais buteliais (plastikiniais, stikliniais), dėl ko nuteistajam pasirinkus sunkesnę tarÄ (stiklinį butelį) ir metant jį nukentėjusiajam, pastarajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be viso to, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, jog V. K. visiÅ¡kai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl R. J. gydymo padarytÄ turtinę žalÄ , dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieÅ¡kinio atsisakė (3 t. b. l. 2). Maža to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu iÅ¡sakė pozicijÄ , kad nuteistasis jį sužalojo netyčia, nes abu kvailiodami mėtėsi buteliais (2 t. b. l. 175-178). Taigi, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pastarasis iÅ¡ esmės Å¡velnina nuteistojo padarytos veikos pavojingumÄ jo atžvilgiu, tuo tarpu nuteistojo elgesys po veikos padarymo vėlesnėje jo stadijoje rodo jo aktyvų gailestį bei siekį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Nepaisant ginčijamos tyčios kryptingumo, iÅ¡ esmės V. K. savo smurtinius veiksmus pripažino, dėl jų nuoÅ¡irdžiai apgailestavo, visiÅ¡kai atlygino turtinę ir iÅ¡ dalies neturtinę žalÄ , kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už aptariamos nusikalstamos veikos padarymÄ pirmosios instancijos teismas, skirdamas sankcijoje numatytÄ vienintelę griežčiausiÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ ir nustatydamas 1 (vienerių) metų trukmę paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neproporcingÄ bausmę.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės reikÅ¡tų vienintelį bausmės paskirties – nubaudimo – realizavimÄ . Kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamoje byloje objektyviai nebÅ«tų pasiekti ir netektų prasmės. Tuo tarpu paskirta bausmė turi bÅ«ti veiksminga. Veiksminga bausme gali bÅ«ti pripažinta tik tokia bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai. Todėl apskųstojo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu naikintina, nuteistajam skirtina bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo pačiu spręstinas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes bei vadovaudamasi bausmių individualizavimo principu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje bei pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus areÅ¡to bausmę, bei nustatant maksimalų jos dydį – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo asmenybei, veikos pavojingumui, nėra per griežta ar neproporcinga.

24. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraÅ¡tutinė priemonė, todėl esant galimybei bÅ«tina siekti iÅ¡saugoti asmens teigiamus socialinius ryÅ¡ius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais bÅ«dais. Vertinamu atveju bÅ«tent pozityvÅ«s nuteistojo elgesio, jo požiÅ«rio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, atgaila dėl padarytos veikos, teikia pagrindÄ pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebÅ«tina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Trumpalaikis laisvės atėmimo bausmės atlikimas Å¡iuo atveju, kai nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina nuteistojo dedamas pastangas keistis, nuteistojo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo turimiems darbiniams ir socialiniams ryÅ¡iams.

Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja.

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jos vykdymÄ V. K. atidedant. Tokiu bÅ«du neizoliuojant jo nuo visuomenės, o suteikiant jam galimybę pasitaisyti, toliau užsiimti darbine veikla bei atlyginti nusikaltimu padarytÄ ir skundžiamu nuosprendžiu priteistÄ neturtinę žalÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau neteistas, jam pirmÄ kartÄ skiriama ir areÅ¡to bausmė.

Be to, V. K. yra gana jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), vykdo individualiÄ veiklÄ , iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo (Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas suprato padarytų veikų pavojingumÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, nesistengia iÅ¡vengti atsakomybės), atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis padarė naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Taip pat nėra duomenų, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo apeliantas bÅ«tų baustas administracine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindo V. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyviÄ pareigÄ teismui, pritaikius areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimÄ , paskirti nuteistam asmeniui intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti gyvenamojoje vietoje.

Kartu su intensyvia priežiūra, V. K. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytos pareigos:

1) tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

27. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiÅ«rimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, Å¡io asmens priežiÅ«rÄ vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. V. K. pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, V. K. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ (jo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), t. y. įpareigojant visÄ bausmės vykdymo laikotarpį bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ gyvenamosios vietos bÅ«tina iÅ¡vykti dėl darbo ar į gydymo įstaigÄ , bei bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti pareigas:

1) tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžiÄ V. K. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę ir V. K. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo Å¡io Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra 2023 m. sausio 25 d. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Odeta Gruodienė Jurga Vasiliauskienė