Legislator Case Law & Legislation
3f4e961e-73b6-4bed-862b-00b5dff72e60 AI generated

3f4e961e-73b6-4bed-862b-00b5dff72e60 · Kauno apygardos teismas

Case Number 3f4e961e-73b6-4bed-862b-00b5dff72e60
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J.

Legislator headnote

AI generated

3f4e961e-73b6-4bed-862b-00b5dff72e60 · Kauno apygardos teismas: A. atstovo advokato E. Sergaičio apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, t.y. dėl J. A. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės sÄ lygų.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , proceso dalyvių nuomones bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus ir atlikusi įrodymų tyrimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-319/2018                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47601-2017-1                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.14; (S)                                                                     2.4.6.6.3.

                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J.

A., jo atstovui advokatui E. S.,nukentėjusiajam E. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal J. A. atstovo advokato E. Sergaičio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pripažinta, kad J. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepakaltinamas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VieÅ¡ojoje įstaigoje (VšĮ) RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : J. A. 2017 m. rugsėjo 16 d. apie 13.30 val., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,85 promilės), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, dėl neaiÅ¡kių priežasčių kilus konfliktui, sudavė ranka vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir vienÄ smÅ«gį į kaklo sritį savo sÅ«nui E. A., tokiais savo veiksmais muÅ¡damas ir smurtaudamas nukentėjusiajam E. A. prakirto apatinę lÅ«pÄ kairėje pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ .

Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad J. A. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepakaltinamas, todėl taikė jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.Apeliaciniame skunde J. A. atstovas advokatas E. Sergaitis praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties dalį, pakeičiant priverstinį stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Skunde jis nurodo, kad nors teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. A. reikalinga taikyti priverstinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, tačiau Å¡iÄ rekomendacijÄ teismas turėjo vertinti visų kitų įrodymų kontekste, nes pagal dabartinę asmens bÅ«senÄ , jam tikrai nereikia stacionarinio priverstinio gydymo. Skunde apeliantas tikina, kad teismas neiÅ¡tyrė visų aplinkybių, kurios leistų teisingai ir pagrįstai nuspręsti dėl bÅ«tinumo J. A. skirti stacionarinį gydymÄ .

Jis gyvena Å¡eimoje, Å¡eimos jo sutuoktinė , kutri gyvena kartu, sutinka padėti J. A., juo rÅ«pintis, jei jam bÅ«tų paskirtas ambulatorinis gydymas, nukentėjusysis, jo sÅ«nus, pretenzijų J. A. neturi. Apelianto vertinimu, Å¡iuo atveju stacionarinis gydymas J. A. bÅ«tų perteklinė jam taikoma priemonė. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka J. A. ir jo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

J. A. atstovo advokato E. Sergaičio apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, t.y. dėl J. A. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės sÄ lygų.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , proceso dalyvių nuomones bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus ir atlikusi įrodymų tyrimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu J.

A. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ nėra pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslų galima pasiekti taikant jam ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, todėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis keičiama (BPK 326 str. 5 d. 3 p.)Priverčiamoji medicinos priemonė yra valstybės prievartos priemonė, kuri taikoma asmenims, padariusiems pavojingas veikas esant jiems nepakaltinamiems ir dėl to Å¡ios veikos nelaikomos nusikalstamomis.

Be to, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tik asmenims, kurie, atsižvelgiant į padarytos pavojingos visuomenei veikos pobÅ«dį bei Å¡ių asmenų sveikatos bÅ«klę, yra pavojingi, nepriklausomai nuo asmens, kuriam ji taikoma, noro, siekiant medicininėmis priemonėmis, bei stebint jo elgesį, neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ . BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymÄ , nurodyta, kad sprendžiant, kokiÄ medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumÄ , padarytos pavojingos veikos pobÅ«dį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams.Byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2–ojo teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-259/2017 nurodyta, kad įstatymo uždraustos veikos padarymo metu J.

A. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, amnezinis sindromas (F10.6). J. A. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu J. A. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, amnezinis sindromas (F10.6). J. A. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nėra padidėjęs J. A. įtaigumas, nėra patologinių fantazijų. J. A. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris galėtų duoti pagrindÄ pripažinti jį ribotai pakaltinamu.

J. A. rekomenduojama skirti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Teismo psichiatrė ekspertė L. A. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad J. A. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, amnezinis sindromas. Atsižvelgiant į J.

A. nustatytÄ sutrikimÄ , iÅ¡liekant piktnaudžiavimo alkoholiu faktui, rekomenduoja jam skirti priverčiamÄ sias medicininio poveikio priemones – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichikos ligonėje. Apklausta apeliacinės instancijos teisme Å¡i ekspertė nurodė, kad vertindama J. A. bÅ«klę 2017 m. lapkričio mėnesį ir skirdama jam priverčiamÄ sias priemones stebėjimÄ stacionarinio gydymo sÄ lygomis, vertino tai, kad skiriant ambulatorinį gydymÄ derėtų tiriamajam turėti bent dalinę kritikÄ savo bÅ«klės atžvilgiu, suvokti gydymo bÅ«tinumÄ , ir reguliariai lankytis pas psichiatrÄ .

Medicininė dokumentacija yra apraÅ¡yta, kad tiriamasis nuo 2014 m. kai jam Probacijos tarnyba buvo skyrusi priemonę lankytis pas gydytojÄ psichiatrÄ 11 mėnesį režimo nesilaikė ir nesilankė nei karto pas gydytojÄ psichiatrÄ ambulatoriÅ¡kai nebuvo nei vizitui, nei nebuvo konsultuotas. Ir tik paskui buvo siųstas stacionariniam gydymui. Ekspertė teigė, kad stacionarinį režimÄ J. A. ji skyrė remdamasi visa aptarta medžiaga, tačiau neneigia, kad su sÄ lyga, jei artimieji užtikrintų kruopÅ¡tų, detalų gydytojo psichiatro paskirtÄ gydymosi planÄ , ir užtikrintų reguliarų ligonio lankymÄ si poliklinikoje, priverčiamosios medicinos priemonės bÅ«tų galimos įgyvendinti ir ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis.

Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas nukentėjusysis E. A., kuris parodė, kad po įvykio jo tėtis J. A. pasikeitė, dabar jokių barnių, piktumų tarp jų nėra, alkoholio nevartoja, santykiai Å¡eimoje geri. Å iuo metu tėtis gydosi sanatorijoje, reguliariai vartoja jam paskirtus Å¡eimos gydytojo vaistus, vaistų vartojimÄ kontroliuoja pats E. A. ir nukentėjusiojo motina, J. A. žmona O. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad Å¡iuo metu tėvas gyvena kartu Å¡eimoje su jais, jie daro įtakÄ tėvui, jis klauso Å¡eimos narių, bendrauja.

Nuo paskutinio karto tėtis nukentėjusiojo atžvilgiu jokio smurto nevartojo. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, liudytoja apklausta J. A. sutuoktinė O. A. parodė, kad po įvykio sutuoktinis alkoholio nevartoja, jis pasikeitė, gydosi, Å¡iuo metu gydosi BirÅ¡tone, iki to gydėsi poliklinikoje pas Å¡eimos daktarę, vartoja jam paskirtus vaistus. Ji J. A. padeda, kartu važiuoja pas gydytojus. Sutuoktinis prieÅ¡ jÄ fizinio smurto nenaudoja. Teigia, kad pagal jo bÅ«klę J. A. nebÅ«tinas priverstinis gydymas ligoninėje, jam užtektų gydymo namuose, ji jam padėtų.Å iuo atveju svarbu yra įvertinti ir įstatymo uždraustÄ veikÄ , kuriÄ padarė J.

A.. Nagrinėjamu atveju J. A. padaryta pavojinga veika pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,85 promilės), savo namuose, dėl neaiÅ¡kių priežasčių kilus konfliktui, sudavė ranka vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir vienÄ smÅ«gį į kaklo sritį savo sÅ«nui E. A., tokiais savo veiksmais muÅ¡damas ir smurtaudamas nukentėjusiajam E. A. prakirto apatinę lÅ«pÄ kairėje pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ . Å iame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas yra įvertintas įstatymo leidėjo ir priskirtas nesunkiems nusikaltimams.

Nors J. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie smurtinių, tačiau įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, nukentėjusiojo požiÅ«rį į veikÄ , padarinius, nėra pagrindas teigti, kad jis kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija, įvertinus J. A. padarytos veikos pavojingumÄ , taip pat dabartinę J. A. sveikatos bÅ«klę, jos stabilumÄ , ekspertizės akto iÅ¡vadÄ pasiraÅ¡iusios ekspertės nuomonę dėl galimo tolesnio J.

A. gydymo, tai, kad po veikos padarymo pakankamai ilgÄ laikÄ yra gydomas ambulatoriÅ¡kai, gydymosi režimo nepažeidė, pats savo sveikatos bÅ«klę supranta, taip pat supranta, kad, siekiant iÅ¡vengti psichozės priepuolių ateityje, jis privalo vartoti jam skiriamus vaistus, kad po padarytos veikos nebevartoja alkoholio, kas buvo viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių, turėjusi įtakÄ tokiam jo elgesiu, atsižvelgiant ir į tai, kad kartu su juo gyvenantys Å¡eimos nariai su J. A. palaiko artimus santykius, pastoviai juo rÅ«pinasi, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu J.

A. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ nėra pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant jam ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.Pažymėtina, kad sutinkamai su BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas, pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , ne rečiau kaip kas Å¡eÅ¡is mėnesius privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, kas užtikrina konkrečiu laiku konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymÄ asmeniui, priklausomai nuo jo sveikatos bÅ«klės.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus asmenį nepakaltinamu, t. y. negalinčiu suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra teisinio pagrindo takyti jam ir kardomosios priemonės, todėl naikintina skundžiamos nutarties dalis, kuria iki nutarties įsiteisėjimo J.

A. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, n u t a r ė: Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti:J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pakeisti į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ Prienų rajono psichikos sveikatos centre.

Panaikinti nutarties dalį, kuria iki jos įsiteisėjimo J. A. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę J. A. panaikinti. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                Algirdas Jaliniauskas                                                                                          Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                          Rimas Å virinas