3f4e558e-39be-43b6-8c1b-b4248d2c5fa2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-1343-189/2017                                                                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-04156-16-8                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,             dalyvaujant pareiškėjui M.

G.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė kalint LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-10-19.

Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kurių plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y.: nuo lango sklido Å¡iukÅ¡lių kvapas, kamerose nuolat degdavo naktinė ir dieninė Å¡viesa, kuri kenkdavo akims, trÅ«ko spintelių maistui, sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik 1 m tvorele, nebuvo ventiliacijos, dėl baldų trÅ«kumo nebuvo vietos visiems susėsti prie stalo, Å¡luotos buvo iÅ¡duodamos be kotų, ploviklis indams plauti nebuvo iÅ¡duodamas, tualetinio popieriaus rulonas iÅ¡duodamas 1 vnt. per mėnesį, dantų pastos iÅ¡duodavo 50 ml, pasivaikščioti buvo vedami tik 1 val. per dienÄ , prausyklos iÅ¡matavimai buvo 50 cm x 30 cm, karÅ¡tas vanduo nebuvo tiekiamas, tualete nebuvo ventiliacijos, duÅ¡u buvo suteikta teisė naudotis tik kartÄ per savaitę, kamerų sienos, lubos ir grindys buvo avarinės bÅ«klės, nuo iÅ¡duodamos patalynės kildavo alergija, čiužiniai, kaldros iÅ¡duodami nedezinfekuoti, ribojamas naudojimasis elektra, maistinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal, pastato konstrukcijoje buvo asbesto, o tai kenkė sveikatai.

VisÄ tai sudarė pagrindÄ neturtinei žalai priteisti.             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 7–18) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Dėl pareiÅ¡kėjo prieÅ¡taravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iÅ¡ nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ , tam yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus.

Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotÄ yra aprÅ«pinamos bÅ«tiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad pasimatymų, pasivaikščiojimo tvarka LukiÅ¡kių TI-K vykdoma įstatymų nustatyta tvarka.              Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.             Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.              Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-10-18.             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.              Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kameros, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų, taip pat dėl kitų nepatogumų.             Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.             Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K viso 6 paras buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.             Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bÅ«tent perpildytoje kameroje (6 paras), darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti. Baldų ir vietos trūkumas prie stalo taip pat susijęs su ploto kameroje trūkumu, todėl ši aplinkybė vertintina ploto neužtikrinimo kameroje apimtyje.             Pareiškėjo teigimu, jam kalint turėtų būti užtikrintas naudojimasis uždaru sanitariniu mazgu.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimÄ â€“ yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Ä® Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .             AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose (redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjo kalėjimo metu) yra įtvirtinta, kad į mėnesį vyrui turėtų bÅ«ti iÅ¡duodamas 1 ritinėlis tualetinio polpieriaus.

Taigi vieno ritinėlio tualetinio popieriaus iÅ¡davimas į mėnesį atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal Å¡ios normos nuostatas vyrui priklauso 75 ml dantų pastos per 2 mėn. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam buvo uÅ¡duota 50 ml pastos, tačiau Å¡ių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. PareiÅ¡kėjas net nenurodė kokiam laikotarpiui jam buvo iÅ¡duota 50 ml pastos.              PareiÅ¡kėjas taip pat tik bendrai nurodė, kad čiužiniai iÅ¡duodami nedezinfekuoti, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Nors teigia, kad nuo nedezinfekuotų čiužinių, patalynės atsiranda alergija, tačiau duomenų apie tai, kad nuo čiužinių, patalynės pareiškėjui būtų atsiradusi alergija byloje nėra.              Dėl gyvenamojoje aplinkoje naudojamo asbesto pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė, kokia žala jo sveikatai buvo padaryta dėl šios medžiagos naudojimo.              Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge lankytojams įrengiama šalto vandens tiekimo sistema.

Taigi karÅ¡to vandens įrengimo teisės aktai nenumato. PareiÅ¡kėjas taip pat nedetalizavo, kokia jam žala buvo padaryta dėl prausyklos dydžio (50 cm x 30 cm).             Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas prieÅ¡taraudamas dėl per trumpo pasivaikščiojimo laiko remiasi tarptautiniais teisės aktais.

Pažymėtina, kad užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si pirmiausia pareiga tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (subsidiarumo principas). Vadinasi pirmiausia kiekviena institucija savo veikloje turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Minėta, kad nacionaliniai teisės aktai nenumato ilgesnio pasivaikščiojimo laikotarpio nei 1 valanda.              Dėl ventiliacijos trÅ«kumo sanitariniame mazge pažymėtina, jog, kaip nustatyta nuo 2015-11-01 galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atkreiptina, jog, kaip nustatyta Å¡ios normos 2 punkte, Å¡i higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliÅ¡kai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. LukiÅ¡kių TI-K pastatas yra senos statybos, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, kamerose ventiliacija galima tik per kamerų langus.             Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsižvelgiant į tai, nusiprausimas po duÅ¡u tik vienÄ kartÄ per savaitę neprieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms.             PareiÅ¡kėjas skunde tik nurodydamas, kokia jo manymu (nuo 1300 kcal iki 1500 kcal) duodamo maisto energetinė vertė, daugiau jokių su tuo susijusiÄ argumentų nepateikė. Atitinkamai vien tik iÅ¡ deklaratyvaus konstatavimo (nesuformuluojant aiÅ¡kaus ginčo, nenurodant konkrečių su tuo susijusių aplinkybių) nėra pagrindo LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmus vertinti kaip neteisėtus.             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerų sienos, lubos, grindys avarinės bÅ«klės. IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nustatyta, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie kalinimo sÄ lygas bÅ«tent tose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas.

Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, pats bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , ar į kitas kompetentingas institucijas (Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.). Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015).

Minėta, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl drėgmės, oro, kitų sÄ lygų iÅ¡tyrimo. Taigi, pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, tačiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo. Argumentai dėl grasinimo, kad nebÅ«tų teikiami skundai, neparemti jokiais įrodymais, todėl vertintini tik kaip subjektyvaus pobÅ«džio. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, todėl vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja LukiÅ¡kių TI-K administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klę.             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡luotos buvo iÅ¡duodamos be kotų, nebuvo iÅ¡duodamas ploviklis indams plauti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių priemonių trÅ«kumo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .             IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu bÅ«tų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko (6 paras) kalėjo kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, taip pat pripažintina, kad nepatogumus galimai kėlė atviras sanitarinis mazgas (nors didelę ginčo laiko dalį pareiÅ¡kėjas kamerose buvo patalpintas vienas), tam tikrų baldų trÅ«kumas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis (atsakovės atstovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė).             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 100 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             LukiÅ¡kių TI-K taip pat prašė priteisti 4,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas.LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 70 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 70 x 0,06, t. y. 4,08 Eur.Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2016-10-26 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.              Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti M. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                                               Bronius JanuÅ¡ka