3f4c0270-6ac6-4ff2-9ee3-bf586df0b8a9 · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-2334-946/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02779-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. lapkričio 21 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam E. B. patvirtinimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : 2018 m. spalio 8 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-257 nutarta taikyti nuteistajam E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2018 m. spalio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 54 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra atsisakytina tvirtinti. E. B. nuteistas TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 189 straipsnio 2 dalį, 301 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 m 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. laisvės atėmimo. Teistas: Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį 3 m. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 m.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metų 3 mėnesių (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2018 m. spalio 4 d.). Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. B. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangÄ jÄ mažinant, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau kitos aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet bÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 54 balai, dėl to Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ , vertintini ir su nuteistojo mÄ stymu ir elgesiu, požiÅ«riu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – bausmės atlikimo metu nuteistasis laikėsi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už gerÄ elgesį ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ paskatintas, dirba, dalyvauja bÅ«rio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas neabejotinai rodo nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ bei norÄ pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat ir už apysunkius nusikaltimus, padarytus bendrininkų grupe, buvo Å¡ių nusikalstamų veikų iniciatorius ir organizatorius, ankščiau buvo ne kartÄ teistas, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai, kad E. B. ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymÄ , suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, iÅ¡laikyti tinkamÄ savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo.

Å ių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumÄ visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors Å¡i aplinkybė (nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ E. B., nes ji iÅ¡ tiesų jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę už padarytus neteisėtus veiksmus, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog vien bausmės paskyrimas už padarytas nusikalstamas veikas jį padariusiam asmeniui faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis Å¡iuo metu dar neleidžia daryti iÅ¡vados, jog paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Taip pat, kaip pažymėta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktÄ ignoruoja, savivertė yra aukÅ¡ta, savianalizė pavirÅ¡utiniÅ¡ka, vienpusiÅ¡ka, savyje nieko nenorėtų tobulinti, sau patinka toks, koks yra, nemano turintis kokių nors problemų, ypač tokių, kurios bÅ«tų susijusio su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema yra, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, kalbėdamas apie nusikaltimus juos minimizuoja pabrėždamas, kad „tik“ nemokėjo mokesčių, ir toks nuteistojo požiÅ«ris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiÅ¡kai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog bÅ«tų galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu taikomas lygtinis paleidimas bÅ«tų efektyvus ir neprieÅ¡taraujantis visuomeniniam interesui.

Taip pat iÅ¡liekantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (menka savianalizė, vienpusiÅ¡kas savęs vertinimas); mÄ stymas ir elgesys (nusikaltimų metu: neapgalvotas elgesys, buvusių klaidų kartojimas, nepasimokymas iÅ¡ patirties, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (savo veikų minimizavimas) sustiprina teismo įsitikinimÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. B. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 91-257 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 91-257 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis